Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu atsakovui D. P. (toliau – atsakovas) prašė: 1) pakeisti 2020 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5720-1021/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkte numatytą nepilnametės dukros A. P. (toliau - dukra arba vaikas) išlaikymo sumą, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 700 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyto atsakovo mokamo 250 Eur/mėn. išlaikymo dukrai nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovė su dukra gyvena Airijoje. Šalys nutraukė santuoką, kuomet vaikui buvo trys metai. Dukrai paaugus, atsirado papildomų jos priežiūros išlaidų. Šiuo metu vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 1 400 - 1 700 Eur per mėnesį. Vien tik popamokinis darželis dukrai kainuoja 622 Eur/mėn., būtinos auklės paslaugos nuvedant dukrą į mokyklą - 160 Eur/mėn., buto nuomos dalis tenkanti dukrai - 550 Eur/mėn., pietūs mokykloje - 50 Eur/mėn., mėnesinis važiavimo autobusu bilietas - 8 Eur/mėn., lavinimo priemonės (žaislai) - apie 30 Eur/mėn., maistas namuose - apie 120 Eur/mėn., rūbai, avalynė - apie 50 Eur/mėn., vaistai, vitaminai - apie 20 Eur/mėn., pramogos, laisvalaikis - apie 20 Eur/mėn., komunalinės išlaidos - apie 50 Eur/mėn., šokių, dailės pamokos, baseinas - apie 180 Eur/mėn., automobilio draudimo kaina (metams - 400 Eur), kelių mokesčiai (metams apie 200 Eur), telefono išlaidos ir kita. Nurodė, kad ieškovės gaunamų pajamų 2 620 Eur/mėn., pilnai patenkinti dukros būtiniausius poreikius nepakanka, šiuo metu nemaža išlaikymo našta tenka ieškovės draugui. Atsakovas turėjo būti pasiryžęs išlaikyti nepilnametę dukrą aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje. Atsakovas po šalių santykių iširimo gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje. Tik sužinojęs apie ketinamą iškelti bylą, atsakovas galimai siekia pateikti kuo mažesnes pajamas bei tokiu būdu sumažinti ieškinio tenkinimo galimybes.

3. Atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis neturi pareigos atlyginti ieškovės patiriamų papildomų išlaidų, sąlygotų ieškovės vienasmenio sprendimo su dukra gyventi užsienio valstybėje – Airijoje, kur pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje, kas lemia iš esmės didžiąją dalį ieškovės patiriamų išlaidų (1 332,00 Eur iš 1680,00 Eur) dukros išlaikymui. Šias išlaidas turi padengti pati ieškovė. Nurodė, kad Lietuvoje ieškovė 622,00 Eur išlaidų popamokiniui darželiui, 160,00 Eur išlaidų už auklės paslaugas nepatirtų, nes Lietuvoje mokesčiai už vaikų darželius yra žymiai mažesni nei Airijoje. Ieškovė Lietuvoje turi butą, todėl 550,00 Eur išlaidų už buto nuomą taip pat nepatirtų. Atsakovo nuomone, kasdienių šalių dukros poreikių tenkinimui ieškovei yra reikalinga 348,00 Eur suma per mėnesį (1 680,00 Eur - 622,00 Eur - 160,00 Eur - 550,00 Eur), todėl atsakovo teikiamo išlaikymo dydis yra daugiau nei pakankamas ne tik būtiniesiems bet ir papildomiems dukros poreikiams patenkinti. Vien ta aplinkybė, jog šalių dukra motinos (ieškovės) iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, kas iš esmės lemia didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2020 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5720-1021/2020 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkto sąlygas dėl nepilnametės A. P. išlaikymo ir priteisė iš atsakovo dukros išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2023 m. liepos 19 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant vaiko piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 907,98 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo valstybei 124,43 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipė vykdyti skubiai.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-5720-1021/2020 nutraukus šalių santuoką patvirtintoje sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 250 Eur iki jos pilnametystės. Dėl geopolitinių ir ekonominių priežasčių yra išaugusios prekių ir paslaugų kainos, padidėjo tiek mokyklinių, tiek laisvalaikio prekių kainos, taip pat ženkliai išaugo komunalinių paslaugų, kuro kainos. Vaiko amžius nuo trijų padidėjo iki beveik septynių metų, todėl objektyviai yra pasikeitę vaiko poreikiai. Vaikas su motina gyvena Airijoje, Dubline, kur pragyvenimo lygis yra didesnis negu Lietuvoje. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendė, kad išlaikymo suma, skirta vaikui turi būti padidinta.

6. Teismo vertinimu, 1 400 Eur suma vaiko poreikiams patenkinti yra pagrįsta ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, suma, yra pakankama, proporcinga vaiko poreikiams ir interesams bei atitinka tėvų finansines galimybes. Ieškovei patvirtinus, kad jai Airijoje yra mokama 140 Eur valstybės išmoka vaikui, teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šia suma sumažino vaikui reikalingo išlaikymo dydį ir konstatavo, kad tėvai šiuo atveju turi patenkinti likusią nepilnamečio vaiko poreikių sumą – 1 260 Eur. Kadangi ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, jai didesne apimti tenka prisidėti prie šalių dukros poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo priteisiamas 500 Eur/mėn. išlaikymas. Teismo nuomone, atsakovas yra pajėgus teikti dukrai tokio dydžio išlaikymą, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turi galimybę ir prievolę imtis būtinų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas tiek savo poreikių tenkinimui, tiek išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimui.

7. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1 694 Eur teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovas 1 016,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės reikalavimai patenkinti 71 procentais, todėl ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 1202,74 Eur (1694 x 0,71), o atsakovui iš ieškovės 294,76 Eur (1016,40x0,29). Po priteistų sumų įskaitymo teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 907,98 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad iš viso iš atsakovo valstybės naudai turi būti priteista 124,43 Eur, kur 115 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Iš ieškovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidų teismas nepriteisė, kadangi ieškovei tenkanti šių išlaidų dalis yra mažesnė, nei nustatyta minimali suma.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Šalių santuoka buvo nutraukta bei susitarta dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir dėl išlaikymo dydžio, kurį įsipareigojo skirti atsakovas, kai dukra ne vienerius metus jau gyveno Airijoje.

1.2. Ieškovė pateikė deklaratyvius duomenis apie patiriamas išlaidas, susijusias su dukros išlaikymu. Duomenys apie mokėjimus popamokiniam darželiui pateikti tik už du 2023 m. vasario bei kovo mėnesius. Įrodymų, kad vaikas vėliau lankė popamokinį darželį ir už jo lankymą buvo mokama atitinkama suma, ieškovė nepateikė iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nepateikė savo darbo grafiko, galinčio patvirtinti nurodytas aplinkybes dėl auklės išlaidų būtinumo. Ieškovės išlaidos būstui egzistavo ir santuokos nutraukimo metu.

1.3. Remiantis pateikta dukros išlaidų lentele, iš patiriamų išlaidų atėmus nurodytas papildomas išlaidas, galimai atsiradusias po santuokos nutraukimo, gaunama apie 900 Eur suma, kuri buvo reikalinga dukros išlaikymui jau 2020 m. rudenį. Tačiau tuo metu ieškovė nereikalavo atsakovui prisidėti prie dukros išlaikymo lygiomis dalimis, o prisiėmė išlaikymo naštą didesne dalimi, kadangi nusprendė su dukra likti gyventi Airijoje, kur pragyvenimo išlaidos, įskaitant ir su vaiko išlaikymu susijusios, yra didesni nei Lietuvoje.

1.4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Tokiu atveju padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvu, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015).

1.5. Dėl priteisto išlaikymo indeksavimo instituto nuo 2024 m. vasario 1 d. atsakovo teiktino išlaikymo dydis yra 340 Eur/mėn., o ieškinio (2023 m. liepos 11 d.) teismui pateikimo metu ši suma buvo 336 Eur/mėn.

1.6. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva dukra gyvena užsienio valstybėje, kas iš esmės lemia didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo išlaidas perkelti atsakovui, kurio gaunamos pajamos šiuo metu yra žymiai mažesnės nei ieškovės, o taip pat gaunamos pajamos yra mažesnės ir už pajamas, kurias atsakovas gaudavo 2020 metais, kai tarp šalių vyko santuokos nutraukimo procesas.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos papildomus įrodymus. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Šeimoje buhalterinė apskaita nevedama, todėl ieškovė nepateikė ir neprivalėjo pateikti absoliučiai visas išlaikymo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Kiekvienų išlaidų pagrindimas nepagrįstai apsunkintų teismo bei proceso šalių darbą ir prieštarautų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams. Atsakovas, abejodamas popamokinio darželio realumu, turėjo galimybę teikti prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Siekdama pašalinti atsakovo abejones, ieškovė pateikia papildomus popamokinio darželio apmokėjimo ir ieškovės darbo grafiką, įrodantį būtinybę šiam darželiui. Papildomai pateikiami mokėjimo įrodymai apie dukros piešimo, plaukimo, šokių pamokoms išlaidų apmokėjimą. Įrodymai priimtini, atsižvelgiant į CPK 376 straipsnio normas.

2.2. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog kainos Airijoje pastaraisiais metais yra stipriai pakilusios. Akivaizdu, jog išlaidos dukrai išlaikyti ženkliai išaugo. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl ieškovės išlaikymo teikimas ženkliai didesne dalimi negali būti laikomas savaime suprantama ieškovės pareiga ir (ar) ženklia dalimi atleisti atsakovą nuo pareigos išlaikyti dukrą. Išlaikymo pareiga yra imperatyvi. Atsakovas įprastai dirba užsienio valstybėse, turi galimybę dirbti ir uždirbti.

2.3. Šioje byloje negali būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje numeris 3K-3-195/2015 suformuota praktika. Vaikas neišvyko gyventi į užsienio valstybę, bet gimė užsienio valstybėje šalims esant santuokoje. Į užsienio valstybę nebuvo išvykta „vieno tėvų iniciatyva“, nebent šią iniciatyvą būtų galima priskirti atsakovui, kuris pirmas išvyko gyventi į Airiją 2004 m., o 2005 m. atvyko ir ieškovė. Minėta teismų praktika taikoma esant kitokioms faktinėms aplinkybėms nei šioje civilinėje byloje. Airijoje yra ieškovė susikūrusi gyvenimą, čia vaikas turi savo socialinę aplinką.

2.4. Ieškovės žiniomis, atsakovas galimai sąmoningai vengė įsidarbinti Lietuvoje ar užsienyje, motyvuodamas mažesnio išlaikymo teikimą sunkia turtine padėtimi. Atsakovas po šalių santykių iširimo gyveno ir dirbo Norvegijos Karalystėje, tačiau tik sužinojęs apie ketinamą iškelti bylą, grįžo į Lietuvą ir užsiregistravo užimtumo tarnyboje. Atsakovas turi galimybes teikti priteistą išlaikymą. 500 Eur išlaikymo suma yra minimalus dydis, atsižvelgiant tiek į atsakovo darbingumą, jo sveikatos būklę bei dukros poreikius jai gyvenant aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje (Airijoje).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl naujų įrodymų

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo prijungti naujus įrodymus – 1) Auksės pietų apmokėjimo įrodymai; 2) išrašas apie plaukimo pamokų lankymą; 3) mokestis už O. H. šokių mokyklą; 4) mokėjimo išrašas už plaukimo pamokas; 5) darbo tvarkaraštis; 6) piešimo pamokų lankymo išrašas bei apmokėjimas; 7) popamokinio darželio apmokėjimo ataskaita; 8) sąskaitos išrašai.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, bei atsižvelgdamas į teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, ieškovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertins juos visų įrodymų kontekste sprendžiant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio klausimą.

Dėl apeliacinio skundo

14. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pakeisti vaikui teikiamo išlaikymo dydį, jį padidinat nuo 250 Eur iki 700 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovė grindė esminiu vaiko poreikių pasikeitimu (padidėjimu), kurį iš esmės įrodinėjo tuo, kad po 2020 m. rugsėjo 17 d., kuomet teismo sprendimu buvo nustatytas atsakovo vaikui teiktino išlaikymo dydis, vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, neformaliojo ugdymo užsiėmimus, dėl ko padidėjo jo poreikiai mokslui ir papildomam ugdymui. Taip pat ieškinys buvo grindžiamas ir ekonominės situacijos pasikeitimu.

16. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Apeliantas, ginčydamas teismo nustatytą šalių dukters poreikių dydį, nurodo, kad ieškovė pateikė deklaratyvius duomenis apie patiriamas išlaidas, susijusias su dukros išlaikymu. Duomenys apie mokėjimus popamokiniam darželiui pateikti tik už du 2023 m. vasario bei kovo mėnesius. Įrodymų, kad vaikas vėliau lankė popamokinį darželį ir už jo lankymą buvo mokama atitinkama suma, ieškovė nepateikė iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė nepateikė savo darbo grafiko, galinčio patvirtinti nurodytas aplinkybes dėl auklės išlaidų būtinumo. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

18. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Civilinė byla Nr. e3K-3-70-916/2024).

19. Nagrinėjamos bylos atveju teismas, spręsdamas dėl šalių dukros poreikių dydžio, vertino įrodymų visumą, tiek ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, tiek ir šalių paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, byloje esančių įrodymų visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šalių vaiko poreikių suma yra 1 400 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, jog atsakovo keliamas abejones dėl išlaidų vaiko popamokiniam darželiui ir auklei būtinumo bei realumo paneigia ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti nauji įrodymai. Minėti įrodymai taip pat pagrindžia ieškovės įrodinėjamas išlaidas vaiko būreliams (šokių, plaukimo, dailės) ir maitinimui (3 t., b. l. 10-29).

20. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nepaisant to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyriumi (CK 3.156 straipsnis). Abu privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (3.192 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog 2020 m. rudenį ieškovė nereikalavo iš atsakovo prisidėti prie dukros išlaikymo lygiomis dalimis, o sau prisiėmė išlaikymo naštą didesne dalimi, nepaneigia tėvų valdžios lygybės principo.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva dukra gyvena užsienio valstybėje, kas iš esmės lemia didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo išlaidas perkelti atsakovui, kurio gaunamos pajamos šiuo metu yra žymiai mažesnės nei ieškovės, o taip pat gaunamos pajamos yra mažesnės ir už pajamas, kurias atsakovas gaudavo 2020 metais, kai tarp šalių vyko santuokos nutraukimo procesas. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

22. Kascinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

23. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad į Airiją 2004 m. pirmasis išsikraustė atsakovas, o sekančiais metais ir ji su vyresniąja šalių dukra. Nuo tada šeima gyveno Airijoje. Minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina į bylą pateiktas 2008 lapkričio 19 d. atsakovo darbovietės Airijoje raštas, kuriame nurodoma, kad šioje darbovietėje atsakovas dirba nuo 2004 m. spalio 18 d., o taip pat šalių vyresniosios dukros V. P., gim. (duomenys neskelbtini), vidurinės mokyklos Airijoje baigimo 2018 m. pažymėjimas (2 t., b. l. 81; 99). Į bylą pateikti šalių dukters gimimo liudijimas ir gimimo įrašas patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra A. P. (duomenys neskelbtini) gimė Airijoje (1 t., b. l. 5; 2 t., b. l. 10 ). Šalių nepilnametei dukrai yra suteikta Airijos pilietybė, 2018 m. sausio 24 d. jai išduotas airiškas pasas (2 t., b. l. 20-26; 102, 104). Aptarti įrodymai, atsakovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teisėjų kolegijos įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, kad šalys bendru sprendimu apie 12 metų dar iki gimstant dukrai A. P. savo šeimos gyvenamąja vieta pasirinko Airiją, joje kartu gyveno ir po vaiko gimimo. Vadovaudamasis aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu tėvai sąmoningai prisiėmė padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius aukštesnio nei Lietuvoje pragyvenimo lygio valstybėje Airijoje, naštą. Apibendrindama tai, kas nurodyta aukščiau, teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl vaiko išlaikymo padidėjusių kaštų ir (ar) ieškovės pareigos juos prisiimti pripažįsta faktiškai ir teisiškai nepagrįstais.

24. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

26. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

27. Atsakovas į bylą nėra pateikęs duomenų, kurie patvirtintų, jog jam dėl pablogėjusios sveikatos būklės yra nustatytas dalyvumo lygis (iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusi sąvoka „darbingumo lygis“), todėl teismas pagrįstai nustatė, kad D. P. yra darbingas ir pakankamai jauno amžiaus.

28. Teisėjų kolegija vertina, jog aplinkybė, kad atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 20 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 60), pati savaime nesudaro pagrindo atsakovą atleisti nuo išlaikymo prievolės vaikui vykdymo. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis laiko vairuotojo teises planuodamas dirbti vairuotoju, leidžia spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerės. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog šalių nepilnamečio vaiko gimimo liudijime įrašyta atsakovo profesija – statybininkas (2 t., b. l. 34). Ši atsakovo turima rinkoje itin paklausi profesija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat leidžia spręsti, kad atsakovas D. P. gali gauti nepilnamtei dukrai išlaikyti reikiamas pajamas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog jis neturi objektyvių galimybių gauti didesnes pajamas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Vadovaudamasi aptarta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad gautų pajamas, pakankamas nepilnamečio vaiko išlaikymui.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertino, jog atsakovo turtinė padėtis pagal bylos duomenis yra blogesnė, nei ieškovės ir sprendė, kad ieškovė turi didesne apimtimi prisidėti prie dukros poreikių tenkinimo. Šiame kontekste teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad būtent motinai, su kuria nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, teks visos, įskaitant ir nenumatytas, vaiko poreikių tenkinimo išlaidos.

31. Apelianto teigimu, ieškinio argumentai dėl nuo 2020 m. padidėjusių vaiko poreikių ir kainų yra teisiškai nereikšmingi, kadangi iš atsakovo periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas dukrai yra indeksuojamas. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

32. Civilinio kodekso 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu ar teismo patvirtinta taikos sutartimi, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

33. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

34. Apibendrindama 32-33 punktuose nurodytą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, išlaikymo periodinių išmokų indeksavimas nėra skirtas užtikrinti padidėjusius vaiko poreikius. Minėta, kad įvykus esminiam vaiko poreikių pasikeitimui, taikomas Civilinio kodekso 3.201 straipsnis, įtvirtinantis išlaikymo pakeitimo institutą. Taip pat svarbu pažymėti, kad dažnu atveju indeksavimas tik iš dalies kompensuoja dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Nagrinėjamos bylos atveju aktualu pažymėti ir tai, kad vaikas gyvena Airijoje, kurioje infliacija nėra tapati Lietuvoje nustatomai infliacijai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktą išlaidų vaikui pagrindimą, vadovaudamasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, sprendžia, kad nėra pagrindo keisti teismo nustatytą išlaikymo dydį po 500 Eur periodinėmis išmokomis.

36. Į esminius teisiškai reikšmingus apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

37. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl pagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį. Priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

38. Į bylą pateiktas 2024 m. birželio 3 d. ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 452 Eur išlaidos už advokato paslaugas ir 130,45 Eur vertimo išlaidos), pridėti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai (3 t., b. l. 30-34). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 582,45 Eur (1 452+130,45) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 582,45 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.