Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas T. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2021 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 2D-660 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau –ir Sprendimas), ir atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl 2017 m. birželio 19 d. privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija ginčijamu 2021 m. sausio 15 d. sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymui dėl 2017 m. birželio 19 d. privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo. Ginčijamas sprendimas yra formalus ir nepagrįstas, prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatoms.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio pardavėjas žadėjo, jog greta gyvenamojo namo bus įrengta ir tvora. Pareiškėjas, 2014 m. vasarą grįžęs į Lietuvą, pastebėjo greta namo įrengtus tvoros stulpelius, su kurių įrengimu jis visiškai nesusijęs. Pareiškėjas 2016 m. rudenį užsisakė vartų konstrukciją, kurią pritvirtino prie įrengtų stulpelių. Inspekcija 2017 m. birželio 19 d. pareiškėjui surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-983-(15.2) pašalinti pažeidimus – iki 2017 m. gruodžio 16 d. nugriauti statinius – 67,00 m ilgio statomą tvorą ir 20,8 kv. m. ploto aikštelę, pastatytus už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje, ir sutvarkyti statybvietę (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

4. Pareiškėjas nurodė, jog gavęs Privalomąjį nurodymą, nuėmė vartus bei vartelius nuo stulpelių, kurie įrengti ne ant jam priklausančio žemės sklypo ribos, ir 2017 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdamas į gautą Inspekcijos nurodymą, kreipėsi su prašymu į Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių dėl leidimo įrengtos įvažos naudojimui gavimo, kurį tą pačią dieną gavo. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Inspekciją dėl termino Privalomojo nurodymo įvykdymui pratęsimo trims mėnesiams, o 2017 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl sutikimo / neprieštaravimo išdavimo įrengti įvažiavimo / išvažiavimo kelią. NŽT 2018 m. kovo 26 d. informavo pareiškėją, kad neprieštarauja įvažos įrengimui ir naudojimui. Inspekcija 2018 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą netenkino. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Inspekcijos 2018 m. sausio 9 d. sprendimas panaikintas, konstatavus, kad sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų administraciniams aktams.

5. Pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. pateikė Inspekcijai prašymą dėl liudytojų, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymo pateikimo Inspekcijai aplinkybes, apklausos. Inspekcija 2018 m. liepos 13 d. sprendimu, neapklaususi pareiškėjo nurodytų liudytojų, dar kartą nusprendė pareiškėjo 2017 m. gruodžio 16 d. prašymo netenkinti. Pareiškėjui apskundus šį Inspekcijos sprendimą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6. Pareiškėjas 2021 m. sausio 11 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą dėl termino Privalomojo nurodymo įvykdymui pratęsimo, tačiau Inspekcija ginčijamu Sprendimu šio prašymo netenkino, konstatavusi, jog teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti prašymo padavimo termino, nepriklausomai nuo jo praleidimo priežasčių. Inspekcija taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo jau buvo išnagrinėtas Inspekcijos 2018 m. liepos 13 d. sprendimu, kuris yra galiojantis, todėl atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo.

7. Pareiškėjas pažymėjo, kad Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo laikytis gero administravimo principo, įgyvendinančio Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Inspekcija turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų ir padėti asmeniui, tačiau ji atsisakė tirti ir vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių, taikant gero administravimo principą, turėjo būti atnaujintas terminas pateikti prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pareiškėjas įrodė priežastis, dėl kurių turėjo būti atnaujintas terminas kreiptis dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo: prašymo Inspekcijai padavimo metu (2017 m. gruodžio mėn.) šeima augino tris mažamečius vaikus, šeimos pajamos buvo labai ribotos, buvo didelis užimtumas, vykdant atsakingas darbines pareigas ir rūpinantis trimis mažamečiais vaikais.