- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-17
- Bylos Nr.
- 2-560-324/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01124-2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- N. T., uždarajai akcinei bendrovei „Solorano“, S. U.
- Advokatai
- Inesa Arbočienė, Dalius Baranauskas
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Daliui Baranauskui, atsakovės N. T. atstovei advokatei Inesai Arbočienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Solorano“, N. T., S. U. dėl skolos priteisimo, atsakovės N. T. priešieškinį dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 374107,70 Lt skolą ( 343716,72 Lt negrąžinto kredito, 16956,19 Lt priskaičiuotų, bet nesumokėtų palūkanų, 12272,28 Lt delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 1162,51 Lt delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas), kintamąsias metines palūkanas nuo negrąžintos 343716,72 Lt kredito sumos už naudojimąsi paskola nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR ( Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant trijų procentų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų kovo 26 d. ir rugsėjo 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų skolinimosi rizikos ir pelno maržą, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovas ir UAB „Solorano“ 2007 m. rugsėjo 26 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 07-021192-IN, kuria UAB „Solorano“ buvo suteiktas 350000 Lt kreditas, bei 2008 m. rugsėjo 8 d. susitarimą Nr. 07-021192-IN-1 dėl šios sutarties sąlygų pakeitimo. Ieškovas su N. T. ir S. U. 2007 m. rugsėjo 26 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 07-021192-LA1 ir Nr. 07-021192-LA2, kuriomis N. T. ir S. U. laidavo, kad UAB „Solorano“ įvykdys visus įsipareigojimus ieškovui pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. 07-021192-IN. UAB „Solorano“ nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovas 2008 m. liepos 10 d. pranešimais Nr. SR-14699, SR-14707 ir SR-14704 apie tai informavo atsakovus. UAB „Solorano“ iki sutartyje Nr. 07-021192-IN nurodyto galutinio grąžinimo termino 2009 m. sausio 31 d. kredito negrąžino, todėl 2009 m. kovo 16 d. raštais Nr. SR-8807, SR-8809, SR-8812 ieškovas įspėjo atsakovus, kad, negrąžinus skolos iki 2009 m. kovo 26 d., kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atsakovai prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir kredito negrąžino, todėl pagal CK 6.81 straipsnį skolininkas ir laiduotojai turi atsakyti kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.
Atsakovės N. T. atstovė su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu prašo pripažinti, kad laidavimo santykiai pagal ieškovo ir N. T. sudarytą laidavimo sutartį Nr. 07-021192-LA1 pasibaigė 2008 m. gruodžio 18 d., N. T. pardavus UAB „Solorano“ akcijas, ir ieškinį atsakovės N. T. atžvilgiu atmesti. Paaiškino, kad 2006 m. rugpjūčio 7 d. įmonės steigimo sutartimi buvo sutarta, jog N. T. ir S. U. įsigyja po lygiai UAB „Solorano“ akcijų ir įmoka vienodas įstatinio kapitalo dalis. 2007 m. rugsėjo 26 d. su ieškovu buvo pasirašyta kredito sutartis Nr. 07-021192-IN, asmeninio laidavimo sutartis, kuria N. T. įsipareigojo už įmonę įvykdyti visus įsipareigojimus. Analogišką sutartį pasirašė S. U. 2008 m. kovo 5 d. N. T. pardavė 45 procentus akcijų S. U. 2008 m. gruodžio 18 d. N. T. pardavė likusius 5 procentus akcijų naujam įmonės direktoriui T. B. Pastarąją akcijų pirkimo-pardavimo sutartį N. T. atidavė S. U., kad ši ją nuvežtų pasirašyti T. B. S. U. N. T. jos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties egzemplioriaus negrąžino. Teigia, kad ieškovas laidavimo sutarčių sudarymą siejo ne su konkrečiais fiziniais asmenimis, o su jų esmine savybe – UAB „Solorano“ akcijų valdymu nuosavybės teise, todėl asmeninis N. T. laidavimas pasibaigė, įvykus UAB „Solorano“ akcijų pirkimo-pardavimo sandoriams ( CK 6.77 str. 6 d.). Nors formaliai skolininkas UAB „Solorano“ po akcijų pirkimo-pardavimo sandorio liko tas pats, kreditoriui buvo pranešta apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą kitiems asmenims. N. T. sudarė laidavimo sutartį tik dėl to, kad buvo UAB „Solorano“ akcininkė, jos tikroji valia ir ketinimai neabejotinai sietini su akcijų valdymu nuosavybės teise. Šios teisės netekus, UAB „Solorano" prievolės kredito davėjui užtikrinimo būdas V. T. prisiimtu laidavimu tapo neadekvatus, todėl prašo pripažinti šią prievolę pasibaigusia. UAB „Solorano“ paskolai užtikrinti hipotekos lakštu buvo įkeistas S. U. priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), todėl kreditorius turi realią teisę ir galimybę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Jo atstovas paaiškino, kad 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. 07-021192-LA1 galiojimui neturi reikšmės UAB „Solorano“ akcininkų sudėtis, jų pasikeitimas po ginčo sutarties sudarymo, UAB „Solorano“ direktoriaus asmuo ar N. T. motyvai, kuriais remiantis jis pasirašė ginčo sutartį. 2008 m. rugsėjo 22 d. susitarimu Nr. 07-021192-LA1-1 dėl 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. 07-021192-LA2 sąlygų pakeitimo N. T. patvirtino savo įsipareigojimą atsakyti ieškovui tuo atveju, jeigu UAB „Solorano“ neįvykdys visos arba dalies savo prievolės. CK 6.87 straipsnis nustato laidavimo pasibaigimo pagrindus, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno iš jų. Taip pat nėra nei vieno iš CK 6.88 straipsnyje nustatytų terminuoto laidavimo/laidavimo už terminuotą prievolę pasibaigimo pagrindų. 2007 m. rugsėjo 26 d. laidavimo sutarties Nr. 07-021192-LA1 bendrosios dalies 10.1 punktas nustato, kad ginčo laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį Nr. 07-021192-IN įvykdymo, todėl N. T. reikalavimas pripažinti ginčo sutartį pasibaigusia turi būti atmestas. Teigia, jog remiantis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, civilinės bylos dėl skolos iš laiduotojų priteisimo nestabdomos iki to laiko, kol bus realizuotas varžytynėse įkeistas turtas.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Solorano“ ir S. U. atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį nepateikė. Apie teismo posėdį jiems buvo pranešta CPK 130 straipsnyje nustatytu būdu. Šie atsakovai į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad AB „Swedbank“ ir UAB „Solorano“ 2007 m. rugsėjo 26 d. pasirašė kredito sutartį Nr. 07-021192-IN, kuria UAB „Solorano“ buvo suteiktas 350000 Lt kreditas. 2008 m. rugsėjo 8 d. šios šalys pasirašė susitarimą Nr. 07-021192-IN-1 dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Kreditą UAB „Solorano“ įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. sausio 31 d. Ieškovas su N. T. ir S. U. 2007 m. rugsėjo 26 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 07-021192-LA1 ir Nr. 07-021192-LA2, kuriomis N. T. ir S. U. laidavo, jog UAB „Solorano“ įvykdys visus įsipareigojimus ieškovui pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. kredito sutartį Nr. 07-021192-IN.
UAB „Solorano“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, apie tai ieškovas atsakovams pranešė 2008 m. liepos 10 d. pranešimais Nr. SR-14699, SR-14707 ir SR-14704. UAB „Solorano“ iki sutartyje Nr. 07-021192-IN nurodyto galutinio grąžinimo termino 2009 m. sausio 31 d. kredito negrąžino, todėl 2009 m. kovo 16 d. raštais Nr. SR-8807, SR-8809, SR-8812 ieškovas įspėjo atsakovus, kad, negrąžinus skolos iki 2009 m. kovo 26 d., ieškovas kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Atsakovams prisiimtų įsipareigojimų neįvykdžius ir kredito negrąžinus, skolininkas ir laiduotojos turi atsakyti kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai ( CK 6.81 str.).
Nesutiktina, kad atsakovės N. T. laidavimo prievolė pasibaigė priešieškinyje nurodytu pagrindu.
Laidavimo sutarties 10 punkte nurodoma, kad ši prievolė galioja iki visiško prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymo. Kredito negrąžinus, negalima spręsti nei apie sutartinį, nei apie įstatyminius laidavimo pasibaigimo pagrindus ( CK 6,87, 6.88 straipsniai).
Atsakovė N. T. nurodo, kad, nebūdama akcininke, ji neteko esminės savybės, dėl kurios laidavimo sutartis su ja buvo sudaryta, ir tai reiškia, kad jos prievolė yra neadekvati. Teismas sprendžia, kad priešieškinio pagrindu nurodomos normos tikslas yra kitoks.
Priešieškinyje įvardintas prievolės pasibaigimo pagrindas - CK 6.77 straipsnis - negali būti priskirtas nei prie vieno iš CK šeštosios knygos IX skyriuje nustatytų prievolių pasibaigimo pagrindų. Šis straipsnis reglamentuoja ne laidavimo pasibaigimo, o minimos prievolės atsiradimo pagrindus. Ketvirtoji jo dalis nustato kreditoriaus teisę reikalauti, kad laiduotojas būtų konkretus jo nurodomas asmuo, o tokio reikalavimo kreditoriui nepareiškus – skolininko teisę pasiūlyti pakankamai turto prievolei įvykdyti turintį asmenį. Kai skolininkas privalo pateikti laidavimą įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu, vietoj laidavimo jis turi teisę pateikti kitą adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą ( 5 d.). CK 77 straipsnio šeštojoje dalyje esanti norma papildo išdėstytąsias ketvirtojoje ir penktojoje dalyse. Įstatymų leidėjo nuostata, kad ginčus dėl to, ar pakanka laiduotojo turto ir ar prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas adekvatus, sprendžia teismas, reiškia, kad kilus abejonių, ar skolininko siūlomas laiduotojas mokus, taip pat ar skolininko siūlomas kitas prievolės įvykdymo užtikrinimas yra adekvatus, bet kuris, kreditorius ar skolininkas, nesutariantys šiais klausimais, gali kreiptis į teismą ir prašyti išspręsti ginčą.
Šiuo atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl laiduotojos V. T. mokumo, atsakovai taip pat nesiūlė kito prievolės užtikrinimo būdo vietoje prisiimtojo N. T. pasirašyta laidavimo sutartimi.
Iš priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei jį pateikusios atsakovės atstovės paaiškinimo matyti, kad atsakomybę pagal laidavimo sutartį atsakovė sieja su V. T. turtinėmis teisėmis – kredito gavėjo UAB „Solorano“ akcijų nuosavybės teisių turėjimu. Toks laidavimo prievolės pasibaigimo pagrindas nenumatytas nei sutartyje, nei specialiosiose ar bendrosios prievolių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose, todėl laidavimo sutartis negali būti pripažinta pasibaigusia nuo atsakovės nurodomo paskutiniųjų penkių procentų akcijų perleidimo momento 2008 m. gruodžio 18 d. Prievolės pasibaigimo vertinimui neturi reikšmės aplinkybė, kad apie akcijų perleidimą V. T. buvo pranešusi bankui. Iš banko atstovo atsakymo b.l. 101 matyti, kad ieškovas dėl to neketino nutraukti laidavimo sutartį. Atsakovė, buvusi UAB „Solorano“ direktore iki 2008 m. rugsėjo 25 d., neturėjo jokio pagrindo manyti priešingai. Tai patvirtina ir 2008 m. rugsėjo 22 d. išreikšta jos valia dėl laidavimo sutarties pakeitimo.
Laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (CK 6.70 str.). Ieškovo teisė nukreipti išieškojimą į kitos laiduotojos įkeistą turtą neatleidžia atsakovės V. T. nuo laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės vykdymo.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kreditavimo ir laidavimo sutartis atsakovai pasirašė laisva valia, įvertinę galimas pasekmes, sutartys nėra nuginčytos, turi būti vykdomos sąžiningai, o sutarčių sąlygų nesilaikymas sukelia jose ar įstatyme numatytas pasekmes (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina skola ( CK 6.873 str. 1 d., 6.81 str.), kreditavimo sutarties 5.5 punkte numatytos kintamosios palūkanos už naudojimąsi paskolintais pinigais ( CK 6.874 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-751/2003 pagal AB banko Hansa bankas ieškinį A.M. ir A.S. dėl skolos išieškojimo ), CK 6.37 straipsnio antrojoje dalyje numatytos procesinės palūkanos ( pagal CK 6.210 straipsnį 5 procentų – laiduotojoms, 6 procentų – juridiniam asmeniui.), sumokėtas žyminis mokestis, iš atsakovų UAB „Solorano“ ir S. U. - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.; 171,82+283,05+67,05+48,40Lt). Iš visų atsakovų valstybei priteistinos teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ( CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 30,55 Lt /3).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ( į.k. 112029651) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Solorano“ ( į.k. 300592359), N. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir S. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 374107,70 ( tris šimtus septyniasdešimt keturis tūkstančius šimtą septynis Lt 70 ct) Lt skolos ir kintamąsias metines palūkanas už naudojimąsi paskola nuo negrąžintos 343716,72 (trijų šimtų keturiasdešimt trijų tūkstančių septynių šimtų šešiolikos Lt 72 ct) Lt kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. balandžio 6 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR ( Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma) palūkanų normų aritmetinį vidurkį ir pridedant trijų procentų palūkanų dydžio AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kurios kiekvienų metų kovo 26 d. ir rugsėjo 26 d. keičiamos šešiems mėnesiams į priekį, imant per prieš palūkanų keitimo dieną ėjusį kalendorinį mėnesį Lietuvos banko REUTERS informacinėje bazėje paskelbtų 6 mėnesių VILIBOR palūkanų skolinimosi rizikos ir pelno maržą.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ( į.k. 112029651) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Solorano“ ( į.k. 300592359) šešių procentų dydžio metines palūkanas, iš atsakovių N. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir S. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) – penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 374107,70 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ( į.k. 112029651) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Solorano“ ( į.k. 300592359), N. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir S. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 2580,33 ( du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt Lt 33 ct) Lt žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Swedbank“ ( į.k. 112029651) iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Solorano“ ( į.k. 300592359) ir S. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 285,16 ( du šimtus aštuoniasdešimt penkis Lt 16 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Solorano“ ( į.k. 300592359), N. T. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) ir S. U. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) po 10,18 ( dešimt Lt 18 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą