Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-33-576/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-22
Bylos Nr.: 1A-33-576/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03344-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: V. N.
Nukentėjusysis: D. Č.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Saulius Juzukonis, Daiva Valeikienė

Kategorijos

1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-33-576/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03344-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorams Indrei Petkevičiūtei, Mindaugui Jancevičiui,nuteistajam V. N., jo gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,nukentėjusiajam D. Č., jo atstovei advokatei Daivai Valeikienei,ekspertams Januš Rybalko, Gregoire Abi Chaker,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. N. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 38,12 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 12 euro centų) turtinės žalos. Priteista iš V. N. D. Č. naudai 509,38 Eur (penki šimtai devyni eurai 38 euro centai) turtinės žalos atlyginimo bei 1 280 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

V. N. nuteistas už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2021 m. sausio 22 d. apie 22.16 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tarp prekybos centro ,,A“ adresu Rungos g. 4, Elektrėnai, ir parduotuvės ,,Alaus takas“ adresu Rungos g. 10, Elektrėnai, žodinio konflikto metu, tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį D. Č. į galvos sritį, nuo suduoto smūgio D. Č. nugriuvus ant kelio su asfalto danga, jis tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip du kartus jam į galvos sritį, taip nukentėjusiajam D. Č. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas veido srityje daugybinius sumušimus ir odos nubrozdinimus, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistojo V. N. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti V. N. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, atmesti D. Č. pareikštą civilinį ieškinį dėl 509,38 Eur turtinės ir 1000 Eur neturinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Prašo atlikti dalinį įrodymų tyrimą, jo metu apklausti specialistą ir ištirti papildomus dokumentus.

1.1. Apeliantas skunde teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Buvo pažeista jo ginamojo teisė į teisingą ir nešališką teismą . V. N. pasinaudojo savo teise duoti paaiškinimus (BPK 22 straipsnio 3 dalis), tačiau teismas V. N. parodymus, jog jis nukentėjusiajam smūgių nesudavė, vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Teismo teiginiai, kad V. N. nepripažįsta savo kaltės dėl nusikaltimo, kurio nepadarė, prasilenkia su logika. Tokios teismo išvados yra prieštaraujančios ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Teismas neatsižvelgė į tai, kad visi proceso dalyviai yra suinteresuoti veikti pagal jiems suteiktą procesinį statusą byloje (pavyzdžiui, kaltinamasis siekia išteisinimo). Apeliantas pažymi, kad V. N. davė išsamius paaiškinimus, jis pateikė savo įvykio versiją ir argumentus dėl surinktų duomenų pagrįstumo, o objektyvių įrodymų, jog V. N. neabejotinai padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, byloje nėra. Teigia, kad teismas nurodytomis išvadomis atskleidė savo šališkumą.

1.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus: prioritetinę reikšmę suteikė V. N. kaltinantiems įrodymams, tuo pačiu atmesdamas teisinančius įrodymus, buvo iškraipyta įrodymų prasmė, nes nevertinta jų visuma. Teismas apsiribojo formaliu dalies įrodymų išdėstymu, neįvertino jų tarpusavio ryšio. Skunde detaliai aptariami nuosprendyje išdėstyti motyvai, medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys ir teigiama, kad nuosprendis priimtas nepatikrinus kiekvieno duomens patikimumo, netinkamai taikyti rungimosi, procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai. Pasak apelianto, V. N. nuosekliai teigė, kad jis nepadarė nusikaltimo, jis tik atstūmė D. Č. nuo savęs. Šie V. N. parodymai byloje esančiais įrodymais nebuvo paneigti. Pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, jis nebendradarbiavo su teisėsauga, negalėjo nurodyti tikslios sužalojimo vietos ir laiko, taip pat 2021 m. sausio 22-24 dienomis būdamas neblaivus trukdė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

1.3. Skunde apeliantas nurodo, kad šioje byloje objektyvusis BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – kaltininko veika (poveikis nukentėjusiajam) nėra įrodytas. Skundžiamame nuosprendyje prioritetas suteiktas D. Č. parodymams, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad: 1) byloje nėra įvykį mačiusių liudytojų; 2) medicininiai dokumentai nepagrindžia sužalojimų pobūdžio, kiekio, lokalizacijos, taip pat fakto, kad sužalojimai buvo padaryti muštynių metu (ekspertas neatmetė nukentėjusiojo nugriuvimo galimybės); 3) D. Č. parodymai nenuoseklūs, dėl ko abejojama jo parodymų patikimumu; galimai D. Č. prašymu byloje atsirado liudytojas A. L.; 4) D. Č. yra suinteresuotas, kad V. N. būtų nubaustas dėl patirto pažeminimo 2021 m. sausio 21 d. konflikto metu; 5) nenustatytas priežastinis ryšys tarp V. N. veiksmų ir D. Č. sužalojimų.

1.4. Apeliantas skunde teigia, kad asmens kaltei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį konstatuoti nepakanka apsiriboti tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, o būtina įvertinti įrodymų visumą, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bei interpretavo medicininius dokumentus, kuriais teismas ir grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta sužalojimų lokalizacija, todėl teismas sužalojimų lokalizacijos taip pat negalėjo nustatyti. Tai, kad ekspertas padarė išvadą, jog nukentėjusiojo veido srityje buvo nustatyti daugybiniai sumušimai ir odos nubrozdinimai, nekeičia nurodytų teiginių, nes teismas šiai eksperto išvadai suteikė didelę reikšmę, kadangi kitokios išvados apie sumušimų, nubrozdinimų egzistavimą pagal neišsamius ligos istorijos duomenis ekspertas ir negalėjo atlikti – ekspertas tik pakartojo tai, kad buvo nurodyta ligos istorijoje. Apkaltinamajame nuosprendyje įvertintos tik V. N. kaltinančios išvados, esančios medicininiuose dokumentuose, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad veido sumušimų ir odos nubrozdinimų pobūdis, kiekis, tikslesnė lokalizacija nepatikslinta. Būtent šie nepatikslinti duomenys galėtų būti laikomi esminiais įrodymais, jie padėtų atskleisti priežastinį ryšį tarp V. N. neva suduotų smūgių ir D. Č. patirtų sužalojimų, tačiau jų nėra.

1.5. Toliau apeliantas pažymi, kad teismo medicinos ekspertas nurodė, jog iš turimų medicininių duomenų detalizuoti sužalojimų padarymo mechanizmą (pasisakyti apie galimų trauminių poveikių kiekį, galimas padarymo aplinkybes) negalima, o tai pagrindžia V. N. duotus paaiškinimus, t. y. kad jis nemušė D. Č., o tik atstūmė nuo savęs. Be to, ši išvados dalis leidžia svarstyti apie nelaimingo atsitikimo (griuvimo) galimybę. Taip pat būtina įvertinti proceso dalyvių duotus parodymus, o būtent tai, kad D. Č. nurodė, jog įvykis galėjo būti po 22.00 val., po sumušimo jis ieškojo pamestų daiktų, po to jis nuvyko į garažą, ten pavartojo alkoholį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad apie įvykį pranešė po pusvalandžio; D. D. parodė, kad apie 22.15 val. ji nematė D. Č., V. N. stovėjo vienas, nueidama jokio konflikto, triukšmo ar balsų ji negirdėjo, N. P. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir D. D.; taip pat nustatyta, kad pareigūnai į nukentėjusiojo garažą atvyko tik 22.38 val. Apeliantas nurodo, kad D. Č. 22.16 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad prieš 10 min prie PC ,,A” jį sumušė apsaugos darbuotojas, todėl pagal šiuos duomenis matyti, kad D. Č. turėjo būti sumuštas apie 22.00 val. Atsižvelgus į tai, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. Č. sužalojimus padarė būtent V. N.. Mano, kad D. Č. dar iki įvykio griūdamas susižalojo, o siekdamas atkeršyti dėl 2021 m. sausio 21 d. konflikto bei pasipelnyti, apkaltino V. N. jį sumušus. Apeliantas pastebi, kad šiuo atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti sužalojimų padarymo laiko bei asmens, kuris padarė šiuos sužalojimus, todėl turi būti vadovaujamasi in dubio pro reo principu, kuris draudžia asmenis nuteisti remiantis prielaidomis.

1.6. Apeliantas taip pat nurodo, kad įvykio metu buvo žiema, V. N. dėvėjo šiltus, storus žieminius batus su giliu pado protektoriumi. Tai reiškia, jog veido (galvos) sužalojimai, spiriant didele fizine jėga, padaryti tokiais batais, būtų ženkliai rimtesni – būtų padarytos gilios žaizdos, kraujosruvos, įplyšimai ir kt. Be to, iš ,,body“ kamera filmuotos medžiagos matyti, kad sužalojimai yra tik kaktos, nosies ir smakro srityje. Vertindamas šiuo duomenis apeliantas nurodo, kad įniršęs asmuo, spirdamas koja į galvos sritį, nesirenka vietos, į kurią spirs, o tiesiog spiria, todėl sužalojimai gali atsirasti ant skruostų, smilkiniuose, ausyse ir pan. Akivaizdu, kad D. Č., būdamas neblaivus ir eidamas namo ar grįždamas į garažą, galimai paslydo (buvo slidu) ir griuvo, o griūdamas trenkėsi veidu į kelią su asfalto danga, dėl ko nubrozdinimai buvo padaryti tik kaktos, nosies ir smakro srityje (iš esmės vienoje veido priekinės dalies linijoje). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad D. Č. painiojosi savo parodymuose, galimai bandydamas prisiminti vietą, kur galėjo griūti ir susižaloti veidą, bet ne vietą, kur jis neva buvo sumuštas – 2021 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, taip pat pranešime nurodyta, kad D. Č. pirmiausia nurodė, jog įvykis galėjo įvykti prie PC ,,A“, po to nurodė, kad tai įvyko prie jo garažo, o vėliau paaiškino, kad grumtynės įvyko pas jį garaže. Apeliantas nurodo, kad D. Č. parodė, jog jis praėjus keturioms ar penkioms dienoms atvyko į parduotuvę pasiimti pamestus raktus, šiuos raktus jam atnešė ,,taromato“ darbuotojas, tačiau ,,taromato“ darbuotojas nebuvo identifikuotas, jis nebuvo apklaustas apie ant D. Č. matomus sužalojimus, jų lokalizaciją, kiekį, jo būklę.

1.7. Apeliantas skunde akcentuoja, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes pirmiausia nuosprendyje nurodė, jog D. Č. įvykio metu galėjo būti neblaivus ir pats išprovokuoti konfliktą, tačiau po to teismas nurodė, kad V. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Net ir konstatavus, kad V. N. sumušė D. Č., teismas, padarydamas nurodytą išvadą, t. y. nenustatęs V. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, prieštarauja pats sau, nes BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

1.8. Toliau apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2021 m. sausio 21 d. tarp D. Č. ir V. N. kilo konfliktas dėl V. N. darbinių funkcijų, konflikto metu D. Č. buvo neblaivus. Tikėtina, kad 2021 m. sausio 22 d. D. Č. dar jautėsi pažemintas, todėl tą dieną laukė, kol V. N. baigs darbą, taip pat D. Č. liudytojai O. G. nurodė, kad jis su V. N. susidoros (2021 m. vasario 11 d. liudytojos parodymai). Nepavykus pratęsti konflikto su V. N., D. Č., būdamas neblaivus, griuvo ir susižalojo veidą, o šį atsitikimą panaudojo kaip galimybę apkaltinti V. N.. Šį D. Č. tikslą pagrindžia tai, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ir jam suvokus, kad jis negalės atkeršyti V. N., tik 2021 m. gegužės mėnesio pabaigoje atsirado liudytojas A. L., kuris neva matė įvykį (pažymi, kad A. L. nebuvo įvykio vietoje). Tuo pačiu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo A. L. duotais parodymais - šis liudytojas, tikėtina, labai gerai pažįstamas su D. Č., kartu su juo vartojantis alkoholinius gėrimus. Toliau apeliantas pastebi, kad D. Č. nesikreipė per visuomenės informavimo priemones, prašydamas, kad atsilieptų Elektrėnų gyventojai, kurie matė 2021 m. sausio 22 d. įvykį. Tai parodo, kad kai 2021 m. gegužės 14 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, D. Č. ieškojo liudytojo, kuris pameluotų ir duotų parodymus apie tai, kad jis matė, jog D. Č. buvo sumuštas. Teigia, kad jei A. L. iš tikrųjų būtų matęs įvykį, jis būtų iš karto kreipęsis į teisėsaugos institucijas, o ne į D. Č. ar jo atstovę po to, kai buvo priimtas nurodytas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (praėjus 5 mėnesiams).

1.9. Pasisakydamas dėl D. Č. pareikšto civilinio ieškinio, apeliantas nurodo, kad neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, ir skunde remiasi skirtingos pakopos teismų praktika, pagrindžiančia šį teiginį (tuo pačiu sutinka, kad pateikti teismų praktikos pavyzdžiai nėra identiški nagrinėjamos bylos situacijai). Pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, nurodė, kad nukentėjusysis elgėsi įžūliai, priekabiai ir provokuojančiai kaltinamojo atžvilgiu. Taip pat akcentuoja, kad D. Č. elgesys po įvykio nepasikeitė, jis nepradėjo nerimauti ir kitais būdais neparodė, kad jis patyrė neigiamus išgyvenimus – jis po įvykio savo garaže vartojo alkoholinius gėrimus. Mano, kad D. Č. dirbtinai sukuria priežastinį ryšį tarp neva patirto smurto ir jo regėjimo sutrikimo. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad po įvykio D. Č. atsirado sveikatos sutrikimų, kad jis susirgo ligomis, kurios lėmė susilpnėjusį regėjimą. Apeliantas pažymi, kad bylose, kuriose egzistavo mažesnio masto sužalojimai, nukentėjusiesiems buvo priteisiama 200-400 Eur neturtinė žala, o kai sužalojimai buvo didesnio masto – 400-600 Eur neturtinė žala (skunde išskiriamas atvejis, kai asmeniui buvo priteista 1 200 Eur žala, tačiau asmeniui buvo suduota į pilvo sritį bei buvo pažeistas klausos nervas). Toliau nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam nepriteisė neturtinės žalos, skunde pateikti teismų praktikos pavyzdžiai parodo, kad D. Č. prašoma priteisti 1 000 Eur neturtinė žala yra neadekvati. Dar kartą pažymi, kad šioje byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp nukentėjusiojo patirtų sužalojimų, jo suprastėjusio regėjimo, patirtų emocinių išgyvenimų ir V. N. veiksmų. Apibendrindamas nurodytus teiginius, apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo atmesti nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį visa apimtimi.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. N. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis D. Č. ir jo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. N. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad V. N. gynėjas advokatas nesutinka su V. N. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir prie bylos prijungta konsultacinė išvada Nr. G 2023/024, apklaustas konsultacinę išvadą surašęs ekspertas Gregoire Abi Chaker bei medicininių dokumentų apžiūrą atlikęs ir specialisto išvadą pateikęs ekspertas Januš Rybalko.

1.10. Nepriklausomo teismo medicinos eksperto konsultacinėje išvadoje Nr. G 2023/024 padarytos išvados, kad D. Č. nustatyti nubrozdinimai galvoje (veidas – galvos sritis); sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais); sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais); sužalojimai galėjo atsirasti tiriamajam griūnant bei atsitrenkiant į daiktą (-us); sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio; skausmas neobjektyvus nusiskundimas, priklauso nuo įvairių veiksnių. Skausmas negali būti nustatomas specialiais tyrimais. Dėl išvardintų priežasčių nustatyti, ar tiriamasis galėjo jausti fizinį skausmą, neįmanoma; duomenų apie susirgimus ir (arba) kitus faktus, dėl kurių tiriamasis negalėtų susižaloti, nėra; remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu („Nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas tada, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendrojo darbingumo.“) sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozė - galvos, veido sumušimai; kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.85) - nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Dėl anksčiau išvardintų priežasčių bei remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 12 punktu („Kai medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo arba susargdinimo trukmė neatitinka nustatyto kūno sužalojimo arba susargdinimo pobūdžio, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas vadovaujantis turimais sužalojimo arba susargdinimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę“) diagnozė - galvos, veido sumušimai; kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas (S00.85) - nustatant sveikatos sutrikdymo mastą negali būti kvalifikuojama; sužalojimų lokalizacija, pobūdis rodo, jog sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vieno griuvimo (4 t., b. l. 132–134);

1.11. Ekspertas Gregoire Abi Chaker parodė, kad tvirtina konsultacinę išvadą Nr. G 2023/024. Parodė, kad sumušimas yra diagnozė, kuri nurodyta išvados 5 puslapyje, 8 punkte. Asmuo, atvykęs į įstaigą, nurodė, kad buvo sumuštas, tuo remiantis atliktas tyrimas (ištiriama ir galvos išorė, ir vidus), susijęs su galvos trauma. Lietuvoje nėra reglamentuota, kas yra sumušimas, jis pats (ekspertas) sumušimo nekomentuoja. Nepripažįsta sumušimo kaip sužalojimo, todėl išvadoje sumušimo neįtraukė. Nurodė, kad jis, kaip ekspertas, turi tirti objektyvius pakitimus, vientisų organų pakitimus. Be to, nustatė tik nubrozdinimus. Nuotrauką, esančią bylos 1 tome, 133 bylos lape, matė, nustatė nubrozdinimus kaktoje, nosyje, smakre. Pažymėjo, kad nubrozdinimas gali atsirasti nuo smūgių. Asmenį gali nubrozdinti rankos nagai, drabužių detalės, laikrodis, kitos dalys. Kaktoje, nosyje ir smakre vienu metu negali nubrozdinimų padaryti - medicininėje literatūroje nurodyta, kad tos vietos yra atsikišusios, nusibrozdina į kitus paviršius. Nuo vieno smūgio nubrozdinimai gali atsirasti tik vienoje vietoje. Šiuo atveju vienas nubrozdinimas yra galvoje, padarytas ne mažiau vienu trauminiu poveikiu. Parodė, kad gali būti nuo smūgių kojomis nubrozdintas smakras, nosis, kakta, galima suduoti su koja ir braukti per nosį, smakrą, kaktą, koja galima braukti per veido dalis. Jei žmogus guli ant žemės ir jam suduodami keli smūgiai, gali vienu kartu padaryti nosies nubrozdinimą, kitu - smakro nubrozdinimą. Suduodant su koja per nosį, suduodant iš viršaus, liks sveikas tik smakras, jei su koja suduodama iš apačios - liks sveika nosis. Atsakydamas į klausimus ekspertas nurodė, kad nubrozdinimas - odos viršutinio sluoksnio suardymas, kad atsirastų nubrozdinimas, turi būti daiktas ir į odą kampas, kad braukti ir nuskusti odą. Nubrozdinimas gali būti traktuojamas kaip sumušimas. Su koja gali būti kampas, kad atsirastų nubrozdinimas. Reikalinga maža, vidutinė ir didelė jėga, kad atsirastų nubrozdinimas. Šiuo atveju reikalinga vidutinė jėga, kad atsirastų nubrozdinimas, nubrozdinimas gali būti be kitų sužalojimų. Taip pat parodė, kad yra matęs kito eksperto išvadą. Sumušimai negali būti kvalifikuojami pagal sumušimo faktą. Nėra reglamentuota, kad sumušimai yra kraujosruvos. Jis negali konstatuoti, kas tiksliai yra sumušimai, gali būti lūžiai. Sumušimą derina su sužalojimo sąvoka. Sužalojimai yra vientisų organų funkcijų pažeidimai. Medicininiuose dokumentuose nėra kalbama apie galvos, akių funkcijų pažeidimus. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjui nurodžius, kad D. Č. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog dengėsi rankomis veiką ir uždavus klausimą, ar suduodant kojomis ar rankomis, galėjo likti sužalojimai, ekspertas atsakė, kad nustatyti nubrozdinimai nukentėjusiajam galėjo atsirasti gynėjo apibūdintoje situacijoje. Tam, kad atsirastų nubrozdinimas, turi būti šioks toks kampas. Spiriant su koja, gali būti toks kampas, todėl gali atsirasti nubrozdinimas. Tam, kad atsirastų nubrozdinimas, užtenka ir mažos jėgos. Šiuo atveju gali būti nubrozdinimas be kitų sužalojimų. Nubrozdinimas gali būti traktuojamas kaip sumušimas.

Žemesnės instancijos teismas

1.12. Ekspertas Januš Rybalko parodė, kad tvirtina savo išvadą, kuri fiksuota apžiūros protokole. Nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, nes nukentėjusiajam buvo nustatyti sužalojimai, kurie įvardinti kaip sumušimai, tai matyt gydytojas apžiūrėjęs pacientą nustatė kraujosruvas, tačiau jis to neįvardijo, ir kita rūšis sužalojimų tai buvo odos nubrozdinimai. Teismo medicinos praktikoje odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Duomenų, kad būtų buvęs padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (pvz. lūžę kaulai), nėra. Gydymosi laikotarpis sveikatos sutrikdymo mastui šiuo atveju įtakos neturi. Teikdamas išvadą, jis turėjo įrašo kopiją iš ligoninės, kad padaryti daugybiniai sužalojimai veide, odos nubrozdinimai veide. Teismo posėdžio metu ekspertui buvo parodyta nuotrauka, esanti bylos 1 tome, 133 bylos lape, ekspertas nurodė, kad mato dviejų žmonių siluetus, o konkrečiau nukentėjusiojo veido negali komentuoti, kadangi nuotrauka yra nekokybiška. Paprastai tokios praktikos nėra, kad diagnozė būtų nustatoma remiantis nukentėjusiojo nusiskundimais. Gydytojas aprašydamas sužalojimas rašo tai, ką mato, nesiremia asmens pasakojimu. Sužalojimų, kurie buvo surašyti išvadoje, mechanizmo negali apibūdinti. Šiuo atveju informacijos apie sužalojimus mažai. Sužalojimai veide, jei nukentėjęs buvo blaivus, laikėsi ant kojų, nėra būdingi, kad patirti griūnant. Jei asmuo griūva, yra savisaugos instinktas, ištiesia ranką. Jei priešingai, asmuo yra neblaivus, priklauso nuo žmogaus tolerancijos alkoholiui, vienas gali griūti, o kitas - ne. Blaivumas mažina tikimybę, kad žmogus nugriuvo pats. Atsakydamas į nukentėjusiojo atstovės klausimą, ar išvadoje nurodytas sumušimas galvoje reiškia, jog sumušimas gali būti viršugalvyje, o ne veide, ekspertas nurodė, kad negali atmesti nei vieno, nei kito varianto; nurodžius išvadoje galvos sumušimą galėjo būti nustatytas guzas galvoje, sužalojimas arba ne, to negali patvirtinti.

Dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalys)

Atsakant į apelianto teiginius dėl BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies pažeidimų, pažymėtina, kad šiame straipsnyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), o įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka, ar asmens, kuriam veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, ar įrodymai siejasi tarpusavyje. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). V. N. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, įrodymus vertino tarpusavyje lygindamas visus reikšmingus parodymus, rašytinę bylos medžiagą, įrodymus siejo tarpusavyje, nesuteikė išskirtinės reikšmės atitinkamiems įrodymams, o vertino jų visumą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstas išvadas, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo tiek V. N. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus ir tai, kad jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, savaime nereiškia, kad teismas įrodymus įvertino netinkamai. Pirmosios instancijos teismas apklausė V. N., nukentėjusįjį D. Č., liudytojus O. G., N. P., D. D., A. K., V. M., A. L., A. M. bei ištyrė kitus byloje esančius rašytinius duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, ir nors itin detalių motyvų dėl įrodymų vertinimo nepateikė, tačiau išvadas dėl V. N. kaltės padarė teisingas.

Dėl teisės į teisingą ir nešališką teismą

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vartojamos formuluotės, kad V. N. kaltės neigimas parodo jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kad V. N. nepripažįsta savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo, atskleidė pirmosios instancijos teismo šališkumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir skundžiamo nuosprendžio turinį, su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, BPK 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Be to, kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-137/2008, 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Nagrinėjamoje byloje apelianto abejonės teismo nešališkumu grindžiamos nuosprendyje suformuluotais teiginiais, kurie atspindi teismo byloje surinktų įrodymų vertinimą. Nesant kitų bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nelaikytini sudarančiais pagrindą vertinti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti nei galimo teisėjo asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai taip buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Vien tai, kad teismas nusprendė nuteisti V. N., savaime neleidžia konstatuoti, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Be to, nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-45-303/2018, 2K-269-303/2020, 2K-185-976/2021).

Dėl V. N. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: 2021 m. sausio 22 d. apie 22.16 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje tarp prekybos centro ,,A“, adresu Rungos g. 4, Elektrėnai, ir parduotuvės ,,Alaus takas“, adresu Rungos g. 10, Elektrėnai, žodinio konflikto metu, V. N. tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį D. Č. į galvos sritį, nuo suduoto smūgio D. Č. nugriuvus ant kelio su asfalto danga, V. N. tyčia su koja spyrė ne mažiau kaip du kartus jam į galvos sritį, taip nukentėjusiajam D. Č. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas veido srityje daugybinius sumušimus ir odos nubrozdinimus, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas ir prašoma V. N. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais, netinkamai vertino medicininius duomenis, ekspertų išvadas, o byloje jokių įrodymų, kad V. N. sumušė nukentėjusįjį, nėra, be to, sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti pats nukrisdamas ant žemės. Taigi, apeliaciniame skunde kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų vertinimas. Vis tik, teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Šiuo atveju byloje duomenų, jog V. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pakanka.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant situacijai, kai apie nagrinėjamą įvykį iš skirtingų asmenų gaunama prieštaringa informacija, būtina įvertinti, kurių asmenų parodymai yra patikimi ir objektyvūs.

Pažymėtina, kad 2021 m. sausio 21 d. – vieną dieną prieš įvykį, tarp D. Č. ir V. N. įvyko konfliktas prekybos centre ,,A“. V. N. parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. prekybos centre ,,A“ į jo duris pasibeldė D. Č. ir pradėjo šaukti, kad iš jo pavogė maišelį su prekėmis, reikalavo, kad jis leistų jam (D. Č.) peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, tyčiojosi iš jo. Kadangi jam nesuteikiama teisė peržiūrėti vaizdo įrašus su pašaliniu asmeniu (turi būti suteiktas leidimas), jis paprašė D. Č. išeiti iš tarnybinių patalpų. Kita apsaugos darbuotoja – O. G. nukentėjusiojo pagailėjo ir atsuko vaizdo kameras, maišelis buvo surastas. Maždaug po dviejų valandų D. Č. vėl atėjo į prekybos centrą, pasiūlė jam išeiti į lauką vyriškai pasikalbėti (1 t., b. l. 142–145; 4 t., b. l. 33). D. Č. parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. jis lankėsi prekybos centre ,,A“. Apsipirkęs prekių maišelį paliko ant parduotuvės daiktų saugojimo dėžės, o grįžęs po 10 minučių iš parduotuvės prekybos salės maišelio neberado. Dėl to jis kreipėsi į pažįstamą apsaugos darbuotoją V., paprašė peržiūrėti vaizdo įrašus, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti ir. panaudojęs fizinę jėgą, stūmė nuo apsaugos darbuotojų patalpos durų. Po to apsaugos darbuotoja O. sutiko jam pagelbėti ir atsuko vaizdo stebėjimo kameras. Dėl V. elgesio tą pačią dieną kreipėsi į V. M., kuris užima UAB ,,V“ regiono apsaugos vadovo pavaduotojo pareigas, ir jam pranešė apie V. netinkamą elgesį (1 t., b. l. 57–60; 3 t., b. l. 188). Liudytojas V. M. parodė, kad 2021 m. sausio 21 d. jam paskambino D. Č. ir pranešė, kad V. N. jį išvarė iš apsaugos posto ir neleido jam peržiūrėti vaizdo kamerų įrašų (1 t., b. l. 108–111). Šie duomenys patvirtina, kad dar iki nagrinėjamo šioje byloje įvykio, tarp asmenų jau buvo kilęs konfliktas.

Vertinant nukentėjusiojo D. Č. parodymų patikimumą dėl 2021 m. sausio 22 d. įvykio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius parodymus. D. Č. nurodė jį sumušusį asmenį: į jo garažą įvykio dieną atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jį sumušė prekybos centro ,,A“ apsaugos darbuotojas, vėliau patikslino, kad apsaugos darbuotojas – V. N.. Ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu D. Č. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. nuo 20.00 val. jis buvo savo garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie miesto turgavietės. Tiksliai laiko neatsimena, galėjo būti po 22.00 val., jis susiruošė eiti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Į namus iš garažo jis patenka praeidamas pro prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampą. Kai jis artėjo prie prekybos centro, matė lauke stovintį V. N., pastebėjo, kad V. N. artėja link jo. V. N. ėmė pakeltu tonu ant jo šaukti, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino sumušti. Jis pats V. N. atžvilgiu jokios grėsmės nekėlė, nespėjo pasakyti nei vieno žodžio. V. N., priartėjęs prie jo ir nieko nepaaiškinęs, sudavė vieną smūgi rankos kumščiu į galvos sritį. Nuo suduoto smūgio jis, D. Č., parkrito ant žemės. Jam gulint ant žemės, V. N. kojomis spardė į galvos sritį. Kiek sudavė smūgių, tiksliai pasakyti negali. Nuo suduodamų smūgių dengėsi rankomis, jautė stiprų fizinį skausmą. V. N., baigęs spardyti, jį paliko gulintį ant žemės ir nuėjo.. Jis atsikėlė nuo žemės, pastebėjo, kad jo galva buvo visa kruvina. Įkišęs rankas į kišenes pastebėjo, kad kišenėje nėra namų raktų, rado tik telefoną ir raktą nuo garažo, todėl nusprendė grįžti atgal į garažą. Garaže juto stiprų skausmą, atsidarė alkoholinio gėrimo butelį ir jį suvartojo, galėjo suvartoti apie 0,5 l talpos butelį. Suvartojęs alkoholį ir toliau jausdamas skausmus, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir paprašė greitosios medikų pagalbos. Pas jį į garažą atvyko medikai ir policijos pareigūnai. Mano, kad V. N. jo atžvilgiu smurtavo, siekdamas atkeršyti, t. y. 2021 m. sausio 21 d. po žodinio konflikto tarp jo ir V. N. prekybos centre ,,A" jis paskambino V. N. vadovui V. M. ir informavo jį apie netinkamą V. N. elgesį (1 t., b. l. 57–60); papildomai apklaustas D. Č. nurodė, kad įvykį matė liudytojas A. L., paaiškino, kad anksčiau duoti parodymai yra teisingi (2 t., b. l. 32–35).

Teismo posėdžio metu D. Č. davė iš esmės analogiškus parodymus. Jis paaiškino, kad dėl 2021 m. sausio 21 d. tarp jo ir V. N. įvykusio žodinio konflikto V. N. buvo įpykęs, todėl einant iš garažo V. N. suspardė jo galvą, kaip ir žadėjo 2021 m. sausio 21 d. konflikto metu. Jį sumušė tarp prekybos centro ,,A“ rampos ir dešiniau nuo ,,A“ rampos, prie ,,Alaus tako“. Jis ėjo pro rampą, o tuo metu V. N., stovėjęs prie rampos, pradėjo eiti link jo ir paklausė, ar jis nori, kad jam būtų suspardyta galva, tačiau jis nieko neatsakė. Tada V. N. jam iš karto smogė ranka į galvos sritį, jis nugriuvo ir V. N. pradėjo jį spardyti (spyrė apie 4-5 kartus). Pataikė į tarpuakį, bėgo kraujas, o nukritus ant žemės V. N. jam sudavė į galvą. Viršaus sritis buvo prakirsta, didelis guzas buvo smilkinyje, ausis buvo nubrozdinta. Spardymas truko trumpai, kokias 3 minutes, po paskutinio smūgio V. N. paklausė, ar jis dar nori ir nuėjo. Pats smurto V. N. atžvilgiu nenaudojo. Po to jis atsikėlė, pradėjo ieškoti raktų, nes buvo iškritę iš kišenės (po keturių ar penkių dienų apsaugos darbuotoja atidavė raktus). Po įvykio jis grįžo į garažą, su savimi turėjo telefoną (iki garažo ėjo apie 3-5 minutes). Apie įvykį pranešė gal po pusvalandžio, nurodė, kad buvo sumuštas. Paaiškino pareigūnams, kad jį sumušė apsaugos darbuotojas V. N., pareigūnai fotografavo sumušimus, galvos viršugalvį, jį apžiūrėjo. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo nuvežtas į priėmimo skyrių. Pareigūnams įvykio dieną skambino du kartus – skambino antrą kartą, nes pareigūnai ilgai neatvyko po pirmojo skambučio (3 t., b. l. 188–190).

Nukentėjusiojo D. Č. parodymus patvirtina liudytojo A. K. parodymai. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas A. K. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.18 val. gavo pranešimą apie tai, kad Elektrėnuose prie prekybos centro ,,A“ prieš 10 min buvo sumuštas pranešėjas – D. Č.. Pasak D. Č., jį sumušė prekybos centro apsaugos darbuotojas. Pranešėjas jų laukė savo garaže. Atvykęs pastebėjo ant D. Č. veido kraują. Akivaizdžiai matėsi nubrozdinimai kaktoje, nosies srityje bei smilkinyje. Iš nubrozdinimų bėgo kraujas. Pastebėjo, kad pranešėjas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Nusprendė patikrinti jo girtumą. Koks tiksliai buvo nustatytas girtumas šiuo metu pasakyti negali, tačiau buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pranešėjas paaiškino, kad prieš keletą dienų jis sukonfliktavo su prekybos centro ,,A“ apsaugos darbuotoju, kuris šiandien, t. y. 2021 m. sausio 22 d., jį sumušė. Pasiteiravus, kur būtent įvyko muštynės, pranešėjas įvykio vietos tiksliai nurodyti negalėjo, t. y. pirmiausia jis nurodė, kad buvo sumuštas prie prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampos, paskui nurodė, kad jį sumušė prie garažo, o vėliau nurodė, kad jį sumušė garaže. Kadangi pranešėjas tiksliai negalėjo nurodyti įvykio vietos, jis (A. K.) neatliko įvykio vietos apžiūros bei nefotografavo. Į garažą atvyko medikai, kurie aptvarstė pranešėją ir liepė jam važiuoti į priimamąjį, tačiau šis kategoriškai atsisakinėjo, tačiau jis D. Č. liepė vykti apžiūrai, kad vėliau turėdamas pretenzijų galėtų pateikti medicininius dokumentus. Iš pranešėjo pareiškimas nebuvo paimtas, kadangi jis buvo neblaivus. Buvo pradėtas įvykio aplinkybių patikslinimas. Kitomis dienomis po įvykio su nukentėjusiuoju nepavyko pabendrauti (1 t., b. l. 94–97). Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog buvo sužalotas asmuo konflikto metu. Pranešėją rado garaže, jis buvo stipriai neblaivus, nerišliai kalbėjo, tiksliai nupasakoti įvykio vietos negalėjo. Tačiau D. Č. paaiškino, kad konfliktas įvyko su pažįstamu apsaugos darbuotoju. Įvykio vietos iš karto nustatyti nebuvo įmanoma, tačiau sužalojimai buvo matomi. Aplinkybių patikslinimą pradėjo, nes buvo matomi akivaizdūs asmens sužalojimai. Kiek pamena buvo sumušta veido sritis (3 t., b. l. 150–152).

Be to, nukentėjusiojo D. Č. parodymai neprieštarauja rašytinėje bylos medžiagoje fiksuotiems duomenims. Iš rašytinių bylos duomenų matyti, kad sumušimo faktą nukentėjusysis patvirtino iš karto po įvykio kreipdamasis į policiją - 2021 m. sausio 22 d. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui D. Č. nurodė, jog prieš 10 minučių jį sumušė ,,A“ apsaugos darbuotojas, taip pat žiūryklėje nurodyta, kad atvykus į pranešėjo – D. Č. garažą jis buvo neblaivus (1, 94 promilės), ant jo veido matėsi sumušimai, D. Č. paaiškino, kad prieš porą dienų susiginčijo su ,,A“ apsaugos darbuotoju, kurį pažįsta (vardo ir pavardės dėl neblaivumo nepamena). Pranešėjas nurodė, kad jį susiradęs apsaugos darbuotojas apie 22.00 val. jį sumušė, tik negalėjo paaiškinti, kur. Pranešėjas pristatytas į Elektrėnų ligoninės priimamąjį apžiūrai (1 t., b. l. 40–43). Nustatyta, kad D. Č. pareigūnams skambino antrą kartą – 2021 m. sausio 23 d. 04.58 val., nurodė, kad vakar jį sumušė ,,A“ apsaugos darbuotojas, su policija bendravo; gavo sumušimų patvirtinimo lapą ir nori rašyti pareiškimą, šiuo metu yra garaže. Taip pat skambino tos pačios dienos 05.24 val., naujų aplinkybių nenurodė (1 t., b. l. 45–47). Be kita ko, pareigūno A. K. 2021 m. sausio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.18 val. buvo gautas pranešimas, kad prieš 10 minučių pranešėją – D. Č. sumušė ,,A“ apsaugos darbuotojas. Atvykus į pranešėjo garažą ant jo veido buvo matomi sumušimai, D. Č. paaiškino, kad maždaug prieš keletą dienų tarp jo ir jam pažįstamo apsaugos darbuotojo įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio šiandien (2021 m. sausio 22 d.) apie 22.00 val. jį tas pats apsaugos darbuotojas sumušė. Pranešėjas negalėjo nurodyti, kaip jis buvo mušamas ir kurioje vietoje. Dėl pranešėjo girtumo iš jo nebuvo galimybės priimti pareiškimo (1 t., b. l. 28–29).

Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D. Č. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.00 val. prie garažo iš matymo pažįstamas asmuo V., dirbantis apsaugos darbuotoju prekybos centre ,,A“, jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir padarė kūno sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų 2021 m. sausio 22 d. apie 23.00 val. medicinos darbuotojų buvo pristatytas į VšĮ Elektrėnų ligoninę, kurioje jam diagnozuoti kūno sužalojimai. Dėl patirtų sužalojimų jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 24). 2021 m. vasario 9 d. apžiūrėta tarnybinių, vaizdą fiksuojančių, kamerų užfiksuota medžiaga įvykio dieną - apžiūros protokole nurodyta, kad nukentėjusysis D. Č. nurodė, jog turi pretenzijų asmeniui, kuris jį sumušė. Vaizdo kamera užfiksavo aptvarstytą nukentėjusiojo veidą, taip pat padaryta D. Č. veido fotonuotrauka (1 t., b. l. 130–133). D. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. N. jam pataikė į tarpuakį, iš nurodytos fotonuotraukos matyti, kad nukentėjusiajam sutvarstytas veidas, konkrečiai – veido apačia, nosis ir tarpuakis, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą. Be to, VšĮ Elektrėnų ligoninės 2021 m. sausio 22 d. medicinos dokumentų išraše numatyta, kad D. Č. atvežtas dėl sumušimo, teigia, kad prie prekybos centro ,,A“ jį sumušė pažįstamas asmuo, daužė kumščiais ir spardė kojomis į galvos sritį (1 t., b. l. 25). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas D. Č. duotų parodymų patikrinimas – nukentėjusysis parodė vietą šalia parduotuvės ,,Alaus takas“, esančios priešais prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampos, kur jis buvo užpultas ir sumuštas (1 t., b. l. 66–69), taip pat prie protokolo pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuota, kaip D. Č. pareigūnams rodo įvykio vietą (1 t., b. l. 70–74). Taigi, nukentėjusiojo parodymai dėl esminių kaltinime nurodomų aplinkybių viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs: jis nurodė asmenį, kuris jį sumušė ( V. N.), apibūdino įvykio vietą, nurodė, kokiu būdu buvo sumuštas.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių įrodymų, kad V. N. sumušė nukentėjusįjį, nėra, o nukentėjusysis D. Č. galimai susižalojo pats, parkrisdamas, su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. D. Č. patirti sužalojimai užfiksuoti 2021 m. vasario 9 d. medicininių dokumentų apžiūros protokole. Daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino medicininius dokumentus, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, pagrindo nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas, išnagrinėjęs D. Č. medicininius dokumentus, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad D. Č. veido srityje buvo nustatyti daugybiniai sumušimai (jų pobūdis, kiekis ir tikslesnė lokalizacija nepatikslinta) ir odos nubrozdinimai (jų kiekis ir tikslesnė lokalizacija nepatikslinta). Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu laiku, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Iš turimų medicininių duomenų detalizuoti sužalojimų padarymo mechanizmo (pasisakyti apie galimą trauminių poveikių kiekį, galimas padarymo aplinkybes - smūgis ar griuvimas) negalima. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 85). Taigi, išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo veido srityje nustatyti daugybiniai sumušimai ir odos nubrozdinimai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu laiku, kontaktuojant su kietais bukais paviršiais – šios nustatytos aplinkybės atitinka D. Č. duotus parodymus dėl patirtų sužalojimų. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas Januš Rybalko išvadą patvirtino ir parodė, kad teismo medicinos praktikoje odos nubrozdinimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Teikdamas išvadą, jis turėjo išrašo kopiją iš ligoninės, kad padaryti daugybiniai sužalojimai veide, odos nubrozdinimai veide. Nors ekspertas Gregoire Abi Chaker savo išvadoje nurodė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir nukentėjusiajam griūnant, toje pačioje išvadoje nurodė, kad D. Č. nustatyti nubrozdinimai galvoje, o apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad iš nuotraukos, esančios bylos 1 tome, 133 bylos lape, nustatė nubrozdinimus kaktoje, nosyje, smakre, pažymėjo, kad nubrozdinimas gali atsirasti nuo smūgių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos išvados neprieštarauja viena kitai ir patvirtina nukentėjusiojo sužalojimo faktą.

Eksperto Januš Rybalko išvadoje tiksli sužalojimų lokalizacija, sužalojimų padarymo mechanizmas nėra nustatytas, visgi, ši aplinkybė savaime nelemia skundžiamo nuosprendžio neteisėtumo ir nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais, nes vertinama visuma suriktų byloje įrodymų. Iš tiesų medicininiuose dokumentuose labai detaliai nenurodyta, kuriose galvos (veido) srityse D. Č. patyrė sužalojimus, tačiau eksperto išvadoje neginčytinai nustatyta, jog ant D. Č. veido nustatyti daugybiniai sumušimai, be to, ekspertas Gregoire Abi Chaker apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jis nustatė nubrozdinimus D. Č. kaktoje, nosyje, smakre. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad nukentėjusysis krisdamas susižalojo pats, nes eidamas galimai paslydo ir griuvo. Visgi, jokių duomenų, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė tokiu būdu, kuris nurodomas skunde, nėra. Pats nukentėjusysis niekada neteigė, kad sužalojimus patyrė paslysdamas ir griūdamas, tokių aplinkybių nenurodė ir V. N. (teigė, kad nukentėjusysis jo akivaizdoje nebuvo nugriuvęs, tik susvyravęs suklupo, kaip pastarasis susižalojo, pasakyti negali), todėl tokie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini kaip nepagrįsti. Atsakant į apelianto argumentus dėl įvykio metu dėvėtų V. N. batų, t. y. kad V. N. dėvėjo šiltus, storus žieminius batus su giliu pado protektoriumi, o tai reiškia, jog veido (galvos) sužalojimai, spiriant didele fizine jėga, padaryti tokiais batais, būtų ženkliai rimtesni, teisėjų kolegija pastebi, kad baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šiuos apelianto argumentus, todėl jie taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Be to, byloje nėra nenustatyta, kokius batus įvykio metu dėvėjo V. N..

Teisėjų kolegija sutinka, kad pagal iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusysis D. Č. buvo neblaivus. Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 22 d. 22,42 val. D. Č. nustatytas 1.94 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 48-51). Nustatyta, kad nukentėjusysis apie įvykį pranešė 2021 m. sausio 22 d. 22.18 val. (1 t., b. l. 40), iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis apie įvykį pranešė jau būdamas išgėręs. Be jokių abejonių, neblaivaus asmens, kuris nurodo aplinkybes apie įvykį, teiginiai turi būti vertinami itin atidžiai. Tokį vertinimą lemia tai, kad toks asmuo dėl savo būklės (apsvaigimo) gali neprisiminti ar sąžiningai klysti dėl objektyvių konkretaus įvykio aplinkybių. Tuo pačiu teigtina, jog aplinkybė, kad asmuo aiškindamas reikšmingas įvykio aplinkybes ir tuo metu būdamas neblaivus, savaime nereiškia, jog jo parodymais negalima vadovautis, jie yra nepatikimi. Teisėjų kolegija konstatuoja ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apklausti neblaivių asmenų bei asmenų, kurie konkrečių įvykių metu buvo neblaivūs. Tokie parodymai vertinami kaip ir kiti byloje surinkti duomenys. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz. Vilniaus apygardos teismo sprendimas byloje Nr. 1A-670-935/2019)

V. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepripažino sudavęs smūgius D. Č. ir aiškino, kad jis D. Č. tik pastūmė į krūtinę, tokiu būdu atstumdamas nuo savęs. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.00 val. baigėsi jo darbo laikas ir jis jau ketino eiti namo. Iš parduotuvės išėjo per tarnybinį išėjimą, esantį prie prekių pakrovimo rampos. Aikštelėje laukė, kol kasininkės – D. ir N. (jų pavardžių nežino) įjungs signalizaciją. Jos abi išėjo iš prekybos centro ir nuėjo namo, jis neskubėdamas ėjo paskui jas link savo namų. Eidamas išgirdo, kad jį kažkas kviečia vardu. Atsisukęs pamatė D. Č. einantį nuo garažų link jo. Jam atrodė, kad D. Č. gerokai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jie susitiko aikštelėje tarp prekybos centro ,,A“ ir parduotuvės ,,Alaus takas“. D. Č. pasakė „ateik čia“ ir priėjęs sugriebė jam už striukės kairės rankovės. Jis ištraukė ranką iš jo gniaužtų ir abejomis rankomis D. Č. pastūmė į krūtinę, taip atstumdamas nuo savęs. Nuo jo pastūmimo D. Č. susvirduliavo, truputį suklupo ir rankomis atsirėmė į žemę. D. Č. jo akivaizdoje tikrai nebuvo nugriuvęs ant žemės ir kojomis jis D. Č. nespardė. D. Č. keletą sekundžių pabuvo atsirėmęs rankomis į žemę ir atsitiesė. Jis D. Č. pasakė, kad jis eitų išsiblaivyti ir kad jis neturi ką su juo kalbėti. Jis nuėjo namo, o D. Č. paliko aikštelėje (1 t., b. l. 142–145). Papildomai apklaustas (parodymus surašė ranka) V. N. nurodė, kad 2021 m. sausio 22 d. 22.00 val. baigus darbą apytiksliai apie 22.04 – 22.05 val. buvo lauke prie parduotuvės rampos, jo kolegės D. D. ir N. P. pro tą pačią rampą išėjusios iš parduotuvės kartu su juo nulipo žemyn nuo rampos ir jo akivaizdoje nuėjo link prekybos centro ,,A“ centrinio įėjimo Tačiau jam tik pradėjus eiti namo, t. y. nuo rampos nuėjus apytiksliai 10-12 m ir priėjus maždaug aikštelės vidurį (tarp prekybos centro ,,A“ ir parduotuvės ,,Alaus takas“), jis išgirdo kaip nuo turgaus pusės jį kažkas pašaukė vardu. Jis atsisukęs pamatė, kad tai buvo D. Č., kuris tuo metu nuo garažų masyvo pusės artėjo link jo, tarp jų įvyko labai trumpas dialogas, kurio turinį jis nupasakojo pirminės apklausos metu. D. Č. sugriebė jį už striukės kairės rankovės. Jam išsilaisvinus iš D. Č. gniaužtų ir jį pastūmus, D. Č. susvyravęs suklupo ir atsirėmė rankomis į žemę. D. Č. suklupus, jis jam pasiūlė išsiblaivyti ir paaiškino, kad neturi apie ką su juo kalbėti ir nuėjo namo ta pačia kryptimi, kaip ir jo kolegės. Jo įsitikinimu, D. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, D. Č. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti (2 t., b. l. 172–176). Teismo posėdyje V. N. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. atėjus darbo pabaigai jis apžiūrėjo rampą ir pamatė, kad nuo garažo pusės ateina girtas D. Č.. Nukentėjusysis jam sakė, kad nori pasikalbėti, tačiau jis D. Č. atsakė, kad nėra apie ką kalbėti. D. Č. stvėrė už jo rankos ir jau atrodė, kad nori smogti, todėl jis gražiai nuėmė D. Č. ranką ir pastūmė nuo savęs. D. Č. nukrito ant rankų. Tada buvo slidu. Po to parodė, kad jis su D. Č. kontakto neturėjo, jis tik nuėmė D. Č. ranką, nukentėjusiojo nestūmė nuo savęs, o tik išsilaisvino nuo jo, po ko nukentėjusysis atsirėmė į žemę ant rankų ir jis (V. N.) nuėjo, tačiau nukentėjusysis nenugriuvo. Jis D. Č. nespardė. Viskas vyko gal apie 2 minutes (4 t., b. l. 33–34).

Iš aptartų nuteistojo V. N. parodymų turinio matyti, kad jis iš esmės neneigia, jog turėjo kontaktą su nukentėjusiuoju D. Č., tačiau teigia, jog jis nukentėjusiojo nemušė. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis su D. Č. susitiko aikštelėje tarp prekybos centro ,,A“ ir parduotuvės ,,Alaus takas“. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. pabrėžė, kad nukentėjusysis jį sugriebė už striukės rankovės, o tuo metu nuteistasis ištraukė ranką iš jo gniaužtų ir abejomis rankomis D. Č. pastūmė į krūtinę, taip atstumdamas nuo savęs. Nuo jo pastūmimo D. Č. susvirduliavo, truputį suklupo ir rankomis atsirėmė į žemę. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsakinėdamas į klausimus V. N. parodė, kad D. Č. stvėrė už jo rankos, o jis gražiai nuėmė nukentėjusiojo ranką ir pastūmė nuo savęs, po to tame pačiame posėdyje parodė, kad nestūmė nukentėjusiojo nuo savęs, o tik nuo jo išsilaisvino ir pastarasis atsirėmė rankomis į žemę. Taigi, paties V. N. parodymai pasižymi nenuoseklumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstyti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad nukentėjusįjį D. Č. nuteistasis V. N. ne pastūmė (kaip teigia pastarasis), o sudavė smūgius, padarydamas jam specialisto išvadoje (Januš Rybalko) nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą. Apylinkės teismas, pripažindamas V. N. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurie, apygardos teismo vertinimu, dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu, juos patvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai: specialisto išvadoje, medicininiuose dokumentuose, liudytojo parodymuose, apžiūros protokole ir kituose įrodymuose užfiksuoti duomenys.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra galimybės nustatyti tikslaus sužalojimų laiko, be to, ir įvykio vieta nėra tiksli. Paisant apeliacinio skundo nagrinėjimo reikalavimų, teisėjų kolegija pasisako dėl šių aplinkybių.

Nuosprendyje nurodoma, kad V. N. nusikalstamus veiksmus atliko „apie 22.16 val.“, o tai leidžia teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodytas apytiksliai, jis nustatytas įvertinus byloje surinkus duomenis. BIRT ataskaitų žiūryklėje fiksuota, kad pranešta apie įvykį pareigūnams 22.18 val. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad D. Č. nurodytas laikas yra netikslus, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad V. N. ir įvykio dieną prekybos centre ,,A“ dirbusių darbuotojų liudytojų N. P., D. D. parodymai dėl laiko taip pat skiriasi. Pats V. N. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.00 val. baigėsi jo darbo laikas ir jis ketino eiti namo; aikštelėje laukė, kol kasininkės – D. D. ir N. P. įjungs signalizaciją. Jos abi išėjo iš prekybos centro ir nuėjo namo, jis neskubėdamas ėjo paskui jas link savo namų; konfliktas su D. Č. galėjo įvykti apytiksliai apie 22.05 - 22.06 val. ir trukti iki 1 min (1 t., b. l. 142–145; 2 t., b. l. 172–178). Liudytojos D. D. ir N. P. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 22.15 val. jos kartu išėjo iš prekybos centro ,,A“ pro išėjimą, esantį prie prekių pakrovimo rampos. Signalizacijos įjungimo metu V. N. stovėjo lauke ir jų laukė (1 t., b. l. 116–119; 2 t., b. l. 109–112, 115–118). Pažymėtina, kad pirminėje apklausoje liudytoja N. P. parodė, jog 2021 m. sausio 22 d. kelios minutės po 22.00 val. ji kartu su kolege D. D. išėjo iš prekybos centro, o teismo posėdyje N. P. parodė, kad išėjus iš prekybos centro su kolege matė, kad lauke stovėjo V. N., tuo metu buvo gal 22.15 – 22.20 val. (1 t., b. l. 122–125; 3 t., b. l. 149).).D. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai laiko nepamena, tačiau jis galėjo susiruošti eiti į namus po 22.00 val. (į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš garažo jis patenka praeidamas pro prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampą) (1 t., b. l. 57–60; 2 t., b. l. 32–35); apklaustas teisme nukentėjusysis nurodė analogišką laiką (3 t., b. l. 188–190). Aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad konfliktas kilo po 22.00 val., o nukentėjusysis kreipėsi į pareigūnus 22.18 val., todėl kaltinime ir nuosprendyje veikos padarymo laikas, kuris nurodomas apie 22.16 val. neprieštarauja jau aptarties ir byloje surinktiems įrodymams.

Be kita ko, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas pabrėžia, kad D. Č. pareigūnams negalėjo nurodyti tikslios įvykio vietos. Atsakant į šį skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio dieną pareigūnams atvykus pas nukentėjusįjį D. Č., nukentėjusiajam nustatytas 1,94 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 48–51). Apklaustas liudytoju pareigūnas A. K. parodė, kad D. Č. pasiteiravus, kur būtent įvyko muštynės, jis tiksliai nurodyti vietos negalėjo, t. y. pirmiausia jis nurodė, kad buvo sumuštas prie prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampos, po to nurodė, kad jį sumušė prie garažo, o vėliau nurodė, kad jį sumušė garaže. Tačiau tuo pačiu liudytojas A. K. parodė, kad jis pastebėjo, jog D. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas; jis nukentėjusiajam paaiškino, kad nėra galimybės su juo normaliai pabendrauti, todėl pareiškimą jis galės parašyti vėliau (1 t., b. l. 94–97; 3 t., b. l. 150–151). Įvertinus kitus byloje esančius įrodymus matyti, kad D. Č. tolesnio baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis buvo sumuštas prie prekybos centro ,,A“ rampos, parodymų patikrinimo metu nurodė įvykio vietą – vietą, šalia parduotuvės ,,Alaus takas“, esančios priešais prekybos centro ,,A“ prekių iškrovimo rampą (1 t., b. l. 57–60, 66–69; 3 t., b. l. 188–190). V. N. nurodė, kad įvykis buvo jam išėjus pro parduotuvės „A“ tarnybinį išėjimą, esantį prie prekių pakrovimo rampos, aikštelėje jis ėjo paskui kasininkes, o atsisukęs pamatė nukentėjusįjį, kuris nuo garažų ėjo link jo. Teigė, kad įvykis buvo aikštelėje tarp „A“ ir parduotuvės „Alaus takas“. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiojo ir nuteistojo įvykio vietos apibūdinimas iš esmės neprieštarauja nuosprendyje nurodytai nusikaltimo padarymo vietai – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti tarp prekybos centro „A“, Rungos g. 4, Elektrėnai ir parduotuvės „Alaus takas“, Rungos g. 10, Elektrėnai. Darydama tokią išvadą teisėjų kolegija pažymi, kad asmens įvykio vietos apibūdinimas priklauso nuo jo asmeninių savybių ir subjektyvaus suvokimo, kuris šiuo atveju nekeičia nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių. Be kita ko, sureikšminti pirminius nukentėjusiojo D. Č. parodymus dėl įvykio vietos nėra jokio pagrindo, nes tuo metu tikslios vietos nenurodė, svarbu tai, jog vėliau nukentėjusysis nurodė įvykio vietą ir jos nekeitė.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Č., būdamas neblaivus, pats pargriuvęs ir susižalojęs veidą, apkalba V. N.. Teigiama, kad D. Č. jį apkalba norėdamas jam atkeršyti dėl 2021 m. sausio 21 d. įvykusio žodinio konflikto prekybos centre ,,A“. Vis tik byloje duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes, nėra. Kaip nurodyta pirmiau, nukentėjusiojo parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai - policijos pareigūno, įvykio dieną atvykusio į nukentėjusiojo garažą, parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kiti medicininiuose dokumentuose fiksuoti duomenys. Be kita ko, specialisto išvada ir konsultacinė išvada vienareikšmiškai nepatvirtina, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad D. Č. galėjo save susižaloti.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo liudytojo A. L. duotais parodymais. Teismas konstatavo, kad A. L. parodymai, kad jis tuo pačiu metu, kaip ir liudytojos N. P., D. D., ėjo link picerijos „Trolių pica“ (tik priešinga kryptimi), prieštarauja liudytojų N. P. ir D. D. parodymams, iš kurių turinio matyti, kad jos eidamos namo (kita kryptimi, nei A. L.) kitų asmenų nematė. Be to, V. N. bylai pateikė schemą, atskleidžiančią bylai aktualiu metu liudytojų N. P., D. D. ir liudytojo A. L. judėjimo kryptį – iš schemos matyti, kad liudytojos ir A. L. turėjo prasilenkti, tačiau nurodyti liudytojai vieni kitų nematė (2 t., b. l. 177–178). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo A. L. parodymais ir tokią savo išvadą argumentavo, nurodęs, kad liudytojų N. P. ir D. D. parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, o liudytojo A. L. parodymai prieštarauja šių liudytojų parodymams, todėl šio liudytojo parodymais nesivadovavo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė -veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes nuosprendyje nurodęs, jog D. Č. įvykio metu galėjo būti neblaivus ir pats išprovokuoti konfliktą, po to pasisakė, kad V. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta. Vis tik apeliaciniu skundu nėra prašoma jos pripažinti V. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto apeliacinio skundo ribas, plačiau nepasisako, tik pažymi, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nėra V. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad nukentėjusysis pats galimai išprovokavo konfliktinę situaciją, plačiau nukentėjusiojo veiksmų šiuo aspektu neaptarė.

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog būtent V. N. sumušė D. Č., dėl tokių V. N. veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad V. N. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidų

Apeliaciniame skunde prašoma pareikštą D. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos (509,38 Eur) ir neturtinės žalos (1000 Eur) atmesti, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp D. Č. galvos srityje esančių sumušimų, nubrozdinimų bei suprastėjusio regėjimo, patirtų emocinių išgyvenimų ir V. N. neva atliktų veiksmų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos. Teismas įvertinęs paties nukentėjusiojo elgesį, o būtent, tai, kad pats nukentėjusysis elgėsi įžūliai, priekabiai ir privokuojančiai kaltinamojo atžvilgiu dėl ko ir nukentėjo, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, vadovaudamasis byloje turimais įrodymais, sprendė, kad nukentėjusiajam turi būti atlygina turtinė žala, nepriteisiant neturinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė motyvus ir nurodė, kad neturinė žala nukentėjusiajam nepriteistina, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje jokio sprendimo dėl D. Č. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nepriėmė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu ir lakonišku sprendimo dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio konstatavimu. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nors ir nedetalius, tačiau išdėstė motyvus ir nurodė, kad neturinė žala nukentėjusiajam nepriteistina. Be to, pažeisdamas BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas – skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apskritai nenurodė jokio teismo priimto sprendimo dėl nusikalstama veika nukentėjusiajam D. Č. padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nuosprendis turi būti surašomas laikantis pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose. BPK 305 straipsnio 1 dalis reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį, o 307 straipsnio 1, 6 dalys nustato išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinės dalies turinį. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatuojami teismo sprendimai dėl: 1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; 2) daiktinių įrodymų likimo; 3) proceso išlaidų atlyginimo (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1–3 punktai). BPK nustato teismui pareigą išspręsti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, t. y. visiškai patenkinti civilinį ieškinį, iš dalies jį patenkinti arba civilinį ieškinį atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Taigi, nuosprendžio surašymas ir jo turinys turi atitikti BPK reikalavimus, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nukentėjusiojo D. Č. civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis pažeidimas (BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkte reikalavimo nesilaikymas ir sprendimo dėl nukentėjusiojo deklaruojamos neturtinės žalos nekonstatavimas) nėra esminis BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme, nes gali būti ištaisytas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tokia formuojama ir teismų praktika (pavyzdžiui Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. 1A-148-626/2022).

Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis apeliacinio skundo nepateikė, o gynėjas apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija nuosprendžio rezoliucinę dalį, kurioje nepriimtas sprendimas dėl neturinės žalos, pakeičia (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Plačiau apeliacinio skundo argumentai, susiję su neturinės žalos atlyginimo klausimu, neaptariami.

Be kita ko, apeliaciniame skunde V. N. gynėjas teigia, kad D. Č. dirbtinai sukuria priežastinį ryšį tarp patirto smurto ir jo regėjimo sutrikimo. Taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad po įvykio D. Č. atsirado sveikatos sutrikimų, jis susirgo ligomis, kurios lėmė susilpnėjusį regėjimą.

Iš D. Č. civilinio ieškinio turinio matyti, kad turtinės žalos dydį nukentėjusysis grindė tuo, jog jam suprastėjo regėjimas ir jis dėl nedarbingumo negavo pajamų, t. y. nurodė, kad niekada nesiskundė regėjimu, tačiau po 2021 m. sausio 22 d. patirtų sužalojimų buvo priverstas tikrintis regą, jis šiuo metu yra priverstas nešioti akinius; už regos patikrinimą ir tinkamų akinių įsigijimą jis patyrė 118 Eur išlaidų (3 t., b. l. 128–132). Nukentėjusysis D. Č. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė UAB ,,L“ 2021 m. kovo 31 d. čekį, kuriame užfiksuota, jog D. Č. patyrė 118 Eur išlaidas už optikos prekių įsigijimą (3 t., b. l. 136). Likusi suma - 391,38 Eur yra negautos pajamos (vidutinis dienos uždarbis 20,59 Eur, buvo nedarbingas 19 dienų).

Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam iš V. N. priteista 509,38 Eur (penki šimtai devyni eurai trisdešimt aštuoni euro centai) turtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir jį tenkino.

Atsižvelgdama į kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus priedus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog tarp D. Č. patirtų sužalojimų ir jo regėjimo suprastėjimo nėra nustatyto priežastinio ryšio – nors iš pateikto čekio matyti, kad akiniai buvo įsigyti po įvykio (2021 m. kovo 31 d.), tačiau spręsti, kad nukentėjusiojo regėjimo suprastėjimą (kaip kad jis teigia) lėmė V. N. veiksmai, duomenų nepakanka. D. Č. (jo atstovė) nepateikė kitų duomenų (pavyzdžiui, medicininių pažymų), kurių pagrindu būtų galima teigti, kad nukentėjusiojo rega suprastėjo dėl to, jog jį sumušė V. N.. Iš pateiktų duomenų nesimato, kada nukentėjusiojo regėjimas suprastėjo, kada ir kokia jam buvo nustatyta diagnozė ir kad būtinybę įsigyti akinius lėmė V. N. veiksmai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pripažinti, jog nukentėjusiojo išlaidos už akinių įsigijimą, regos patikrinimą priteistos pagrįstai, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas ir priteistas civilinis ieškinys mažintinas.

Su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad nukentėjusysis D. Č. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 25 d. iki 2021 m. vasario 13 d., pateikti duomenys apie jo valstybinį socialinį draudimą, kurie įrodo nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumą dėl negautų pajamų, todėl kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra priteistas pagrįstai.

Pateiktame apeliaciniame skunde ginčijamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurių suma sudaro 1280 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020 ir kt.)

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepriteisti ar sumažinti iš kaltinamojo priteistinų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo atstovės pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiajam tenkino visiškai. Patikrinus nuosprendį šioje dalyje nustatyta, kad kartu su civiliniu ieškiniu yra pateikti pinigų priėmimo kvitai (3 t., b. l. 138-140), kurie patvirtina, kad D. Č. sumokėjo advokatei Daivai Valeikienei 2021 m. sausio 29 d. 250 Eur, 2021 m. balandžio 4 d. 250 Eur ir 2021 m. spalio 15 d,. 300 Eur, t. y. viso 800 Eur. Tokia teisinės pagalbos išlaidų suma nurodoma ir civiliniame ieškinyje. Nustatyta, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti dar du pinigų priėmimo kvitai (4 t., b. l. 38-39), kurie patvirtina, kad D. Č. advokatei Daivai Valeikienei 2023 m. balandžio 6 d. sumokėjo 240 Eur bei 2022 m. rugsėjo 10 d. sumokėjo 240 Eur, t. y. 480 Eur.

Aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis iš viso patyrė 1280 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota 2022 m. balandžio 27 d. Byloje vyko septyni posėdžiai, nukentėjusysis, atstovaujant jį advokatei, teikė civilinį ieškinį, 2023 m. liepos 27 d. buvo paskelbtas nuosprendis. Atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į D. Č. sumokėtą pinigų sumą advokatei, V. N. turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidų suma priteista pagrįstai, ji nemažintina.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. N. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš V. N. nukentėjusiojo D. Č. naudai 509,38 eurus turtinės žalos, pakeisti ir turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 391,38 Eur (trys šimtai devyniasdešimt vienas euras trisdešimt aštuoni euro centai).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 27 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį toje dalyje, kurioje nepriimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nukentėjusiojo D. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė