- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2S-24-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20658-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- BTŪB ,,Energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Villa Monis“ ir bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos (toliau – ir BTŪB) „Energija“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-26015-534/2021 pagal pareiškėjos BTŪB ,,Energija“ patikslintą skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Villa Monis“, LTL „Kredito unija“, “Compensa Vienna Insurance Group“ akcinė draudimo bendrovė, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, V. B., A. M., suinteresuoto asmens atstovas uždaroji akcinė bendrovė „Baklis“ (bankroto administratorius).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. BTŪB „Energija“ patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų prašė: 1) antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtus: 2021 m. sausio 11 d. patvarkymą dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtais bei nurodytus patvarkymus panaikinti; 2) baigtas skolininkės turto varžytines Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtomis ir negaliojančiomis; 3) siekiant nustatyti aktualią turto rinkos vertę ir parinkti geriausią pardavinėtino turto pardavimo būdą (atskirai ar kompleksais) – skirti vykdomosiose bylose viso skolininkės turto vertės nustatymo ekspertizę, įvertinant kiekvieną nekilnojamojo turto objektą atskirai, o funkciškai susijusių turto objektų – ir objektų kompleksais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas skunde tinkamai įrodė, kad antstolė Virginija Meškauskienė pažeidė įstatymo jai nustatytą pareigą įkainoti turtą objektyviai, nenustatydama kainos, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai, ir dėl to turtas buvo parduodamas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta, tuo pažeidžiant teisėtus pareiškėjo ir pareiškėjo kreditorių interesus.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Villa Monis“ atsiliepimu sutiko su pareiškėjo skunde nurodomais argumentais dėl nustatytos per mažos turto pardavimo vertės skelbiant varžytynes, kadangi, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, antstolė Virginija Meškauskienė nei karto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepaskyrė turto vertinimo ekspertizės UAB „Villa Monis“ turto rinkos kainai nustatyti. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Virginija Meškauskienė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens UAB „Villa Monis“ areštuotą turtą įkainojo 750 000 Eur verte, neužsakiusi turto vertinimo ekspertizės, o nepagrįstai pasirėmusi vykdomąsias bylas pateikta paties UAB „Villa Monis“ užsakyta, 2017 m. gegužės 24 d., t. y. daugiau negu 4 metų senumo turto vertinimo ataskaita.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė atsiliepimu su patikslintu skundu nesutiko. Nurodė, kad skolininko areštuotas turtas buvo įkainotas individualiai, atsižvelgiant į turto būklę, į jau skelbtų šio turto varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei.
5. Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija atsiliepimu prašė 2021 m. liepos 16 d. skundą atmesti, o patikslintą 2021 m. rugpjūčio 8 d. skundą palikti nenagrinėtu, nes jis pateiktas tiesiogiai teismui, nesilaikant CPK 510 straipsnyje nustatytos tvarkos.
6. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu prašė skundą atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi netenkino BTŪB ,,Energija“ patikslinto skundo dėl antstolės veiksmų, bei prašymo dėl ekspertizės skyrimo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė vykdo išieškojimą iš skolininkės UAB „Villa Monis“. Prievolės įvykdymui pagal sutartinės hipotekos sandorius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas nekilnojamas turtas – poilsio bazė, esanti (duomenys neskelbtini).
9. 2021 m. sausio 11 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gegužės 27 d. – patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė minėtą turtą įkainojo 750 000 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad antstolė skundžiamuose patvarkymuose nurodė, kad areštuotas turtas įkainojamas atsižvelgiant į jau skelbtų ir neįvykusių turto varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, ir į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Su tokiais antstolės taikymo kriterijais teismas sutiko.
11. Teismas nurodė, kad prieštaravimų dėl areštuoto turto kainos vykdymo proceso šalys nepareiškė, todėl skirti areštuoto turto ekspertizės antstolė neprivalėjo. Nagrinėjamoje byloje antstolė turtą įkainavo motyvuotai, t. y. remdamasi vykdymo procese gautų duomenų visuma, susidedančia iš informacijos apie turto vertinimą ir jo realizavimo procesą. Pažymėjo, kad BTŪB „Energija“ ir skolininkė, galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to nepadarė.
12. Teismas sprendė, kad kartu su skundu pateikta UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengta konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti įrodymu turto vertei nustatyti, nes tai tik informacinio pobūdžio dokumentas – neturintis juridinės galios ir skirtas užsakovui.
13. Teismo vertinimu, subjektyvūs, tinkamais įrodymai nepagrįsti argumentai dėl turto vertės, atsižvelgiant į tai, kad turto realizavimo procesas vyksta nuo 2020 m. gegužės mėnesio, vykdymo procese turto varžytynės neįvykusiomis buvo skelbtos net keturis kartus (varžytynės neįvyko nei už 1 000 000 Eur ir 800 000 Eur (pirmųjų varžytynių pradinės kainos), nei už 750 000 Eur ir 600 000 Eur (antrųjų varžytynių pradinė kainos), negali būti laikomi pakankamu pagrindu naikinti ginčijamus vykdymo veiksmus.
14. Netenkindamas BTŪB „Energija“ prašymo skirti skolininkės UAB „Villa Monis“ nekilnojamojo turto kaip komplekso rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui, teismas atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė turto įvertinimo veiksmus atliko nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Suinteresuotas asmuo BUAB „Villa Monis“ (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – BTŪB „Energija“ skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti.
16. Teigia, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog antstolė UAB „Villa Monis“ turtą įkainojo netinkamai, remdamasi neaktualia (keturių metų senumo) turto vertinimo ataskaita, bei aplinkybės kad vykdymo procese antstolė apskirtai nei karto vykdomosiose bylose nepaskyrė turto vertinimo ekspertizės UAB „Villa Monis“ turto rinkos kainai nustatyti.
17. Pažymi, kad nors pagal CPK 681 straipsnį tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, o skundžiama nutartimi įvertinta, kad antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins – negalima sutikti, kad antstolė ginčo atveju tinkamai įgyvendino savo pareigas. Ši pareiga nebuvo įgyvendinta, o pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tokius antstolės veiksmus (pareigų neįgyvendinimą) nepagrįstai pateisino.
18. Apelianto vertinimu, pareiškėjos užsakyta ir į bylą pateikta konsultacinė pažyma apie galimą turto kainą rinkoje yra aktuali, atspindinti realias turto rinkos kainas, todėl labiau pagrįsta ir teisinga atsižvelgiant į galimą UAB „Villa Monis“ turto vertę rinkoje, negu 2021 m. sausio 11 d. antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė, paremta neaktualiais duomenimis.
Šalies argumentai
19. BTŪB „Energija“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba skirti UAB „Villa Monis“ nekilnojamojo turto kaip komplekso rinkos vertės nustatymo 2021 m. sausio 11 d. teismo ekspertizę, ją pavedant teismo ekspertui; arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – BTŪB „Energija“ šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus tenkinti visoje apimtyje.
20. Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl vykdymo proceso dalyvių pasyvumo, apeliantė pažymi, kad skolininkas neturėjo jokios galimybės imtis veiksmų užtikrinant, kad varžytinėse būtų pasiūlyta didžiausia turto pirkimo kaina (net jei ir turėtų tokią įstatymo nustatytą pareigą, nors jos nėra), kadangi skolininkė jau eilę metų ne tik, kad neturi įdarbinto vadovo, tačiau apskritai neturi jokių darbuotojų, kas reiškia, jog nėra jokio asmens, kuris turėtų teisę veikti skolininkės vardu rinkoje ir užtikrinti tiek UAB „Villa Monis“, tiek ir kitų jos kreditorių (išskyrus išieškotoją) interesus (dėl to galimai ir susiklostė tokia situacija, kad turtas buvo pardavinėjamas neprotingai maža kaina, o skolininkė to nekvestionavo, juo labiau, kad šiai dienai pati UAB „Villa Monis“ jau palaiko BTŪB „Energija“ poziciją. Be to, net ir tuo atveju, jeigu skolininkė būtų turėjusi galimybę aktyviai dalyvauti vykdomojoje byloje realizuojant jos turtą, tačiau to sąmoningai nedariusi, tai savaime nereiškia, kad antstolės nustatyta turto pardavimo kaina atitinka skolininkės ir jos kreditorių interesus (o šioje byloje patvarkymai ginčijami būtent skolininkės kreditorės).
21. Apeliantė pažymi, kad BTŪB „Energija“ apie varžytines apskritai sužinojo tik po to, kuomet jos jau buvo paskelbtos (ji nėra vykdomosios bylos dalyvė, todėl jai jokie bylos dokumentai nėra ir nebuvo siunčiami). Taigi, iki varžytinių paskelbimo BTŪB „Energija“ akivaizdžiai objektyviai negalėjo pateikti antstolei jokio turto vertinimo. Be to, akivaizdu, kad BTŪB „Energija“ iš viso be teismo pagalbos objektyviai negalėjo net tokio vertinimo užsakyti, kadangi ji neturi teisės įgalioti turto vertintojo patekti į ne jai nuosavybės teise priklausančias patalpas.
22. Be to, teismas visiškai nepagrįstai ignoravo, į bylą pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengtą konsultacinę pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje padaryta išvada dėl UAB „Villa Monis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės 2021 m. sausio 11 d. (1 800 000 Eur) ir šią pažymą nepagrįstai laikė neturinčia jokios įrodomosios teisinės galios.
23. BTŪB „Energija“ vertinimu, nors į bylą pateikta konsultacine pažyma galimai nėra pagrindo vadovautis nustatant tikslią skolininkės turto rinkos vertę, tačiau tokia licencijuotos vertinti turtą įmonės pateiktą konsultacinė pažyma neabejotinai turėjo būti laikoma rašytiniu įrodymu patvirtinančiu faktą, kad skolininkės turtas varžytinėse buvo pardavinėjamas už esminiai/ženkliai per mažą kainą, kas sudaro pagrindą spręsti dėl šioje byloje skundžiamų antstolės patvarkymų neteisėtumo.
24. Pabrėžia, kad teismui buvo suformuluotas ir prašymas paskirti teismo ekspertizę turto rinkos kainai 2021 m. sausio 11 d. nustatyti – pasiūlyta teismo eksperto kandidatūra, be kita ko ir atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizė gali būti paskirta tik teismo pavedimu.
25. Be to, remiantis dar 2017 m. parengtos turto vertinimo ataskaitos duomenimis, UAB „Villa Monis“ nekilnojamojo turto, kuris parduotas ir aktualiose varžytinėse už vos 600 000 Eur kainą, rinkos vertė 2017 m. buvo 1 170 000 Eur, t. y. iš esmės net dvigubai didesnė nei nurodyta skundžiamame antstolės 2021 m. sausio 11 d. patvarkyme dėl turto įkainojimo bei jo pagrindu paskelbtose varžytinėse pardavimo kaina. Tuo tarpu, šiuo metu skolininko nekilnojamojo turto rinkos vertė yra dar ženkliai didesnė.
26. Nurodo, kad pagal viešus ir byloje nurodytus duomenis, vietovėje, kurioje yra varžytinėse pardavinėtas skolininkės UAB „Villa Monis“ nekilnojamasis turtas, vieno aro netgi žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaina siekia apie 3 500 Eur, tuo tarpu varžytinėse pardavinėtas 319,25 a. skolininkės žemės sklypas, kurio paskirtis rekreacinė (t. y. leidžianti statybas), kas reiškia, jog vien šio skolininkės žemės sklypo rinkos vertė šiai dienai (neskaitant eilės parduodamų tinkamų rekonstrukcijai statinių), remiantis skelbiamomis viešai kainomis, realiai kainuoja apie 1 117 375 Eur (3500 Eur x 319,25 Eur), t. y. vien žemės sklypas (be statinių) yra beveik dvigubai brangesnis nei ta kaina, už kurią visą skolininko turtą (su visa eile statinių) varžytinėse pardavinėjo antstolė, pagal 2021 m. sausio 11 d. patvarkyme nurodytą įkainojimą.
27. Pažymi, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pirmą kartą vykdomosiose bylose skolininkės visas turtas buvo įvertintas 2017 m. lapkričio 30 d. antstolės patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolininkės viso turto komplekso vertė yra 1 250 000 Eur. Iš patvarkymo aiškiai matyti, kad skolininkės turtas buvo įkainotas pagal pačios antstolės vertinimą, neskiriant vykdomojoje byloje turto vertinimo ekspertizės (to neneigia ir pati antstolė). Būtent šio vertinimo pagrindu buvo atliekamas tolesnis skolininkės turto realizavimas varžytinėse, kiekvieną kartą mažinant turto pardavimo kainą, o konkrečiai matyti, kad minėto 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymo pagrindu skolininko turtas laikotarpiu nuo 2017 m. pabaigos iki 2020 m. vidurio buvo pardavinėjamas pirmosiose varžytinėse už 1 000 000 Eur kainą, antrosiose už 750 000 Eur kainą (varžytinės užsitęsė dėl tuo metu galiojusių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl varžytinių stabdymo), 2020 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu turtas varžytinėse 2020 m. viduryje – 2020 m. pabaigoje buvo pardavinėjamas už 800 000 Eur kainą pirmosiose varžytinėse, galiausiai skundžiamo 2021 m. sausio 11 d. patvarkymo pagrindu turtas 2021 m. viduryje pirmosiose varžytinėse buvo pardavinėjamas bei parduotas už pradinę 600 000 Eur kainą.
28. Apeliantės vertinimu, nesitiktina, kad kiekvieną kartą skelbiant varžytines nebereikia atsižvelgti į realią turto rinkos vertę, o užtenka atsižvelgti į tai, kad prieš tai turtas nebuvo parduotas už atitinkamą kainą bei pagal tai automatiškai mažinti pardavimo kainą.
29. Anot apeliantės, akivaizdu, kad poreikį turtą pardavinėti keliose varžytinėse lemia ne jo pradinės pardavimo kainos netinkamumas, bet dažniausiai pačio turto mažesnis likvidumas dėl jo specifikos arba tikėtinai sąmoningai parinktas stipriai likvidumą mažinantis pardavimo būdas – antstolė dėl nesuprantamų priežasčių nusprendė skirtingose žemės sklypuose esančius keliasdešimt statinių pardavinėti kažkodėl ne pavieniui (kas neabejotinai keliolika kartų padidintų jų likvidumą ir kainos kilimą), o visą keliasdešimt nekilnojamojo turto skirtingų ir savarankiškų vienetų – kartu. Nurodo, kad aktualios varžytinės būtent ir užsibaigė tuo, kad skolininkės turto varžytines laimėjo vienintelis užsiregistravęs dalyvis (tikėtinai susijęs su pačiu išieškotoju) turtą įgijęs už pradinę antstolės nepagrįstai nustatytą ir kelis kartus už realią rinkos vertę mažesnę 600 000 Eur kainą.
30. Šiuo atveju, esant objektyviems įrodymams, kad UAB „Villa Monis“ turto reali rinkos vertė šiai dienai sudaro apie 1 800 000 Eur kainą, yra akivaizdu, kad net ir pradinė turto pardavimo kaina antrose (o ne pirmose) varžytinėse – 1 080 000 Eur (60 proc. nuo 1 800 000 Eur) būtų net du kartus didesnė nei ta, kuria šiai dienai pirmosiose varžytinėse savo pačios iniciatyva (be jokio turto vertinimo) 2021 m. sausio 11 d. patvarkyme nurodė antstolė. Pabrėžia, kad skolininkės turto rinkos kainai esant 1 800 000 Eur, galiojantys teisės aktai antstolės varžytinėse iš viso nenumato galimybės turtą pardavinėti už mažesnę nei 1 080 000 Eur pradinę kainą antrosiose varžytinėse, kaip kad buvo padaryta šioje byloje neteisėtų ir niekuo nepagrįstų antstolės įkainojimų pagrindu.
Atsiliepimas
31. Suinteresuotas asmuo LKL „Kredito unija“ atsiliepimu prašo atskiruosius skundus atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį nepakeistą bei lygiomis dalimis priteisti iš pareiškėjos BTŪB „Energija“ suinteresuoto asmens UAB „Villa Monis“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
32. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei pareiškėja, nei skolininkė nepateikė jokių tinkamais laikytinų įrodymų, kurie leistų abejoti antstolės nustatytos turto vertės tinkamumu.
33. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms pažymi, kad kaip tai ir nurodyta 2021 m. sausio 11 d. antstolės patvarkyme dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė realizuojamą skolininkės turtą įvertino 750 000 Eur verte, o ne sumažino jo ankstesnę kainą. Antstolė pakartotinai nustatydama areštuoto skolininkės turto vertę atsižvelgė į turto būklę, į jau skelbtų šio turto varžytynių kainas ir tai, kad jos neįvyko, į areštuoto skolininkės turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje bei į kitus objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkės turtas ilgą laiką buvo apleistas ir neprižiūrimas, akivaizdu, jog jo būklė blogėjo, ko pasekoje mažėjo ir minėto skolininkės turto vertė bei suinteresuotų įsigyti šį turtą asmenų ratas. Įvertinus visas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, susijusias su skolininkės turtu, antstolės sprendimas įvertinti skolininkės turtą 750 000 Eur laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Todėl argumentai neva antstolė automatiškai mažino parduodamo turto kaina laikytini visiškai nepagrįstais ir neatitinkančiais faktiškai byloje susiklosčiusių aplinkybių.
34. Pažymi, kad skolininkės turtas nebuvo parduotas nei už 1 000 000 Eur, nei už 800 000 Eur, nei už 750 000 Eur, o prieš varžytynes įkainojant ar perkainuojant skolininkės turtą nebuvo gautas joks skolininkės prieštaravimas dėl jam priklausančio turto vertės nustatymo. Varžytynėms neįvykus keturis kartus ir nesant prieštaravimų dėl turto vertės, antstolės sprendimas dėl skolininkės turto įkainojimo 750 000 Eur verte ir pradinės 600 000 Eur pardavimo kainos nustatymo yra visiškai logiškas ir teisėtas, kadangi pirkėjų, norinčių mokėti didesnę kainą, varžytynėse neatsirado.
35. Pabrėžia, kad konsultacinėje pažymoje skolininkės turto vertė nurodoma tik kaip „galima“, „tikėtina“, „kuri galėtų siekti 1 800 000 Eur“. Iš konsultacinėje išvadoje pateiktų duomenų akivaizdu, kad teikiant tikėtiną konsultaciją dėl skolininkės turto visiškai nebuvo atsižvelgta į konkretaus turto būklę, t. y. dalis skolininkei priklausančių statinių šiuo metu yra avarinės būklės, apleisti, tačiau tai niekaip nėra užfiksuota ar atspindėta šioje konsultacinėje pažymoje.
Atsiliepimas
36. Antstolė atsiliepimu prašo atskirųjų skundų netenkinti. Nurodo, kad 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo turtas buvo įkainotas, nustatant 1 250 000 Eur vertę. Areštuojant turtą atsižvelgta į vykdomojoje byloje pateiktą turto vertintojo A. G. vertinimo ataskaitą. Vykdymo procese turto varžytynes neįvykusiomis buvo skelbtos net keturis kartus, o tai, kad turtas nebuvo realizuotas iš varžytynių, savaime nereiškia, jog turtas įkainotas netinkamai ar neteisingai.
37. Pažymi, kad šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į realizuojamo turto specifiką, jo vertę, kuri apsprendžia ir galimų potencialių varžytynių dalyvių ratą. Nuo 2017 m. liepos mėnesio iki 2021 m. liepos mėnesio skolininkas turėjo pakankamai laiko visas galimybes surasti ir pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatyta, tiek ir už didesne, jo interesus atitinkančia vertę. Be kita ko, skolininkas turėjo ir turi visas galimybes ieškoti potencialių turto pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir varžytynėse pasiūlytų didžiausią galimą kainą, kuri tenkintu ir skolininką (CPK 706 straipsnis).
38. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas įkainotas, nustatant 750 000 Eur vertę. Skolininkės areštuotas turtas buvo įkainotas individualiai, atsižvelgiant į turto būklę, į jau skelbtų šio turto varžytynių kainas ir į tai, kad jos neįvyko, į areštuoto turto patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje, į visus tiek objektyvius, tiek subjektyvius faktorius, galinčius turėti įtakos areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei. Patvarkyme išaiškinta skolininko teise pasiūlyti savo pirkėją, taip pat išaiškinta šalių teisė per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Skolininkė prieštaravimų neteikė. Skolininkė turėjo teisę ir galimybę prieštarauti nustatytai kainai, tačiau šiomis teisėmis laiku nepasinaudojo. 2021 m. gegužės 27 d. patvarkyme dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad areštuotas turtas įvertintas 750 000 Eur verte bei išaiškinta skolininkės teisė pasiūlyti savo pirkėją. Apeliantai nepateikia patvirtinančių įrodymų, kad ginčo turtas gali būti parduotas už didesnę kainą, nei jis buvo parduotas iš varžytynių, ir kad buvo ar yra pirkėjų, norinčiu pirkti turtą už didesnę kainą. Skolininkė nesurado pirkėjo, kuris galėtų įmokėti pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą nei už patvarkyme nustatyta kainą, nei už didesnę kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
39. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 bei 338 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu pagal pareigas patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
40. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
41. Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
42. Nagrinėjamu atveju, LTL „Kredito unija“ prašė 2021 m. spalio 12 d. teisme gautu prašymu prašė prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus, t. y. 2021 m. spalio 5 d. antstolio Irmanto Gaidelio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio kaip teigiama, matyti, kad ginčo patalpos nesaugomos, į jas galima laisvai patekti, išdaužyti langai, atidarytos durys, išlaužta įranga, pažeistos statinių konstrukcijos (stogas, grindys).
43. 2022 m. gegužės 11 d. teisme gautu prašymu, LTL „Kredito unija“ kartu prašo prijungti į bylą papildomus įrodymus – 2022 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio, suinteresuoto asmens teigimu, matyti, kad BTŪB „Energija“ 2021 m. lapkričio 11 d. turto perdavimo iš varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. lapkričio 11 d. perdavimo priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido pastatą – poilsio korpusą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022, dėl kurios ši civilinė byla buvo sustabdyta.
44. Nagrinėjamu atveju, naujai pateikiami įrodymai buvo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims. Prieštaravimų dėl jų prijungimo byloje nepareikšta. Atsižvelgiant į bylos dalyką, prašymo argumentus, nauji įrodymai priimtini.
Dėl faktinių aplinkybių
45. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo išieškojimą iš UAB „Villa Monis“ (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymui pagal sutartinės hipotekos sandorius Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistas nekilnojamas turtas – poilsio bazė, esanti (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 11 d. antstolė priėmė skundžiamą patvarkymą dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gegužės 27 d. – patvarkymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė minėtą turtą įkainojo 750 000 Eur.
46. Pagal vykdomojoje byloje pateiktą 2017 m. gegužės 31 d. nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą (duomenys neskelbtini) dėl poilsio bazės esančios (duomenys neskelbtini), atliktą UAB „Villa Monis“ užsakymu – žemės sklypo su pastatais (statybos metai nuo 1940–1991 m.; savininkai: UAB „Villa Monis“ ir UAB „Reflectors“; vertinimo tikslas bei atvejis: turto rinkos vertės nustatymas kai keičiasi turto savininkas (pardavimui), kai to pageidauja užsakovas) rinkos vertė 2017 m. gegužės 24 d. sudarė 1 400 000 Eur.
47. LTL „Kredito unija“ 2020 m. gruodžio 2 d. pranešimu dėl turto perdavimo, atsakydama į antstolės pasiūlymą perimti varžytinėse neparduotą UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausantį LTL „Kredito unija“ įkeistą nekilnojamąjį turtą už 600 000 Eur informavo, kad turtą perimti atsisako ir prašė toliau vykdyti jo pardavimą įstatymų nustatyta tvarka.
48. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 19 d. nutartimi, UAB „Villa Monis“ bankroto byloje, tenkino antstolės prašymą ir leido antstolei baigti vykdyti UAB „Villa Monis“ nuosavybės teise priklausančio, įkeisto nekilnojamojo turto – poilsio bazės pardavimą CPK nustatyta tvarka (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir gautą pinigų sumą, atskaičius sprendimo vykdymo išlaidas, pervesti į kreditorių sąskaitą.
49. Vykdymo procesas pradėtas antstolei 2017 m. liepos 12 d. priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas įkainotas, nustatant 1 250 000 Eur vertę. 2018 m. sausio 8 d. buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 1 000 000 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi šias varžytines atšaukė.
50. Antstolė 2020 m. gegužės 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino vykdymo veiksmus bei paskelbė varžytines. Vykdymo procese turto varžytinės neįvykusiomis buvo paskelbtos keturis kartus: 1) 2020 m. birželio 5 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 000 000 Eur; 2) 2020 m. spalio 2 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) už 800 000 Eur; 3) 2020 m. liepos 17 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) už 750 000 Eur; 4) 2020 m. lapkričio 30 d. varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 000 Eur. Išieškotojas neperėmė varžytinėse neparduoto turto už pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą. 2021 m. sausio 11 d. antstolės patvarkymu dėl įkainavimo ir realizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas įkainotas – 750 000 Eur verte.
51. 2021 m. birželio 23 d. pranešime dėl varžytinių skelbimo, nurodyta, kad 2021 m. birželio 23 d. internetinėje svetainėje paskelbtos pirmosios varžytinės areštuoto turto – poilsio bazės, esančios (duomenys neskelbtini), varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina 600 000 Eur. Varžytinių pabaiga: 2021 m. liepos 23 d. Remiantis CPK 510, 633, 664 ir 665 straipsniais išaiškinta, jog suinteresuoti asmenys turi teisę pateikti skundą dėl turto realizavimo antstolei. Pirmųjų varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) didžiausią pasiūlyta kaina: 600 000 Eur, dalyvio mokestis: 60 000 Eur, parduodamas turtas: žemės sklypas ir pastatai, kurių nuosavybės teisė apribota hipoteka.
Dėl atskirųjų skundų esmės
52. Atskiraisiais skundais iš esmės keliamas klausimas dėl procedūrinių pažeidimų, nustatant varžytinėse realizuotino turto vertę, t. y. teigiama, kad vykdymo procese nebuvo imtasi tinkamų priemonių, objektyviai realizuotino turto rinko vertei nustatyti.
53. Vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo tvarka nustatyta CPK 681 straipsnyje. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad visais turto priverstinio pardavimo atvejais, taip pat ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju turtas parduodamas siekiant už jį gauti rinkos kainą, kuri apsaugo teisėtus skolininko ir kreditoriaus interesus. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kaina, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK rinkos vertę atitinkančios turto pardavimo kainos samprata nėra nurodyta. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 52 punktas).
54. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas).
55. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).
56. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).
57. Kasacinės instancijos teismas taip yra pažymėjęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 26 punktas).
58. Nagrinėjamu atveju, vykdymo procesas prasidėjo antstolei 2017 m. liepos 12 d. priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą. 2017 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas įkainotas, nustatant 1 250 000 Eur vertę, be kita ko atsižvelgiant į skolininko pateiktą turto vertinimą. Atitinkamai, 2018 m. sausio 8 d. buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 1 000 000 Eur pradinę turto pardavimo kainą (CPK 718 straipsnis). Tiek šiose, tiek sekančiose varžytinėse turtas nebuvo realizuotas neatsiradus pirkėjui, o išieškotojas turtą perimti atsisakė. 2021 m. sausio 11 d. patvarkymu turto vertė nustatyta 750 000 Eur, ir paskelbus varžytines, nustatyta 600 000 Eur pradinė turto pardavimo kaina.
59. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundo argumentais, kad per beveik ketverių metų laikotarpį turto vertė iš esmės gali pasikeisti ir tai gali lemti poreikį iš naujo įvertinti turto vertę. Tačiau, pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, tai nereiškia, kad visais atvejais privaloma atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę.
60. Tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, iš esmės rėmėsi aplinkybėmis, kad turto realizavimas vyksta ilgą laikotarpį, pirkėjų neatsirado, vykdymo procese nustatyta turto vertė niekada nebuvo ginčijama ir tuo, kad apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kad antstolės nustatyta turto vertė akivaizdžiai neatitinka realios turto vertės. Su tokiomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti.
61. Viena vertus, pritartina skundų argumentams, kad bendras nekilnojamojo turto kainų kilimas šalyje, gali lemti ir priverstinio vykdymo procese realizuojamo turto vertės padidėjimą. Kita vertus, pastarosios aplinkybės nelaikytinos prezumpcija, juolab nevertinant konkretaus nekilnojamojo turto objekto savybių ir buvusių varžytinių rezultato.
62. Kaip nustatyta byloje, turtą buvo siekiama realizuoti ketveriose varžytinės, tačiau pirkėjas už siūlomas pradines turto pardavimo kainas neatsirado. Apeliantė, nesutikdami su nustatyta 750 000 Eur turto verte, remiasi jos užsakymu UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengta konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ginčo turto vertė 2021 m. sausio 11 d. gali siekti 1 800 000 Eur. Ieškotojas nesutikdamas su pateiktos pažymos objektyvu nurodo, kad pačioje pažymoje pažymėta: „neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos(ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139), o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui”.
63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. parengta konsultacinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma objektyviu įrodymu, pagrindžiančiu, kad šiuo konkrečiu atveju antstolio nustatyta turto rinkos vertė yra akivaizdžiai neteisinga, jau vien dėl to, kad tai nėra turto vertės nustatymo ataskaita, pagal nustatytą teisinį reguliavimą.
64. Kaip minėta aukščiau, teismų praktikoje, laikomasi pozicijos, kad prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi būti motyvuoti, remtis ne tik subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet duomenimis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą. Šiuo atveju, iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju, vien tik aptartos pažymos pateikimas, atsižvelgiant į vykdytų varžytinių eigą, negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad turto vertės iš esmės nustatyta pažeidžiant nustatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent atsižvelgiant į tai, kad turto pirkėjas neatsiranda per ketverių metų laikotarpį, įvertinus ankstesnėse varžytinėse nustatytas kainas, nesant objektyvių įrodymų, kad būtent šiuo laikotarpiu turto vertė iš esmės yra padidėjusi, nėra pagrindo pritarti skundų argumentams apie netinkamą turto vertės nustatymą vykdymo procese.
65. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
66. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesines teisės normas, o atskirųjų skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai atmetami iš apeliančių bankroto administravimo išlaidų, priteistina lygiomis dalimis LTL Kredito unija naudai, jos patirtos 560 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti LTL Kredito unija (į. k. 302791356) naudai 560 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, lygiomis dalimis (t. y. po 280 Eur) iš BTŪB „Energija“ (į. k. 120202619) ir BUAB „Villa Monis“ (į. k. 302834487).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.