Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. D. (I. D.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei H. D. bei pagal atsakovės H. D. priešieškinį ieškovui I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei H. D. bei pagal atsakovės H. D. priešieškinį ieškovui I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.

2. Teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2026 m. spalio 1 d.

3. Teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, t. y. patikslinti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo, pasisakyti dėl naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, nurodyti aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę patikslinti priešieškinį nurodant aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė šalims 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti ieškovą I. D. patikslinti ieškinį, t. y. patikslinti reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, pasisakyti dėl naudojimosi ūkiniais pastatais ir žemės sklypu tvarkos, nurodyti aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę H. D. patikslinti priešieškinį nurodant aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino šalims, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų ieškinys bei priešieškinis bus palikti nenagrinėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi nutarė palikti ieškovo I. D. ieškinį atsakovei H. D. bei atsakovės H. D. priešieškinį ieškovui I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo nenagrinėtus.

6. Teismas nurodė, kad 2025 m. gruodžio 1 d. teismo nutarties nuorašas išsiųstas šalių atstovams jų elektroninių paštų adresais ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 9-10 dalimis, laikomas įteiktu po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, šiuo atveju 2025 m. gruodžio 2 d. Paskutinė diena ieškinio ir priešieškinio trūkumams ištaisyti – 2025 m. gruodžio 16 d., šalys per teismo nustatytą terminą nepašalino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų ieškinio ir priešieškinio trūkumų, todėl yra pagrindas palikti jų procesinius dokumentus nenagrinėtus.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, išspręsti ginčą iš esmės, priimant byloje procesinį sprendimą.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2023 m. kovo 29 d. Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria ieškovės J. J. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Jokių naujų įrodymų ar aplinkybių nei ieškovas, nei atsakovė iki baigiamųjų kalbų teismui nepateikė ir savo baigiamosiose kalbose jais nesivadovavo. Teismo nurodytas trūkumas – neįvertintas automobilis VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo teismo spręstas pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, nes byloje buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso ne ginčo šalims, o trečiajam asmeniui ir ieškovas yra tik šios transporto priemonės naudotojas (2024 m. sausio 7 d. VĮ „Regitra“ išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad valdytojas, t. y. ieškovas I. D., nėra nurodytos transporto priemonės savininkas; kitų dokumentų dėl nurodytos transporto priemonės nuosavybės teisių byloje nėra). Be to, reikalavimas dėl automobilio VOLVO V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo nėra nurodytas ieškinyje (patikslintame ieškinyje), todėl teismo nurodymas ieškovui pateikti automobilio įvertinimą yra neteisėtas ir nepagrįstas.

9. Atskirajame skunde teigiama, jog nei ieškovas, nei atsakovė neprašė (savo procesiniuose dokumentuose nenurodė tokių reikalavimų) teismo nustatyti dalintino turto naudojimosi tvarką. Ieškovas 2024 m. vasario 12 d. patikslintame ieškinyje, kuris pagal teisėjo 2024 m. vasario 19 d. rezoliuciją buvo priimtas byloje ir pagal kurio reikalavimus bylos tolesnis nagrinėjimas daugiau nei pusantrų metų vyko, prašo padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę po 1/2 dalį. Todėl nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas nusprendė išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų, nurodydamas ieškovui pateikti papildomus dokumentus dėl dalintino turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovės priešieškinyje taip pat nėra reikalavimo nustatyti dalintino turto naudojimosi tvarką. Toks neteisėtas teismo procesinių dokumentų interpretavimas rodo teisėjo neobjektyvumą ir neatidumą bylos medžiagai bei negali būti teisiniu pagrindu palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus.

10. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis nepagrįstai ir neteisėtai užvilkina bylos nagrinėjimą, sukeldama ieškovui, neįgaliam asmeniui, sulaukusiam pensinio amžiaus, nepateisinamus papildomus rūpesčius ir išlaidas. Bylos nagrinėjimo vilkinimas ne tik pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, bet ir ieškovo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per protingą terminą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šios aplinkybės ypač akivaizdžios, vertinant procesinius veiksmus, atliktus sprendžiant teismo nustatytų trūkumų pašalinimo klausimą. Teismo posėdžio metu teisėjui buvo pateikta rašytinė medžiaga, kurioje išdėstytos aplinkybės, dėl kurių ieškovas objektyviai neturėjo galimybės įvykdyti teismo reikalavimo atlikti dalintino turto matavimus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovė nesudarė sąlygų VĮ Registrų centro darbuotojams atlikti dalintino turto matavimų, dėl ko šių matavimų atlikti nebuvo įmanoma. Šios aplinkybės buvo aptartos teismo posėdžio metu, teisėjas susipažino su pateiktais rašytiniais dokumentais, tačiau neįpareigojo atsakovės nedaryti kliūčių atliekant matavimus ir neįpareigojo šalių pakartotinai pateikti papildomų duomenų ar atlikti veiksmų, būtinų trūkumams pašalinti. Nepaisant to, 2025 m. gruodžio 31 d. priimtoje nutartyje teismas neįvertino nurodytų objektyvių aplinkybių, nesiėmė procesinių priemonių bylos nagrinėjimui užtikrinti ir, esant kliūtims, kurios nepriklausė nuo ieškovo valios. taikė procesinę sankciją – paliko ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtus.

11. Atskirajame skunde teigiama, jog teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl reikšmingos bylos aplinkybės. 2025 m. gruodžio 15 d. teisėjui nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas nušalinimas, todėl teisėjas privalėjo perduoti gautą pareiškimą dėl nušalinimo teismo pirmininkui arba teismo pirmininko pavaduotojui, kurie šį klausimą turėjo išspręsti per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Tačiau šis klausimas apskritai nebuvo vertintas teisėjo, priimant skundžiamą nutartį dėl ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio palikimo nenagrinėtais. Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO Elektroninių paslaugų portale yra 2025 m. gruodžio 15 d. atžyma apie pateiktą pareiškimą dėl nušalinimo, tačiau nėra jokių atžymų apie pareikšto nušalinimo perdavimą teismo pirmininkui ar teismo pirmininko pavaduotojui, taip pat nėra duomenų apie šiuo klausimu priimtą procesinį sprendimą. Tokiu būdu teisėjas, neperdavęs pareiškimo dėl savo nušalinimo nagrinėti kompetentingam teismo pareigūnui ir priėmęs 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti ieškinį ir priešieškinį nenagrinėtais, pažeidė teisėtumo principą, įtvirtintą CPK 263 straipsnyje. Iš bylos duomenų matyti, kad proceso šalys pateikė į bylą visus galimus ir turimus dokumentus, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių iki šiol nesugebėjo bylos išnagrinėti, o priešingai – neteisėtai paliko ginčą neišspręstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartis, kuria nutarta palikti ieškovo I. D. ieškinį atsakovei H. D. bei atsakovės H. D. priešieškinį ieškovui I. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo nenagrinėtus.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtus ieškinį ir priešieškinį netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pateiktus rašytinius dokumentus ir šalių paaiškinimus, nevertino aplinkybės, kad teismo nurodyti trūkumai nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku, taip pat nepagrįstai praplėtė ginčo ribas, nesant tam teisinio pagrindo.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

16. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta, vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 2 dalimi.

17. CPK 296 straipsnyje nustatyti pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą: 1) jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka; 2) jeigu pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 3) jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; 4) jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 5) jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 6) jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių; 7) jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio; 8) jeigu yra pareikšta keletas reikalavimų, o žyminis mokestis sumokėtas tik už dalį iš jų, – neapmokėtų reikalavimų dalyje; 9) jeigu šalys yra sudariusios sutartį perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 10) CPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju; 11) jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų; 12) kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) numatytais atvejais. CPK 296 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme. CPK 296 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galbūt piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Tačiau dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai) prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006, 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; kt.).

20. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009, 2010 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, kt.).

21. Reikalavimai ieškinio turiniui įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Be kitų turinio elementų, ieškinyje ypač svarbu tinkamai nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-151-407/2025).

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 20 punktą; 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021 24 punktą).

23. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).

24. Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju yra būtina nustatyti ar pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai iš esmės trukdė nagrinėti šalių reikalavimus, t. y. ar trūkumai buvo tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės ir ar skundžiama nutartimi CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, pagal kurį teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, taikytas pagrįstai.

25. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi nutarta atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigoti ieškovą patikslinti ieškinį atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus išaiškinimus, t. y. patikslinti reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamojo namo patalpomis nustatymo, pasisakyti dėl naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, nurodyti aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę patikslinti priešieškinį nurodant aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė šalims 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties gavimo dienos, trūkumams pašalinti, t. y. įpareigoti ieškovą I. D. patikslinti ieškinį, t. y. patikslinti reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarkos nustatymo, pasisakyti dėl naudojimosi ūkiniais pastatais ir žemės sklypu tvarkos, nurodyti aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę H. D. patikslinti priešieškinį nurodant aktualią dalintino turto vidutinę rinkos vertę, į dalintino turto balansą įtraukti automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino šalims, kad per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų ieškinys bei priešieškinis bus palikti nenagrinėti.

1) nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 162, dėl abiejų sutuoktinių kaltės?

2) po santuokos nutraukimo VĮ Registrų centre ieškovo vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus padalinti tokiu būdu:

2.1) ieškovui priteisti: 1/2 dalį 0,3910 ha kitos gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinių pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 kv. m užstatyto ploto, esančius (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalį namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 288,85 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)?

2.2) atsakovei priteisti: 1/2 dalį 0,3910 ha kitos gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį ūkinių pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 kv. m užstatyto ploto, esančius (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalį namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 288,85 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini)?

3) nustatyti, kad už komunalines mokesčius (vanduo, elektra, šildymo išlaidas ir kt.) atsiskaitoma proporcingai gyvenančių name asmenų skaičiui; ieškovas įsipareigoja pervesti jam atitenkančią mokesčių dalį pagal pateiktą kvitą per 10 kalendorinių dienų į mokesčių mokėtojo banko sąskaitą?

1) nutraukti tarp šalių (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 162, dėl ieškovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo padalinti ieškovo vardu registruotus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus:

2.1) atsakovei priteisti 0,3910 ha gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adr. (duomenys neskelbtini) (t. y. 0,2581 ha žemės sklypo), ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m užstatyto ploto, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 kv. m užstatyto ploto, esančių (duomenys neskelbtini), namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 288,85 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini).

2.2) ieškovui priteisti iš atsakovės 6 458,51 Eur piniginę kompensaciją (t. y. piniginį ekvivalentą už 1/3 jam teismo sprendimu padalinto bendro turto), iš kurios išskaityti atsakovei priklausančių 2/3 automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalių piniginę vertę, nustatant, jog teismo priteistą piniginę kompensaciją atsakovė privalo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

3) tuo atveju, jei teismas atmestų priešieškinio reikalavimus, nurodytus 2.1-2.2 punktuose, po santuokos nutraukimo padalinti ieškovo vardu registruotus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus:

3.1) atsakovei priteisti 0,3910 ha gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. y. 0,2581 ha žemės sklypo), ūkinius pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 18 kv. m užstatyto ploto, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 41 kv. m užstatyto ploto, esančių (duomenys neskelbtini), namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 288,85 kv.m. bendro ploto, esančio adr. (duomenys neskelbtini);

3.2) ieškovui priteisti iš atsakovės 9 742,50 Eur piniginę kompensaciją (t. y. piniginį ekvivalentą už 1/2 jam teismo sprendimu padalinto bendro turto), iš kurios išskaityti atsakovei priklausančios ½ automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies piniginę vertę, nustatant, jog teismo priteistą piniginę kompensaciją atsakovė privalo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip per vienerius metus nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

4) priteisti iš ieškovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas ir atsakovės naudai jos sumokėtą žyminį mokestį.

29. Taigi, nei šalys prašo, nei įstatymas nenustato, kad nutraukiant santuoką ir padalinant sutuoktinių turtą privalomai būtų nustatyta padalinto turto naudojimosi tvarka. Be to, byloje pateikti duomenys, jog ieškovas yra automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, o savininkė – L. B.

30. Atsižvelgiant į visą tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio trūkumai 2025 m. spalio 1 d. ir 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimis nustatyti nepagrįstai ir tuo pagrindu nepagrįstai priimta skundžiama nutartis nepašalinus trūkumų palikti nenagrinėtais ieškinį ir priešieškinį, atsižvelgiant į tai, kad byla tęsiasi jau nuo 2023 m. balandžio 4 d.

31. Akivaizdu, kad ieškinio ir priešieškinio palikimas nenagrinėtais šiuo atveju neatitinka CPK 7 straipsnyje įvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat proceso operatyvumo principų, teismo procesui keliamų tikslų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėto, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla tolesniam nagrinėjimui perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartį ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.