- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-884-886/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00132-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- A. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. vasario 1 d. pareiškimu (CBP-837) prašė atnaujinti terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. RE-167 pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškėjas prašė atnaujinti ir pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti dėl svarbių priežasčių, t. y. siekiant įteisinti pavėsinės statybą, reikalinga gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimą, o dėl šio sutikimo gavimo tarp pareiškėjo ir NŽT kilęs ginčas šiuo metu nagrinėjamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI3-223-422/2023. Teismui atnaujinus terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, ir teismine tvarka gavus NŽT sutikimą, nebeliktų pagrindo šio privalomojo nurodymo priverstiniam vykdymui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VTPSI 2023 m. vasario 17 d. atsiliepimu (DOK-7419) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ, Priežiūros įstatymas) įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintų normų, reglamentuojančių procesinių terminų pratęsimą ir atnaujinimą, atžvilgiu, todėl jos, o ne bendrosios normos, taikytinos ginčo teisiniams santykiams. Privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas Priežiūros įstatyme, įtvirtinant aiškią įstatymo leidėjo valią numatyti tik privalomųjų nurodymų pratęsimą, bet ne ir jų atnaujinimo galimybę, todėl ši tvarka negali būti dubliuojama taikant CPK normas ir apeinant specialiajame įstatyme nustatytą tvarką. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas tik Inspekcijos kompetencijai. Kai privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminas pasibaigia, tiek jo pratęsimo, tiek jo atnaujinimo galimybė išnyksta (nes tai naikinamasis terminas), o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.117 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino A. A. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikti ir terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608 pratęsė šešiems mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
4. Dėl galimybės atnaujinti terminą teismas teisinio reguliavimo ir nurodytos teisminės praktikos kontekste sprendė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje esant nustatytai galimybei dėl termino pratęsimo kreiptis į teismą, tačiau termino atnaujinimo klausimo minėtam įstatymui nereguliuojant, termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka – šiuo atveju CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka.
5. Dėl termino atnaujinimo pagrindų teismas nustatė, kad žemės sklypo dalis patenka į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, teritoriją, o minimos sodų bendrijos siekis yra šią pavėsinę išsaugoti, nes ji naudojama bendriems sodininkų poreikiams. Minima pavėsinė bendruomenės interesų nepažeidžia, ji nepažeidžia ir imperatyvių įstatymo nuostatų, kurios draustų šios pavėsinės statybą ginčo vietoje. Šiuo žemės sklypu, kuriame yra pavėsinė ir neteisėta pastatyta dalis, ilgą laiką naudojasi sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), valstybė neketina šios žemės sklypo dalies panaudoti kitaip, nei dabar yra, ir neginčija šios žemės faktinio naudojimo. Vienintelė kliūtis šiam statiniui išsaugoti yra tai, kad NŽT nesutinka duoti rašytinio sutikimo šiam statiniui stovėti, taigi, iš esmės pavėsinės statyba ginčijama tik dėl formalių priežasčių.
6. Dalis pavėsinės yra pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, todėl neteisėtos statybos pašalinimas turės įtakos ir teisėtai statybai, ir visi šie veiksmai yra susiję su tam tikro dydžio finansinėmis investicijomis. Pareiškėjui pašalinus neteisėtą statybą, o teismui pripažinus, kad atsisakymas duoti sutikimą nepagrįstas, pareiškėjas patirs finansinius nuostolius, tuo tarpu valstybė, be formalaus pažeidimo, nepatiria jokių akivaizdžių praradimų dėl 10,08 kv. m neteisėtos statybos. Šie argumentai teismui leido spręsti, kad termino neatnaujinus, pareiškėjas patirtų finansinius nuostolius, prarastų savo turtą, sodininkų bendrijos nariai netektų rekreacijai skirtos vietos, o tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Termino atnaujinimas nesukeltų jokių praradimų valstybei, kurios interesas šiuo atveju ginamas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas nuo pat privalomojo nurodymo surašymo buvo aktyvus, kreipėsi dėl terminų pratęsimo, dėl rašytinio sutikimo gavimo, gynė savo teises, ginčydamas teritorinio skyriaus sprendimus ir ginčydamas atsisakymą išduoti sutikimą. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, savo interesus gina naudodamasis valstybės teikiama antrine teisine pagalba, o visos šios procedūros užtrunka nepriklausomai nuo pareiškėjo valios. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai ar piktnaudžiautų savo teisėmis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsižvelgdamas į aptartus argumentus, į tai, kad neatnaujinus termino būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai, kad byloje nėra įrodymų leidžiančių pripažinti, kad termino atnaujinimas pakenktų suinteresuotų asmenų interesams, teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti civilinių teisinių santykių stabilumo principo pažeidimo. Teismas sprendė, kad teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantė) 2023 m. balandžio 25 d. atskiruoju skundu (DOK-17752) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1 Nutartis naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų. Teismas taikė ne Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias neteisėtos statybos padarinių šalinimą, o TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Nagrinėjamuoju atveju, savavališkos statybos faktas nebuvo nustatytas, nes statinių statybai nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, o buvo nustatyta neteisėta statyba, kadangi statyba buvo vykdoma neturint atitinkamų teisių į žemės sklypą, ko pasekoje Inspekcijos privalomasis nurodymas buvo surašytas taikant ne TPSVPĮ 14 straipsnio nuostatas, o TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas tenkindamas pareiškėjo pareiškimą nepagrįstai taikė TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias galimybę kreiptis į administracinį teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
9.2 Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes priimdamas nutartį išėjo už pareiškimo ribų ir bylos ribų. Teismas nutartimi netinkamai taikydamas materialinės teisės, t. y. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, pažeisdamas pareiškimo materialųjį teisinį reikalavimą nusprendė dėl to, ko pareiškėjas neprašė, t. y. pareiškėjas pareiškime neformulavo reikalavimo dėl termino prašymui pateikti atnaujinimo, todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti tokios nutarties.
9.3 Nutartis naikintina kaip priimta pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles. Bylos dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, privalomųjų nurodymų priimtų TPSVPĮ 14 straipsnio pagrindu, įvykdymo terminų pratęsimo ilgesniam terminui priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, kai nėra ginčijamas pats privalomasis nurodymas nėra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, todėl teismas nepagrįstai nutartimi pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 6 mėnesių terminui nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Bylos išnagrinėjimas, pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles, yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
9.4 Teismas, pats nustatydamas naują privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, pažeidė tiek valdžių padalijimo principą, tiek TPSVPĮ įstatyme nustatytą reglamentavimą, kuriuo privalomojo nurodymo terminų pratęsimo funkcija priskirta Inspekcijai.
9.5 Teismas netinkamai interpretavo nutartyje cituojamas specialiosios teisėjų kolegijos nutartis, ko pasekoje nepagrįstai nusprendė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimas, kai neginčijamas pats privalomasis nurodymas, ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo klausimas, priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 21 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-71/2017 buvo padaryta išvada, kad priešieškinis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi konkretaus nurodyto ginčo atveju, atsakovo priešieškinį nagrinėjant kartu su ieškiniu, bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti kilusį ginčą, nes toje pačioje byloje jau buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškinį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo, kuris buvo teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
9.6 Teismas netinkamai interpretavo Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-47/2020. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nereiškė reikalavimo atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Terminas kreiptis į Inspekciją su tokiu prašymu praleistas nebuvo, pareiškėjas laiku (2022 m. balandžio 5 d.) pateikė tokį prašymą Inspekcijai, t. y. kol dar nebuvo praleistas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, kuris buvo nustatytas iki 2022 m. balandžio 8 d. Pareiškėjo prašymą patenkinus, Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo patęstas iki 2022 m. liepos 8 d. TPSVPĮ nenumato galimybės, prašymą Inspekcijai teikti pakartotinai, ar apskritai dėl privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui kreiptis į teismą.
9.7 Teismas tenkindamas pareiškėjo pareiškimą nukrypo nuo teismų suformuotos teisminės praktikos. Teismo nurodomos apygardos teismų nutartys civilinėse bylose Nr. e2S-1006-657/2021 ir Nr. e2S-745-856/2021 neturi precedento galios šiai bylai, kadangi nurodytas išaiškinimas sukurtas bylose, kurių faktinės aplinkybės nepanašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes. Tose bylose privalomieji nurodymai buvo surašyti dėl savavališkos statybos, t. y. pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat abiejose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl termino atnaujinimo kreiptis su prašymu į Inspekciją, kadangi pareiškėjai jį buvo praleidę dėl tam tikrų priežasčių. Nagrinėjamoje byloje yra priešingai, pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į Inspekciją su prašymu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
9.8 Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą reglamentuoja materialinės teisės normos, įtvirtintos lex specialis teisės akte – TPSVPĮ, kurios nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl bendrosios CK 1.117 straipsnio normos, reglamentuojančios terminų atnaujinimą, nagrinėjamoje byloje netaikytinos ir vien šiuo pagrindu pareiškimas turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, nes teismas turi teisę atnaujinti tik tuos terminus, kurių atnaujinimą reglamentuoja teisės aktai, t. y. teismas sprendžia tik dėl tokių terminų, kurie nėra naikinamieji, atnaujinimo. Kai privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminas pasibaigia, tiek jo pratęsimo, tiek jo atnaujinimo galimybė išnyksta (nes tai naikinamasis terminas), o CK 1.117 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti.
9.9 TPSVPĮ įtvirtintos teisės normos yra specialiosios CPK ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) įtvirtintų normų, reglamentuojančių procesinių terminų pratęsimą ir atnaujinimą, atžvilgiu, todėl šiuo atveju taikytinos būtent jos, o ne bendrosios normos. Dėl šios priežasties byloje netaikytinos CPK normos, reglamentuojančios įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimo tvarką (CPK XXXVIII skyrius), nes privalomųjų nurodymų pratęsimas reglamentuotas TPSVPĮ, įtvirtinant aiškią įstatymo leidėjo valią numatyti tik privalomųjų nurodymų įvykdymo pratęsimą, bet ne atnaujinimo galimybę, todėl ši tvarka negali būti dubliuojama taikant CPK normas ir apeinant specialiajame įstatyme nustatytą tvarką.
9.10 Terminas pareiškėjui įvykdyti privalomąjį nurodymą, pratęstas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu, pasibaigė 2022 m. liepos 8 d. Teismui pareiškimas buvo pateiktas jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o specialusis, t. y. TPSVPĮ, nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido Privalomajame nurodyme nustatytą terminą kreiptis dėl jo patęsimo, neturi jokios teisinės reikšmės, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino atnaujinimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, šeimyninės ir turtinės padėties nenagrinėtinos kaip perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės ginčui.
9.11 Nepanaikinus nutarties būtų formuojama ydinga teisminė praktika dėl privalomųjų nurodymų terminų atnaujinimo CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka, nes tokius terminus atnaujinant, sukuriama situacija, neatitinkanti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, ekonomiškumo principų, kad asmeniui, kuris įpareigotas pašalinti statybos, pažeidžiančios teisės aktų nuostatas, padarinius, sudaromos galimybės iš esmės tai daryti neribotą laiką.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 5 d. atsiliepimu į atskirąjį skundą (DOK-19339) prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1 Inspekcija netinkamai taiko ir aiškina materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vadovaujasi teismų suformuota praktika ir grubiai pažeidžia gerojo administravimo principą.
10.2 Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai. Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.
10.3 Teismas pagrįstai sprendė, kad specialiajame įstatyme – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, nustatančiame statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises, yra numatyta galimybė teismui terminą pratęsti ilgesniam terminui nei tas, kuriam jį gali pratęsti Inspekcija, kuriai tokie įgaliojimai šiuo įstatymu suteikti. Detaliau ši teisės norma minimame įstatyme neaptarta, termino atnaujinimo klausimo šis įstatymas nereguliuoja. Teismas skundžiamoje nutartyje aptarto teisinio reguliavimo ir nurodytos teisminės praktikos kontekste pagrįstai sprendė, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalyje esant nustatytai galimybei dėl termino pratęsimo kreiptis į teismą, tačiau termino atnaujinimo klausimo minėtam įstatymui nereguliuojant, termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, šiuo atveju – CPK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka. Priešingas Inspekcijos teismų praktikos ir procesinių bei materialinių teisės normų aiškinimas ir interpretavimas niekuo nepagrįstas. Vien tik samprotavimais ir subjektyviu teisės normų bei teismų praktikos aiškinimu grįstas atskirasis skundas negali būti tenkintinas.
10.4 Teismas teisingai nustatė, kad žemės sklypo dalis patenka į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, teritoriją, o minimos sodų bendrijos siekis yra šią pavėsinę išsaugoti, kadangi ji naudojama bendriems sodininkų poreikiams. Taigi, minima pavėsinė bendruomenės interesų nepažeidžia, ji nepažeidžia ir imperatyvių įstatymo nuostatų, kurios draustų šios pavėsinės statybą ginčo vietoje. Šiuo žemės sklypu, kuriame yra pavėsinė ir neteisėta pastatyta dalis, ilgą laiką naudojasi sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), valstybė neketina šios žemės sklypo dalies panaudoti kitaip, nei dabar yra ir neginčija šios žemės faktinio naudojimo. Iš esmės pavėsinės statyba ginčijama tik dėl formalių priežasčių.
10.5 Dalis pavėsinės yra pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, todėl neteisėtos statybos pašalinimas turės įtakos ir teisėtai statybai ir visi šie veiksmai yra susiję su tam tikro dydžio finansinėmis investicijomis.
10.6 Termino neatnaujinus, pareiškėjas patirtų finansinius nuostolius, prarastų savo turtą, sodininkų bendrijos nariai netektų rekreacijai skirtos vietos, o tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, bei gerojo administravimo principams.
Šalies argumentai
10.7 Pareiškėjas nuo pat privalomojo nurodymo surašymo buvo aktyvus, kreipėsi dėl terminų pratęsimo, dėl rašytinio sutikimo gavimo, gynė savo teises ginčydamas teritorinio skyriaus sprendimus ir ginčydamas atsisakymą išduoti sutikimą. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, savo interesus gina naudodamasis valstybės teikiama antrine teisine pagalba, o visos šios procedūros užtrunka nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, duomenų, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai ar piktnaudžiautų savo teisėmis byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Dėl ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas ir pratęstas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis A. A. nuosavybės teise priklauso pastatai (gyvenamasis namas, šiltnamis, du ūkiniai pastatai, viralinė, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai) ir 0,1099 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 52-56 l.).
14. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2021 m. rugsėjo 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie A. A. priklausančio žemės sklypo pastatyta pavėsinė 2,75 m x 5 m x 2,80 m (h) dydžio, kurios dalis yra nesuformuotame valstybiniame žemės sklype; nuotraukose užfiksuotas bendras pavėsinės vaizdas (2023-02-17 DOK-7419 priedai).
15. NŽT Lazdijų skyrius 2021 m. rugsėjo 27 d. atliko pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 4ŽN-111-(14.4.78.), kuriame konstatuota, kad šiaurinėje žemės sklypo riboje su valstybine žeme ir tvenkiniu savavališkai užimamas valstybinės žemės plotas ir vandens tvenkinys, t. y. pastatyta pavėsinė (e. b. 1 t. 25-34 l.).
16. A. A. 2021 m. spalio 8 d. surašytas privalomasis nurodymas iki 2022 m. balandžio 8 d. nugriauti pavėsinę, kurios išmatavimai – 2,75 m x 5 m x 2,80 (h), esančią valstybinėje žemėje (kūdroje) greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Privalomame nurodyme pažymėta, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, o tokios teisės į žemės sklypą, kuriame stovi pavėsinė, A. A. neturi (e. b. 1 t. 11-15 l.).
17. A. A. 2022 m. balandžio 5 d. prašymu paprašė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. spalio 8 d. (DOK-7419 priedai).
18. VTPSI 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu pratęsė A. A. privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 8 d. (e. b. 1 t. 19-20 l.).
19. A. A. 2022 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2022 m. spalio 8 d. (DOK-7419 priedai).
20. VTPSI 2022 m. liepos 22 d. sprendimu netenkino A. A. prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir šio termino nepratęsė (e. b. 1 t. 22-24 l.).
22. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė A. A. skundą dėl įpareigojimo VTPSI pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismas nurodė, kad VTPSI tinkamai vykdė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, nes įstatyme įtvirtinta galimybė terminą pratęsti vieną kartą. Nurodė ir tai, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad šia teise pareiškėjas nepasinaudojo (e. b. 1 t. 43-48).
23. A. A. 2022 m. vasario 2 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT ir VTPSI, prašydamas nenugriauti pavėsinės, nes pavėsine naudojasi ir sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 16 l.).
24. NŽT 2022 m. kovo 2 d. raštu pasiūlė A. A. kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (e. b. 1 t. 17 l.).
25. A. A. 2022 m. gegužės 20 d. skundu Nacionalinei žemės tarnybai apskundė teritorinio padalinio atsisakymą išduoti jam rašytinį sutikimą dėl valstybiniame žemės sklype pastatytos pavėsinės išlikimo (DOK-7419 priedai).
26. NŽT, išnagrinėjusi A. A. skundą, 2022 m. liepos 12 d. raštu jam pranešė, kad nėra teisinio pagrindo pagal jo prašymą išduoti sutikimą dėl nesuformuotame valstybinės žemės sklype esančios pavėsinės (e. b. 1 t. 35-38 l.).
27. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi priėmė A. A. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (po reorganizacijos – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT) Lazdijų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 4SD-2349-( 14.4.137 E.) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), NŽT 2022 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 1 SS-1081-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą – duoti A. A. rašytinį sutikimą dėl pavėsinės, pastatytos valstybinėje žemėje ir A. A. žemės sklypo dalyje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išlikimo (e. b. 1 t. 41-42).
28. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-223-422/2023 priėmė 2023 m. birželio 22 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus Sprendimą Nr.1 ir NŽT Sprendimą Nr. 2 nepagrįsti, nes skundžiamų aktų esminių panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Sprendime Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui, nes jis neturi teisės kreiptis dėl Sutikimų išdavimo taisyklių 4.2.1 papunktyje numatyto sutikimo, nėra tinkamas subjektas. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl sutikimo turi teisę kreiptis (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Sprendimu Nr. 2, kuriuo, pareiškėjui naudojantis išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, buvo tikrinamas Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas, nurodoma, kad pareiga gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą numatyta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 50 punkte, kuris numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Sprendime Nr. 2, įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą pareiškėjui statyti pavėsinę nesuformuotoje valstybinėje žemėje nevaldant žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.
29. Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 3 d. pažymoje, 2022 m. rugpjūčio 18 d. prašyme nurodoma, kad pavėsinė ant tvenkinio kranto pastatyta 1989 m. sodininkų bendrijos narių, ji yra naudojama bendrijos narių poilsiui, priešgaisrinėms reikmėms ir kitiems poreikiams tenkinti, todėl prašo pavėsinės negriauti (e. b. 1 t. 39-40 l.).
30. Byloje nėra ginčo, jog pavėsinė pastatyta valstybinėje žemėje, kurią naudoja SB (duomenys neskelbtini) (valstybinės žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuotas) ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje. Pareiškėjas taip pat neginčija privalomojo nurodymo teisėtumo.
Dėl termino atnaujinimo privalomajam nurodymui įvykdyti
31. Apeliantė teigia, kad kai privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminas pasibaigia, tiek jo pratęsimo, tiek jo atnaujinimo galimybė išnyksta (nes tai naikinamasis terminas), o CK 1.117 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad naikinamieji terminai negali būti teismo atnaujinti. Taip pat nurodo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą reglamentuoja materialinės teisės normos, įtvirtintos specialiajame teisės akte – TPSVPĮ, kurios nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl bendrosios CK 1.117 straipsnio normos, reglamentuojančios terminų atnaujinimą, nagrinėjamoje byloje netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su nurodomais apeliantės argumentais.
32. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės atnaujinti terminą nagrinėjamo ginčo kontekste, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi byloje Nr. T-47/2020, kurioje buvo sprendžiami klausimai dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo ir rūšinio teismingumo. Byloje pareiškėjas prašė:
32.1 atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl termino pratęsimo įvykdyti 2017 m. spalio 11 d. Privalomąjį nurodymą, nustatant 3 mėnesių terminą pateikti prašymą;
32.2 nustatyti, kad termino pareiškėjui paduoti prašymą eiga prasideda nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
33. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino, praleidęs teisiniame reglamentavime nustatytą terminą pateikti prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nes prašymą padavė jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Tiek viešojo administravimo institucijoje, tiek teisme gali būti pratęsiamas tik nepasibaigęs terminas. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti tik atnaujinamas įstatymų numatytais pagrindais. Būtent to pareiškėjas ir prašo – atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęsimo. Specialioji teisėjų kolegija klausimą nagrinėjo ir atitinkamai išvadas pateikė tik dėl pradinio pareiškėjo prašymo, kuriuo prašyta atnaujinti terminą kreiptis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad ginčas dėl aptariamo termino atnaujinimo ir pratęsimo galutinai išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1006-657/2021; analogiškas sprendimas dėl minimo termino atnaujinimo priimtas ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje Nr. e2S-745-856/2021.
35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti terminą įvykdyti Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu jau buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
37. Pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. pakartotinai kreipėsi, prašydamas pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti iki 2022 m. spalio 8 d., tačiau Inspekcija 2022 m. liepos 22 d. sprendimu prašymo netenkino. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-9091-423/2022 atmetė A. A. skundą dėl Inspekcijos įpareigojimo pratęsti jam terminą privalomajam nurodymui įvykdyti atmetė. Taip pat nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.
38. Pareiškėjas tik 2023 m. vasario 1 d. pareiškimu (CBP-837) teismo prašė atnaujinti terminą įvykdyti Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608, kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. RE-167 pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti atnaujinamas, nepagrįstai vadovavosi minėta specialios teisėjų kolegijos nutartimi, nes kaip matyti specialioji teisėjų kolegija pasisakė dėl termino atnaujinimo pateikti prašymą Inspekcijai dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pratęsimo, o ne dėl paties privalomojo nurodymo termino įvykdymo atnaujinimo. Atitinkamai nėra pagrindo vadovautis ir minėtomis apeliacinės instancijos teismo nutartimis, nes jose taip pat buvo pareikšti reikalavimai dėl terminų atnaujinimo prašymams inspekcijai pateikti.
40. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nėra įtvirtintų teisės normų, reglamentuojančių privalomųjų nurodymų vykdymo terminų atnaujinimą. Priežiūros įstatyme nenumačius galimybės atnaujinti terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido privalomajame nurodyme nustatytą terminą kreiptis dėl jo patęsimo, neturi reikšmės. Privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, su kuriuo susijusias procedūras reguliuoja specialus teisės aktas – Priežiūros įstatymas, kuriame nėra numatyta galimybės atnaujinti terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (pvz. žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-31-492/2023).
41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. spalio 5 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiama ir dėl teisės normų, reglamentuojančių privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymo terminą ir baudos už nurodymo nevykdymą skyrimą, aiškinimo ir taikymo, tačiau taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nenustato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki nurodymo įvykdymo termino pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-349-492/2020 29 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2103-602/2021 25 punktą, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką; 2022 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-181-822/2022 40 punktą, 43 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
42. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
Dėl statytojo teisės įgyvendinimo
43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali sukelti teisinių pasekmių.
44. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 11 straipsnio 6 dalis už savavališką ar neteisėtą statybą yra atsakingas statytojas, o jeigu jo nėra – statinio ar dalies savininkas, valdytojas ar naudotojas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka ar neteisėta statyba, savininkas, valdytojas ar naudotojas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2021 m. spalio 8 d. privalomasis nurodymas surašytas TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu ir nustatytas terminas iki 2022 m. balandžio 8 d. nugriauti pavėsinę, esančią valstybinėje žemėje (kūdroje) greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją. Privalomame nurodyme pažymėta, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Statytojas (šiuo atveju pareiškėjas) neturi nuosavybės teisę arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais žemės naudojimo teisę suteikiančių dokumentų (valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo) ir pažeidė statybos įstatymo nuostatas.
45. NŽT Lazdijų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą „Dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ar susitarimo dėl pavėsinės išlikimo valstybinėje žemėje“ 2022 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 4SD-2349-(14.4.137 E.) nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išduoti sutikimą nesuformuotame valstybinės žemės sklype A. A. pastatytai ir valdomai pavėsinei išlikti. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypas patenka į sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritoriją, ir į A. A. pateiktoje 2022 m. sausio 3 d. pažymoje nurodytą informaciją, kad pavėsinė yra naudojama sodininkų bendrijos reikmėms, NŽT pasiūlė apsvarstyti galimybę Sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės administraciją, inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą ir išsipirkti minėtą valstybinės žemės sklypą sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms ir tikslams įgyvendinti.
46. NŽT išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl NŽT Lazdijų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 4SD-2349-(14.4.137 E.) panaikinimo, 2022 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1081-(5.59 E.) nurodė, jog nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą pareiškėjui statyti pavėsinę nesuformuotoje valstybinėje žemėje nevaldant žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise.
47. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI3-223-422/2023 priėmė 2023 m. birželio 22 d. sprendimą (atskirojo skundo nagrinėjimo metu sprendimas nėra įsiteisėjęs), kuriuo pareiškėjo A. A. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti NŽT Lazdijų skyriaus Sprendimą Nr.1 ir NŽT Sprendimą Nr. 2 nepagrįsti, nes skundžiamų aktų esminių panaikinimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Sprendime Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta išduoti sutikimą pareiškėjui, nes jis neturi teisės kreiptis dėl Sutikimų išdavimo taisyklių 4.2.1 papunktyje numatyto sutikimo, nėra tinkamas subjektas. Nagrinėjamo ginčo atveju dėl sutikimo turi teisę kreiptis DNSB (duomenys neskelbtini). Skundžiamu Sprendimu Nr. 2, kuriuo, pareiškėjui naudojantis išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, buvo tikrinamas Sprendimo Nr. 1 teisėtumas ir pagrįstumas, nurodoma, kad pareiga gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą numatyta ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 50 punkte, kuris numato, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis) privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Sprendime Nr. 2, įvertinus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuota, kad nėra aplinkybių, leidžiančių išduoti sutikimą pareiškėjui statyti pavėsinę nesuformuotoje valstybinėje žemėje nevaldant žemės sklypo (teritorijos) nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu.
48. Įvertinus susidariusią situaciją, matyti, kad pareiškėjas (statytojas) galėtų įteisinti statybą tik turėdamas sutikimą ar susitarimą valstybinės žemės patikėtinio ant kurio dalies žemės sklypo stovi dalis pavėsinės, tačiau pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi teisės kreiptis dėl Sutikimų išdavimo taisyklių 4.2.1 papunktyje numatyto sutikimo, nes nėra tinkamas subjektas. Kaip nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-223-422/2023, ginčo atveju dėl sutikimo turi teisę kreiptis SB (duomenys neskelbtini).
49. Pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalį, priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas negali tęstis neapibrėžtą laiką, kitaip būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
50. Kiti suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
51. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisės aktams nenustatant privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, pareiškėjui nesant tinkamam subjektui kreiptis dėl sutikimo ar susitarimo į valstybinės žemės patikėtinį ant kurio dalies žemės sklypo stovi dalis pavėsinės, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui atnaujino privalomojo nurodyto įvykdymo terminą. Kitoks minėtų ginčo teisinių santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas skatinti neteisėtas statybas svetimoje žemėje. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą įvykdyti Inspekcijos 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą, nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos ir apeliacinės instancijos teisme
52. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
53. Pareiškėjas pateikė pažymą, kad dėl pareiškėjui suteiktos antrinės teisinės pagalbos valstybė patyrė 274,66 Eur išlaidų (DOK-14129).
54. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)ATS-C-2023-00320 pareiškėjui A. A. teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant pareiškėją 30 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų, mokėjimo (e. b. 1 t. 6-7). Taigi, nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis, pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei kitų būtinųjų ir pagrįstų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
55. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
56. Įvertinus tai, kad pareiškėjo pareiškimas netenkinamas, o jis buvo atleistas nuo 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra pagrindas iš pareiškėjo priteisti 192,26 Eur (70 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą valstybei.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. spalio 8 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-1608 (toliau – ir privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas Inspekcijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. RE-167 pratęstas iki 2022 m. spalio 8 d., nustatant 6 mėnesių terminą šio privalomojo nurodymo įvykdymui, terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš pareiškėjo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 192,26 Eur (šimtą devyniasdešimt du eurus 26 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.