Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

- ieškovams V. L. ir K. L., paskirti naudotis atskirai (duomenys neskelbtini) kv. m. bei (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėtomis indeksu L;

- atsakovui E. M. paskirti naudotis atskirai (duomenys neskelbtini) kv. m. bei (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu M;

- atsakovui R. B. paskirti naudotis atskirai (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksu B;

- ieškovams V. L., K. L., ir atsakovams, E. M., R. B., paskirti bendrai naudotis :

- (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto bendro naudojimo keliu, plane pažymėtu indeksu 1 (ieškovams ir atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m);

- (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo plotu, plane pažymėtu indeksu 3 (ieškovams bei atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m);

- (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo plotu, pažymėtu indeksu 4 (ieškovams ir atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m);

(duomenys neskelbtini) kv. m. ploto plotu po pastatu, plane pažymėtu indeksu 2 (ieškovams V. L. ir K. L. (duomenys neskelbtini) kv. m, atsakovui E. M. (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui R. B. (duomenys neskelbtini) kv. m.);

- ieškovams V. L., K. L., ir atsakovui E. M. paskirti bendrai naudotis (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto bendro naudojimo plotu, plane pažymėtu indeksu 6 (ieškovams ir atsakovui po (duomenys neskelbtini) kv. m);

- atsakovams R. B. ir E. M. paskirti bendrai naudotis (duomenys neskelbtini) kv. m bendrojo naudojimo plotu, plane pažymėtu indeksu 5 (abiem atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m.);

2. Priteisti jų naudai iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra gamybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru (duomenys neskelbtini), kuriame atskirais turtiniais vienetais įregistruotos patalpos, priklausančios ieškovams ir atsakovams. Ieškovo V. L. vardu įregistruotos patalpos: (duomenys neskelbtini) kv. m negyvenamoji patalpa - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m negyvenamoji patalpa - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viso (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto patalpų iš (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto visų žemės sklype esančių statinių. Atsakovo R. B. vardu įregistruotos patalpos: (duomenys neskelbtini) kv. m. negyvenamoji patalpa -dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) Atsakovo E. M. vardu įregistruotos patalpos: (duomenys neskelbtini) kv. m. negyvenamoji patalpa - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kv. m. negyvenamoji patalpa - dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viso (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro ploto patalpų iš (duomenys neskelbtini)kv. m. visų patalpų bendro ploto.

Atsižvelgiant į turimas žemės sklypo nuosavybės dalis, ieškovai prašo paskirti žemės sklypo dalis atskiram bei bendram šalių naudojimui. Ieškovai prašo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu 5, paskirti naudotis abiem atsakovams, nes jie šia teritorija ir naudojasi bendrai, Sklypo dalį M (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto prašo paskirti naudotis pagal E. M. pageidavimą jam, nes į bylą pateikti duomenys patvirtina ir atsakovai pripažįsta, kad šioje dalyje atsakovas E. M. yra savavališkai pasistatęs pastatą (9,8x5,90 m.), ką patvirtina foto nuotrauka (l t. b. l. 144).

Ieškovams nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa - gamybos dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių taip pat turi būti numatytas privažiavimas transporto priemonėmis. Tuo tarpu abu atsakovai siekė atimti iš ieškovų tokią galimybę. Svarbu tai, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas statinių, pastatų, įrenginių eksploatacijai, todėl sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, būtina vertinti patalpų paskirtį, galimybę prieiti prie jų, privažiuoti. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų dalis patalpų yra gamybos paskirties, būtina išlaikyti lygiateisiškumo principą ir visiems taikyti vienodus standartus.

Šioms aplinkybėms patvirtinti į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose spalvotai pažymėti šalių įėjimai į patalpas, kas parodo būtinybę visiems bendraturčiams užtikrinti minimalų privažiavimą prie patalpų.

Atsakovai byloje siekdami atimti galimybę privažiuoti ieškovams prie negyvenamųjų patalpų - dirbtuvių, buvo nurodę argumentą, kad šioje dalyje jie atlieka didelių gabaritų technikos šlifavimo ir virinimo darbus ir dėl darbų rizikos neva gali apgadinti ieškovų automobilį. Tokie atsakovų argumentai dėl didelių gabaritų technikos šlifavimo ir virinimo ir dėl to besirandančios rizikos apgadinti automobilį yra ne tik parodantys atsakovų savanaudiškumą ir kitų bendraturčiu interesų nepaisymą, bet atmestini ir tuo aspektu, kad remonto darbų saugos zona jokiu atveju neturėtų apimti bendraturčio R. B. naudojimui nepriskirtų plotų (jei darbo saugos zona išsiplečia į V. L. naudojimui priskirtą sklypo dalį. Nes tokiu atveju, tai gali ne tik apgadinti automobilį, bet ir pvz. sužeisti 1,3 m pločio praėjimu einantį žmogų).

Teisė ir galimybė privažiuoti jiems (ieškovams) būtina ne tik prie patalpų, bet taip pat ir prie jų esančio šulinio, tam, kad būtų išsaugota galimybė atlikti šulinio, kuris yra bendrame plote prie pastato, priklauso ir yra naudojamas V. L. ir E. M., aptarnavimą, remontą ir pan.

Taip pat jie (ieškovai) mano, kad turi būti nustatytas 6 m pločio kelias bendram naudojimui. Įsitikinę, kad pagal atsakovų pateiktą projektą yra paliktas per siauras bendro naudojimo 5 m pločio kelias, nes visi pastatų (duomenys neskelbtini) savininkai vykdo ūkinę veiklą, keliu važiuoja ir važiuos didelių gabaritų krovininiai automobiliai, kuriems prasilenkti 5 m. net teoriškai nepakanka, o važiuojant dar būtina laikytis saugaus šoninio atstumo. 5 m. kelio pločio nustatymas lems tai, jog praktikoje bus pažeisti V. L. interesai - prireikus prasilenkti bus važiuojama per V. L. priskirtas greta kelio išsidėsčiusias sklypo dalis. Pažymi, kad žemės sklype nėra numatytas pravažiavimo eiliškumas, dėl ko esant per siauram keliui kyla susidūrimo rizika ir kitos pavojingos situacijos. Kita vertus, šiuo keliu (galimai - tuo pat metu) vaikščios ir pėstieji, bus važiuojama dviračiais. Didelių gabaritų transporto (krovininių automobilių su priekabomis, traktorių su priekabomis, padargais) judėjimas sklype vyksta ir yra aktualus visų trijų šalių interesams :

- atsakovas E. M. vykdo gamybą ir verslą su mediena, per ginčo sklypą pas jį nuolat važiuoja miškovežiai, kitos didelių gabaritų transporto priemonės tikslu patekti tiek į ginčo sklypą, tiek į kitą, E. M. naudojamą, žemės sklypą;

- didelių gabaritų transportas atvyksta į (ir iš) atsakovo R. B. darbo vietą sklype. Tai patvirtina R. B. byloje pateiktos fotonuotraukos;

- didelių gabaritų krovininiu automobiliu su puspriekabe į savo patalpas nuolat atvažiuoja ir išvažiuoja ieškovas V. L., nes patalpos yra naudojamos krovinio automobilio saugojimui ir remontui.

Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojas R. L., tiek pripažino patys atsakovai.

Ginčo atveju yra tikslinga vadovautis 2002-02-18 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, kuriuo patvirtintas „Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais ir transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašu, iš kurio matyti, kad didžiausi leidžiami krovininių transporto priemonių ilgiai yra ir nuo 12 m. iki 25 m., o pločiai nuo 2,55 m. iki 2,6 m. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. Dl-309 Dėl STR2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo, kuriame įtvirtinti esminiai principiniai tokio sklypo naudojimo reikalavimai. Šio teisės akto 6 p. projekto Sklypo sutvarkymo dalyje turi būti atsižvelgiama į sklypo padalijimą į paskirties zonas (IV skyrius), 11 p. t. y. gamybos, sandėliavimo, administracinę - pagalbinę, rekreacijos, įvertinti technologinius ryšius, visuomenės sveikatos saugos ir priešgaisrinius reikalavimus, krovinių apyvartą ir transporto rūšis, racionalius technologinius, transporto ir kitus inžinerinius ryšius sklype ir pan. Minėto teisės akto 55 p. numato, kad sklypo keliai (gatvės) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. Pažymėtina, kad didelių gabaritų transporto priemonių plotis yra 2,55 m. Jeigu važiuoja 2 transporto priemonės, reikalinga 5,1 m. tiesioginio pločio žemės ir dar bent minimalus saugos šoninis atstumas, kuris dar padidina būtiną kelio plotį. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. Dl-933 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ numato: Pagrindinių susisiekimo linijų klasifikacija nurodyta 4 lentelėje. Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: <...>; D - pagalbinės gatvės: <...>;

4 lentelė

Eil. Nr. Grupės Kategorijos Indeksas Pagrindinė paskirtis 1. Motorizuoto eismo 1.4. Pagalbinės gatvės D Lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų.

10 lentelė. Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai

Eil. Nr. Gatvės kategorija Minimalus atstumas tarp gatvės RL1} Projektinis greitis, km/h Bendras eismo juostų skaičius Eismo juostų plotis, m Maksimalus išilginis nuolydis, % Minimali horizontali kreivė, m Min Max 4. D 12 30 2 2 2,75 10 30

Anksčiau pateiktoje Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto reglamento citatoje matyti, jog dvipusio eismo privažiavime minimalus eismo juostos plotis yra reglamentuotas, ir privalo būti ne mažiau kaip 2,75 m. - iš to aišku, jog mažiausias galimas visas privažiavimo plotis yra 2 x 2,75 = 5,50 m. Kadangi šiuo atveju sklype vaikščios ir pėstieji, apsisukinėja transporto priemonės, būtų teisinga, saugu ir racionalu šalims skirti 6 m pločio kelia bendram naudojimui, kuris numatytas ieškovų planuose.

Taip pat, svarbu atsižvelgti į tai, jog pagal sklypo ir jame esančių pastatų naudojimo praktiką, kuri yra ilgametė (daugiau kaip 15 metų - nuo įgijimo) ir nusistovėjusi, transporto priemonių vairuotojams ar pėstiesiems vieniems kitų praleisti nereikėjo, nes patekimui yra naudojama ženkliai didesnio nei 5 m pločio sklypo ruožas. Negana to, sklype yra palankios aplinkybės (daugiau nei pakankamai asfaltuoto ploto) nustatyti bent 6 m. pločio kelią, todėl 5 m. kelio pločio nustatymas įvestų didelius transporto priemonių judėjimo suvaržymus, kurie būtų neproporcingi.

Šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat į bylą yra pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įvažiavimui į žemės sklypą naudojama dar platesnis nei 6 m. plotis, o 6 m. atstumas yra minimalus prasilenkti dviem transporto priemonėms.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes mano, kad UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“ parengtas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos planas atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, statiniais. Įsitikinę, kad būtina orientuotis į visų bendraturčių teisinių interesų įgyvendinimą, nusistovėjusią naudojimo praktiką, poreikius ir kt.

Ieškovų minimas Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas nustato M2, M3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – autobusai) ir jų O kategorijos priekabų, N2, N3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – krovininiai automobiliai) ir jų O, O3 ir O4 kategorijos priekabų ar puspriekabių ir jų junginių, taip pat traktorių, savaeigių mašinų ir jų junginių didžiausiąjį ilgį, plotį, aukštį, masę, ašies (ašių) apkrovą ir kitus techninius parametrus, leidžiamus transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Gatvės ir kelio sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme. Tačiau bendraturčių žemės sklypas nėra nei kelias, nei gatvė. Todėl nėra jokio pagrindo vadovautis gatvėms ir keliams keliamais reikalavimais.

Ginčo žemės sklype eismas nėra intensyvus. Šią bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant kitai teismo sudėčiai, liudytojas R. L. paliudijo, kad didelių miškovežių, kiek jam tenka matyti, per savaitę pravažiuoja vienas kitas, žiemos metu išvis niekas nevažiuoja, didelio eismo čia tikrai nėra. Be to, kaip matyti iš ieškovų pateikto priedo (žemėlapio iš www.regia.lt) ir atsakovų pateikiamų nuotraukų Nr. 1, 2 ir 4, nuo pat įvažiavimo pradžios prie sklypo ribos (atsakovų plane pažymėtos taškais 15 – 16), visas įvažiavimas (pagal atsakovų planą iki taškų 23-22-21) gerai matomas, o už sklypo ribos yra platus kelias. Todėl įvažiuojančiai transporto priemonei sustoti yra galimybė kelyje už sklypo ribų ir praleisti išvažiuojančią transporto priemonę. Tokia pat galimybė yra ir išvažiuojančiai transporto priemonei – nuo vietos, atsakovų plane pažymėtos taškais 21-22-23, pamačius išvažiuojančią transporto priemonę – sustoti ją praleisti.

Orientaciniu kriterijumi minimaliam įvažiavimo pločiui nustatyti gali būti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilutėje „Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai“ nurodytas kelio juostos plotis (t. y. plotis, tinkamas transporto priemonei judėti) - 3 metrai arba 4,5 metrai (priklausomai nuo projektuojamo kelio kategorijos). Atsakovų plane užtikrinamas 5 m. pločio pravažiavimas pakankamas ne tik transporto priemonėms judėti viena kelio juosta, bet ir praeiti pėstiesiems, prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams. Vien ta aplinkybė, kad didžioji sklypo dalis (beveik visas sklypas) yra asfaltuotas, nėra pakankamas pagrindas bendrame sklype įrengti gatvės arba kelio. Be to, anksčiau, kai žemės sklypas buvo užasfaltuotas, žemės sklypas buvo valstybinis ir juo naudojosi vienas savininkas – kooperatinė bendrovė. Tačiau ginčo žemės sklypas nėra labai didelis, o tai savaime reiškia, kad nei vienas bendraturtis negali tikėtis ir jam negali būti nustatomos tokios naudojimosi sąlygos, kurios galėtų būti taikomos dėl papildomo patogumo. Pažymėtina ir tai, kad bendraturčiams priskirtinos žemės sklypo dalys yra pakankamos transporto priemonėms apsisukti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ant ginčo sklypo ribos yra perdavimo linijos atrama Nr. 100/5 KAS 2337, su elektros paskirstymo spinta ir apskaitos prietaisai. Perdavimo linijos atrama KAS 2337 pažymėta tiek ieškovų, tiek atsakovų plane. Kaip matyti iš ieškovų ir atsakovų planų, šalys mano, jog yra pakankamas apie 1 m. pločio praėjimas iki perdavimo linijos atramos ir (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto bendro naudojimo dalis, užtikrinanti patogų priėjimą prie apskaitos prietaisų. Atsakovai savo plane išskiria bendro naudojimo takelį C ((duomenys neskelbtini) kv. m.), plane pažymėtą taškais 19-16-17-18-50 (kiekvienam po (duomenys neskelbtini) kv. m.). Ieškovai, pateikdami naują planą, pakeitė buvusį projektinį sprendinį – dabar, kaip ir atsakovų plane, numatytas (duomenys neskelbtini) kv. m. plotas (takelis), ieškovų plane pažymėtas taškais 5-6-51-51, kiekvienam iš bendraturčių paskirstytas po (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui E. M. užtikrinamas priėjimas prie jam priskiriamos asmeninio naudojimo dalies. Iš esmės skiriasi tik šios sklypo dalies padėtis bendro įvažiavimo atžvilgiu (kadangi ieškovai numato platesnį įvažiavimą).

Kaip matyti iš šalių pateiktų planų, tiek ieškovai, tiek atsakovai žemės sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirti, nustatymą sieja su galimybe patekti į savo patalpas. Todėl ieškovai savo plane prie pastato numato (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais 33-34-35-36-37-31-32, ir šią dalį šalims paskirsto po (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovai savo plane numato (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo dalį, plane pažymėtą taškais 36-33-29-28-51-35, ir šią dalį šalims paskirsto po 12 kv. m. Mano, kad atsakovų plane išskirta bendro naudojimo žemės sklypo dalis prie pastato užtikrina visiems bendraturčiams lygias galimybes prieiti prie pastato, jį naudoti ir eksploatuoti. Atsakovų plane ši bendram naudojimui suformuota sklypo dalis yra taisyklingos formos (stačiakampis, kurio ribas apibrėžia pastato siena, sklypo riba, R. B. asmeninės dalies po stogine riba), jo ribos vietoje yra labai aiškios. Tuo tarpu ieškovų plane ši bendram naudojimui suformuota sklypo dalis yra sudėtingos formos (artima trapecijai), dėl ko vietoje būtų sunku nustatyti, kur ji prasideda, ir kur baigiasi.

Ieškovai savo plane išskiria dar vieną bendro naudojimo plotą – (duomenys neskelbtini) kv. m., pažymėtą plane taškais 51-46-47-48-49, paskirstant šią dalį ieškovams ir atsakovui E. M. po (duomenys neskelbtini) kv. m. Atkreipia dėmesį į tai, kad toje vietoje (tarp taškų 50-49 pagal ieškovų planą) yra įėjimas į E. M. patalpas (priešieškinio priedai - Nuotraukos Nr.5 ir 6), įrengta įėjimo pakopa (aikštelė) ir stogelis virš įėjimo aikštelės. Ieškovai šiuo įėjimu nesinaudoja, jų įėjimas į savo patalpas yra tarp taškų, ieškovų plane pažymėtų 45-46, ką iliustruoja prie priešieškinio pridėta nuotrauka Nr. 5. Todėl ieškovams nėra nei jokio poreikio, nei galimybės naudotis šia sklypo dalimi. Be to, paprastai prie statinio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Manome, nėra protinga skirstyti žemės sklypą į tokias smulkias bendro naudojimo dalis po (duomenys neskelbtini) kv. m.

Tiek ieškovų, tiek atsakovų plane ieškovams priskiriamas (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklypas asmeniniam naudojimui, tik skiriasi jo kontūrai, priklausomai nuo planuose pažymėto įvažiavimo ir atsakovams priskirtinų ribų. Taip pat ieškovų asmeniniam naudojimui priskirtinas žemės sklypas prie pastato, užtikrinantis ieškovų patekimą – automobilių įvažiavimą į jiems priklausančias patalpas. Įvažiavimas į ieškovų patalpas yra tarp taškų 44-43 pagal ieškovų planą, atitinkamai - tarp taškų 32-31 pagal atsakovų planą. Taip pat tiek ieškovų, tiek atsakovų plane numatomas patekimas į bendro naudojimo plotą prie pastato, tik skiriasi jo plotis – ieškovų plane nuo pastato sienos numatytas 2,5 m. pravažiavimas, plane pažymėtas taškais 43-42-32-31-30. Atsakovų plane nuo pastato sienos numatytas 1,30 m. praėjimas, pažymėtas taškais 31-34-33-36-37-38.

Ieškovų plane numatytas 2,50 m. pločio nuo pastato sienos pravažiavimas (pagal ieškovų planą prasidedantis nuo taškų 43-30) iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad ieškovams priklausančių šių patalpų bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. (patalpa (duomenys neskelbtini).). Nors patalpos nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip gamybos paskirties patalpos, tačiau faktiškai jose ieškovai niekada nevykdė jokios gamybinės veiklos, ir vargu, ar tokio ploto patalpose gamybinė veikla apskritai įmanoma. Ieškovas V. L. šias patalpas naudoja kaip administracinės paskirties patalpas. Jokių didelių gabaritų daiktų patalpose nėra (nei baldų, nei gamybinių staklių, nei gamybos atsargų).

Pagal susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką V. L. visada palikdavo savo automobilį prie kitų jam priklausančių patalpų (vietoje, kuri ieškovų plane pažymėta taškais 44-43), ir pėsčiomis pasiekdavo įėjimą į patalpas (duomenys neskelbtini). Daug metų prie ieškovų patalpų neprivažiuoja jokios transporto priemonės. Kaip matyti iš byloje esančių planų, atstumas nuo taško, ieškovų plane pažymėto 43 iki ieškovų patalpų durų yra vos 15 m (kitaip sakant apie 15 žingsnių). Pažymėtina, kad ieškovai nori sudaryti sau asmeniškai patogesnes, bet ne būtinas sąlygas naudojantis žemės sklypu – būtent privažiuoti prie įėjimo, o ne prieiti. Tačiau ir kiti bendraturčiai niekada neprivažiuodavo iki savo patalpų durų, arba į numatoma bendro naudojimo plotą, o automobilius palikdavo kiek toliau.

Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Pačių ieškovų cituojamoje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad patekimui į asmeninio naudojimo sklypus turi būti nustatyti keliai arba takai. Taigi, turi būti užtikrintas būtent priėjimas, o ne privažiavimas, kadangi įvairiais atvejais privažiavimas negali būti užtikrintas dėl kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas E. M. taip pat neturi privažiavimo prie jam numatomos naudotis žemės sklypo dalies M/(duomenys neskelbtini) kv. m. pagal ieškovų planą (arba (duomenys neskelbtini) pagal atsakovų planą) bei prie jam priklausančių patalpų (pagal atsakovų planą patalpų sienos riba – tarp taškų 27-3), kaip priėjimą turi tik bendro naudojimo 1 m. pločio takelį ant sklypo ribos.

Atsižvelgiant į atsakovų dalių bendrajame turte ypatingai mažą dydį, į tai, kad žemės sklypo dalis tarp taškų pagal atsakovų planą 35-51, 37-4, 39-5, kuria visada naudojosi atsakovai yra ypatingai siaura (tarp taškų 35 ir 51 yra 8,20 m, tarp taškų 37-4 yra apie 10,50 m.), šioje dalyje neįmanoma ir neracionalu paskirstyti atsakovams individualaus naudojimo dalių, todėl atsakovai numato savo bendram naudojimui dalį, atsakovų patektame plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) kv. m., kiekvienam po 110 kv. m. Atsakovų plane ieškovui numatytas pakankamas praėjimas iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). Praėjimas 1.30 m. pločio prasideda tarp taškų 31 ir 38, tarp taškų 33-36 platėja iki 1,34 m, tarp taškų 33-35 platėja iki 1,58 m.

Tuo tarpu ieškovai, siekdami patogumų tik sau, ir būtinai norėdami turėti teorinę teisę privažiuoti iki pat patalpų durų (nors niekada praeityje to nedarydavo), savo planu siekia nustatyti 2,50 m. ploto pravažiavimą, nustatyti bendro naudojimo dalį prie pastato visiems bendraturčiams. Ieškovai skaido žemės sklypą į daug mažų dalių, kurių ribų faktiškai nebus galima nustatyti. Be to, atsakovams tenkanti bendro naudojimo dalis (duomenys neskelbtini) kv. m. ženkliai susiaurėtų – 1,20 m. (skaičiuojant nuo 10,50 m. tai sudaro 11,5 proc.). Tuo tarpu atsakovo R. B. gamybinė veikla yra susijusi su būtinybe vykdyti veiklą ne patalpose, o lauke, prie pastato, todėl 2,50 m. pravažiavimo nustatymas pagal ieškovų planą apribotų atsakovo R. B. galimybę vykdyti veiklą, o pagal ieškovų planą atsakovams tenkanti bendro naudojimo dalis 210 kv. m. būtų visai nevertinga.

Visiškai nepagrįstai ieškovai nurodo, kad neva paskirdami sau 2,50 m. privažiavimą prie pastato, o atsakovams pagal savo planą numato šalia platų 9,28 m. privažiavimą. Pažymėtina, kad pagal ieškovų planą indeksu 5/210 kv. m. pažymėtas ne atsakovų privažiavimas prie pastato, o jiems skiriamas bendro naudojimo žemės sklypas, kuris jo plačiausioje dalyje (pagal ieškovų planą - nuo taško 30 iki sklypo ribos) yra 9,28 m. Tuo tarpu atsakovų patekimas į šią dalį pagal ieškovų planą yra: R. B. tarp taškų 26-25 (6,(duomenys neskelbtini) m, jo asmeninio naudojimo dalies riba), E. M. – tarp taškų 25-40 (2,50 m. jo asmeninio naudojimo dalies riba).

Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Ieškovų plane numatytas asmeninių ir bendrų žemės sklypo dalių paskirstymas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, parodo ieškovų savanaudiškumą. Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad bendro daikto naudojimas turi būti patogus visiems bendraturčiams ir užtikrinantis jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Sprendžiant klausimą dėl bendro daikto naudojimo turi būti išlaikyta visų bendraturčių, turinčių net ir mažiausias sklypo dalis, interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Sprendžiant klausimus dėl bendro daikto naudojimo (panaudojimo) turi būti surastas toks variantas, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pagal atsakovų pateiktą projektą šalims priskirtinos sklypo dalys yra taisyklingos formos, apylygio naudingumo ir patogumo, t. y. užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, privažiavimą ir/ar priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, asmeninio naudojimo sklypo dalių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą, o ieškovų projekte siūloma naudojimosi tvarka ne tokiu laipsniu atitinka racionalumo, patogumo, proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, palieka daugiau galimybių tolesniems bendraturčių tarpusavio konfliktams. Atsakovai prašo teismą : patikslintą ieškinį atmesti; patikslintą priešieškinį tenkinti; priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai 2023-05-25 patikslinto priešieškinio reikalavimais (DOK – 23165) teismo prašė :

1. Nustatyti naudojimosi tvarką V. L., K. L., R. B. ir E. M. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą sekančiai:

1.1. Ieškovams V. L. ir K. L. asmeniniam naudojimui bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise paskirti naudotis:

1.1.1. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo

naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv.m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.1.2. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.2. Atsakovui E. M. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis:

1.2.1. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini)

1.2.2 žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.3. Atsakovui R. B. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis:

1.3.1. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini)

1.3.2. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m., šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.4. E. M. ir R. B. bendrai paskirti naudotis :

1.4.1. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m. (kiekvienam atsakovui tenkanti naudojimo dalis – po (duomenys neskelbtini) kv. m.), šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.5. V. L., K. L., E. M. ir R. B. bendrai paskirti naudotis :

1.5.1. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m. (po pastatu, ieškovams V. L. ir K. L. bendrai tenkanti naudojimo dalis - (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui E. M. tenkanti naudojimo dalis - (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui R. B. tenkanti naudojimo dalis – (duomenys neskelbtini) kv. m.), šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini)

1.5.2. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo įvažiavimas, ieškovams bendrai ir atsakovams tenkanti naudojimo dalis - po (duomenys neskelbtini) kv. m.), šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini);

1.5.3. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo plotas prie pastato, ieškovams bendrai ir atsakovams tenkanti naudojimo dalis - po 12 kv. m.), šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės 29 (x- 6057209,48, y- 444017,72), 28 (x- 6057208,57, y- 444027,37), 51 (x- 6057205,06, y- 444027,07), 35 (x- 6057205,83, y- 444018,91), 36 (x- 6057204,04, y- 444017,28), 33 (x- 6057205,38, y- 444017,39);

1.5.4. žemės sklypo dalį, (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo takelis praėjimui iki elektros apskaitos prietaisų, ieškovams bendrai ir atsakovams tenkanti naudojimo dalis - po (duomenys neskelbtini) kv. m.), šios sklypo dalies posūkio taškų koordinatės (duomenys neskelbtini).

2. Priteisti atsakovams iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai patikslintame priešieškinyje nurodė, jog ieškovai ir atsakovai yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas) bendraturčiai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) dalis, atsakovui E. M. – (duomenys neskelbtini) dalis, o atsakovui R. B. – (duomenys neskelbtini) dalis (arba (duomenys neskelbtini) dalis) ginčo žemės sklypo. Kitaip sakant, (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklype V. L. ir K. L. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m., R. B. – (duomenys neskelbtini) kv., o E. M. – (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklypo dalys (duomenys neskelbtini)). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra gamybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru (duomenys neskelbtini), kuriame atskirais turtiniais vienetais įregistruotos patalpos, priklausančios ieškovui ir atsakovams : ieškovo V. L. vardu įregistruotos patalpos: negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); atsakovo R. B. vardu įregistruotos patalpos: negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); atsakovo E. M. vardu įregistruotos patalpos : negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teisė, t. y. teisė pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Be to, nurodė, jog tarp bendraturčių nuo pat žemės sklypo ir negyvenamųjų patalpų įsigijimo pradžios buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tačiau ieškovo atstovas advokatas E. R. atsiuntė atsakovams 2020 m. gegužės 4 d. pasiūlymą nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Atsakovai 2020-05-23 raštu atsakė, kad iš esmės neprieštarauja naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymui, bet su ieškovo pasiūlymu sutiko iš dalies, nurodė nesutikimo motyvus. Šalių susirašinėjimas vyko iki 2021 m. sausio 29 d., savo atsakymuose atsakovai nuosekliai aiškino, kodėl nesutinka su ieškovo pasiūlymu, bandė derinti pozicijas, kiekviena šalis redagavo savo pasiūlymus. Šalys susitarė tik dėl to, kad prie kiekvienam iš bendraturčių projektuojamų žemės sklypo dalių asmeniniam naudojimui reikalingas bendras įvažiavimas, kuriame bendraturčiams plotas paskirstomas lygiomis dalimis, bei bendras plotas patekimui į bendraturčiams priklausančias patalpas, kuriame bendraturčiams plotas taip pat paskirstomas lygiomis dalimis, bet galutinai susitarti nepavyko.

Pažymi, kad ieškovų ir atsakovų parengti planai iš esmės yra panašūs: plotas po pastatu skirstomas bendraturčiams proporcingai patalpų plotui, numatomas bendras pravažiavimas ir bendro naudojimo žemės sklypo dalis prie statinio, kuriuose plotas bendraturčiams skirstomas po lygiai, numatomos žemės sklypo dalys, priskirtinos bendraturčių asmeniniam naudojimui. Ieškovų ir atsakovų planuose skiriasi tik šių sklypo dalių konfigūracija ir plotai.

Atsakovai prašo nustatyti naudojimosi šalių bendru žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pridedamą prie patikslinto priešieškinio, sekančiai :

- Ieškovams V. L. ir K. L. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.;

- Atsakovui E. M. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.;

- Atsakovui R. B. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.;

- V. L., K. L., E. M. ir R. B. bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) kv.m. (po pastatu, ieškovams (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui E. M. (duomenys neskelbtini) kv. m., atsakovui R. B. (duomenys neskelbtini) kv. m), (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo įvažiavimas, ieškovams ir atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m.), (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo 1 m. pločio takelis, ieškovams ir atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m.) ir (duomenys neskelbtini) kv. m. (bendro naudojimo plotas prie pastato, ieškovams ir atsakovams po (duomenys neskelbtini) kv. m.);

- E. M. ir R. B. bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) kv. m. (kiekvienam po (duomenys neskelbtini) kv. m.).

Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (pvz., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

Kaip matyti iš ieškovų ir atsakovų pateiktų naudojimosi bendru žemės sklypo planų, tarp šalių nėra ginčo, kad po pastatu esantis žemės bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. bendraturčiams paskirstomas proporcingai turimų patalpų plotui : V. L. ir K. L. bendrai (duomenys neskelbtini) kv. m., E. M. (duomenys neskelbtini) kv. m., R. B. (duomenys neskelbtini) kv. m. ((duomenys neskelbtini). Atsakovų pateiktame plane šis plotas pažymėtas „A – bendrai naudojamas plotas po pastatu“.

Tiek ieškovai, tiek atsakovai savo planuose numato bendro naudojimo įvažiavimą į žemės sklypą bei privažiavimą prie jiems tenkančių asmeninių dalių. Ieškovai savo plane numato įvažiavimą (ieškovų patikslintame plane ši dalis pažymėta taškais 4-5-52-28-22-21) (duomenys neskelbtini) m pločio, apie (duomenys neskelbtini) m. ilgio bei (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto. Įvažiavimas paskirstomas visiems bendraturčiams po lygiai – po (duomenys neskelbtini) kv. m. Tuo tarpu atsakovai savo plane numato įvažiavimą (duomenys neskelbtini) m. pločio, apie (duomenys neskelbtini) m. ilgio bei (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto (atsakovų plane ši dalis pažymėta taškais 15-16-19-20-21-22-23-24, nuo taškų 24 - 20 iki taškų 21 - 23 įvažiavimas platėja nuo 5,10 m. iki 6 m.). Įvažiavimas paskirstomas visiems bendraturčiams po lygiai – po (duomenys neskelbtini) kv. m.

Savo argumentus, kad įvažiavimui reikalingas 6 m. plotis, ieškovai grindžia 2002-02-18 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintu „Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais ir transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašu“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr.D1-309 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų sutvarkymas“ bei 2011-12-02 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 10 lentelės, kurioje nustatyti pagrindiniai gatvių techniniai parametrai, 4 punktu, pagal kurį pagalbinių gatvių, kurių paskirtis srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, eismo juostų plotis yra 2,75 m., o dviem juostoms reikalinga mažiausiai 5,50 m. Ieškovai nurodo, kad žemės sklype vaikšto pėstieji, apsisukinėja transporto priemonės, nurodo, kad įvažiavimui į sklypą buvo naudojamas dar platesnis nei 6 m pločio įvažiavimas. Su tokiais argumentais atsakovai nesutinka.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr.D1-309 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų sutvarkymas“ nustato naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų [4.3.3] gamybos, pramonės, sandėliavimo [4.3.6] pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis (STR 2.03.02:2005 1 punktas). STR 2.03.02:2005 6 punkte nurodyta, į ką turi būti atsižvelgiama Sklypo sutvarkymo dalyje, projektuojant statinius, bei yra konkreti nuoroda į Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, kuris nuo 2019-11-07 pakeistas kitu teisės aktu - STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju žemės sklype statiniai nestatomi, o vienintelis esamas statinys, pastatytas 1963 metais, nei rekonstruojamas, nei kapitališkai remontuojamas. Todėl vadovautis STR 2.03.02:2005 nėra pagrindo.

Ieškovų minimas Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas nustato M2, M3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – autobusai) ir jų O kategorijos priekabų, N2, N3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – krovininiai automobiliai) ir jų O, O3 ir O4 kategorijos priekabų ar puspriekabių ir jų junginių, taip pat traktorių, savaeigių mašinų ir jų junginių didžiausiąjį ilgį, plotį, aukštį, masę, ašies (ašių) apkrovą ir kitus techninius parametrus, leidžiamus transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.

Gatvės ir kelio sąvokos yra pateiktos Lietuvos Respublikos kelių įstatyme :

Ginčo žemės sklype eismas nėra intensyvus. Šią bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant kitai teismo sudėčiai, liudytojas R. L. paliudijo, kad didelių miškovežių, kiek jam tenka matyti, per savaitę pravažiuoja vienas kitas, žiemos metu išvis niekas nevažiuoja, didelio eismo čia tikrai nėra. Be to, kaip matyti iš ieškovų pateikto priedo (žemėlapio iš www.regia.lt) ir atsakovų pateikiamų nuotraukų Nr. 1, 2 ir 4, nuo pat įvažiavimo pradžios prie sklypo ribos (atsakovų plane pažymėtos taškais 15 – 16), visas įvažiavimas (pagal atsakovų planą iki taškų 23-22-21) gerai matomas, o už sklypo ribos yra platus kelias. Todėl įvažiuojančiai transporto priemonei sustoti yra galimybė kelyje už sklypo ribų ir praleisti išvažiuojančią transporto priemonę. Tokia pat galimybė yra ir išvažiuojančiai transporto priemonei – nuo vietos, atsakovų plane pažymėtos taškais 21-22-23, pamačius išvažiuojančią transporto priemonę – sustoti ją praleisti.

Orientaciniu kriterijumi minimaliam įvažiavimo pločiui nustatyti gali būti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilutėje „Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai“ nurodytas kelio juostos plotis (t. y. plotis, tinkamas transporto priemonei judėti) - 3 metrai arba 4,5 metrai (priklausomai nuo projektuojamo kelio kategorijos). Atsakovų plane užtikrinamas 5 m pločio pravažiavimas pakankamas ne tik transporto priemonėms judėti viena kelio juosta, bet ir praeiti pėstiesiems, prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypas nėra labai didelis, o tai savaime reiškia, kad nė vienas bendraturtis negali tikėtis ir jam negali būti nustatomos tokios naudojimosi sąlygos, kurios galėtų būti taikomos dėl papildomo patogumo. Pažymėtina ir tai, kad bendraturčiams priskirtinos žemės sklypo dalys yra pakankamos transporto priemonėms apsisukti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų formuojamą praktiką, bendro naudojimo žemės sklypo dalims turi būti priskiriamos kuo mažesnės žemės sklypo dalys, kad kiekvienam bendraturčiui asmeniniam naudojimui pagal paskirtį liktų kuo didesnė žemės sklypo dalis. Tai yra ypač aktualu, kai bendraturčių nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalis yra skirtingo dydžio. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės sklype ieškovams priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m. žemės, kas yra beveik 2,5 kartų daugiau nei atsakovui E. M. (kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m.), ir 5 kartus daugiau, nei atsakovui R. B. (kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) kv. m.). Kadangi įvažiavimo plotas bendraturčiams paskirstomas po lygiai, nustačius įvažiavimo plotą pagal ieškovų planą, atsakovai prarastų po 29 kv. m. ploto ((duomenys neskelbtini) kv. m. – (duomenys neskelbtini) kv. m.), kuris galėtų būti skirtas jų asmeniniam naudojimui. Šalių turimų sklypo dalių dydžių kontekste, 29 kv. m. sudaro 3,96 procento nuo R. B. sklypo dalies (29*100/(duomenys neskelbtini)), 1,9 procento nuo E. M. sklypo dalies (29*100/(duomenys neskelbtini)) ir 0,77 procento nuo ieškovų sklypo dalies (29*100/(duomenys neskelbtini)). Todėl ieškovų siūlymas nustatyti bendro įvažiavimo dalį (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto neatitinka kasacinio teismo nurodytų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, nustatančių, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą.

Pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad ant ginčo sklypo ribos yra perdavimo linijos atrama Nr. 100/5 KAS 2337, su elektros paskirstymo spinta ir apskaitos prietaisai. Perdavimo linijos atrama KAS 2337 pažymėta tiek ieškovų, tiek atsakovų plane. Kaip matyti iš ieškovų ir atsakovų planų, šalys mano, jog yra pakankamas apie 1 m. pločio praėjimas iki perdavimo linijos atramos ir 36 kv. m. ploto bendro naudojimo dalis, užtikrinanti patogų priėjimą prie apskaitos prietaisų. Atsakovai savo plane išskiria bendro naudojimo takelį C ((duomenys neskelbtini) kv. m.), plane pažymėtą taškais 19-16-17-18-50 (kiekvienam po 12 kv. m.). Ieškovai, pateikdami naują planą, pakeitė buvusį projektinį sprendinį – dabar, kaip ir atsakovų plane, numatytas (duomenys neskelbtini) kv. m. plotas (takelis), ieškovų plane pažymėtas taškais 5-6-51-53-52, kiekvienam iš bendraturčių paskirstytas po 12 kv. m., atsakovui E. M. užtikrinamas priėjimas prie jam priskiriamos asmeninio naudojimo dalies. Iš esmės skiriasi tik šios sklypo dalies padėtis bendro įvažiavimo atžvilgiu (kadangi ieškovai numato platesnį įvažiavimą).

Kaip matyti iš šalių pateiktų planų, tiek ieškovai, tiek atsakovai žemės sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirti, nustatymą sieja su galimybe patekti į savo patalpas. Todėl ieškovai savo plane prie pastato numato (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais 33-34-35-36-37-31-32, ir šią dalį šalims paskirsto po (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovai savo plane numato (duomenys neskelbtini) kv. m. bendro naudojimo dalį, plane pažymėtą taškais 36-33-29-28-51-35, ir šią dalį šalims paskirsto po (duomenys neskelbtini) kv. m. Mano, kad atsakovų plane išskirta bendro naudojimo žemės sklypo dalis prie pastato užtikrina visiems bendraturčiams lygias galimybes prieiti prie pastato, jį naudoti ir eksploatuoti. Atsakovų plane ši bendram naudojimui suformuota sklypo dalis yra taisyklingos formos (stačiakampis, kurio ribas apibrėžia pastato siena, sklypo riba, R. B. asmeninės dalies po stogine riba), jo ribos vietoje yra labai aiškios. Tuo tarpu ieškovų plane ši bendram naudojimui suformuota sklypo dalis yra sudėtingos formos (artima trapecijai), dėl ko vietoje būtų sunku nustatyti, kur ji prasideda, ir kur baigiasi.

Ieškovai savo plane išskiria dar vieną bendro naudojimo plotą – 4 kv. m., pažymėtą plane taškais 50-46-47-48-49, paskirstant šią dalį ieškovams ir atsakovui E. M. po 2 kv. m. Paaiškiname teismui, kad toje vietoje (tarp taškų 50-49 pagal ieškovų planą) yra įėjimas į E. M. patalpas (priešieškinio priedai - Nuotraukos Nr. 5 ir 6), įrengta įėjimo pakopa (aikštelė) ir stogelis virš įėjimo aikštelės. Ieškovai šiuo įėjimu nesinaudoja, jų įėjimas į savo patalpas yra tarp taškų, ieškovų plane pažymėtų 45-46, ką iliustruoja prie priešieškinio pridėta nuotrauka Nr. 5. Todėl ieškovams nėra nei jokio poreikio, nei galimybės naudotis šia sklypo dalimi. Be to, paprastai prie statinio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Mano, jog nėra protinga skirstyti žemės sklypą į tokias smulkias bendro naudojimo dalis po (duomenys neskelbtini) kv. m.

Atsakovų plane ieškovams priskiriamos žemės sklypo dalys asmeniniam naudojimui (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m., tik nuo ieškovų plano skiriasi šių dalių plotai ir kontūrai, priklausomai nuo planuose pažymėto įvažiavimo ir atsakovams priskirtinų ribų. Taip pat ieškovų asmeniniam naudojimui priskirtinas žemės sklypas prie pastato, užtikrinantis ieškovų patekimą – automobilių įvažiavimą į jiems priklausančias patalpas. Įvažiavimas į pagrindines gamybinės paskirties ieškovų patalpas yra tarp taškų 44-43 pagal ieškovų planą, atitinkamai - tarp taškų 32-31 pagal atsakovų planą. Taip pat tiek ieškovų tiek atsakovų plane numatomas patekimas į bendro naudojimo plotą prie pastato, tik skiriasi jo plotis – ieškovų plane nuo pastato sienos numatytas 2,5 m. pravažiavimas, plane pažymėtas taškais 43-42-32-31-30. Atsakovų plane nuo pastato sienos numatytas 1,30 m. praėjimas, pažymėtas taškais 31-34-33-36-37-38.

Ieškovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – gamybos dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių taip pat turi būti numatytas privažiavimas transporto priemonėmis, o abu atsakovai neva siekė atimti iš ieškovų tokią galimybę. Ieškovai nurodo, kad svarbu tai, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas statinių, pastatų, įrenginių eksploatacijai, todėl sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, būtina vertinti patalpų paskirtį, galimybę prieiti prie jų, privažiuoti. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų dalis patalpų yra gamybos paskirties, būtina išlaikyti lygiateisiškumo principą ir visiems taikyti vienodus standartus. Taip pat nurodo, kad galimybė privažiuoti ieškovams būtina ne tik prie patalpų, bet taip pat ir prie jų esančio šulinio, tam, kad būtų išsaugota galimybė atlikti šulinio, kuris yra bendrame plote prie pastato, priklauso ir yra naudojamas V. L. ir E. M., aptarnavimą, remontą ir pan. Tokie ieškovų argumentai nepagrįsti.

Ieškovų plane numatytas 2,50 m. pločio nuo pastato sienos pravažiavimas (pagal ieškovų planą prasidedantis nuo taškų 43-30) iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovams priklausančių šių patalpų bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. (patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m. ir patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m.). Nors patalpos nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip gamybos paskirties patalpos, tačiau faktiškai jose ieškovai niekada nevykdė jokios gamybinės veiklos, ir vargu, ar tokio ploto patalpose gamybinė veikla apskritai įmanoma. Ieškovas V. L. šias patalpas naudoja kaip administracinės paskirties patalpas. Jokių didelių gabaritų daiktų patalpose nėra (nei baldų, nei gamybinių staklių, nei gamybos atsargų).

Pagal susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką V. L. visada palikdavo savo automobilį prie kitų jam priklausančių patalpų (vietoje, kuri ieškovų plane pažymėta taškais 44-43), ir pėsčiomis pasiekdavo įėjimą į patalpas (duomenys neskelbtini). Daug metų prie ieškovų patalpų neprivažiuoja jokios transporto priemonės. Kaip matyti iš byloje esančių planų, atstumas nuo taško, ieškovų plane pažymėto 43 iki ieškovų patalpų durų yra vos 15 m. (kitaip sakant apie 15 žingsnių). Pažymėtina, kad ieškovai nori sudaryti sau asmeniškai patogesnes, bet ne būtinas sąlygas naudojantis žemės sklypu – būtent privažiuoti prie įėjimo, o ne prieiti. Tačiau ir kiti bendraturčiai niekada neprivažiuodavo iki savo patalpų durų, arba į numatoma bendro naudojimo plotą, o automobilius palikdavo kiek toliau.

Pažymi tai, kad kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Taigi, turi būti užtikrintas būtent priėjimas, o ne privažiavimas, kadangi įvairiais atvejais privažiavimas negali būti užtikrintas dėl kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pažymi ir tai, kad atsakovas E. M. taip pat neturi privažiavimo prie jam numatomos naudotis žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) kv. m. bei prie jam priklausančių patalpų (patalpų sienos riba pagal ieškovų planą pažymėta taškais 50-49-8, o pagal atsakovų planą – taškais 27-3), kaip priėjimą turi tik bendro naudojimo 1 m. pločio takelį ant sklypo ribos.

Atsižvelgiant į atsakovų dalių bendrajame turte ypatingai mažą dydį, į tai, kad žemės sklypo dalis tarp taškų pagal atsakovų planą 35-51, 37-4, 39-5, kuria visada naudojosi atsakovai yra ypatingai siaura (tarp taškų 35 ir 51 yra 8,20 m., tarp taškų 37-4 yra apie 10,50 m.), šioje dalyje neįmanoma ir neracionalu paskirstyti atsakovams individualaus naudojimo dalių, todėl atsakovai numato savo bendram naudojimui dalį, atsakovų patektame plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) kv. m., kiekvienam po 110 kv. m. Atsakovų plane ieškovui numatytas pakankamas praėjimas iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). Praėjimas 1.30 m. pločio prasideda tarp taškų 31 ir 38, tarp taškų 33-36 platėja iki 1,34 m., tarp taškų 33-35 platėja iki 1,58 m.

Tuo tarpu ieškovai, siekdami patogumų tik sau, ir būtinai norėdami turėti teorinę teisę privažiuoti iki pat patalpų durų (nors niekada praeityje to nedarydavo), savo planu siekia nustatyti 2,50 m. ploto pravažiavimą, nustatyti bendro naudojimo dalį prie pastato visiems bendraturčiams, ir dar palikti 14 kv. m. dalį E. M. asmeniniam naudojimui. Ieškovai skaido žemės sklypą į daug mažų dalių, kurių ribų faktiškai nebus galima nustatyti. Be to, atsakovams tenkanti bendro naudojimo dalis (duomenys neskelbtini) kv. m. ženkliai susiaurėtų – 1,20 m. (skaičiuojant nuo 10,50 m. tai sudaro 11,5 proc.). Tuo tarpu atsakovo R. B. gamybinė veikla yra susijusi su būtinybe vykdyti veiklą ne patalpose, o lauke, prie pastato, ir 2,50 m. pravažiavimo nustatymas pagal ieškovų planą apribotų atsakovo R. B. galimybę vykdyti veiklą.

Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/(duomenys neskelbtini); 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Žemės sklypo dalys asmeniniam šalių naudojimui paskirstytos pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimo tvarką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype ir patalpose bendraturčiai vykdo gamybinę veiklą, bei į kiekvieno bendraturčio gamybinės veiklos ypatumus, atskirų patalpų naudojimo intensyvumą ir naudojimo pobūdį. Atsakovų siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus, kurie yra tokie : teisėtumo kriterijus – naudojimosi tvarka nepažeidžia teisės aktų ir/ar trečiųjų asmenų teisių; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - pagal CK 4.(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus - siūloma naudojimosi tvarka yra patogi visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Kiekvienas bendraturtis galės efektyviai naudoti ne tik savo žemės sklypo dalį, bet ir negyvenamosios paskirties patalpas – dirbtuves. Kiekvienas bendraturtis turės priėjimą ir privažiavimą prie savo valdomų patalpų - dirbtuvių, ir tuo pačiu bendrojoje nuosavybėje lieka tik būtiniausia žemės sklypo dalis.

Taigi, nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovų planą, kiekvienas bendraturtis turės racionaliai suformuotas asmeninio naudojimo žemės sklypo dalis, priėjimą prie savo valdomų patalpų, privažiavimą prie asmeninio naudojimo žemės sklypo dalių, tuo būdu bendrojoje nuosavybėje liks tik būtiniausia žemės sklypo dalis: Ieškovams V. L. ir K. L. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.; Atsakovui E. M. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.; Atsakovui R. B. asmeniniam naudojimui paskirti naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini) kv. m. ir (duomenys neskelbtini) kv. m.; E. M. ir R. B. bendrai paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) kv. m. (kiekvienam po (duomenys neskelbtini) kv. m.). Pažymi ir tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tiek ieškinio, tiek teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu nurodyti bendraturčiams priskiriamų naudoti žemės sklypo dalių plotus bei žemės sklypo dalių posūkio taškų koordinates. Byloje pareikšto patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje (ieškinio dalyke) tokie duomenys nesuformuluoti, o yra tiktai nuoroda į kitą dokumentą - planą (planus).

2022-12-21 ir 2023-06-06 atsiliepimais (DOK -53928, DOK-25115) į atsakovų reikalavimus (argumentus) ieškovai nurodė, jog su atsakovų anksčiau aprašytais reikalavimais (argumentais nesutinka). Iš esmės nurodė, jog patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina tinkamo žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimo, pažeidžia bendraturčių teisę į nuosavybę, prieštarauja LAT suformuotai teisminei praktikai. Todėl atsakovų priešieškinis atmestinas, o V. L., patikslintas ieškinys tenkintinas dėl sekančių motyvų.

Šioje byloje nėra ginčo ir aišku, kad šalys yra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog ieškovams V. L. su sutuoktine K. L. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) dalis (t. y. (duomenys neskelbtini) kv. m.) žemės sklypo, atsakovui - R. B. - (duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini) kv. m.), atsakovui E. M. - (duomenys neskelbtini)/(duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini) kv. m.). Sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos sprendiniu nustatyti 5 m. pločio įvažiavimą (atsakovų plane ši dalis pažymėta taškais 15-16-19-20-21-22-23-24, nuo taškų 24 - 20 iki taškų 21-23 įvažiavimas platėja nuo 5 iki 6 m). Atsakovai tokią savo poziciją šiuo klausimu grindžia tuo, kad neva tai bendraturčiams priklausantis žemės sklypas nėra nei kelias, nei gatvė, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis gatvėms ir keliams keliamais reikalavimais. Atsakovų teigimu, 5 m. pločio kelias yra pakankamas tiek važinėti didelėms transporto priemonėms, tiek saugiai vaikščioti pėstiesiems. Tačiau su šiuo argumentu ieškovai nesutinka.

Priešingai šiam argumentui, bendro naudojimo plotas, per kurį jie (tiek ieškovai, tiek atsakovai) visi patenka į ginčo žemės sklypą, prie statinių, bendraturčiams visada atliko kelio funkciją. Kadangi ginčo žemės sklypo bendraturčiai vykdo ūkinę veiklą, keliu važiuoja ir važiuos didelių gabaritų krovininiai automobiliai, kuriems prasilenkti net teoriškai nepakanka 5 m. pločio, o važiuojant dar būtina laikytis saugaus šoninio atstumo. Taigi, minėtas bendro naudojimo plotas nusistovėjusia taip bendraturčių sklypo naudojimosi tvarka visada buvo naudojamas kaip kelias, skirtas judėti įvairioms, tame tarpe - ir didelių gabaritų transporto priemonėms. Todėl įsitikinę, kad pagal atsakovų pateiktą projektą yra paliktas per siauras bendro naudojimo 5 m. pločio kelias. Be to, 5 m. kelio pločio nustatymas lems tai, jog praktikoje bus pažeisti V. L. interesai - prireikus prasilenkti bus važiuojama per V. L. priskirtas greta kelio išsidėsčiusias sklypo dalis, esant būtinybei nustumdyti nuo kelio sniegą, jis bus nustumtas taip pat į V. L. sklypo dalis, nes kelio plotyje sniegui vietos nepakaks.

Žemės sklype nėra numatytas pravažiavimo eiliškumas, dėl ko esant per siauram keliui užprogramuojamas eismo konfliktas, kyla susidūrimo rizika ir kitos pavojingos situacijos. Kita vertus, šiuo keliu (galimai - tuo pat metu) vaikščios ir pėstieji, bus važiuojama dviračiais. Byloje nustatyta, jog didelių gabaritų transporto (krovininių automobilių su priekabomis, traktorių su priekabomis, padargais) judėjimas sklype vyksta ir yra aktualus visų trijų šalių interesams : atsakovas E. M. vykdo gamybą ir verslą su mediena, per ginčo sklypą nuolat važiuoja miškovežiai, kitos didelių gabaritų transporto priemonės tikslu patekti tiek į ginčo sklypą, tiek į kitą, E. M. naudojamą, žemės sklypą; didelių gabaritų transportas atvyksta į (ir iš) atsakovo R. B. darbo vietą sklype. Tai patvirtina R. B. byloje pateiktos fotonuotraukos. Be to, didelių gabaritų krovininiu automobiliu su puspriekabe prie patalpų nuolat atvažiuoja ir išvažiuoja V. L., nes patalpos yra naudojamos krovinio automobilio saugojimui ir remontui. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovas, tiek liudytojas R. L., tiek pripažino patys atsakovai. Atsakovų pateiktame plane 5 m. kelio plotis žymimas tarp taškų 15 ir 16 - tai nėra taisyklinga, kadangi linija kurioje pažymėtas plotis nėra statmena kelio ilgiui (kraštinei), o plotis turi būti atidedamas būtent statmenai ilgiui. Iš to išeina, kad atsakovų pateiktame plane yra suprojektuotas ir taškų koordinatėmis pažymėtas mažesnio kaip 5 m. pločio kelias. Nors atsakovai priešieškinyje nurodo, kad nėra jokio pagrindo vadovautis gatvėms ir keliams keliamais reikalavimais (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. Dl-933 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“), tačiau vėliau patys vadovaujasi STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 15 punkto 2 lentelės 3.2 eilutėje „Pagrindiniai vietinės reikšmės kelių techniniai parametrai“ nurodytais kelio juostų parametrais. Akivaizdu, kad atsakovai patys sau prieštarauja, siekdami nustatyti mažesnį, mūsų, ieškovų, teisėtus interesus pažeidžiantį naudojimosi ginčo žemės sklypu sprendinį. Atsakovai patys nurodo, kad jų prašomas nustatyti 5 m. pločio kelias yra pakankamas judėti tik viena kelio juosta ar prasilenkti dviem lengviesiems automobiliams. Tačiau kaip ir minėta, atsakovai patikslintame priešieškinyje neatsižvelgia į aplinkybę, kad keliu važinėja didelių gabaritų transporto priemonės.

Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr. D 1-309 Dėl STR2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ patvirtinimo, kuriame įtvirtinti esminiai principiniai tokio sklypo naudojimo reikalavimai. Šio teisės akto 6 p. projekto Sklypo sutvarkymo dalyje turi būti atsižvelgiama į sklypo padalijimą į paskirties zonas (IV skyrius), 11 p., t. y. gamybos, sandėliavimo, administracinę - pagalbinę, rekreacijos, įvertinti technologinius ryšius, visuomenės sveikatos saugos ir priešgaisrinius reikalavimus, krovinių apyvartą ir transporto rūšis, racionalius technologinius, transporto ir kitus inžinerinius ryšius sklype ir pan.

Minėto teisės akto 55. p. numato, kad sklypo keliai (gatvės) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus.

Pažymi, kad didelių gabaritų transporto priemonių plotis yra 2,55 m. Jeigu važiuoja 2 transporto priemonės, reikalinga 5,1 m. tiesioginio pločio žemės ir dar bent minimalus saugos šoninis atstumas, kuris dar padidina būtiną kelio plotį.

Anksčiau pateiktoje Aplinkos ministro įsakymu patvirtinto reglamento citatoje matyti, jog dvipusio eismo privažiavime minimalus eismo juostos plotis yra reglamentuotas, ir privalo būti ne mažiau kaip 2,75 m - iš to aišku, jog mažiausias galimas visas privažiavimo plotis yra 2 x 2,75 = 5,50 m.

Kadangi šiuo atveju sklype vaikščios ir pėstieji, apsisukinėja transporto priemonės, būtų teisinga, saugu ir racionalu šalims skirti 6 m. pločio kelią bendram naudojimui, kuris numatytas ieškovų plane.

Tuo pačiu atsakovai nurodo, kad įvažiuojančiai transporto priemonei yra galimybė sustoti ir praleisti kitą transporto priemonę už sklypo ribų. Tačiau už ginčo sklypo ribų yra Lietuvos Respublikai priklausanti valstybinė žemė, todėl atsakovai negali daryti sprendimų dėl naudojimosi ne jiems priklausančia žeme.

Ieškovai nesutinka su atsakovų pateiktų plano sprendiniu, kuriuo yra pašalinama ieškovams galimybė prieiti prie ieškovų naudojamo pastato dalies. Atsakovai visiškai nepagrįstai nurodo, kad neva nėra protinga išskirti (duomenys neskelbtini) kv. m plotą, naudojimosi žemės sklypu plane pažymėtą taškais 52-48-49-50-51, paskirstant šią dalį ieškovams ir atsakovui E. M. po (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovai nurodo, kad toje vietoje yra įėjimas į E. M. patalpas.

Tačiau šia pastato dalimi naudojasi ir ieškovai, todėl ieškovams būtina palikti minimalų 1 m. priėjimą prie pastaro dalies. Tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, kyla nesutarimai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu bei priėjimo prie bendraturčių patalpų, dėl ko, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje, yra būtina numatyti jiems galimybę prieiti prie statinio jo eksploatacijai.

Atsakovai priešieškiniu visiškai nepagrįstai prašo nustatyti 1,30 m. pločio praėjimą iki jiems (ieškovams) priklausančių patalpų. Tačiau tokiu atsakovų patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra užtikrinama galimybė ne tik tinkamai eksploatuoti žemės sklype esančius ir jiems nuosavybės teise priklausančius statinius (patalpas), bet ir į patalpas patekti bent panašiomis sąlygomis kokias siekia sau užsitikrinti atsakovai.

Iš atsakovų pateikto plano matyti, jog atsakovai jų (ieškovų) išimtiniam naudojimui paskiria 1201 kv. m žemės sklypo dalį L, kurioje prie jiems nuosavybės teise priklausančių dirbtuvių žemės sklypo dalyje L yra paskiriama tik 1,30 m. pločio ruožas (t. y. posūkio taškai 31-34-33-37-38), kuris nėra pakankamas netgi saugiam kopėčių pastatymui, siekiant atlikti pastato sienos ar stogo remontą, jau nekalbant apie remonto darbus, kuriems reikalinga dar didesnių gabaritų technika, kas yra ydinga ir neracionalu. Tuo tarpu, pagal patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, jų (ieškovų) naudojimui yra paskiriama labai panašios konfigūracijos žemės sklypo dalis L, kurioje yra užtikrinamas 2,50 m. pločio žemės ruožas prie jiems (ieškovams) priklausančių patalpų, siekiant jas tinkamai eksploatuoti ir remontuoti, niekaip nebloginant atsakovų naudojimui paskiriamų žemės sklypo dalių.

Atsakovai siekia atimti galimybę iš jų privažiuoti prie negyvenamųjų patalpų - dirbtuvių, ir tai iš esmės pažeidžia tarp bendraturčių taikytiną lygiateisiškumo principą : bendraturčiai R. B. ir E. M. išsaugo galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių gamybos paskirties patalpų, turi plačius privažiavimus, o V. L. ir K. L. tokia galimybė panaikinama, nepaisant to, kad tarp pastatų sienų faktiškai susidarantis atstumas įgalina užtikrinti privažiavimą visiems trims bendraturčiams. Įsitikinę, kad būtina orientuotis į visų bendraturčių teisinių interesų įgyvendinimą.

Svarbu tai, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas statinių, pastatų, įrenginių eksploatacijai, todėl sprendžiant žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą, būtina vertinti patalpų paskirtį, galimybę prieiti prie jų, privažiuoti. Kadangi tiek ieškovų, tiek atsakovų dalis patalpų yra gamybos paskirties, būtina išlaikyti lygiateisiškumo principą ir visiems taikyti vienodus standartus.

Teisė ir galimybė privažiuoti ieškovams būtina ne tik prie sandėliavimo patalpų, bet taip pat ir prie jų esančio šulinio, tam, kad būtų išsaugota galimybė atlikti šulinio, kuris yra bendrame plote prie pastato, priklauso ir yra naudojamas V. L. ir E. M., aptarnavimą, remontą ir pan.

Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje.

Taigi ieškovų įsitikinimu, pagal atsakovų patikslintą priešieškinį nustatyta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra užtikrinama galimybė tinkamai eksploatuoti žemės sklype ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius (patalpas). Tuo tarpu ieškovų užsakymu parengtas žemės sklypo planas atitinka visų bendraturčių interesus, kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, statiniais.

Be to, 2023-06-06 atsiliepime į patikslintą priešieškinį (DOK – 25115) nurodė, jog, išanalizavę atsakovų pateiktą 2023-05-23 (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planą, jiems aišku, kad atsakovai plane praplatino kelią nuo 5 m. iki 5,10 m., dėl ko nežymiai kito bendram ir atskiram naudojimui priskiriamų žemės sklypo dalių plotai. Tačiau šiame atsakovų pateiktame plane išliko tie patys esminiai sprendiniai ir atsakovai nereagavo į ieškovų nurodytus plano trūkumus. Taigi šio patikslinto ieškinio esmė nėra suprantama ir aiški. Atsižvelgiant į tai, kad su patikslintu ieškinius yra pateiktas analogiškas planas jie, ieškovai, su ieškiniu nesutinka ir palaiko visus ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su atsakovų siūloma naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka motyvus, todėl šiame atsiliepime jų nekartoja. Patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina tinkamo žemės sklypo bei jame esančių statinių naudojimo, pažeidžia bendraturčių teisę į nuosavybę, prieštarauja LAT suformuotai teisminei praktikai. Todėl atsakovų patikslintas priešieškinis atmestinas, o patikslintas ieškinys tenkintinas.

2023-05-12 ir 2023-06-09 teismo posėdžių metu ieškovas V. L. ir jo atstovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose aprašytas aplinkybes. Ieškovas V. L. papildomai atsakė, jog patalpa – gamybos dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš esmės skirtos sandėliavimui, šiose jis laiko akumuliatorius ir kitus daiktus.

2023-05-12 ir 2023-06-09 teismo posėdžio metu atsakovai E. M. ir R. B., jų atstovė palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą priešieškinį tenkinti, o patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog stačiakampis šulinys, nurodytas ieškovų 2023-05-15 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane (DOK -21893), esantis prie šalių gamybinių patalpų, priešais V. L. patalpą – gamybos dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-47842), nei kiek nepriklauso V. L.. Šis šulinys, kaip statinys, nėra įregistruotas VĮ Registrų centre.

2022-03-24 teismo posėdžio metu liudytojas R. L. paaiškino, kad jis yra šalia esančio sklypo savininkas. Jau daug metų čia dirba. Jam priklauso sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiame sklype jis dirba apie 20-25 metus. Jo sklypas ribojasi su sklypu esančiu (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta abi ginčo šalis. Per šitą sklypą važinėja E. M. transporto priemonės. Važinėja sunkvežimiai, miškovežiai. Apie tvorą jam yra žinoma, tiek, kad ji ten stovėjo. Tvora buvo pastatyta gal prieš 16 metų. Tvora buvo geležinė, buvo vartai. Tvorą užtvėrė E. M.. Kaip jie ją nuėmė jam nėra žinoma. Tvora buvo normalios būklės. Kadangi tvora buvo paremta malkine mediena, vadinasi ji buvo stipri. Kur tvora dingo jis nežino. Likusi tvora tokios pačios būklės, tokia pati. Didelių miškovežių kiek jam tenka matyti per savaitę pravažiuoja vienas kitas. Žiemos metu išvis niekas nevažiuoja. Didelio eismo čia tikrai nėra. Jo žiniomis E. M. patalpose nevykdo jokios veiklos. Rolandas tekina, virina, o V. L. dirba su tarptautiniais pervežimais. V. L. automobilių taip pat per daug nevažinėja. Kur jis pats vykdo veiklą tame pastate elektros nėra. Kažkada ji buvo, bet Evaldas užprotestavo, kad siena laidas negali būti pravestas, todėl V. L. jį atjungė. Be to, jis iš V. L. neatlygintinai nuomoja minėtas patalpas, kuriose vykdo veiklą. Jo yra prašę prižiūrėti teritoriją. V. L. elektrą norėjo įsivesti būtent į tas patalpas, kurias jis prižiūri.

2022-03-24 teismo posėdžio metu liudytojas R. L. paaiškino, kad byloje dalyvauja jo abu tėvai kaip ieškovai. Žino, kad bylos dalyviai bando pasidalinti bendrą sklypą. Kiek jam žinoma nesutariama yra dėl kelio ploto. Jo nuomone vienai transporto priemonei reikalingas 2.55 metras. Todėl, prasilenkti 5 metrų plotyje dviem transporto priemonėms yra neįmanoma. Nelieka net jokio saugaus atstumo. Yra būtinas 6 metrų pločio įvažiavimas, kadangi jis pats yra transporto inžinierius, jo darbas tiesiogiai su tuo susijęs. Šiuo atveju 2.55 padauginus iš dviejų netelpama net į 5 metrų plotį. Dar reikalinga kažkokia minimali saugos zona. 6 metrų plotyje įmanoma prasilenkti. 5 metrų plotyje to padaryti neįmanoma. Šiuo atveju važiuojant automobiliu nėra matoma ar kas atvažiuoja iš priešingos pusės. Ten važinėja ir vietiniai ir atvažiuoja pas tuos kurie ten vykdo veiklą. Pas atsakovus atvažiuoja jų klientai, todėl būtina bent 6 metrų plotis. Kaip yra projektuojami toki keliai pavyzdžiui senamiesčiuose yra dedami pirmumo ženklai, šiuo atveju tai neaktualu. Kalbant apie tvorą, jis atsimena, kai buvo pastatyta tvora. Evaldas tą tvorą nugriovė, kad galėtų privažiuoti prie sklypo dalies kur vykdo savo verslą. Tvoros būklė, kurią nugriovė atsakovas buvo gera. Buvo pakrypusi vietose dėl to, kad Evaldo ji buvo paremta mediniais rastais, kurie slėgė tvorą, bet tvora tikrai toliau galėjo stovėti. Jos būklė tikrai nebuvo avarinio stovio. E. M. tvorą nugriovė dėl akivaizdžių priežasčių. Jam reikėjo įvažiuoti į sklypą. Vartai buvo skirti avariniam įvažiavimui, todėl jam buvo per siauri nes pjovė 6 metrų rastus, todėl juos ir pašalino. Kiek yra matęs automobiliai įvažiuoja per sklypą apie kurį kalbama (per (duomenys neskelbtini)) į kitą sklypą, o išvažiuoja per šitą pačią pusę. Apsisuka ir išvažiuoja. Dažniausia važiuoja įvairios transporto priemonės, nuo dviračio iki miškovežio (teismo posėdis 2022-03-24, garso įrašas 37.19-47.33 min.).

2023-03-24 teismo posėdžio metu liudytoja B. M. paaiškino, kad tvora kėlė pavojų. Tvorą pirmiausia statė E. M. ir L. V. iš žlugusios bendruomenės tvorų. R. B. tuo laiku davė suvirinimo aparatą, V. L. taip pat davė kažkiek segmento. Tvora statyta gal prieš kokia 15 metų. Per tiek laiko tvora susidėvėjo. Pirmiausia susidėvėjo vartai. Šaltis iškilnojo stulpelius, jie sutrūkinėjo, todėl buvo nuimta dalis tvoros. Tvora sugedus tik vienoje vietoje, kadangi jos manymu toje vietoje buvo nekokybiškai padaryta. Tvora savavališkai buvo nugriauta, nes išvirto vartai ir tvora. Stulpeliai buvo surūdiją, sulinkę, todėl jų atstatyti nebuvo galima. Vartai galėjo užgriūti, kėlė pavojų. Nemano, kad tvoros atstatymas V. L. padidins saugumą. Pagal ieškovų pateiktą planą miškovežiai negalėtų nei įvažiuoti nei išvažiuoti, nei iškrauti. R. B. lieka labai mažas sklypukas, o V. L. nori pustrečio metro, kas yra nelogiška. Pagal savo pateiktą planą V. L. nori, kad I. M. ir E. M. nepatektų į savo nuomojamą sklypą. Tvora šiuo atveju sulaikytų nepatekimą į kitą sklypą. Per (duomenys neskelbtini) sklypą atvažiuoja miškovežiai. Jie įvažiuoja į kiemą, veža medieną. Bet dabar jie važiuoja labai retai. Kaip apsisuka miškovežiai jai nėra žinoma. Sklypas šalimais turi kitą įvažiavimą. Per vieną pusę gali įvažiuoti, per kitą išvažiuoti. Transporto priemonės važiuoja būtent per tuos nugriautus vartus.

Pagal ieškovų planą numatytas 2,50 m. pločio pravažiavimas nuo pastato sienos (pagal ieškovų planą prasidedantis nuo taškų 43-30) iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini)-5. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ieškovams priklausančių šių patalpų bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv. m. (patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m. ir patalpa (duomenys neskelbtini) kv. m.). Patalpos nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip gamybos paskirties patalpos. Ieškovai nenuginčijo atsakovų argumento, jog jie (ieškovai) faktiškai šiose patalpose niekada nevykdė gamybinės veiklos. Be to, ieškovai nepateikė jokio įrodymo, jog ateityje tokią realiai vykdys. Juolab, kad ieškovas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog šias patalpas naudoja akumuliatorių ir kitų daiktų sandėliavimui. Be to, šį argumentą ieškovas taip pat jokiu įrodymu nepagrindė. Pagal šias aplinkybes teismas sprendžia, kad labiau tikėtina atsakovų argumentais, jog ieškovas V. L. šias patalpas naudoja kaip administracinės paskirties patalpas.

Pagal nuoseklius, išsamius atsakovų tiek procesiniuose dokumentuose tiek teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, pagrįstai tikėtina, jog pagal atsakovų nurodytą susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką : V. L. visada palikdavo savo automobilį prie kitų jam priklausančių patalpų (vietoje, kuri ieškovų plane pažymėta taškais 44-43), ir pėsčiomis pasiekdavo įėjimą į patalpas (duomenys neskelbtini)-5; daug metų prie ieškovų patalpų neprivažiuodavo jokios transporto priemonės. Atstumas nuo taško, ieškovų plane pažymėto 43 iki ieškovų patalpų durų yra vos 15 m. Ieškovai nepateikė jokio įrodymo, jog jie kokiu tai būdu prieštaravo, kėlė pretenzijas ar pan. atsakovams, jog tiek jie, tiek kiti asmenys negali automobiliu privažiuoti prie minėtų patalpų. Ieškovų teiginys, jog minėtuose 27 kv. m. jiems reikės rūpintis šulinio, kuris priklauso V. L. ir E. M., aptarnavimu, remontu ir pan., nepagrįstas, nes ieškovai jokiais įrodymais neįrodė, jog minėtas šulinys kaip statinys įregistruotas viešajame registre, jog kuri tai šio dalis nuosavybės teise priklauso V. L. ar K. L.. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovų argumentai pagrįsti, jog ieškovai siekia sudaryti sau asmeniškai patogesnes, bet ne būtinas sąlygas naudojantis žemės sklypu – būtent privažiuoti prie įėjimo, o ne prieiti. Juolab, kad ieškovų nenuginčytas atsakovų argumentas, kad iki ginčo kilimo (pirminio priešieškinio teismui pateikimo) jie (atsakovai) niekada neprivažiuodavo iki savo patalpų durų, arba į numatomą bendro naudojimo plotą, o automobilius palikdavo kiek toliau. Šiuo atveju sutiktina su atsakovų argumentu, jog turi būti užtikrintas būtent priėjimas, o ne privažiavimas. Ieškovų neginčyta, sutiktina, kad atsakovas E. M. taip pat neturės privažiavimo prie jam numatomos naudotis žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) kv. m. bei prie jam priklausančių patalpų (patalpų sienos riba pagal ieškovų planą pažymėta taškais 50-49-8, o pagal atsakovų planą – taškais 27-3), kaip priėjimą turi tik bendro naudojimo 1 m. pločio takelį ant sklypo ribos. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad atsižvelgiant : į atsakovų dalių bendrajame turte ypatingai mažą dydį, į tai, kad žemės sklypo dalis tarp taškų pagal atsakovų planą 35-51, 37-4, 39-5, kuria visada naudojosi atsakovai, yra ypatingai siaura (tarp taškų 35 ir 51 yra 8,20 m., tarp taškų 37-4 yra apie 10,50 m.), - šioje dalyje neįmanoma ir neracionalu paskirstyti atsakovams individualaus naudojimo dalių, todėl atsakovai pagrįstai numato savo bendram naudojimui dalį, atsakovų pateiktame plane pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) kv. m., kiekvienam po 110 kv. m., jog atsakovų plane ieškovui numatytas pakankamas praėjimas iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini)-5, juolab, kad praėjimas 1.30 m. pločio prasideda tarp taškų 31 ir 38, tarp taškų 33-36 platėja iki 1,34 m., tarp taškų 33-35 platėja iki 1,58 m.

Įvertinęs šioje ieškinio dalyje ieškovų pateiktą planą, teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad ieškovai, siekdami patogumų tik sau, ir būtinai norėdami turėti teorinę teisę privažiuoti iki pat patalpų durų (nors niekada praeityje to nedarydavo), savo planu siekia nustatyti 2,50 m. ploto pravažiavimą, nustatyti bendro naudojimo dalį prie pastato visiems bendraturčiams, ir dar palikti 14 kv. m. dalį E. M. asmeniniam naudojimui. Ieškovai tokiu būdu skaido šią žemės sklypo dalį į keletą mažų dalių, kurių ribų faktiškai nebus galima nustatyti. Be to, atsakovams tenkanti bendro naudojimo dalis (duomenys neskelbtini) kv. m. ženkliai susiaurėtų – 1,20 m. (skaičiuojant nuo 10,50 m. tai sudaro 11,5 proc.). Be to nuosekliais, aiškiais argumentais R. B. įtikino, jog jo veikla yra susijusi su būtinybe vykdyti veiklą ne patalpose, o lauke, prie pastato, ir 2,50 m. pravažiavimo nustatymas pagal ieškovų planą apribotų jo galimybę vykdyti iki šiol vykdytą veiklą. Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes, bei įvertinęs atsakovų pateiktą 2023-05-23 planą, teismas sprendžia, kad atsakovai žemės sklypo dalis paskirstę asmeniniam šalių naudojimui pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimo tvarką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype ir patalpose bendraturčiai - atsakovai vykdo gamybinę veiklą, bei į kiekvieno bendraturčio - atsakovo gamybinės veiklos ypatumus, atskirų patalpų naudojimo intensyvumą ir naudojimo pobūdį. Pagal tai, ir vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovų reikalavimas nepagrįstas, o atsakovų reikalavimas pagrįstas.

Tiek ieškovai, tiek atsakovai savo planuose numato bendro naudojimo įvažiavimą į žemės sklypą bei privažiavimą prie jiems tenkančių asmeninių pastatų dalių. Ieškovai savo aktualiame plane numato įvažiavimą (ieškovų patikslintame plane ši dalis pažymėta taškais 4-5-52-28-22-21) (duomenys neskelbtini) m pločio, apie (duomenys neskelbtini) m. ilgio bei (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto. Įvažiavimas paskirstomas visiems bendraturčiams po lygiai – po (duomenys neskelbtini) kv. m. Atsakovai savo aktualiame plane numato įvažiavimą 5,10 m. pločio, apie 75 m. ilgio bei 384 kv. m. ploto (atsakovų plane ši dalis pažymėta taškais 15-16-19-20-21-22-23-24, nuo taškų 24 - 20 iki taškų 21 - 23 įvažiavimas platėja nuo 5,10 m. iki 6 m.). Įvažiavimas paskirstomas visiems bendraturčiams po lygiai – po (duomenys neskelbtini) kv. m.

Ieškovai savo argumentus, kad įvažiavimui reikalingas 6 m. plotis, grindžia anksčiau minėtu Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintu aprašu, Aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr.D1-309 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 bei Aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu statybos techninio reglamentu STR 2.06.04:2014, - šių norminių teisės aktų nuostatomis, nustatytais pagrindinių gatvių techniniais parametrais, jog pagalbinių gatvių, kurių paskirtis srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, eismo juostų plotis yra 2,75 m., o dviem juostoms reikalinga mažiausiai 5,50 m. Be to, jog žemės sklype vaikšto pėstieji, apsisukinėja transporto priemonės, kad įvažiavimui į sklypą buvo naudojamas dar platesnis nei 6 m. pločio įvažiavimas.

Ieškovų minimas Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas nustato M2, M3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – autobusai) ir jų O kategorijos priekabų, N2, N3 kategorijų motorinių transporto priemonių (toliau – krovininiai automobiliai) ir jų O, O3 ir O4 kategorijos priekabų ar puspriekabių ir jų junginių, taip pat traktorių, savaeigių mašinų ir jų junginių didžiausiąjį ilgį, plotį, aukštį, masę, ašies (ašių) apkrovą ir kitus techninius parametrus, leidžiamus transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus.

Akivaizdu, jog ginčo žemės sklype nėra keliams būdingo eismo, taip pat nėra intensyvaus transporto priemonių judėjimo. Juolab ieškovai pateiktais įrodymais neįrodė, liudytojas R. L. teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog ginčo sklype važinėja didelių gabaritų krovininiai automobiliai. Byloje liudytojas R. L. paliudijo, kad didelių miškovežių, kiek jam tenka matyti, per savaitę pravažiuoja vienas kitas, žiemos metu išvis niekas nevažiuoja, didelio eismo čia tikrai nėra. Be to, akivaizdu, kad R. L. apibudintas miškovežis nėra didesnis, negali būti platesnis, ilgesnis už atsakovo naudojamą, valdomą vilkiką su puspriekabe. Be to, pagal ieškovų pateiktą žemėlapį iš www.regia.lt ir pateiktas nuotraukas (DOK – 47842) aišku, kad nuo pat įvažiavimo pradžios prie sklypo ribos (atsakovų plane pažymėtos taškais 15 – 16), visas įvažiavimas (pagal atsakovų planą iki taškų 23-22-21) gerai matomas, o už sklypo ribos yra platus kelias. Todėl sutiktina su atsakovų argumentu, kad, kaip buvo įprasta iki priešieškinio teismui padavimo dienos, įvažiuojančiai transporto priemonei sustoti bus galimybė kelyje už sklypo ribų ir praleisti išvažiuojančią transporto priemonę. Tokia pat galimybė bus ir išvažiuojančiai transporto priemonei – nuo vietos, atsakovų plane pažymėtos taškais 21-22-23, pamačius išvažiuojančią transporto priemonę – sustoti ją praleisti.

Atsakovai anksčiau nurodytais įrodymais, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais įrodė, jog pagal jų 2023-05-23 planą žemės sklypo dalys asmeniniam šalių naudojimui paskirstytos pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimo tvarką, taip pat atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype ir patalpose bendraturčiai vykdo gamybinę veiklą, bei į kiekvieno bendraturčio gamybinės veiklos ypatumus, atskirų patalpų naudojimo intensyvumą ir naudojimo pobūdį. Atsakovų siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka kasacinio teismo nurodytus teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Pagal atsakovų minėtą planą kiekvienas bendraturtis galės efektyviai naudoti ne tik savo žemės sklypo dalį, bet ir negyvenamosios paskirties patalpas – dirbtuves. Kiekvienas bendraturtis turės priėjimą ir privažiavimą prie savo valdomų patalpų - dirbtuvių, ir tuo pačiu bendrojoje nuosavybėje lieka tik būtiniausia žemės sklypo dalis.