Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovo UAB Solorano bankroto administratoriaus UAB Forsina atstovei advokato padėjėjai Indrei Rimkienei, atsakovui T. B., jo atstovei advokato padėjėjai Donatai Pundinaitei, atsakovei S. P., jos atstovui advokato padėjėjui Ariui Damušiui, atsakovei N. T., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Solorano“ ieškinį atsakovams T. B., S. P., N. T. dėl civilinės atsakomybės.

Kauno apylinkės teisme gautas patikslintas ieškovės UAB „Solorano“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Forsina“ ieškinys, pareikštas atsakovams T. B., S. P., N. T., priteisti solidariai iš atsakovų 367 737 Lt. nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano" iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina". Kauno apygardos teismas 2011-07-11, 2011-07-22, 2011-09-19, 2011-09-20 nutartimis patvirtino BUAB „Solorano" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597 411,94 Lt sumai, tai sudaro prielaidą spręsti, kad šios lėšos galimai buvo naudojamos ne įmonės veiklos tikslais. UAB „Solorano" direktoriui T. B. nevykdant teisėtų bankroto administratoriaus reikalavimų perduoti įmonės tuną ir dokumentus, administratorius Kauno apygardos teismui pateikė 2011-06-02 prašymą UAB „Solorano" direktoriui T. B. skirti 5 000 Lt baudą ir įpareigoti kuo skubiau perduoti įmonės turtą bei dokumentus pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Kauno apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą BUAB „Solorano" direktoriui T. B. paskyrė 2 000 Lt baudą.

Laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė N. T.. Atsakovė N. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-736-13 metu, apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad „Visas bendrovės turtas, t. y. restorano įranga, du kompiuteriai, kompiuterio spausdintuvas - faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane, adresu Vokiečių g. 18, Vilnius". Atsakovė N. T. ikiteisminio tyrimo metu taip pat 2013-01-14 raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Visi buhalterinės apskaitos dokumentai, man išeinant iš darbo buvo pateikti buveinės adresu Vokiečių g. 9 „Burger House" greito maisto restorane, kur ir buvo tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Perdavimo aktų neturiu, jie nebuvo pasirašyti. Atsakovė N. T. 2014-03-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vadovavimo metu įmonės turtą sudarė virtuvės įranga, restorano baldai, 2 kompiuteriai, muzikos įranga, fakso, telefono aparatas, apskaitos įranga. Atsakovė N. T., būdama įmonės vadove, nesilaikė jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas; visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Atsakovė N. T. nesudarė įmonės balanso ir kitų finansinės apskaitos dokumentų už 2007 m., kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto ir jį tinkamai apskaityti. Atsakovė N. T. neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo — nesurašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidama iš darbo, neperdavė naujai paskirtai direktorei bendrovės turto. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. T. atžvilgiu ir perduoti ją pagal laidavimą patvirtina, kad N. T. pilnai pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d.

Laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė S. P., buvusi įmonės vadovė N. T. turėjo pareigą perduoti įmonės turtą direktore paskirtai atsakovei S. P., tačiau įmonės vadove paskirta atsakovė S. P., kaip už įmonę ir jos veiklą atsakingas asmuo, dėl jos teisinės padėties ir ją su įmone siejančių santykių specifiškumo, bet kuriuo atveju turėjo pareigą rūpintis įmonės dokumentų ir turto perėmimu ir reikalauti iš buvusios vadovės jų perdavimo (privalėjo organizuoti inventorizacijų atlikimą, tinkamą medžiagų apskaitą bei jų nurašymą). Atsakovė S. P. neginčijo aplinkybės, kad pasibaigus atsakovės N. T. įgaliojimų terminų, įmonės turtas - virtuvės įranga, restorano baldai, 2 kompiuteriai, muzikos įranga, fakso, telefono aparatas, apskaitos įranga - faktiškai liko bendrovės patalpose ir buvo naudojamas įmonės veikloje. Atsakovė S. P. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-736-13 metu, apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad „Visas bendrovės turtas, t.y. restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, kompiuterio spausdintuvas - faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane. Atsakovė S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-24 raštu taip pat pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Buhalterinės apskaitos dokumentai ir kitas turtas liko restorano patalpose Vokiečių g. Atsakovė S. P. yra pagrindinė įmonės akcininke, nuosavybės teise valdanti 95 proc. įmonės akcijų. Nors atsakovė S. P. 2014-08-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2008-11-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartį įmonės akcijas pardavė nepažįstamam vyrui, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Šie atsakovės paaiškinimai taip pat prieštarauja rašytiniams įrodymams: 2008-12-02 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų. Atsakovė taip pat pripažino ir patvirtino, kad neteikė pranešimo bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas. Atsakovė S. P. neorganizavo jos atskaitomybėje buvusio materialaus turto inventorizavimo - nesurašė įsakymo, nesudarė inventorizacijos komisijos ir išeidama iš darbo, neperdavė naujai paskirtam direktoriui bendrovės turto; o siekdama išvengti atsakomybės dėl neteisėtais veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, fiktyviai pardavė įmonės akcijas.

Įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo atsakovas T. B.. VSDFV 2013-04-24 pažymos duomenimis, atsakovas T. B. atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2009-03-20. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. 5-1/51 dėl UAB „Solorano" ūkinės komercinės veiklos tyrimo konstatuota, kad atsakovas T. B., būdamas įmonės vadovu, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, ko pasėkoje „T. B. atsako už 2008-12-11 - 2009-03-20 laikotarpio įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka". Atsakovas T. B. turėjo pareigą Juridinių asmenų registrui pateikti finansines ataskaitas už 2008 m., 2009 m. Šie vadovo ir akcininko veiksmai turėjo būti atlikti iki gegužės mėn. 1 d., iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas T. B. šios pareigos neatliko. Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. B. atžvilgiu ir perduoti jį pagal laidavimą patvirtina, kad T. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d.

Bendrovės turtas prarastas atsakovų (bendrovės vadovų) bendrai padarytais veiksmais (neveikimu). Pasikeitus bendrovės vadovams, atsakovai nepatikrino turto, jo neįvertino ir neapskaitė, ignoravo bendrovės turto bei įmonės apskaitos dokumentų perdavimo-priėmimo procedūrą, todėl bendrovė neteko turto, patyrė turtinę žalą ir neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Bankroto administratoriui nebuvo perduotos BUAB „Solorano" finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (2011-04-05), tačiau, remiantis UAB „Solorano" 2008-06-30 balansu, nustatyta, kad 2008-06-30 dienos duomenimis įmonė turėjo turto už bendrą 367 737 Lt sumą. Šiame balanse nurodyta, kad įmonėje apskaityto turto vertė yra 367 737 Lt, iš jo ilgalaikio turto už 172 195 Lt, trumpalaikio turto už 195 542 Lt. UAB „Solorano" 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano" bankui AB "Swedbank" pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis. Liudytoja E. A. 2014-08-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgalaikį įmonės turtą sudarė profesionali virtuvės įranga, ventiliacijos sistema. Bankrutuojančios įmonės turto masę sudaro ne tik realus turtas, bet ir reikalavimo teisės bankrutuojančios įmonės skolininkams. UAB „Solorano" 2008-06-30 balanso duomenimis, įmonėje yra apskaitytas 139 487 Lt vertės trumpalaikis turtas - gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai). Nesant apskaitos ir/arba kitų dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimas, ieškovo bankroto administratorius neturi jokių galimybių išieškoti įmonės skolas iš debitorių, todėl dėl atsiradusios žalos - pirkėjų įsiskolinimo bendrai 139 487 Lt sumai yra atsakovų kaltė, ko pasėkoje atsakovai privalo atlyginti šio turto vertę. Vertindamas kreditoriams padarytos žalos dydį, teismas turėtų taip pat atsižvelgti į Specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332 885 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais. Aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas 2011-07-11, 2011-06-22, 2011-09-19, 2011-09-20 nutartimis patvirtino BUAB „Solorano" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597 411,94 Lt sumai, sudaro prielaidą spręsti, kad šios lėšos galimai buvo naudojamos ne įmonės veiklos tikslais. Įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovai didelės vertės materialaus turto ir turtines teises patvirtinančių finansinių dokumentų ir/arba duomenų apie šio turto panaudojimą administratoriui nepateikė, todėl nepagrindus 2008-06-30 turėto turto panaudojimo vykdant ūkine veikią, atsakovai privalo atlyginti jo vertę.

Atsakovas T. B. nurodė, kad su jam pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad atsakovas nuo 2008-07-21 dirbo padavėju UAB "Solorano" greito maisto restorane. UAB "Solorano" direktorės pareigas ėjo N. T.. Po keleto mėnesių Atsakovas buvo paaukštintas pareigose ir pradėjo eiti vadybininko pareigas. Iš kitų UAB "Solorano" darbuotojų Atsakovas sužinojo, kad pagrindinė UAB "Solorano" akcininke yra S. U.. N. T. išėjus iš darbo UAB "Solorano“ direktorės pareigas pradėjo eiti pati S. U.. 2008 m. gruodžio mėn. S. U. Atsakovui pasiūlė laikinai eiti UAB "Solorano" direktoriaus pareigas, atsakovas sutiko. Atsakovui tapus UAB "Solorano" direktoriumi bei paprašius perduoti įmonės dokumentaciją, S. U. nurodė, kad dokumentai yra saugomi pas ją, kaip UAB "Solorano" akcininkę, buhalterinės apskaitos registrai tvarkomi buhalteres E. A.. Eidamas UAB "Solorano" direktoriaus pareigas Atsakovas faktiškai dirbo tą patį padavėjo bei vadybininko darbą, visi UAB "Solorano" dokumentai, antspaudas buvo pas S. U., jokių dokumentų ar turto priėmimo - perdavimo aktų tarp buvusios UAB "Solorano" vadovės S. U. ir Atsakovo nebuvo sudaryta, Atsakovas nedalyvavo įmonės valdyme, neruošė jokių įmonės dokumentų, pasirašydavo S. U. paruoštus dokumentus. 2009 m. pradžioje blogėjant UAB "Solorano" bendrovės finansinei padėčiai Atsakovas paprašė akcininkės S. U. atšaukti jį iš direktoriaus pareigų, tačiau S. U. į atsakovo prašymą nereagavo. 2009 m. vasario mėn. Atsakovas tuo metu UAB "Solorano" buhalterės pareigas ėjusiai E. A. pateikė raštišką prašymą atšaukti jį iš direktoriaus pareigų. E. A. parengė pranešimą ir pateikė VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui, tačiau minėtas pranešimas nebuvo pasirašytas akcininkės S. U., todėl VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro darbuotojai minėto prašymo nepriėmė, motyvuodamas tuo, jog reikalingas akcininko ir / arba akcininko sprendimas dėl Atsakovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų. Atsakovas nuo 2009 m. vasario mėnesio UAB "Solorano" nedirba, negauna jokio atlygio, Atsakovo socialinio draudimo pabaiga „UAB "Solorano" yra 2009-03-20. Atsakovas ne kartą Kreipėsi į S. U., prašydamas atšaukti jį iš UAB "Solorano direktoriaus pareigų, tačiau S. U. vengdavo bet kokio kontakto, atsiliepusi mobiliu telefonu yra sakiusi, kad "įmonę parduota ir su ja nieko bendro neturi". Atsakovas 2009 m. birželio mėn. kreipėsi į advokatę L. S., kuri 2009-06-09 S. U. parengė raštą UAB "Solorano" vadovo atleidimo ir akcijų pardavimo, prašydama išspręsti klausimą dėl Atsakovo atleidimo iš UAB "Solorano" direktoriaus pareigų ir pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui su Atsakovo atleidimu susijusius dokumentus. Į minėtą raštą S. U. taip pat nereagavo, įrašai VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenų bazėje apie Atsakovo atleidimą iš UAB "Solorano" direktorių pareigų taip pat nebuvo padaryti. Dėl neteisėtų Atsakovo veiksmų paaiškino, kad 2012-04-23 Kauno miesto apylinkės prokuratūros II-ojo NVT skyriaus prokuroro Jono Abraičio nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 245 str. Atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nurodant, kad: "<...ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad T. B. Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties įpareigojimo ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti UAB "Forsina" administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, nevykdė dėl objektyviu priežasčių, t.y. pagal SODROS duomenis jis įmonėje nebedirbo nuo 2009-03-20, įmonė veiklos nevykdė, jo žinioje nebuvo įmonės turtas ir dokumentai, kuriu buvimo vieta nėra žinoma. Todėl ikiteisminis tyrimas dėl šios nusikalstamos veikos yra nutraukimas..>". Prie 2013-06-13 patikslinto ieškinio Ieškovas buvo pridėjęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2013-05-02 išvadą dėl UAB "Solorano" ūkinės finansinės veiklos tyrimo Nr. 5-1/51. Kaip matyti iš šios specialisto išvados, nuo UAB "Solorano" įsteigimo 2006 m. iki bankroto bylos iškėlimo 2011 m. UAB "Solorano" direktoriaus pareigas ėjo ne tik atsakovas. Nuo 2006-08-23 iki 2008-10-14 UAB "Solorano" direktoriaus pareigas ėjo N. T., nuo 2008-10-14 iki 2008-12-11 – S. U., nuo 2008-12-11 iki 2011-04-08 - T. B.. Specialisto išvados 6 puslapyje nurodyta, kad: "<...už Bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės dokumentų pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą buvo atsakingi: nuo 2006-08-23 iki 2008-10-14 - N. T.; nuo 2008-10-14 iki 2008-12-11 - S. U.; nuo 2008-12-11 iki 2009-03-20 (atleidimo data) - T. B....>". Pateikdamas patikslintą ieškinį Ieškovas neįvertino visų šių aplinkybių ir nepagrįstai, neįvertinęs kiekvieno iš atsakovų veiksmų, prašo solidariai priteisti nurodytą sumą. Dėl įmonės dalyvio atsakomybės paaiškino, kad Ieškovas neįvertino visų su Atsakovo, kaip UAB "Solorano" direktoriaus, pareigų ėjimu susijusių aplinkybių, o būtent, kad Atsakovui tapus UAB "Solorano" direktoriumi, S. U. neperdavė jam jokių įmonės dokumentų ir turto, įmonė antspaudo, atsakovas tiesiogiai nedalyvavo įmonės valdyme, visus su įmonės veikla susijusius dokumentus rengė S. U., taigi Atsakovas tik formaliai ėjo UAB "Solorano" direktoriaus pareigas. Nors Atsakovui taip pat priklauso 5 procentai visų BUAB "Solorano" akcijų, tačiau Atsakovas nebuvo kviečiamas į Ieškovo akcininkų susirinkimus, Atsakovui nebuvo suteikiama teisė dalyvauti ir balsuoti Ieškovo akcininkų susirinkimuose, Atsakovas nebuvo informuojamas apie akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus ir jis, kaip Ieškovo akcininkas, nepriiminėjo jokių su Ieškovo veikla susijusių sprendimų Atsakovui formaliai einant UAB "Solorano" direktoriaus pareigas būtent S. U. organizavo UAB "Solorano" veiklą, rengė įmonės dokumentus, jos žinioje buvo visa UAB "Solorano" dokumentacija, antspaudas, ji laikoma faktine UAB "Solorano" direktore. Tai, kad S. U. veikė kaip faktinė UAB "Solorano“ vadovė, patvirtina ne tik Atsakovo argumentai, bet ir specialisto išvadoje cituojamas 2013-01-l0 buvusios UAB "Solorano" direktorės N. T. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodytas teiginys: "<...mano vadovavimo metu realiai bendrovei vadovavo Sonata... <...sutartis man duodavo tik pasirašyti. Sutarties sąlygas derindavo Sonata, o po to tik pateikdavo pasirašyti“. Dėl įmonės balanse nurodyto turto atsakovas paaiškino, kad Ieškovas nenurodo, koks konkrečiai turtas 2006 m. buvo apskaitytas už bendrą 115 096 Lt sumą, o 2008-06-30 balanse - už bendrą 367 737 Lt sumą, ar tas turtas galimai nebuvo panaudotas įmonės ūkinėje veikloje, ir ar tai neatspindėta vėlesniuose buhalteriniuose dokumentuose. 2013-11-11 patikslintame ieškinyje Ieškovas 367 737 Lt vertės turto egzistavimą grindžia tik pas atsakovę N. T. rastais 2008-06-30 balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, kurie net nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui bei kurių sudarymo aplinkybės nėra žinomos. 2008-12-03 UAB "Solorano“ direktoriumi paskyrus Atsakovą, joks UAB "Solorano" turtas Atsakovui nebuvo perduotas, nebuvo pasirašyti turto priėmimo - perdavimo aktai, nebuvo sudaryti įmonės balansas ir kiti finansinės apskaitos dokumentai, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti, o minėtus veiksmus privalėjo atlikti tuometinė UAB "Solorano" direktorė S. U.. Dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nurodė, kad Atsakovas buvo įtariamas tuo, kad būdamas UAB "Solorano" direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2011-04-08, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, privalėjo perimti iš buvusios direktorės S. U. buhalterinius apskaitos dokumentus bei juos tvarkyti, bet paskyrus jį direktoriumi jis dokumentų neperėmė bei būdamas atsakingas laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2011-04-08, netvarkė pats teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir neišsaugojo UAB "Solorano" buhalterinės apskaitos dokumentų, registrų ir kitų juridinių dokumentų, ko pasėkoje buvo pažeistos LR buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. 1, 2 punktų nuostatos. 2013-01-11 Atsakovui buvo pateiktas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta pateikti UAB "Solorano" buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentų priėmimo - perdavimo aktą, surašytą tarp S. U. ir Atsakovo, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Šiame protokole Atsakovas nurodė, kad dokumentų jis pateikti negali, nes jie Atsakovui nebuvo perduoti, Atsakovas jų neturi, priėmimo - perdavimo aktas tarp Atsakovo ir S. U. nebuvo sudarytas. Be to, 2012-11-07 Atsakovo gyvenamojoje vietoje taip pat buvo atlikta krata, siekiant surasti UAB "Solorano" buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau, kaip matyti iš 2012-11-07 kratos protokolo kratos metu minėti dokumentai nebuvo rasti. 2013-05-02 specialisto išvadoje nurodyta, kad: "<...2013-01-24 T. B. įtariamojo apklausos protokole teigė, kad <...> Aš Sonatai 2009 m. sausio gale pateikiau prašymą mane atleisti. Palikau raktus nuo kavinės...>, <...2013-01-23 E. A. liudytojo papildomos apklausos protokole pateikė paaiškinimą dėl Bendrovės dokumentų. E. A. teigė, kad "<...dirbau nuo 2008 metų vasario iki 2009 metų kovo mėnesio buhalterės pareigose. Kuomet aš išėjau iš darbo, dokumentus visus palikau sandėliuke. Dokumentai nebuvo kažkam konkrečiai perduoti pasirašytinai...>". Minėtos aplinkybės įrodo Atsakovo teiginių nuoseklumą ir tai, jog Atsakovui nebuvo perduoti UAB "Solorano" dokumentai ir turtas, nebuvo pasirašyti jokie dokumentų ir turto priėmimo - perdavimo aktai.

Atsakovė N. T. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad Atsakovai neveikė bendrai, todėl jų, kaip buvusių įmonės vadovų, veikimui negali būti taikoma. Visi atsakovai veikė individualiai, skirtingu metu, todėl jų veiksmai ir santykis su neva padaryta žala turi būti individualizuotas. Ieškovas nenurodė teisės aktų, kurie numatytų buvusių įmonės direktorių solidarią atsakomybę, taigi, atsakovų atsakomybė nėra solidari. Atsakovė N. T. UAB „Solorano" direktore buvo laikotarpiu nuo 2006-08-23 iki 2008-09-25. Bankroto administratorius buvo paskirtas teismo nutartimi 2011-03-25, tik tada jis įgijo teisę reikalauti iš įmonės vadovo įmonės dokumentų ir turto. Pažymėtina, kad ieškovas pretenzijas perduoti įmonės turtą ir dokumentus reiškė tik vienam iš atsakovų. Tik vienas atsakovas už tai, kad neperdavė įmonės dokumentų ir turto buvo ieškovo reikalavimu Kauno apygardos teismo nubaustas. T.y. pats ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme nelaikė atsakovės N. T. asmeniu, kuris turi pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tuo tarpu reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra grindžiamas būtent turto neperdavimo faktu. Taigi, ieškovo reikalavimas atsakovės N. T. atžvilgiu yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, nes nebūdama įmonės direktore 2011-03-25 ji neturėjo pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Nenustačius atsakovės N. T. pareigos ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo konstatuoti jos kaltę. Taigi, ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos - atsakovės N. T. kaltės dėl ieškovui neva padarytos žalos. Iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog jis reikalauja sumos, kuri nurodyta nepatvirtintame dokumente, įvardintame „balansu" neįvertindamas net tuo pačiu metu buvusių įmonės įsipareigojimu akivaizdu, kad ieškovas nesąžiningai siekia atsakovu sąskaita pasipelnyti. Visuotinai žinoma, kad į balansą įtrauktas įmonės ilgalaikis ir trumpalaikis turtas naudojamas ir balanse tuo metu atspindėtiems įmonės įsipareigojimams dengti. Todėl ieškovo reikalaujamas atlygintinos žalos dydis yra visiškai nepagristas ir neįrodytas, o reikalavimas atmestinas. Be to, kaip minėta, dokumentas, kurio pagrindu ieškovas reiškia savo reikalavimą neturi jokios teisinės galios, nes neatitinka įmonės balansui keliamų reikalavimų, jis nėra įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas. Kaip ieškovas nurodo, jis keletą kartų raštu kreipėsi į paskutinį įmonės direktorių atsakovą T. B., o 2011-06-08 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria šį atsakovą nubaudė bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, t.y. įmonės dokumentų ir turto neperdavimą. Taigi, vėliausiai šio klausimo nagrinėjimo metu teisme ieškovas turėjo sužinoti, kad atsakovai ar atsakovas pažeidė pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui ir tokiais veiksmais yra padaryta žala. Todėl vėliausiai 2012-01-08 ieškovas turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui. Tuo tarpu ieškinys yra pareikštas 2013-04-08, suėjus naikinamajam ieškinio senaties terminui. Remiantis CK 1.126 str. prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimą atmesti.

Atsakovė S. P. su pareikštu ieškiniu nesutinka. Dėl Atsakovės S. P. neteisėtų veiksmų nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog bankroto bylos iškėlimo metu Ieškovo vadovas buvo Atsakovas T. B.. Atitinkamai, būtent jis turėjo pareigą perduoti Ieškovo turtą bei dokumentus paskirtam bankroto administratoriui. Tuo tarpu Atsakovė S. P. nėra ieškovo vadovė nuo 2008 m. gruodžio 3 d., todėl negali atsakyti ir neatsako už Ieškovo dokumentų perdavimą administratoriui ar finansinės atskaitomybės bei kitų dokumentų pateikimą. Tokiu būdu pagrįstai galima konstatuoti, kad Atsakovė S. P. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Kita vertus, nei jei ir būtų laikoma, kad Atsakovė S. P. turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kad Atsakovė S. P. turtą bei dokumentus turėjo, ir/ar jie buvo pastarosios dispozicijoje Ieškovo pateiktoje 2013 m. gegužės 2 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje „Dėl UAB „Solorano" ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodytas faktines aplinkybes. 2013 m. sausio 14 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose Atsakovė N. T. nurodė, kad pastarajai išeinant iš darbo, visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo palikti Ieškovo patalpose. Iš darbo N. T. išėjo 2008 m. rugsėjo 25 d. Taip pat ir Ieškovo buhalterė E. A. 2013 m. sausio 23 d. apklausos metu nurodė, kad buhalterės pareigas pas Ieškovą ėjo laikotarpiu nuo 2008 m. vasario iki 2009 m. kovo, o išeidama iš darbo pas Ieškovą, visus dokumentus paliko sandėliuke. Aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad Atsakovė S. P. neturėjo ir nedisponavo Ieškovo dokumentais, kadangi Atsakovė S. P. pas Ieškovą nebedirba nuo 2008 in. gruodžio 3 d., o remiantis liudytojos E. A. parodymais, Ieškovo dokumentai dar 2009 m. kovo mėnesio buvo Ieškovo patalpose. Be to, sprendžiant dėl Atsakovės S. P. pareigos ir/ar galimybės perduoti dokumentus, būtina pastebėti, kad ieškant Ieškovo dokumentų, pas visus tris Atsakovus buvo atliktos kratos. Kratos pas Atsakove N. T. metu buvo rasta dalis Ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuos tariamai Atsakovė N. T. buvo palikusi Ieškovo patalpose. Taigi pastarosios aplinkybės patvirtina, kad Atsakovė S. P., kuri Ieškovo direktorės pareigas ėjo tik nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., ne tik kad neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentų, bet taip pat ir negalėjo to padaryti, kadangi jais nedisponavo, o kaip matyti iš FNTT išvados, buhalteriniai dokumentai dar 2009 m. kovą buvo Ieškovo patalpose, o vėfiau buvo rasti pas Atsakovę N. T.. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Atsakovė S. P. neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi ji neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui dokumentų ir turto. Be to, jei Atsakovei ir būtų buvusi tokia pareiga, ji nebūtų galėjusi to padaryti, kadangi dokumentai buvo likę Ieškovo patalpose, nes nuo 2008 m. gruodžio 3 d. jokių pareigų pas Ieškovą nebeužėmė. 2010 m. kovo 17 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-560-324/2010 iš Atsakovių S. U. ir N. T. solidariai kreditoriui Swedbank AB buvo priteista 374.107,70 skolos pagal Ieškovui suteiktą paskolos sutartį, už kurios vykdymą buvo laidavusios Atsakovės. Atsakovė S. P. ir kiekvieną mėnesį moka įmokas mažindamas skolą Swedbank AB, o tuo pačiu ir bankroto byloje patvirtintą Swedbank AB kreditorinio reikalavimo dydį. Esant tokiom aplinkybėm būtų keista, jei Atsakovė S. P. būtų veikusi tokiu būdu, kad padarytų žalą ieškovui, o tuo pačiu ir apsunkintų Ieškovo galimybes grąžinti skolą Swedbank AB, kadangi Ieškovo negrąžintą skolos dalį privalės sumokėti pati Atsakovė S. P.. Dėl Ieškovo reikalaujamo žalos dydžio nurodė, kad balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, supijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan. Pažymėtina, kad balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Taigi vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertą. Vadovaujantis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo bei Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, finansinės atskaitomybės dokumentai, įskaitant ir balansą, privalo būti patvirtinti akcininkų. Tuo tarpu ieškovo pateiktas balansas nėra nustatytą tvarka-patvirtintas. Atitinkamai, nėra galimybės spręsti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu buvo sudarytas 2008 m. birželio 30 d. balansas, o tuo labiau vadovautis minėtu balansu sprendžiant dėl žalos atlyginimo. balansas, kurio duomenimis remiasi Ieškovas, sudarytas 2008 m. birželio 30 d. Tuo tarpu bankroto byla iškelta 2011 m. kovo 25 d., t.y. praėjus beveik metams nuo balanso, kuriuo remiamasi šioje byloje, sudarymo. Atkreiptinas dėmesys, kad laikotarpiu po 2008 m. birželio 30 d. Ieškovas vykdė veiklą, todėl neabejotinai kito Ieškovo turto struktūra. Pastarąją aplinkybę patvirtina Ieškovo pateikta FNTT išvada balanse nurodytą turtą, be kita ko, sudaro materialus ilgalaikis turtas. Šį turtą sudarė Ieškovo lizingo sutarties pagrindu valdoma transporto priemonė. Ieškovui neabejotinai yra žinoma, kad automobilis buvo grąžintas lizingo bendrovei, todėl reikalavimas dėl tokio ilgalaikio turto vertės priteisimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Dalį 2008 m. birželio 30 d. balanse nurodyto turto sudarė atsargos. K. I. veikla buvo viešojo maitinimo paslaugos, šias atsargas sudarė maisto produktai. Akivaizdu, kad šis turtas turėjo būti sunaudotas Ieškovo veikloje, todėl negalėjo būti perduotas Ieškovui balanse, kuriuo vadovaujasi Ieškovas, nurodyta, kad gautinos sumos sudaro 139.487 Lt. Tuo tarpu, FNTT išvadoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 7 d. Ieškovas gavo 332.885 Lt pajamų. Per minėtą laikotarpį atsiskaitymams su tiekėjais buvo išleista 328.784 Lt, o dar 6.399 Lt buvo išmokėta fiziniams asmenims. Pastarieji duomenys patvirtina, kad Ieškovo gautinos sumos buvo panaudotos atsiskaitymui su tiekėjais. Be to, gauta suma du kartus viršija balanse nurodytas gautinas lėšas, todėl galima pagrįstai konstatuoti, kad pajamos buvo gaunamos ir realizuojant Ieškovo turėtą ilgalaikį turtą. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad 2008 m. birželio 30 d. balanse nurodyti duomenys negali būti tinkamas įrodymas, pagrindžiantis Ieškovo reikalavimą. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nurodė, kad Atsakovė S. P. Ieškovo vadovo pareigas užėmė laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. gruodžio 3 d., t.y. tik du mėnesius. Nuo 2009 m. gruodžio 3 d. iki bankroto bylos Ieškovui iškėlimo Ieškovo vadovo pareigas ėjo Atsakovas T. B.. Tuo tarpu Ieškovo bankroto byla buvo iškelta tik 2011 m. kovo 25 d., t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai Atsakovė S. P. nustojo eiti vadovo pareigas ir nebeteko bet kokių pareigų, susijusių su Ieškovo dokumentų ir turto išsaugojimu. Taigi Atsakovė S. P. neatliko neteisėtų veiksmų, bet kokios Atsakovės S. P. pareigos, susijusios su Ieškovu pasibaigė dar 2008 m. gruodžio 3 d., be to, Ieškovas nenurodo, kokią žalą ir kokiu būdu padarė Atsakovė S. P.. Todėl nesant įrodytų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų ir žalos, galima konstatuoti, kad neegzistuoja priežastinis ryšys, kaip viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl solidarios atsakomybės Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prievolės solidarumą, dėl ko Ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo solidariai yra neįrodytas, nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas. Byloje yra pateikti konkretūs duomenys apie tai, kokiu laikotarpiu kuris iš Atsakovų vadovavo Ieškovui, todėl Ieškovas turi pareigą įrodyti, kokiu būdų pasireiškė kiekvieno iš Atsakovų neteisėti veiksmai bei kokią konkrečią žalą sąlygojo tokie Atsakovų neteisėti veiksmai.

Kauno apygardos teismas 2011-03-25 nutartimi UAB „Solorano" iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Forsina" (t. I, b.l. 10-11). Kauno apygardos teismas 2011-07-11, 2011-07-22, 2011-09-19, 2011-09-20 nutartimis patvirtino BUAB „Solorano" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597 411,94 Lt sumai (t. I, b.l. 22 – 25). UAB „Solorano" 2008-06-30 balanso duomenimis įmonė 2008-06-30 turėjo turto už bendrą 367 737 Lt sumą, iš jo ilgalaikio turto už 172 195 Lt, trumpalaikio turto už 195 542 Lt., iš jo 139 487 Lt vertės trumpalaikis turtas - gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) (t. II, b.l. 5). UAB „Solorano" 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano" bankui AB "Swedbank" pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis (t. II, b. 1. 90, 93). Pagal Specialisto išvadą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332 885 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais (t. I, b. 1. 85 - 86). Laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė N. T., laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė S. P., įmonės direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo atsakovas T. B. (t. I, b.l. 12). Kauno apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą BUAB „Solorano" direktoriui T. B. paskyrė 2 000 Lt baudą (t. I, b.l. 20-21). Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. B. atžvilgiu ir perduoti jį pagal laidavimą patvirtina, kad T. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d. (prijungtos baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b. 1. 73-74, 143-158). Atsakovė N. T. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-736-13 metu, apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad „Visas bendrovės turtas, t. y. restorano įranga, du kompiuteriai, kompiuterio spausdintuvas - faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane, adresu Vokiečių g. 18, Vilnius" (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b. I. 36-37). Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. T. atžvilgiu ir perduoti ją pagal laidavimą patvirtina, kad N. T. pilnai pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d. (baudž. b. Nr. 10-9-736-13. t. 4, b.1. 61-62, 69-70,128-142). Atsakovė S. P. ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-736-13 metu, apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad „Visas bendrovės turtas, t.y. restorano įranga, baldai, du kompiuteriai, kompiuterio spausdintuvas - faksas, pilna muzikos įranga, apskaitos įranga, telefonai, visos prekės buvo ir liko greito maisto restorane (baudž. b. Nr. 10-9-736-13. t. 1, b.1. 136-137). Atsakovė S. P. ikiteisminio tyrimo metu 2013-01-24 raštu taip pat pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad „Buhalterinės apskaitos dokumentai ir kitas turtas liko restorano patalpose Vokiečių g," (t. I, b. 1. 80). S. P. yra pagrindinė įmonės akcininke, nuosavybės teise valdanti 95 proc. įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. 1. 3, 23-24), 2008-12-02 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų, 2008-12-12 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. I. 3, 23-24). VSDFV 2013-04-24 pažymos duomenimis, atsakovas T. B. atleistas iš įmonės vadovo pareigų nuo 2009-03-20 (t. I, b. 1. 148). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. 5-1/51 dėl UAB „Solorano" ūkinės komercinės veiklos tyrimo konstatuota, kad atsakovas „T. B. atsako už 2008-12-11 - 2009-03-20 laikotarpio įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka" (t. I, b. I. 80). Atsakovas T. B. yra UAB „Solorano" akcininkas, nuosavybės teise valdantis 5 proc. visų įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b.1. 23-24, t. 4, b.1. 22). Atsakovas T. B. 2009 m. birželio mėn. kreipėsi į advokatę L. S., kuri 2009-06-09 S. U. parengė raštą UAB "Solorano" vadovo atleidimo ir akcijų pardavimo, prašydama išspręsti klausimą dėl Atsakovo atleidimo iš UAB "Solorano" direktoriaus pareigų ir pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui su Atsakovo atleidimu susijusius dokumentus (t. I, b. 1. 14).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ginčas byloje kyla dėl atsakovų atsakomybės, turtinės žalos dydžio, ieškinio senaties termino.

LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. LR CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009). Atsižvelgiant į šių funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atlieka dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, teismas atsižvelgia į tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie ieškovo įmonės dokumentai ar turtas, kurie leistų nustatyti konkrečios žalos ar nuostolių įmonei padarymo ar padidėjimo faktus kiekvieno iš atsakovo vadovavimo įmonei metu, todėl teismas šioje byloje apsiriboja LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoje apibrėžtos valdymo organo pareigos nevykdymo vertinimu ir nevertina atsakovų kaltės dėl jų vadovavimo metu galimai atsiradusios ar padidėjusios žalos įmonei bei kitų aplinkybių. Taip pat teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad atsakovai neveikė bendrai, todėl jų, kaip buvusių įmonės vadovų, veikimui negali būti taikoma CK 6.279 str. numatyta sąlyga, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (t. II, b.l. 43). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovai skirtingu metu ėjo ieškovo įmonės direktoriaus pareigas, todėl Ieškovas turi pareigą įrodyti, kokiu būdu pasireiškė kiekvieno iš Atsakovų neteisėti veiksmai bei kokią konkrečią žalą sąlygojo tokie Atsakovų neteisėti veiksmai (t. II, b.l. 50).

Bylos medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-08-23 (įmonės įsteigimo dienos) iki 2008-09-25 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė N. T., laikotarpiu nuo 2008-09-25 iki 2008-12-03 įmonės vadove (direktore) buvo atsakovė S. P., laikotarpiu nuo 2008-12-03 iki 2011-04-05 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) įmonės direktoriumi buvo atsakovas T. B. (t. I, b.l. 12).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atsakovo T. B. neteisėtų veiksmų, teismas remiasi Kauno apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą BUAB „Solorano" direktoriui T. B. paskyrė 2 000 Lt baudą (t. I, b.l. 20-21). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-05-02 specialisto išvadoje Nr. 5-1/51 dėl UAB „Solorano" ūkinės komercinės veiklos tyrimo konstatuota, kad atsakovas T. B., būdamas įmonės vadovu, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, t. y. šio įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, kurioje nustatyta, kad ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą, yra ūkinė operacija, kuri turi būti pagrįsta apskaitos dokumentais, už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (įstatymo 12 straipsnio dalis, 21 straipsnis), ko pasėkoje „T. B. atsako už 2008-12-11 - 2009-03-20 laikotarpio įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka" (t. I, b. I. 80). Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. B. atžvilgiu ir perduoti jį pagal laidavimą patvirtina, kad T. B. pilnai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d. (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b. 1. 73-74, 143-158).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atsakovės N. T. neteisėtų veiksmų, teismas remiasi Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2013-09-20 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą N. T. atžvilgiu ir perduoti ją pagal laidavimą patvirtina, kad N. T. pilnai pripažino savo kaltę dėl jai pareikšto įtarimo pagal LR BK 223 str. 1 d. (baudž. b. Nr. 10-9-736-13. t. 4, b. 1. 61-62, 69-70,128-142).

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl atsakovės S. P. neteisėtų veiksmų, teismas remiasi baudž. b. Nr. 10-9-736-13 duomenimis, pagal kuriuos S. P. yra pagrindinė įmonės akcininke, nuosavybės teise valdanti 95 proc. įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. 1. 3, 23-24), 2008-12-02 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų, 2008-12-12 dienos duomenimis S. P. turėjo 95 proc. įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. I. 3, 23-24),.

Teismas esminėmis bylai pripažįsta aplinkybes, nurodytas prie bylos prijungtoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, taip pat buvusios įmonės finansininkės liudytojos E. A. 2014-08-28 teismo posėdžio metu pateiktus parodymus, atsakovų T. B. ir N. T. parodymus, kuriuose teigiama, kad faktinė įmonės vadovė nuo jos įsteigimo dienos buvo S. P.. Šios aplinkybės nurodomos Specialisto išvadoje, kurioje cituojamas 2013-01-10 buvusios UAB "Solorano" direktorės N. T. liudytojo papildomos apklausos protokole nurodytas teiginys: “...mano vadovavimo metu realiai bendrovei vadovavo S.......sutartis man duodavo tik pasirašyti. Sutarties sąlygas derindavo S., o po to tik pateikdavo pasirašyti“ (t. I, b.l. 84). Specialisto išvadoje nurodomi ir buvusios įmonės finansininkės liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai, kad „T. B. faktiškai bendrovei nevadovavo, Bendrovėje atliko padavėjo ir vadybininko darbus, S. U. jam jokių bendrovės dokumentų neperdavė, o faktiškai bendrovei vadovavo pati“ (t. I, b.l. 80), „aš realiai pinigų darbuotojams į rankas neduodavau. Juos duodavo S.. Aš nežinau, kokias sumas mokėdavo jiems“ (t. I, b.l. 84). Baudž. b. Nr. 10-9-736-13 duomenimis E. A., dirbusi įmonėje nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. kovo mėn. buhalterės pareigose ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „mano darbo metu realiai kavinės veiklai vadovavo S.. Ji tvarkė piniginius reikalus susijusius su grynaisiais pinigais. Ji mokėjo darbo užmokestį darbuotojams. N. realiai dirbo kaip administratorė. ... kuomet aš išėjau iš darbo, direktorius buvo T.. Tačiau jis ten realiai nedirektoriavo. Jis realiai buvo kaip vadybininkas“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t.3, 109-111). Baudž. b. Nr. 10-9-736-13 duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais buvę ieškovo darbuotojai taip pat vieningai nurodė faktine įmonės vadove laikę S. P.. Apklausta I. N., įmonėje dirbusi nuo 2008-07-09 iki 2008-08-25, (t.y. direktorės pareigas užimant N. T.) nurodė „ieškojau tuo metu darbo, atėjau į kavinę, kalbėjau su moterimi vardu S., kuri kaip supratau buvo kavinės savininke ir po pokalbio ji mane priėmė į darbą ... Viską man nurodinėjo S. .. Visus nurodymus darbuotojams susijusius su jų darbo funkcijomis duodavo S.. S. užpirkdavo ir atveždavo produktus, ruošdavo meniu. Buvo galima spręsti, kad pagrindinis bosas yra Sonata ... vėliau S. žodiniu pranešimu man paaiškino, kad paaukštino mane pareigose“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 115-116). S. K., įmonėje dirbusi nuo 2008-02-12 iki 2008-07-14, (t.y. direktorės pareigas užimant N. T.) nurodė „N. kaip supratau buvo direktorė, o S. buvo kavinės savininkė. Darbo tvarką prižiūrėdavo S., ji duodavo nurodymus darbuotojams kaip ką dirbti, kaip gaminti, prižiūrėdavo švarą ir panašiai. Jautėsi, kad bosas yra S.“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 117-119). T. P. D., įmonėje dirbęs nuo 2008-02-02 iki 2008-07-16, (t.y. direktorės pareigas užimant N. T.) virėjo pareigose, nurodė „mane į darbą priėmė S.. Aš visada galvojau, kad ji direktorė. Man buvo nežinoma, kad Nida buvo direktorė.. ... N. jokių nurodymų kaip vadovė darbuotojams nedavė. S. praktiškai nieko nedirbo ... Darbo užmokesčius mokėjo S.“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 120-121). A. D., įmonėje dirbęs nuo 2008-07-08 iki 2008-10-08 padavėjo pareigose nurodė, kad „mane į darbą priėmė S.. Iš pradžių galvojau, kad ji direktorė, po to paaiškėjo, kad realiai direktorė yra N. ... Pinigus grynais į rankas man duodavo S.“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 122-123). J. L., ieškovo buvusio patalpų nuomotojo UAB Turtona direktorė nurodė, kad „visus reikalingus dokumentus atnešdavo bei mokėdavo grynais pati S. U., tačiau jie būdavo pasirašyti direktoriaus T. B.. Aš T. B. nebuvau mačiusi ir su juo jokių reikalų neturėjau“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 82). Vertinant šių parodymų teisingumą ir patikimumą, teismas svarbia bylai aplinkybe pripažįsta faktą, kad atsakovė S. P. 2014-08-28 teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal 2008-11-25 akcijų pirkimo pardavimo sutartį įmonės akcijas pardavė nepažįstamam vyrui. Teismas atsižvelgia į tai, kad tokie atsakovės paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes 2008-12-02 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-736-13 patvirtina, kad S. P. 2008-12-02 dienos duomenimis turėjo 95 proc. įmonės akcijų, 2008-12-12 dienos duomenimis S. P. taip pat turėjo 95 proc. įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. I. 3, 23-24), be to, 2014-08-28 teismo posėdžio metu atsakovė S. P. pripažino, kad neteikė pranešimo bendrovei apie ketinimą parduoti akcijas, o N. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „S. U. aiškiai sakė, kad jai kažkas patarė bendrovę parduoti asocialiam užsieniečiui ir tuomet visos bendrovės bėdos baigsis. Aiškiai supratau, kad S. U. ketino fiktyviai parduoti bendrovę“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b.l. 37). E. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, „jei būtų akcininkas I. N., tai jis turėjo skirti T. B. direktoriumi. 2008-12-02 visuotinio akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad S. priklauso 95 proc. akcijų, ne I. N.. Iki šios dienos nesu mačiusi 2008-11-25 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties. S. taip pat nėra sakiusi, jog pardavė akcijas kažkam“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 114). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nors atsakovas T. B. yra UAB „Solorano" akcininkas, nuosavybės teise valdantis 5 proc. visų įmonės akcijų (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 3, b. 1. 23-24, t. 4, b.1. 22), atsakovė S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, „neprisimenu, kad T. B. būčiau perleidusi 5 proc. bendrovės akcijų“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 137). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad T. B. 2009 m. birželio mėn. kreipėsi į advokatę L. S., kuri 2009-06-09 S. U. parengė raštą UAB "Solorano" vadovo atleidimo ir akcijų pardavimo, prašydamas išspręsti klausimą dėl Atsakovo atleidimo iš UAB "Solorano" direktoriaus pareigų ir pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui su Atsakovo atleidimu susijusius dokumentus (t. I, b. 1. 14). T. B., nors 2008-12-03 buvo paskirtas įmonės direktoriumi, tačiau nuo 2008-12-11 iki 2008-12-31 pagal VSDFV pažymos duomenis įmonėje nedirbo dėl ligos (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b.l. 23). Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrindinė įmonės akcininkė ir steigėja bei faktinė vadovė atsakovė S. P. būtų perdavusi atsakovui T. B. įmonės dokumentus ir turtą, įmonės antspaudą, šias aplinkybes T. B. nuosekliai patvirtino ikiteisminio tyrimo apklausų metu (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 4, b.l. 22, 27, 29).

Teismo vertinimu, visi šie įrodymai nuosekliai ir neprieštaringai patvirtina aplinkybę, jog pagrindinė ir faktiškai vienintelė ieškovo įmonės vadovė ir akcininkė įmonės bankroto metu buvo atsakovė S. P., kuri įmonės viduje davė imperatyvius nurodymus ieškovo darbuotojams, taip pat atstovavo įmonę išoriniuose santykiuose, tik formaliai duodama pasirašyti dokumentus formaliems įmonėms vadovams, todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009), o taip pat, kai dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012), būtent atsakovei S. P., atsižvelgiant į jos faktinės įmonės vadovės statusą ir teko pareiga vykdyti LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Darydamas tokią išvadą, teismas itin svarbia bylai aplinkybe pripažįsta faktą, kad įmonės vadovų kaitos aplinkybės 2008-09-25, kai atsakovę N. T. įmonės direktorės pareigose pakeitė atsakovė S. P. ir 2008-12-03, kai atsakovę S. P. pakeitė atsakovas T. B., iš esmės skiriasi. 2008-09-25 atsakovei S. P. užėmus įmonės direktorės pareigas, ji, kaip pagrindinė įmonės akcininkė ir tuometinė faktinė įmonės vadovė, turėjo realią galimybę organizuoti tiek inventorizaciją, remiantis LR Vyriausybės 2008-04-17 nutarimu Nr. 370 patvirtintomis Inventorizacijos taisyklėmis, tiek tikrinti buhalterinės apskaitos organizavimą remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str., 21 str. nuostatomis, tiek perimti įmonės dokumentus ir materialines vertybes pagal priėmimo – perdavimo aktus. Tuo tarpu 2008-12-03, kai atsakovę S. P. įmonės direktoriaus pareigose pakeitė iki tol trumpai (nuo 2008-07-21) įmonėje padavėju bei vadybininku dirbęs atsakovas T. B., prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kiti jau nurodyti rašytiniai įrodymai ir atsakovų bei liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė S. P. savo aktyviais veiksmais siekė išvengti įstatymuose numatytos galimos atsakomybės už netinkamą įmonės veiklos organizavimą. Byloje esantys įrodymai ir atsakovės paaiškinimai 2014-08-28 teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovės S. P. veiksmuose buvo tariamo sandorio požymių (LR CK 1.86 str.) tuomet, kai ji skubėjo bet kam (pasak jos - nepažįstamam vyrui) parduoti įmonės akcijas, pagal teismų sistemos LITEKO duomenis dėl suklastotos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties atsakovės atžvilgiu pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-385-270/2014, kuri pagal atsakovės atstovo parodymus 2014-10-22 teismo posėdžio metu baigėsi priimant atsakovei nepalankų nuosprendį pirmosios instancijos teisme, taip pat atsakovė paskyrė naują direktorių pačioje įmonės veiklos pabaigoje, teismo vertinimu sąmoningai pasirinkdama būtent atsakovą T. B., kuris dėl jauno amžiaus (19 m.), trumpo darbo įmonėje stažo (4 mėn.) ir gyvenimo patirties neturėjimo direktoriaus pareigų pasiūlymą galėjo suprasti kaip karjeros sėkmę, nesuprasdamas įmonės vadovui tenkančios įstatymuose numatytos atsakomybės už įmonės veiklos, buhalterinės apskaitos ir kt. organizavimą. Šias aplinkybes patvirtina vėlesni aktyvūs atsakovo T. B. veiksmai, kuris netrukus po jo paskyrimo direktoriumi, t.y. jau 2009 m. sausio mėn. kreipėsi į atsakovę S. P. su prašymu atšaukti jį iš įmonės vadovo pareigų, 2009 m. vasario mėn. buhalterės pareigas ėjusiai E. A. pateikė raštišką prašymą atšaukti jį iš direktoriaus pareigų, ką liudytoja E. A. patvirtino 2014-08-28 teismo posėdžio metu, be to, atsakovas T. B. 2009 m. birželio mėn. kreipėsi į advokatę L. S., kuri 2009-06-09 S. U. parengė raštą UAB "Solorano" vadovo atleidimo ir akcijų pardavimo, prašydamas išspręsti klausimą dėl Atsakovo atleidimo iš UAB "Solorano" direktoriaus pareigų ir pateikti VĮ Registrų centro juridinių asmenų registrui su Atsakovo atleidimu susijusius dokumentus (t. I, b. 1. 14). Visos nurodytos aplinkybės, vertinant įrodymus sistemiškai, leidžia daryti išvadą, kad neteisėtus veiksmus atliko, t.y. bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus neperdavė faktinė ieškovo įmonės vadovė įmonės bankroto metu atsakovė S. P.. Neteisėtų veiksmų dėl įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui atsakovo T. B. ir atsakovės N. T. veiksmuose teismas nenustatė. Kaip jau buvo nurodyta, teismas šioje byloje apsiribojo LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoje apibrėžtos valdymo organo pareigos nevykdymo vertinimu ir nevertino atsakovų kaltės dėl jų vadovavimo metu galimai atsiradusios ar padidėjusios žalos įmonei bei kitų aplinkybių, atsižvelgdamas į faktą, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie ieškovo įmonės dokumentai ar turtas, kurie leistų nustatyti konkrečios žalos ar nuostolių įmonei padarymo ar padidėjimo faktus kiekvieno iš atsakovo vadovavimo įmonei metu.

Vertindamas byloje esančius įrodymus dėl žalos dydžio, teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad Kauno apygardos teismas 2011-07-11, 2011-07-22, 2011-09-19, 2011-09-20 nutartimis patvirtino BUAB „Solorano" kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 597 411,94 Lt sumai (t. I, b.l. 22 – 25). UAB „Solorano" 2008-06-30 balanso duomenimis įmonė 2008-06-30 turėjo turto už bendrą 367 737 Lt sumą, iš jo ilgalaikio turto už 172 195 Lt, trumpalaikio turto už 195 542 Lt., iš jo 139 487 Lt vertės trumpalaikis turtas - gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) (t. II, b.l. 5). UAB „Solorano" 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano" bankui AB "Swedbank" pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis (t. II, b. 1. 90, 93). Pagal Specialisto išvadą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-04-27 įmonė gavo 332 885 Lt įplaukų, kurių panaudojimas nėra pagrįstas apskaitos dokumentais (t. I, b. 1. 85 - 86).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013), teismas konstatuoja, kad atsakovė S. P., kaip faktinė įmonės vadovė įmonės bankroto metu buvo atsakinga už UAB „Solorano" turto ir dokumentų išsaugojimą bei jų perdavimą bankroto administratoriui, tačiau nepateikė jokių įrodymais pagrįstų paaiškinimų dėl 2008-06-30 balanse nurodyto turto dingimo aplinkybių ar galimai nepagrįstai į 2008-06-30 balansą įtraukto turto, todėl atsakovė S. P. privalo atlyginti įmonei žalą, kuri lygi UAB „Solorano" 2008-06-30 balanso duomenimis įmonės 2008-06-30 turėtam turtui už bendrą 367 737 Lt sumą (t. II, b.l. 5).

Atsakovo T. B. nurodytų aplinkybių dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis (t. II, b.l. 26), nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos atsiradimą, negalima laikyti aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pareigos perduoti bankroto administratoriui turtą nevykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012), teismas nevertina, nes atsakovo nurodyti teiginiai yra suformuluoti ne teismo, o išdėstyti kasaciniame skunde, kuris neturi norminės galios.

Atsakovų nurodytas aplinkybes dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes jie nepatvirtinti įmonės vadovo parašu, teismas atmeta atsižvelgdamas į aplinkybę, kad UAB „Solorano" 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano" bankui AB "Swedbank" pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis (t. II, b. 1. 90, 93), pripažindamas, kad tokių duomenų pateikimo kreditoriui faktas paneigia atsakovų nurodomas aplinkybes dėl juodraštinio balanso duomenų varianto.

Atsakovų nurodytos aplinkybės dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes įmonė buvo lizingo nuomos sutartimi įsigijusi automobilį, kuris grąžintas lizingo bendrovei, į balanso duomenis įtrauktos suvartojamas maisto atsargas, už nuomojamas patalpas buvo sumokėtas avansas už šešis mėnesius, laikytinos nepagrįstais jokiais įrodymais dėl to, kad būtent atsakovai nepateikė jokių duomenų apie šių aplinkybių pagrįstumą nei bankroto administratoriui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokiu būdu nepagrįstai perkeldami savo nevykdytų pareigų naštą kreditorių interesus ginančiam bankroto administratoriui, juolab, kad byloje esanti pažyma patvirtina faktą, kad ieškovo įmonės vardu jokių transporto priemonių nėra registruota (t. I, b.l. 34), o ikiteisminio tyrimo metu apklausta ieškovo buvusio patalpų nuomotojo UAB Turtona direktorė J. L. nurodė, kad „S. U. kelis mėnesius nemokėjo už nuomą, jai paskambinus ir paklausus kada sumokės, pasakydavo, kad vėliau“ (baudž. b. Nr. 10-9-736-13, t. 1, b.l. 82).

Atsakovės N. T. nurodytas aplinkybės dėl atsakovų skirtingos atsakomybės formos dėl balanse nurodyto ilgalaikio ir trumpalaikio turto neišsaugojimo, teismas atmeta atsižvelgdamas į skirtingas bylų faktines aplinkybes, nes atsakovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013 šalių statusas ir vaidmuo įmonės veikloje iš esmės skiriasi, be to, teismas pabrėžė, kad šioje byloje nevertino atsakovų kaltės dėl jų vadovavimo metu galimai atsiradusių nuostolių ar kitų aplinkybių, bet apsiribojo LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatoje apibrėžtos valdymo organo pareigos nevykdymo vertinimu.

Atsakovų T. B., S. P. ir N. T. nurodytas aplinkybes (t. II, b.l. 28, 48, 133) dėl negalimumo remtis 2008-06-30 balanso duomenimis, nes pagal kasacinio teismo praktiką tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atspindi turto rinkos vertę, balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, supijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan., balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti, taigi vien tai, kad balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, ne visada sudaro pagrindą išvadai, kad žala yra padaryta, o jos dydis atitinka ankstesniame patvirtintame balanse nurodyto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013), teismas atmeta dviem motyvais. Visų pirma, nagrinėjamų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes atsakovų nurodytoje byloje kasacinio teismo konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas teisiškai pagrįstai nurodė tirti faktines žalos padarymo aplinkybes vadovaujantis žalą patvirtinančiais įrodymais, kurie yra tiesioginiai, patikimi, konkretūs – atspindintys realius įmonės turto turėjimo ar praradimo (neišsaugojimo) faktus, dėl to, kad bankroto administratorius galėjo reikalauti iš bylos šalių papildomų duomenų dėl ieškovui priklausančių kilnojamųjų namelių faktinio buvimo, o išvados, kad septyni kilnojamieji nameliai yra neišsaugoti, nepagrindė. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas pripažįsta pagrįstais bankroto administratoriaus argumentus, kad būtent atsakovai nepateikė jokių duomenų apie aplinkybes dėl nuomojamo automobilio, maisto atsargų ir pan. nei bankroto administratoriui, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, o kadangi visi įmonės dokumentai apie įmonės turėtą turtą yra neperduoti bankroto administratoriui, faktiškai patikrinti atsakovų nurodomas aplinkybes nėra galimybių arba sukeltų administratoriui neprotingai dideles išlaidas pvz. skiriant ekspertizę dėl nuomotose patalpose atliktų pagerinimų ar pan. Antra, nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nepasirašytas balansas gali turėti tam tikrą įrodomąją reikšmę (pvz., jis patvirtina, kad finansinės apskaitos dokumentas nepasirašytas). T.y. ir balansas, ir jo projektas gali būti tinkama įrodinėjimo priemonė tam tikroms aplinkybėms (CPK 177 straipsnio 2 dalis), tačiau nepasirašytas įmonės balansas (balanso projektas) neatitinka finansiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Nepasirašyto balanso finansiniai rodikliai dėl įmonės turto, įsipareigojimų sumų ir kiti duomenys dėl tos priežasties, kad jų tikrumas nėra patvirtintas atsakingų asmenų parašais, yra negalutiniai. Dėl jų įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Nagrinėjamoje byloje jau nurodyta, kad teismas 2008-06-30 balanso duomenimis remiasi atsižvelgdamas į papildomą aplinkybę, kad UAB „Solorano" 2008-06-30 balanse nurodyti duomenys apie įmonės turimą turtą atitinka 2007-09-26 kredito sutarties Nr. 07-021192-1N vykdymo metu UAB „Solorano" bankui AB "Swedbank" pateiktų 2008-06-30 finansinių ataskaitų duomenis (t. II, b. 1. 90, 93), tokiu būdu remdamasis kasacinio teismo formuluojama praktika dėl byloje esančių įrodymų visumos vertinimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš atsakovės S. P. ieškovo naudai priteistina 367 737 Lt. nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė N. T. nurodo, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numato, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. 2011-06-08 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atsakovą T. B. nubaudė bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, todėl vėliausiai 2012-01-08 ieškovas turėjo teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos pažeidus pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, tuo tarpu ieškinys yra pareikštas 2013-04-08, suėjus naikinamajam ieškinio senaties terminui, remiantis CK 1.126 str. prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškovo reikalavimą atmesti. Reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo palaiko ir atsakovė S. P..

Vertindamas nurodytus argumentus, teismas pagrįstais pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes, kad BUAB „Solorano" bankroto administratoriui buvę įmonės vadovai iki šiol neperdavė jokių įmonės dokumentų, todėl nėra galimybių įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostatų ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taip pat teismas pagrįstomis pripažįsta ieškovo nurodytas aplinkybes, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.), Kauno apygardos teismo 2011-03-25 nutartis dėl bankroto bylos UAB „Solorano" iškėlimo įsiteisėjo 2011-04-05, ieškinys teismui pateiktas 2013-04-08, todėl trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, atsakovų reikalavimus dėl ieškinio senaties termino teismas atmeta, kaip nepagrįstus.

Ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir tai, kad atsakovai N. T. ir T. B. formaliai užėmė ieškovo įmonės vadovo pareigas ir jų tikrasis veiklos pobūdis buvo nustatytas tik bylos nagrinėjimo metu, teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas remiasi LR CPK 93 str. 4 d., iš atsakovės S. P. ieškovo naudai priteistina 2 500 lt. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. II, b.l. 119-123), atsakovų T. B. ir N. T. bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės S. P. priteistina 136,37 lt. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą (t. II, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso CK 6.246 - 6.249 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės BUAB Solorano, į.k. 300592359, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, naudai 367 737 Lt (tris šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt septynis litus) nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (367 737 lt.) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 500 lt. (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 136,37 lt. (šimtą trisdešimt šešis litus, 37 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą