Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Ieškovai 2022-02-23 tikslindami 2022-01-27 patikslinto ieškinio reikalavimus teismo prašė:

1. Pripažinti ieškovui V. L. teisę atlikti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), bei statyti stoginę sandėliavimui Nr. l žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 1 m atstumu nuo sklypo ribos, pagal 2021 09 UAB „Komstrata“ parengtą įrengimo planą (schemą) bei projektinę informaciją (aprašą) be atsakovų, E. M. ir R. B., sutikimų.

- ieškovams V. L. ir K. L., atskiram naudojimui paskirti naudotis 2003 kv. m bei 1181 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu L;

- atsakovui E. M. atskiram naudojimui paskirti naudotis 279 kv. m ir 902 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu M;

- atsakovui R. B. atskiram naudojimui paskirti naudotis 9 kv. m ir 479 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu B;

- ieškovams V. L., K. L., ir atsakovams E. M., R. B. paskirti bendrai naudotis 471 kv. m. ploto bendro naudojimo keliu, pažymėtu indeksu 1 (ieškovui ir atsakovams po 157 kv. m.), 39 kv. m bendro naudojimo plotu, pažymėtu indeksu 4 (ieškovui ir atsakovams po 13 kv. m ) bei 606 kv. m plotu po pastatu, pažymėtu indeksu 2;

- ieškovams V. L., K. L., bei atsakovui E. M., paskirti bendrai naudotis 40 kv. m. ploto bendro naudojimo plotu, pažymėtu indeksu 3 (ieškovui ir atsakovams po 20 kv. m);

arba

2022-02-18 UAB „Geopora“ planą Nr. 2 tokiu būdu:

- ieškovui V. L. su sutuoktine K. L., atskiram naudojimui paskirti naudotis 2003 kv. m bei 1181 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu L;

- atsakovui E. M. atskiram naudojimui paskirti naudotis 279 kv. m ir 732 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu M;

- atsakovui R. B. atskiram naudojimui paskirti naudotis 9 kv. m ir 244 kv. m žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu B;

- atsakovams E. M. ir R. B. bendram naudojimui paskirti 405 kv. m. plotą, pažymėtą indeksu 5;

- ieškovams V. L., K. L., ir atsakovams E. M., R. B. paskirti bendrai naudotis 471 kv. m. ploto bendro naudojimo keliu, pažymėtu indeksu 1 (ieškovui ir atsakovams po 157 kv. m.), 39 kv. m bendro naudojimo plotu, pažymėtu indeksu 4 (ieškovui ir atsakovams po 13 kv. m ) bei 606 kv. m plotu po pastatu, pažymėtu indeksu 2;

- ieškovams V. L., K. L., atsakovui E. M., paskirti bendrai naudotis 40 kv. m. ploto bendro naudojimo plotu, pažymėtu indeksu 3 (ieškovui ir atsakovams po 20 kv. m);

3. Įpareigoti atsakovą E. M. savo lėšomis per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0.6009 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nugriautos tvoros dalį, kuri buvo įrengta ir pažymėta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane tarp taškų 11 ir 8.

Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovui, teisę atlikti tuos veiksmus pačiam, kartu išieškoti iš atsakovo patirtas išlaidas, bei atsakovui E. M. neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą mokėti 20.00 Eur baudą į V. L., nurodytą banko sąskaitą, už kiekvieną uždelstą teismo sprendimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turi būti įvykdytas įsipareigojimas.

4. Priteisti iš atsakovų, ieškovo V. L., naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus (3455,58 eurus) (DOK -10401).

Kitus ieškinio argumentus ir reikalavimus palaiko pilnoje apimtyje ir nekartoja (DOK-7938).

Šalys yra 0,6009 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog ieškovams V. L. su sutuoktine K. L. nuosavybės teise priklauso 3752/6009 dalis (t. y. 3752 kv. m) žemės sklypo, atsakovui R. B.- 244/2003 dalis (732 kv. m), atsakovui E. M.- 1525/6009 dalis (1525 kv. m). Sklypas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

Taip pat, ginčo žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra gamybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru 1P1p, kuriame atskirais turtiniais vienetais įregistruotos patalpos, priklausančios V. L. su K. L., ir atsakovams:

Ieškovo V. L., vardu įregistruotos patalpos: 319,58 v. m negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) sav. ir 10,76 kv. m negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viso 330,34 kv. m bendro ploto patalpų iš 529,05 kv. m bendro ploto visų žemės sklype esančių patalpų, kas sudaro 62 procentų visų patalpų bendro ploto.

Atsakovo R. B. vardu įregistruotos patalpos: 64,49 kv. m negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kas sudaro 12 procentų visų žemės sklype esančių patalpų bendro ploto (64,49kv. m : 529,05 kv. m);

Atsakovo E. M. vardu įregistruotos patalpos: 13,88 kv. m negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir 120,34 kv. m negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), viso 134,22 kv. m bendro ploto patalpų iš 529,05 kv. m visų patalpų bendro ploto, kas sudaro 26 procentus visų patalpų esančių žemės sklype ploto.

Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Atsakovai siūlo palikti per siaurą bendro naudojimo kelią. Siūlomas atsakovų 5 m pločio kelias yra per siauras, nes keliu važiuoja ir važiuos didelių gabaritų krovininiai automobiliai, kuriems prasilenkti 5 m. net teoriškai nepakanka, o važiuojant dar būtina laikytis saugaus šoninio atstumo. 5 m. kelio pločio nustatymas lems tai, jog praktikoje bus pažeisti V. L. interesai- prireikus prasilenkti bus važiuojama per V. L., priskirtas greta kelio išsidėsčiusias sklypo dalis. Taip pat nesutinka su siūlomu 1.3 m atstumo palikimu nuo pastato sienos, nes nustačius 1,30 m. būtų pažeistas tarp bendraturčių taikytinas lygiateisiškumo principas: bendraturčiai R. B. ir E. M. išsaugo galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių gamybos paskirties patalpų, o V. L. tokia galimybė panaikinama, nepaisant to, kad tarp pastatų sienų faktiškai susidarantis atstumas įgalina užtikrinti privažiavimą visiems trims bendraturčiams. Pažymėtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji gamybinės paskirties patalpa (dirbtuvės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių turi būti numatytas privažiavimas transporto priemonėmis. Tuo tarpu abu atsakovai siekia atimti iš ieškovų tokią galimybę, priskirdami teisę tik patiems privažiuoti prie pastato. Atsakovų argumentai dėl didelių gabaritų technikos šlifavimo ir virinimo ir dėl to besirandančios rizikos apgadinti automobilį yra atmestini, nes remonto darbų saugos zona jokiu atveju neturėtų apimti bendraturčio R. B. naudojimui nepriskirtų plotų (jei darbo saugos zona išsiplečia į V. L. naudojimui priskirtą sklypo dalį - gali ne tik apgadinti automobilį, bet ir pvz. sužeisti 1,3 m pločio praėjimu einantį žmogų). Siūlytina orientuotis į visų bendraturčių teisinių interesų įgyvendinimą, o toliau - į nusistovėjusią naudojimo praktiką, poreikius ir kt. Mano, kad ieškovų parengtame naudojimo tvarkos nustatymo plane į tai atsižvelgta, bendraturčių interesai nenukenčia - R. B. išsaugo pageidaujamo pločio sklypo dalį savo veiklos vykdymui. Taip pat, atsakovai atima iš ieškovų galimybę prieiti prie elektros skaitiklio, esančio atsakovams pateiktame žemės sklypo dalyje M, todėl toks siūlomas žemės sklypo naudojimasis pažeidžia ieškovų teises. Todėl patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčio nustatymo pagal UAB „Geopora“ parengtus 2022-01-18 6009 kv. m žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planus Nr. l arba Nr.2. Šių planų skirtumas yra tik tas, kad dalis žemės sklypo yra paskiriamas atsakovams naudotis atskirai ( sklypo dalis M ir B), o plane Nr. 2 dalis žemės paliekama atsakovams naudotis bendrai. Taigi prašo teismo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių pagal UAB „Geopora“ parengta 2022-01-18 6009 kv.m žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 1 . Taip pat plane yra numatytas 40 kv. m. žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L., su K. L. bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jo išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama V. L. galimybė, naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas reguliarus patekimas. Taigi mano, kad aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog V. L., teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas ar alternatyvus planas buvo parengti atsižvelgiant į atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, yra racionalus, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių, ir nepadaro neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai.

Patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo pagal UAB „Geopora“ 2022-02-18 parengtą 6009 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarką.

Mano, kad 2021-02-18 parengtas UAB „Geopora“ žemės sklypo planas, pagal kurį yra prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu.

Pagal 2022-02-18 UAB „Geopora“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą yra numatytas 471 kv. m bendro naudojimo privažiavimo kelias (plane užbrūkšniuota žaliai pažymėtas plotas), kuriuo bendraturčiai nevaržomai patektų prie kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirtų žemės sklypo dalių. Taip pat pagal planą yra numatytas 39 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, kuriuo visi bendraturčiai turėtų galimybes patekti prie žemės sklype esančių statinių, juos prižiūrėti ir patekti į jiems priklausančias patalpas.

Taip pat plane yra numatytas 40 kv. m žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L., su K. L. bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jam išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama V. L. galimybė, naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas.

Taigi mano, kad aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, jog ieškovo, V. L., teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas buvo parengtas atsižvelgiant į atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, yra racionalus, nepažeis nei vieno bendraturčio teisių, ir nepadarys neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai.

Tikslu atlikti elektros kabelio tiesimo darbus žemės sklype 2020-10-16 iš ESO buvo gautos požeminės elektros energijos tiekimo linijos, ketinamos vesti ginčo žemės sklypu į ieškovui priklausantį garažą nuo perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) iki pastato, prijungimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) (kurios galioja iki 202110-16). Taip pat ieškovas, V. L., raštu kreipėsi į atsakovus, kaip žemės sklypo bendraturčius, prašant vykdyti elektros kabelio tiesimo darbus pagal išduotas sąlygas bei parengtą projektą. Tačiau atsakovai atsisakė duoti sutikimus elektros kabelio tiesimo darbų atlikimui, motyvuodami tuo, jog pagal pridėtą schemą kabelio tiesimo vietoje auga medžiai, ko pasėkoje atliekant kasimo darbus bus pažeidžiamos medžių šaknys ir grės medžių nudžiūvimas arba išvirtimas. Taip pat atsakovai pasiūlė elektros kabelius tiesti orine linija, kas, atsižvelgiant į šioje vietoje augančius medžius bei aplinkos poveikį, yra visiškai nelogiška ir nesaugu.

Nors atsakovai buvo supažindinti su V. Š. parengtu situacijos planu bei pateikta Vilkaviškio r. savivaldybės išvada, pakartotinai prašant atsakovus duoti sutikimą elektros kabelio tiesimo darbų vykdymui laikantis nurodytų sąlygų, tačiau ir tuomet atsakovai atsisakė duoti sutikimą, motyvuojant tuo, kad tarp medžių nebus išlaikytas 2,80 m atstumas. Kaip matyti iš byloje pateikto situacijos plano, atstumas tarp medžių, pro kuriuos buvo planuojama tiesti elektros kabelį sudarė 5,89 m, dėl ko, priešingai nei nurodė atsakovai, buvo visos sąlygos įgyvendinti savivaldybės ekologo įvardintą reikalavimą laikytis 2,80 m atstumo nuo vieno ir kito medžio bei įgyvendinti ESO parengtas prijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, atsakovas E. M. prie savo atsakymo pateikė pasiūlymą — schemą, pagal kurią požeminio elektros kabelio tiesimas numatytas prieš statinį esančioje teritorijoje po važiuojamojoje dalyje esančia asfalto danga, kas būtų itin sunkiai įgyvendinama bei neproporcingai brangu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog 2019 metais atsakovas E. M. įrengė požeminę elektros energijos perdavimo liniją iš tos pačios apskaitos spintos tarp tų pačių (ir kitų) medžių į jam priklausančias patalpas. Tačiau tuo metu atsakovas E. M. atliekant analogiškus darbus nekėlė jokių klausimų dėl medžių šaknų saugumo ir nesijaudino, kad jos gali būti pažeistos. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovai, siūlant elektros kabelį vesti visiškai nelogiškais ir itin daug kainuojančiais būdais, siekia ginčyti pačią teisę įsivesti elektrą, o ne jos būdą, tokiu būdu nepagrįstai apribojant mano, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises.

Tačiau, siekiant pašalinti bet kokias atsakovų abejones ir argumentus dėl medžių šaknų pažeidimo, atliekant elektros kabelio tiesimo darbus, 2021 09 mėn. buvo parengtas patikslintas UAB „Komstrata“ elektros kabelio linijos iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) įrengimo planas (schema) bei ketinamos statyti stoginės sklype gretimame man nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) projektinė informacija (aprašas). Kaip matyti iš pateiktos schemos ir projektinės dokumentacijos, kuri yra pakankama bendraturčiams vertinti projektą jų interesų apimtyje, projektinio pasiūlymo numatoma elektros linija projektuojama per ginčo žemės sklypo kraštą neužstatytoje teritorijoje, išlaikant pakankamai didelį atstumą iki žemės sklype augančių medžių, dėl ko vykdomi darbai neturės jokios įtakos žemės sklype augančių medžių saugumui bei nepažeis bendraturčių teisių.

Taip pat jokios įtakos atsakovų teisėms ir teisėtiems interesams neturės projektuojama stoginė, kadangi stoginė yra projektuojama kitame, ne atsakovams priklausančiame, žemės sklype. Taigi stoginės statyba bei elektros linijos įrengimas pagal 2021-09 UAB „Komstrata“ parengtą projektą niekaip nepažeidžia atsakovų, kaip žemės sklypo bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų. Tačiau nors šis projektas parengtas pagal atsakovų reikalavimus, atsakovai ir toliau nesutinka duoti sutikimo elektros kabelio tiesimui nenurodant jokių objektyvių motyvų.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra gamybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru 1P1p, kuriame atskirais turtiniais vienetais įregistruotos patalpos, priklausančios ieškovui ir atsakovams:

- ieškovo V. L. vardu įregistruotos patalpos: negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini);

- atsakovo R. B. vardu įregistruotos patalpos: negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

- atsakovo E. M. vardu įregistruotos patalpos: negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa – dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio. Jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Ieškovas ir atsakovai nesutaria dėl naudojimosi bendru žemės sklypu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) sav. tvarkos nustatymo, todėl atsakovai, gindami savo teises, yra priversti kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos bendru žemės sklypu nustatymo.

Paaiškina, kad tarp bendraturčių nuo pat žemės sklypo ir negyvenamųjų patalpų įsigijimo pradžios buvo nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tačiau ieškovo atstovas advokatas E. R. atsiuntė atsakovams 2020 m. gegužės 04 d. pasiūlymą nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Atsakovai 2020-05-23 raštu atsakė, kad iš esmės neprieštarauja naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymui, bet su ieškovo pasiūlymu sutiko iš dalies, nurodė nesutikimo motyvus. Šalių susirašinėjimas vyko iki 2021 m. sausio 29 d., savo atsakymuose atsakovai nuosekliai aiškino, kodėl nesutinka su ieškovo pasiūlymu, bandė derinti pozicijas, kiekviena šalis redagavo savo pasiūlymus. Šalys susitarė tik dėl to, kad prie kiekvienam iš bendraturčių projektuojamų žemės sklypo dalių asmeniniam naudojimui reikalingas bendras kelias, kuriame bendraturčiams plotas paskirstomas lygiomis dalimis, bei bendras plotas patekimui į bendraturčiams priklausančias patalpas, kuriame bendraturčiams plotas taip pat paskirstomas lygiomis dalimis, bet galutinai susitarti nepavyko.

Todėl, siekiant teisinio stabilumo ir savo teisių bei nevaržomų galimybių naudotis žemės sklypu, atsakovai teikė patikslintą priešieškinį ir prašo nustatyti naudojimosi šalių bendru žemės sklypu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal IĮ „Geostata “ 2022-01-13 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pridedamą prie patikslinto priešieškinio, sekančiai:

Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad bendro daikto naudojimas turi būti patogus visiems bendraturčiams ir užtikrinantis jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Sprendžiant klausimą dėl bendro daikto naudojimo turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Sprendžiant klausimus dėl bendro daikto naudojimo (panaudojimo) turi būti surastas toks variantas, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Sudarant 2022-01-13 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą pirmiausia bendraturčiams proporcingai turimų patalpų plotui buvo paskirstytas bendras plotas „A/606 m2“ po pastatu: V. L. ir K. L. bendrai 378 m2, E. M. 154 m2, R. B. 74 m2 (378+154+74 = 606). Toks paskirstymas atitinka ir ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą plotų dalių po pastatu paskirstymą. Taip pat yra numatytas bendras įvažiavimas/kelias „C/378 m2”, reikalingas patekti prie bendraturčiams asmeniniam naudojimui priskiriamų žemės sklypo dalių, ir bendro naudojimo sklypo dalis, reikalinga pateikimui į pastatą „C/36 m2”. Kelias/įvažiavimas nuo taškų 1 ir 2 iki taškų 40 ir 39 numatytas 5,00 m pločio, nuo taškų 40 ir 39 iki 12, 13, 14 platėja iki 6,00 m. Įvažiavimo/kelio dalyje plotas kiekvienam bendraturčiui skirstomas lygiomis dalimis – po 126 m2. Bendro naudojimo sklypo dalis, reikalinga pateikimui į pastatą „C/36 m2”, skirstoma bendraturčiams lygiomis dalimis po 12 m2.

Žemės sklypo dalys asmeniniam šalių naudojimui paskirstytos pagal anksčiau nusistovėjusią naudojimo tvarką, t.p. atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype ir patalpose bendraturčiai vykdo gamybinę veiklą, bei į kiekvieno bendraturčio gamybinės veiklos ypatumus, atskirų patalpų naudojimo intensyvumą ir naudojimo pobūdį. Atsakovų siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka kasacinio teismo nurodytus kriterijus, kurie yra tokie:

- teisėtumo kriterijus – naudojimosi tvarka nežeidžia teisės aktų ir/ar trečiųjų asmenų teisių;

- adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje;

- socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus - siūloma naudojimosi tvarka yra patogi visiems bendraturčiams ir užtikrina jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Kiekvienas bendraturtis galės efektyviai naudoti ne tik savo žemės sklypo dalį, bet ir negyvenamosios paskirties patalpas – dirbtuves. Kiekvienas bendraturtis turės priėjimą ir privažiavimą prie savo valdomų patalpų - dirbtuvių, ir tuo pačiu bendrojoje nuosavybėje lieka tik būtiniausia žemės sklypo dalis (DOK- 3133).

Atsakovai R. B. ir E. M. taip pat 2022-02-28 pateikė atsiliepimą į patikslintą 2022-02-23 ieškovų patikslintą ieškinio dalyką bei nurodė, kad

Atsakovai su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kadangi ieškinys nepagrįstas. Tikslindami reikalavimus, ieškovai tik ištaisė rašymo klaidas patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje. Visi atsakovų argumentai dėl nesutikimo su ieškiniu iš esmės nurodyti 2022-02-14 atsiliepime į patikslintą ieškinį dokumente DOK-6401. Atsakovai palaiko šiame atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo jais vadovautis nagrinėjant ginčą iš esmės (DOK-8511).

Atsakovai R. B. ir E. M. taip pat 2022-02-14 pateikė atsiliepimą į patikslintą 2022-01-27 ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad:

Šis reikalavimas atmestinas vien dėl to, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovai pažeidžia jo teises. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, kad teismas gina tik pažeidžiamas arba ginčijamas teisė. Todėl ieškovas privalo įrodyti savo teisių pažeidimą, t.y. kad atsakovai neduoda jam sutikimo neleidžia atlikti elektros kabelio tiesimo darbus bei statyti stoginę sandėliavimui pagal 2021-09 UAB „Komstrata“ parengtą įrengimo planą (schemą) bei projektinę informaciją (aprašą).

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad pirminiu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti jam teisę be atsakovų sutikimo atlikti elektros kabelio tiesimo po žeme bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), darbus, įpareigojant atsakovus netrukdyti atlikti elektros kabelio tiesimo po žeme darbus pagal UAB Vilkaviškio architektūros biuras matininko V. Š. situacijos planą. Abu atsakovai pateikė ieškovui motyvuotus atsakymus, jog su siūlomu sprendiniu nesutinka todėl, kad atsakovas nori tiesti požeminį elektros kabelį tarp medžių, o dėl atliekamų darbų gali būti pažeistos medžių šaknys ir medžiai gali nuvirsti.

Atsakovai dar iki ieškovo ieškinio pateikimo ir atsiliepime į pradinį ieškinį siūlė ieškovui nutiesti oro elektros liniją nuo perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini), kaip tai padarė vienas iš patalpų (duomenys neskelbtini) savininkų (atsakovų duomenimis - UAB „Reglisa“, direktorius R. L.) ir atsakovas R. B., arba apsvarstyti kitą galimą požeminės elektros linijos tiesimo variantą – nuo perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) palei Ginčo sklypo ribą (už sklypo ribos arba sklypo ribose) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir toliau palei sklypų (duomenys neskelbtini) ribą iki ieškovo garažo. Tokie prijungimo variantai būtų mažiau komplikuoti ir nepažeistų kitų bendraturčių teisių. Ieškovas nesutiko su atsakovų pasiūlymais, bet nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovų pasiūlyti variantai yra negalimi. Pateikiame teismui fotonuotrauką (priedas „foto 3“), kurioje užfiksuoti perdavimo linijos atrama Nr. (duomenys neskelbtini), aukštos įtampos laidai, ant atraminio stulpo įrengta skydinė ir laidai, nutiesti iki R. B. patalpų bei iki UAB „Reglisa“ patalpų.

Pažymi, kad po 2021-07-15 parengiamojo posėdžio, 2021-08-26 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovus, siūlydamas sudaryti byloje taikos sutartį. Savo pasiūlyme ieškovas pateikė du galimus taikaus ginčo sprendimo variantus: pagal abu variantus elektros linija buvo numatyta tiesti žemės sklype įstrižai nuo perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), skyrėsi tik linijų ilgiai. Taip pat ieškovas paprašė atsakovų duoti jam sutikimą žemės sklype (duomenys neskelbtini) statyti stoginę 1 metro atstumu nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos.

Atsakydami į ieškovo 2021-08-26 raštą (atsakymas ieškovui išsiųstas registruotu laišku 2021-09-02), atsakovai nurodė, kad ieškovo pasiūlytas ginčo išsprendimo I variantas jiems yra nepriimtinas, o svarstant ieškovo pasiūlytą II variantą, atsakovai siūlo numatyti kitokią elektros linijos tiesimo trajektoriją - pagal schemą atsakymo priede Nr.1, t.y. tiesti požeminę elektros liniją nuo perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini) palei žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribą iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, o šio sklypo ribose – pagal bet kurią ieškovo pasirinktą trajektoriją. Taip pat atsakyme atsakovai nurodė, kad, prieš duodant sutikimą statyti stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 m atstumu nuo sklypo ribos, jie nori turėti informaciją, kokiai paskirčiai bus naudojama stoginė: jei gamybinei veiklai – tai atsakovai norėtų, kad ji būtų pastatyta ne mažiau kaip 2 metrų atstumu nuo sklypo ribos, derybos yra galimos. Savo atsakyme atsakovai pasiūlė susitarti ir dėl bendro naudojimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo pagal IĮ „Geostata“ 2020-05-22 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.

2021-09-10 raštu dėl taikos sutarties sąlygų ieškovas atsiuntė atsakovams eskizinę schemą, padarytą atsižvelgiant į atsakovų pageidavimus/ pasiūlymus dėl elektros linijos tiesimo trajektorijos, tačiau išlaikant 1 metro atstumą nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Taip pat šiame rašte ieškovas nurodė, kad jo planuojama statyti stoginė bus sandėliavimo paskirties. Ieškovas prašė per 5 dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos raštu arba elektroniniu paštu informuoti apie savo sprendimą duoti sutikimus kabelio linijos įrengimui ir stoginės statymui.

Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ 8 punkte nustatyta, kad gamybos statiniai turi būti išdėstyti taip, kad kenksmingas poveikis dirbantiesiems, vienų technologinių procesų kenksmingas poveikis kitiems technologiniams procesams, žaliavoms, įrenginiams ir produkcijai (gaminamai tiek sklype, tiek ir gretimuose sklypuose esančiuose gamybos statiniuose), taip pat gyventojų sveikatai ir buities sąlygoms neviršytų teisės aktuose nustatytų norminių dydžių. Atstumas nuo gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių iki sklypo ribos turi būti nustatomas pagal STR 1.05.01:2017 7 priedo reikalavimus. Aukštesniems kaip 8,5 m statiniams, statomiems 3 m ir didesniu atstumu nuo sklypo ribos, šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui. Atstumas iki sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios statinio dalies. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo (kai besiribojančio žemės sklypo naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija) savininko ar valstybinės žemės valdytojo rašytinį sutikimą.

Stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. Taigi, teisės aktai imperatyviai reglamentuoja, kad minimalus atstumas nuo sklypo ribos yra 3 metrai, jis gali būti mažinamas tik esant kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimui. O tai reiškia, kad atsakovai pagal teisės aktus turi teisę nesutikti dėl mažesnio stoginės atstumo nuo sklypo ribos. Tačiau atsakovai, siekdami geranoriškų santykių ir kompromiso, 2021-09-16 raštu atsakė ieškovui, jog išduos ieškovui sutikimą nutiesti elektros liniją pagal schemą, pridėtą prie 2021-09-10 pasiūlymo, ir sutikimą statyti sandėliavimo paskirties stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Taigi atsakovai, siekdami kompromiso, informavo ieškovą apie savo apsisprendimą išduoti ieškovo prašomą sutikimą. Taip pat pakartotinai pasiūlė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geostata “ 2020-05-22 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, tačiau ieškovas į atsakovus daugiau nesikreipė. Kadangi ieškovas nenori ieškoti kompromiso dėl ieškinyje iškeltų klausimų/reikalavimų, atsakovai neprivalo sutikti, kad sandėliavimo paskirties stoginė žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būtų pastatyta 1 m. atstumu nuo sklypo ribos.

Taigi, akivaizdu, kad atsakovai nepažeidė ieškovo teisių, neginčija jo teisių nutiesti požeminę elektros liniją ieškovo norimu būdu, sutiko išduoti ieškovo prašomą sutikimą. Kadangi į bylą nepateikta objektyvių įrodymų, kad atsakovai atsisakė išduoti ieškovo prašomą sutikimą, ieškovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, šis ieškinio reikalavimas turi būti atmestas, kaip neįrodytas (CPK 176 –185 straipsniai), o reikalavimas leisti statyti sandėliavimo paskirties stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)1 m atstumu nuo sklypo ribos turi būti atmestas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms.

Atsakovai R. B. ir E. M. nesutinka su pareikštu patikslinto ieškinio reikalavimu, taip pat mano, kad reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuotas ydingai (netiksliai).

Teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog reikalavimai dėl bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo turi būti konkretūs. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Todėl tiek ieškinio, tiek teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu nurodyti bendraturčiams priskiriamų naudoti žemės sklypo dalių plotus bei žemės sklypo dalių posūkio taškų koordinates. Byloje pareikšto patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje (ieškinio dalyke) tokie duomenys nesuformuluoti, o yra tiktai nuoroda į kitą dokumentą - planą (planus).

Taip pat patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kaip ieškovas V. L., atsakovai E. M., R. B. ir trečiasis asmuo pagal ieškinį (atsakovė pagal priešieškinį) K. L. naudosis 606 kv.m. žemės sklypo dalimi, esančia po pastatu. Patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje ieškovas prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal planą Nr.1 tik dėl 5403 kv.m. žemės sklypo ploto (2003 + 1181 + 279 + 902 + 9 + 479 + 471 + 39 + 40), 606 kv.m. ploto dalies naudojimas ieškinio rezoliucinėje dalyje neaptartas. Ieškovas ieškinyje nurodo ir alternatyvių reikalavimą nustatyti naudojimosi tvarką pagal planą Nr. 2, tačiau ieškovas nenurodo ieškinio rezoliucinėje dalyje, kam iš bendraturčių skiriama naudojimui žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini) kv.m. ir žemės sklypo dalis (duomenys neskelbtini)kv.m., bei 606 kv.m. sklypo dalis po pastatu. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Teismas negali už šalį įvykdyti pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.

Ieškovas nenurodo, kodėl reikalingas toks didelis atstumas nuo pastato sienos – 3,80 m, o bendram plotui 39 kv.m. (kiekvienam bendraturčiui po 13 kv.m.). Atsakovai mano, kad pakanka 3,52 m. atstumo nuo pastato sienos, t.y. 36 kv.m. bendram plotui (kiekvienam bendraturčiui po 12 kv.m.);

Ieškovas numato 471 kv.m. bendro naudojimo plotą įvažiavimą į sklypą ir pravažiavimui iki kitų bendraturčių naudojamų dalių (kiekvienam bendraturčiui po 157 kv.m.). Pravažiavimo/įvažiavimo plotis – 6 m. Ieškovas nurodo, kad atsakovų siūlomo 5 m. ploto nepakanka, „kadangi keliu važiuoja ir važiuos didelių gabaritų krovininiai automobiliai, kuriems prasilenkti 5 m net teoriškai nepakanka, o važiuojant būtina laikyti saugaus šoninio atstumo“. Atsakovai nori pažymėti, kad sklypo dalis, kuri bendrasavininkų kartais pavadinama „kelias“, nėra kelias teisės aktų prasme, tai yra pravažiavimas, todėl pravažiavimui nereikia taikyti keliams nustatytų reikalavimų. Žemės sklype nėra intensyvaus transporto priemonių judėjimo, todėl 5 m. pločio įvažiavimas yra pakankamas automobiliui įvažiuoti / išvažiuoti. Įvažiavimo ilgis yra pakankamas (pagal atsakovų planą – 75 m.), kad į žemės sklypą norintis įvažiuoti vairuotojas pastebėtų ir galėtų praleisti įvažiuojantį/išvažiuojantį automobilį.

Taip pat plane akivaizdžiai yra klaidų, nustatant ieškovui V. L., trečiajam asmeniui K. L. ir atsakovui E. M. priskiriamos naudotis žemės sklypo dalies. Nurodyta, kad ši dalis yra 40 kv.m. ploto. Tačiau iš projekto matyti, kad ši dalis yra stačiakampio formos 2,01 m x 19,88 m. Taigi šios dalies plotas yra 39,95 kv.m. Taip pat visiškai nesuprantama, kodėl ieškovui reikalingas 40 kv.m. ploto žemės sklypas, kad prieiti prie elektros skaitiklio, esančio ant sklypo ribos, kai jis gali tą padaryti iš jam tenkančios asmeninio naudojimo dalies. Akivaizdu, kad ieškovas siekia pasidaryti sau praėjimą iki sklypo (duomenys neskelbtini). Atsakovai nesutinka, kad šis plotas būtų priskirtas bendram naudojimui. Ieškovas V. L. nurodo, kad nenustačius 40 kv.m. ploto bendro naudojimo su atsakovu E. M. sklypo dalies, iš jo neva bus atimta galimybė prieiti prie elektros skaitiklio. Paaiškiname teismui, kad ieškovo minimi skaitikliai yra įrengti skydinėje, įrengtoje ant perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ant sklypo ribos. Pagal atsakovų naudojimosi tvarkos planą žemės sklypo riba, ant kurios pastatyta perdavimo linijos atrama, sutaptų su E. M. priskiriamos dalies M riba. Pateikia teismui fotonuotrauką („foto 1“) , patvirtinančią, kad skydinėje, įrengtoje ant perdavimo linijos atramos Nr. (duomenys neskelbtini), yra 5 elektros apskaitos skaitikliai: 1 – E. M., 2 – R. B., 3 – gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vartotojo (UAB „Reglisa“, R. L.), 4 - V. L. ir K. L., 5. AB Telia (kuriai priklauso statinys, esantis šalia atramos – „foto 2“). Numatyta 6-ta vieta naujo apskaitos prietaiso įrengimui. Pažymėtina, kad nepaisant nusistovėjusios naudojimosi tvarkos tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių, visi elektros vartotojai, tame tarpe UAB „Reglisa“ ((duomenys neskelbtini)), visada turėjo galimybę prieiti prie savo apskaitos prietaisų. Prieiti prie skaitiklių ir nurašyti jo parodymus reikia daugiausiai 1 kartą per mėnesį. Prieiti E. M. niekada niekam netrukdė ir ateityje netrukdys. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas E. M. pažeidžia jo teises ir neleidžia prieiti prie skaitiklio, todėl toks ieškovo argumentas yra nepagrįstas.

Ieškovo planuose numatytas 2,50 m pločio nuo pastato sienos pravažiavimas (prasidedantis nuo taško 15) iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) (patalpų plotas 10,76). Atsakovų planuose ieškovui numatytas 1,30 pločio (prasidedantis tarp taškų 37 ir 41) praėjimas iki jam priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovas patalpoje (duomenys neskelbtini) jokios gamybinės veiklos nevykdo, daug metų prie jo patalpų neprivažiuoja jokios transporto priemonės, į patalpą ieškovas patenka pėsčiomis. Tuo tarpu atsakovų gamybinė veikla yra susijusi su būtinybe vykdyti veiklą ne patalpose, o lauke, prie pastato. Todėl, nustačius ieškovui 2,50 pločio pravažiavimą, atsakovams tenkančios asmeninio naudojimo dalys ženkliai susiaurėtų. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje numatyta, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Taigi, turi būti užtikrintas būtent priėjimas, o ne pravažiavimas, kadangi įvairiais atvejais pravažiavimas negali būti užtikrintas dėl kiekvienoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Pagal planą Nr. 2 ieškovas siūlo palikti dalį žemės sklypo bendram atsakovų naudojimui. Atsakovai su tokiu reikalavimu nesutinka, kadangi taip nebus išspręstas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi tarp dviejų bendraturčių. Šioje byloje kiekvienas iš atsakovų siekia, kad būtų nustatyta konkreti kiekvieno bendraturčio asmeninio naudojimo dalis, kuo mažiau žemės sklypo ploto būtų priskirta bendram naudojimui, o toks siekis atitinka kasacinio teismo praktikoje numatytus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

Dėl įpareigojimo savo lėšomis per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nugriautos tvoros dalį

Ieškovas nurodo, kad atsakovas E. M. 2020 m. spalio mėnesį savavališkai, be jo ir trečiojo asmens sutikimo nugriovė dalį tvoros žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuri buvo įrengtą tarp posūkio taškų, žemės sklypo plane pažymėtų 11 ir 8, t.y. nuėmė 9 metalinius tvoros segmentus bei tvirtinimo stulpus. Paaiškiname teismui, kad tvora buvo įrengta E. M. ir buvusio patalpų savininko L. V. maždaug prieš 15-20 metų. Tvora buvos pastatyta tuomet, kai nei ieškovas, nei atsakovai dar nebuvo žemės sklypo bendraturčiais, žemė buvo neišpirkta ir priklausė Valstybei (pateikiame žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija). Tvora adresu (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tvoros segmentai ir stulpai buvo paimti iš buvusios žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jau tada jie buvo seni. Stulpus suvirino patys iš metalinių vamzdžių dalių. Tvoros dalies nugriovimo metu tiek tvoros segmentai, tiek stulpai buvo visiškai surūdiję, stulpai jų suvirinimo vietose prakiuro ir bet kada galėjo nuvirsti, kėlė grėsmę aplinkiniams. CK 4.83 str. 2 dalies 1 punkte įtvirtinta taisyklė, kad daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtis turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Mano, kad pagal analogiją reikia vadovautis šia teisės norma aiškinant santykius tarp žemės sklypo ir kiemo statinių bendraturčių. CK 6.253 str. 6 dalis nustato, jog būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Pažymi ir tai, kad atsakovas R. B., kaip žemės sklypo bendraturtis, tokiam E. M. sprendimui pritarė. Taigi, E. M. veiksmams, nuimant dalį avarinės būklės tvoros, pritarė dauguma (2 iš 3-jų) bendraturčių. Tokie E. M. veiksmai (dalies avarinės būklės tvoros pašalinimas), atlikti be visų bendraturčių sutikimo vertintini ne kaip neteisėti veiksmai, bet kaip būtina priemonė siekiant išvengti didesnės žalos ir pašalinti grėsmę kitiems asmenims bei jų turtui (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.253 straipsnio 6 dalis).

Ieškovas nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, kas reiškia, jog sklypas turi būti aptvertas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“. Su tokiu ieškovo argumentu negalima sutikti. Minėto STR 2.03.02:2005, patvirtinto 2005 m. birželio 17 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-309, 5.4. punktas nustato, kad gamybos teritorija – aptverta Sklypo dalis, kurią sudaro gamybos, sandėliavimo, administracinė – pagalbinė, rekreacijos ir kitų paskirčių zonos. Į gamybos teritoriją neįeina priešgamyklinės paskirties zona (žr. Reglamento IV skyrių). Tačiau šio įsakymo 2 punktas nustato, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinius, kurių projektavimui statinio projektavimo sąlygų sąvadus gauti prašymai pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, pastatas – mechaninės dirbtuvės, kuriame yra bylos šalių patalpos, pastatytas 1963 metais, rekonstruotas 1985 metais, todėl šis teisės aktas šiam statiniui nėra privalomas. Be to, tvora pastatyta ant vienos sklypo ribos, iš kitų pusių sklypas nėra aptvertas.

Taip pat pažymėtina, kad esamos ir nugriautos tvoros dalys patenka į tą žemės sklypo dalį, kuri tiek pagal ieškovo ieškinį, tiek pagal atsakovų priešieškinį bus priskirta naudotis atsakovui E. M.. Pažymi, kad šioje dalyje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuomininku nuo 2021 m. balandžio 23 dienos buvo K. L. – atsakovo E. M. sutuoktinės I. M. (L.) tėvas. 2021 m. rugsėjo 14 d. K. L. mirė, jo turtą paveldėjo sutuoktinė L. L. ir dukra I. M.. Šis sklypas E. M. šeimos ir K. L. šeimos buvo ir šiuo metu naudojamas bendrai veiklai, todėl tvora jiems nereikalinga, kadangi reikalingas dažnas patekimas iš vieno sklypo į kitą. Be to, įrengiant tvorą ant sklypo ribos, reikalingi rašytiniai kaimyninių sklypų savininkų sutikimai (Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 1.2 punktas). Įrengiant tvorą toks sutikimas iš valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) nebuvo gautas, todėl nei atsakovas E. M., nei pats ieškovas neturi teisės atstatyti tvoros ant žemės sklypo ribos, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas prašo įpareigoti atsakovą E. M. atstatyti nugriautą tvoros dalį. Statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, apibrėžiama kaip nauja statyba (Statybos įstatymo 2 str. 26 dalis). Statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad būtų užtikrinamas jų ilgaamžiškumas. Tai reiškia, kad atsakovas negalėtų panaudoti senų, surūdijusių, sutrūkinėjusių ir nekokybiškų stulpelių ir tvoros segmentų, o turėtų įsigyti kokybiškas statybines medžiagas, tvoros konstrukcijas. Toks įpareigojimas – vietoje senos avarinės tvoros dalies pastatyti tvoros dalį iš naujų medžiagų būtų nesąžiningas atsakovo E. M. atžvilgiu, nes įpareigotų atsakovą sukurti kitokios kokybės visiškai naują daiktą – tokį, kurio visi bendraturčiai niekada neturėjo, nes tvora buvo pastatyta iš padėvėtų medžiagų , kurios natūraliai susidėvėjo.

Taigi, Ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimas Įpareigoti atsakovą E. M. savo lėšomis per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti 0,6009 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nugriautos tvoros dalį (24 metrus), kuri buvo įrengta ir pažymėta žemės sklypo plane nuo taško 11 link 8, į pirminę padėtį, buvusią iki nugriovimo, o atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovui teisę atlikti tuos veiksmus pačiam, kartu išieškant iš atsakovo patirtas išlaidas, bei įpareigojant atsakovą E. M. mokėti 20,00 eurų baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną, į ieškovo banko sąskaitą, yra atmestina (DOK-6401).

Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė patvirtino ir palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį tenkinti patikslintą priešieškinį atmesti (teismo posėdis 2022-04-08, garso įrašas 0.30-1.11 min., 28.42-29.09 min.). Dar kartą patvirtino, kad atsakovų pateiktas planas dėl žemės naudojimosi tvarkos yra ydingas, todėl pagal jį negalėtų būti nustatyta naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad atsakovai pirminiais priešieškiniais ir reikalavimais, siekė, kad bendro naudojimosi žemė, kuria naudotųsi visi bendrai, būtų paskirta naudotis nelygiomis dalimis t.y. atsakovai siekė naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jiems priklauso nuosavybės teise ieškovams priklausančios žemės sklypo sąskaita, su kuo ieškovai nesutiko, ir siekiant įrodyti šią neteisingą poziciją buvo patirta nemažai bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pažymi, kad atsakovai teisme nurodė, kad teismui nusprendus tenkinti ieškinį, jiems geriau būtų pirmasis variantas. Tačiau pažymi, kad toje žemės sklypo dalyje, dėl kurios pateikti skirtingi planai atsakovai yra pasistatę savavališkai pastatą, todėl teisingiau būtų žemės sklypo dalį, kurioje stovi pastatas atsakovams paskirti bendram naudojimui. Mano, kad 2022-02-18 parengti UAB „Geopora“ žemės sklypo planai atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, statiniais. Pagal UAB „Geopora“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 1 ar Nr. 2. yra numatytas bendro naudojimo privažiavimo kelias, kuriuo bendraturčiai nevaržomai patektų prie kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirtų žemės sklypo dalių. Taip pat pagal planą yra numatytas 39 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, kuriuo visi bendraturčiai turėtų galimybes patekti prie žemės sklype esančių statinių, juos prižiūrėti. Taip pat plane yra numatytas 40 kv. m žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L., su K. L. bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jo išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama ieškovų galimybė naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas. Byloje nustatyta, kad šalims priklausančiame žemės sklype yra Elektros skirstymo spinta. Taigi mano, kad, jog V. L., teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas ar alternatyvus planas buvo parengti atsižvelgiant į atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, yra racionalus, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių, ir nepadaro neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovų siūlomas žemės naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia ieškovų teises, todėl neturėtų būti pagal jį nustatyta tvarka. Atsakovai siūlo palikti per siaurą bendro naudojimo kelią. E. M. vykdo gamybą, ir verslą su mediena. Per ginčo sklypą važiuoja miškovežiai, kitos didelių gabaritų transporto priemonės, ir patenka į kitą žemės sklypą. 2002-02-18 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-66 , kuriuo patvirtintas „Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais ir transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas“ , iš kurio matyti, kad krovininių transporto priemonių ilgiai yra ir nuo 12 m. iki 25 m., o pločiai nuo 2,55 m. iki 2,6 m. Taip pat tikslinga vadovautis ir LR aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr.D1-309 DĖL STR2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas „ patvirtinimo. kuriame įtvirtinti esminiai principiniai tokio sklypo naudojimo reikalavimai . Tikslinga atsižvelgti į sklypo padalijimą į paskirties zonas (IV skyrius), t.y. gamybos, sandėliavimo, administracinę-pagalbinę, rekreacijos, įvertinti technologinius ryšius, visuomenės sveikatos saugos ir priešgaisrinius reikalavimus , krovinių apyvartą ir transporto rūšis, racionalius technologinius, transporto ir kitus inžinerinius ryšius sklype ir pan. 55. p. numato, kad sklypo keliai (gatvės ) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. 55. p. numato, kad sklypo keliai (gatvės ) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. Taip pat, ieškovų atstovė dar kartą patvirtino, kad jie nesutinka, su atsakovų siūlomu ieškovams 1.3 m atstumo palikimu nuo pastato sienos, nes nustačius 1.30 m. būtų pažeistas tarp bendraturčių taikytinas lygiateisiškumo principas: bendraturčiai R. B. ir E. M. išsaugo galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių gamybos paskirties patalpų, o V. L. tokia galimybė panaikinama, nepaisant to, kad tarp pastatų sienų faktiškai susidarantis atstumas įgalina užtikrinti privažiavimą visiems trims bendraturčiams. Pagal tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką prie nuosavybės teise priklausančių dirbtuvių žemės sklypo dalyje L yra paskiriama tik 1.30 m pločio ruožas (t. y. posūkio taškai 11-12-41-7), kuris nėra pakankamas netgi saugiam kopėčių pastatymui, siekiant atlikti pastato sienos ar stogo remontą, jau nekalbant apie remonto darbus, kuriems reikalinga dar didesnių gabaritų technika, kas yra ydinga ir neracionalu. Tuo tarpu, pagal patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, mūsų naudojimui yra paskiriama labai panašios konfigūracijos 1161 kv. m žemės sklypo dalis L, kurioje yra užtikrinamas 2,50 m pločio žemės ruožas prie Ieškovams priklausančių patalpų, siekiant jas tinkamai eksploatuoti ir remontuoti, niekaip nebloginant atsakovų naudojimui paskiriamų žemės sklypo dalių. Pažymėtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – gamybos dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių uri būti numatytas privažiavimas transporto priemonėmis. Tuo tarpu abu atsakovai siekia atimti iš ieškovų tokią galimybę, priskirdami teisę tik patiems privažiuoti prie pastato, kas yra neteisinga. Taip pat, jau minėta, kad pagal atsakovų parengtą planą iš ieškovų atimama galimybė prieiti prie elektros skaitiklio, esančio atsakovams pateiktame žemės sklypo dalyje M, todėl toks siūlomas žemės sklypo naudojimasis pažeidžia ieškovų teises. Kaip matyti iš atsakovų pateikto plano, nors 300 kv. m žemės sklypo dalyje M yra elektros skaitikliai (prie posūkio taškų 3-25), prie kurių yra būtina patekti, visa minėta žemės sklypo dalis yra paskirta išimtiniam E. M. naudojimui, tokiu būdu paneigiant ieškovų galimybę patekti prie elektros skaitiklių. Tuo tarpu pagal UAB „Geopora“ parengtą ginčo žemės sklypo planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra numatytas 40 kv. m žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L. su K. L., bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jo išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama Ieškovų galimybė naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas.

Atsakovų patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra užtikrinama galimybė tinkamai eksploatuoti žemės sklype esančius ir ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius (patalpas). Žemės sklype esančios ir ieškovams priklausančios patalpos yra gamybos paskirties, dėl ko yra reikalinga patekti į žemės sklypą prie ieškovams priklausančių patalpų su sunkiasvorėmis didelių gabaritų transporto priemonėmis. Be to, tokia yra ilgametė faktinė nusistovėjusi sklypo naudojimo tvarka. Todėl išimtiniam naudojimui paskiriamas žemės sklypo plotas (ties posūkio taškais 40-41-15-14) iš ilgio nėra pakankamas iš kelio įsukti į ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, tokiu būdu apsunkinant galimybę naudotis žemės sklype esančias patalpas pagal paskirtį ir užprogramuojant konfliktą. Tuo tarpu pagal UAB „Geopora“ parengtą planą toks patekimas prie statinio yra užtikrinamas, tuo pačiu nebloginant atsakovams patekimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų. (teismo posėdis 2022-04-08, garso įrašas 1.28-17.54).

Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino, kad ginčo dėl elektros kabelio įvedimo nėra, tačiau atsakovai sutikimo neduoda, taikos nepasirašė. Nors projektas buvo parengtas pagal atsakovų reikalavimus, atsakovai ir toliau nesutinka duoti sutikimo elektros kabelio tiesimui nenurodant objektyvių motyvų. Elektros įvado įvedimas nepažeis atsakovų teisių (2022-04-08, graso įrašas 22.47-27.46 min.). Byloje yra visi įrodymai, kad ieškovas kreipėsi ikiteismine tvarka prašydamas prasivesti kabelį, tačiau atsakovas kreipsi į savivaldybę ir iš ten gavo atsakymą, kad medžiai netrukdo, tada atsakovai pasiūkė savo planą, kaip ieškovui vesti tą kabelį požeminį per jų sklypo ribą. Viskas vyko pagal atsakovų nurodymus. Tada ieškovas pateikė projektą atsakovams, bet jie jo nepasirašė. Atsakovai sako, kad čia ginčo nėra, bet raštiško sutikimo nepasirašo. Bandė susitarti taikiai, bet atsakovai reikalauja sutikti su jų nustatytos žemės naudojimosi tvarkos tvarka, tada jie duos sutikimą. Tai akivaizdu, kad to kabelio tiesimas nepažeidžia atsakovų teisių. Be to, kaip jau minėta toje teritorijoje, kur prašoma prasivesti kabelį yra elektros apskaitos mazgas, prie kurio turi teisę prieiti naudotojai (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 49.02-49.12 min.).

Dėl stoginės statybos, abu atsakovai patvirtino, kad jų teisių stoginės statyba nepažeidžia, bet jie tokio sutikimo neduos. Atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl atsisakymo leisti V. L., vykdyti stoginės statybą pagal 2021 09 UAB „Komstrata“ parengtą projektinį pasiūlymą. Aukščiau išdėstyti motyvai bei pateikti duomenys tik patvirtina, kad stoginės statybos bei elektros kabelio tiesimo darbų atlikimas pagal 2021 09 UAB „Kamstrata“ parengtą projektinį pasiūlymą nepažeidžia atsakovų teisių, kadangi stoginė bus statoma kitame (gretimame) žemės sklype, o elektros kabelis tiesiamas ginčo žemės sklypo pakraštyje, nekliudant jokių augalų ar statinių. Todėl atsakovų nesutikimas leisti ieškovui atlikti stoginės statybos bei elektros kebelio tiesimo darbus laikytinas visiškai nepagrįstu ir nemotyvuotu (2022-04-08, garso įrašas 20.58-22 .46 min.). Pažymi, kad atsakovai su šiuo prašymu, kaip ir sutiko. Nepasirašė jokių pretenzijų. Tuo labiau, kad tai yra minimalus neaukštas statinys, kuris neužstoja saulės. Atsakovai kaip ir sutinka, bet sutikimo nepasirašo, nes ieškovas nesutinka su jų siūlomu žemės naudojimosi planu, todėl mano, kad atsakovai procesiškai elgiasi nesąžiningai. Jie nemotyvuoja nesutikimo motyvų (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 52.21-53.47 min.).

Ieškovas V. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad stoginė reikalinga tam, kad stoginės konstrukcijose gretutiniame sklype galėtų prasivesti kabelį, nes jei vesis kabelį po žeme ten yra kabelio apsaugos zona. Poveikio žalingo bendraturčių valdai nebūtų ( teismo posėdis 2022-03-03, 8.06-9.31 min.). Taip pat nurodė, kad abiejų šalių planai dėl naudojimosi tvarkos panašūs, tačiau atsakovai siūlo nustatyti 5 metrų įvažiuojamo kelio plotį, tačiau toks dalykas neįmanomas. Atsakovai siūlo vienas kito palaukti ir automobilius prasileisti. Be to, nesutariama dėl privažiavimo prie patalpų. Ieškovas prašo 2.50 m pločio, R. yra toks plotis kokio jis prašo 6,66 m,., E. yra siūloma 2.63 m. Kaip jau buvo minėta ankščiau į tas patalpas jam yra būtina patekti. R. prašo tiek kiek ieškovas sutinka (jie įsitenka, E.ten gamybos nevykdo, ten yra pastatoma tik lengvas automobilis, kuris priklauso L. V., kuris gyvena M. priklausančiose patalpose. E. M. nori pasiskirti daugiau ploto dėl ko jam lieka tik 1.30 m. dėl ko jis negali privažiuoti prie savo patalpų t.y. pažeistas lygiateisiškumo principas (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 09.34-19.23 min.). Taip pat, dar kartą patvirtino aplinkybę, kad E. M. tvorą nugriovė be ieškovų sutikimo. Tvoros stovis buvo geras, jokio pavojaus nekėlė. Nebuvo jokio dialogo ką su tvora daryti, nes tvora buvo bendra. E. M. giminaičiams reikėjo patekti į jiems priklausantį sklypą, todėl reikalauja atstatyti savavališkai nugriautą tvorą (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 19.24-25.3 min.). Jei teismas nustatys prieigą prie skydinės pagal ieškovo reikalavimą atsakovai galės ten taip pat patekti. O jei teismas patvirtins atsakovų naudojimosi tvarką aš nežinau kaip E. pasirinks. Iš jo pusės nebus jokio draudimo (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 27.00-32.07 min.). Ieškovas neskaito, kad 2021 metais buvo gautas sutikimas iš atsakovų dėl kabelio pravedimo. Tai labiau buvo sandėris, nes atsakovai nurodė, kad sutiktų tik tuo atveju jei jis sutiktų su jų paruoštu žemės naudojimosi planu (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 33.05-34.53 min.). Taip pat nurodo, kad sutikimo statyti stoginę vieno metro atstumu prašo, todėl kad jei jis prasivestų kabelį gretutiniame sklype po žeme, atsiranda 2 metrų kabelio apsaugos zona, ten draudžiama bet kokių daiktų sandėliavimas kas reiškia, kad ta sklypo dalimi ieškovas negali naudotis ir tai yra didelis praradimas. Pastačius stoginę, po stogine visą esantį plotą galėtų išnaudoti (teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 34.57-36.81 min.). Dėl tvoros papildomai parodė, kad tvora statyta prieš 15-20 metų. Tvorą statė V., buvęs savininkas ir E. dabartinis savininkas. Tvoros segmentus davė ieškovas, B. davė suvirinimo aparatą. Todėl tvorą laikytų kaip bendrą jų visų turtą. Tvora buvo pastatyta pirmiausia tik paskui buvo suformuluotas žemės sklypas. Jo žiniomis už tvoros žemės sklypas yra valstybinė žemė, kita dalis bendrasavininkų, kurių žemės bendratautis jis taip pat yra. Bet toje vietoje tvora dar yra, ji yra ne ant sklypų ribos. Tvora buvo aptverta toje vietoje, kur buvo didesnė galimybė įvažiuoti pašaliniams, atliko saugos ir privatumo funkciją. Vartai buvo naudojami tik išskirtiniais atvejais. Tvora buvo pastatyta dar tada, kai žemė priklausė valstybei, kai dar nebuvo privatizuota teismo posėdis 2022-03-03, garso įrašas 40.16-45.47 min.).

Teismo posėdžio metu, atsakovų atstovė nurodė, kad, kaip jau minėta ieškovai kreipdamiesi į teismą turi nurodyti, kad atsakovai pažeidžia jų teises. Šiuo atveju ginčas kilo dar iki ieškinio teismui pateikimo dienos ir nori pažymėti, kad pirmajam ieškinį buvo suformuotas reikalavimas tiesti kabelį tarp medžių. Šiuo atveju buvo reikalaujama iš E. M. tiesti kabelį per pavėsinę. Atsakovai nurodė, kad toks sprendimas nelogiškas, todėl pasiūlė kabelį vesti lygiagrečiai sklypo ribos, ieškovas su tokiu reikalavimu nesutiko, galiausia buvo pateiktas ieškinys, leisti lygiagrečiai sklypo ribos 1 metro atstumu tiesti kabelį. Tai rodo, kad atsakovai nepažeidė ieškovų teisių. 2021-09 mėnesį ieškovas prieš teikiant ieškinį kreipėsi į atsakovus su prašymu apsispręsti ar jie duos sutikimą. Atsakovai pasakė, taip mes apsisprendę duoti jums sutikimą, bet paskui nebuvo pateiktas toks sutikimo tekstas kuris reikalingas ieškovui. Atsakovų nuomone, ieškovo buvo sugudrauta, nes paskui buvo prašoma ne tik sutikimo kabelio įvedimui, bet ir stoginės pastatymui arčiau negu 3 metrai iki sklypo ribos. Todėl, kadangi atsakovai nepažeidė ieškovų teisių ir buvo davę sutikimą, tai šitas ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestinas, todėl kad jie geruoju sutiko duoti sutikimą, bet ieškinys atsidūrė teisme ( 2022-04-08, garso įrašas 48.51-55.07 min).

Kalbant dėl reikalavimo nugriauti tvorą, ieškovai yra nurodę, kad tai yra gamybinės paskirties žemės sklypas, kuris neva pagal statybos techninį reglamentą būtinai gamybos teritorija turi būti aptverta tvora, tačiau bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pripažino, kad tas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra aptvertas tvora. Tvora buvo pastatyta, prieš 15 metų, tada žemės sklypas dar priklausė valstybei. Faktiškai tą tvorą statė V., kuris vėliau savo patalpas perleido E. M.. Kartu tvorą statė ir E. M., virino stulpelius. Nebuvo duota sutikimo statyti tvorą valstybiniame sklype. Net šiai dienai nėra sutikimo greta esančios valstybės žemės, kad būtų pastatyta tvora ant žemės sklypo ribos su valstybine žeme. Todėl galima sakyti, kad šios tvoros statytojai buvo V. ir M.. Ir negalima teigti, kad ši tvora priklausė visiems bendraturčiams. R. B. davė suvirinimo apartą, M. ir V. statė, V. L. davė keletą segmentų. Tad šiuo atveju V. L. galėtų reikalauti grąžinti tvoros segmentus, kuriuos jis davė tvoros statymui, bet negali reikalauti atstatyti tvorą, nes tvora buvo pastatyta nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neturint nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Be to, tvora buvo pastatyta iš senų segmentų, virinama pačio atsakovo. Tvora buvo pavojinga, todėl kad nekiltų pavijus tvora buvo nugriauta neturint tikslo pravažiuoti į kitą žemės sklypą (2022-04-08, garso įrašas 55.08-1.02.13 min.). 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovų atstovė papildomai nurodė, kad žemės sklypas tarp 27-28-29-30 ribojasi su valstybei priklausančiu žemės sklypu. Buvo sudaryta nuomos sutartis su atsakovo M. žmonos tėvu,. Šis žemės sklypas naudojamas jų. Niekas iš pašalinių nevažinėjo. Tvora buvo supuvus. Tvora buvo pastatyta tik iš vienos pusės. Negali būti reikalavimo, kad gamybinės patalpos turi būti aptvertos tik iš vienos pusės. Tvorą statė buvęs savininkas V.. Jam talkino M.. Tuo metu žemė priklausė valstybei. Sutikimų statyti tvorą nebuvo gauta. Tvora buvo pastatyta savavališkai.

Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovų prašoma priteisti 2017,80 Eur už advokato E. R. paslaugas yra nepagrįsta, kadangi šioje byloje jis kažkokių paslaugų nesuteikė. Pateikti įrodymai 2020-07-31 sąskaita už E. R. paslaugas, o tuo tarpu byla pradėta 2021-05-30, praėjus beveik metam. Taip pat ieškovai pateikė 2876,50 Eur sąskaitas už advokatų padėjėjų ir advokatės pateiktas sąskaitas faktūras. Procesinius dokumentus teismui teikė advokatė Ž.. Tai kodėl turėtų būti atlyginami atskirai dar kietiems teisininkams. Taip pat, ieškovai pateikė ir 4020 Eur sąskaitą už UAB „Geopora“ pateiktą naudojimosi planą. Pažymi, kad yra sąskaitos pateiktos dėl kelių planų, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovas keitė savo planus, kadangi reikalavimai buvo pakeisti, todėl sąskaita turėtų būti pateikta tik už paskutinį planą, pagal kurį yra nagrinėjamas patikslintas ieškinys. Netikslinga pateikti sąskaitas už tuos planus, pagal kuriuos ieškinys nėra nagrinėjamas ( 2022-04-08, garso įrašas 1.02.16-1.06.11 min.).

Atsakovų atstovė 2022 m. kovo 24 d. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad yra nebūtinas bendras plotas, kur yra elektros stulpas. Visi elektros naudotojai gali prieiti prie skaitliuko nusirašyti parodymus. Jei būtų padarytas atskiras parėjimas prie skaitliukų liktų labai mažai vietos

asmeniniam naudojimui. Jeigu būtų sumažintas bendro naudojimo plotas, daugiau vietos liktų asmeniniam naudojimui. Nesąžininga būtų iš tų pusės, kurie turi mažiau ploto, tuo labiau, kad atsakovai ten vykdo gamybinę veiklą, veiklą vykdo kieme. (2022-04-28 teismo posėdis, garso įrašas 2.45-21.45 min.).

Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas iki teismo prašė įsivesti elektrą, gavo du prašymus, bet jie nesutiko, nes matavimai buvo netikslūs. Jis siūlė elektrą nuvesti oru, E. M. siūlė kabelį tiesti palei savo sklypo ribą. Tokį būdą kokį siūlo ieškovas, jis yra siūlęs iki teismo, todėl su ieškovo nesutinka, kad nebuvo jokių kitų alternatyvų. Su ieškinio reikalavimu ieškovui įsivesti kabelį pagal pačio nurodytą schemą nesutinka, nes ieškovas neina į kompromisą (2022-04-08 teismo posėdis, garso įrašas 1.13-1.14 min.).

Kalbant apie įvažiavimą pažymėjo, kad judėjimas šiuo keliu labai mažas. Niekada nekėlė jokių problemų prasilenkiant tame 5 metrų tarpe. Galima reikalui esant palaukti, praleisti (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.15-1.17 min.).

Dėl privažiavimo prie pastato pažymėjo, kad ieškovas nuo 2000 metų vaikšto tik pėsčiomis, gal tik tris kartus per 20 metų buvo privažiavęs prie patalpų. Prie R. B. patalpų privažiavimas reikalingas, nes jis remontuoja techniką, būna, kad atveža detales, šiuo metu ten yra konteineris, kur jis laiko metalo laužą. Jei būtų priimtas sprendimas, kurio prašo V. L., tai konteineris gaunasi beveik vidurį kiemo. Aišku konteinerį jis nori pasilikti arčiau, nes jam reikia į jį nešioti visokias metalo drožles. Gaunasi labai didelis apsunkinimas. V. L. prie savo patalpų eina tik pėsčiomis o jam reikia privažiavimo. Jis neturi jokio kito privažiavimo prie savo patalpų tik šitą vieną, o V. L. ten eina tik kaip į ofisą (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.18-1.20 min.).

Atsakovas E. M. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovas prašė įsivesti elektros įvadą, bet jie nesutiko, todėl pasiūlė kelias alternatyvas. R. B. siūlė oru, o M. palei sklypo ribą. Po kiek laiko ieškovas pakoregavo savo planus, bet atstumai tarp medžių vis tiek buvo neišlaikyti (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.39.30-1.42.19 min.). E. M. nurodė, kad pagal jų pasiūlytą projektą būtų įvesta elektra ( 2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 11.47.51-1.48.29 min.).

Papildomai nurodė, kad V. L. yra didžiausias dalininkas sklypų, todėl nori, kad viskas būtų pagal jį. Jis teikė kelis projektus dėl žemės naudojimosi tvarkos, bet jiems niekas netiko, nes pagal juos jie negalėtume prie savo pastato nei privažiuoti, nei vykdyti veiklos. (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.42.20-1.43.10 min.). Jei reikėtų rinktis iš dviejų ieškovo pasiūlytų planų labiau tiktų pirmasis, kadangi jie siekia turėti mažiau bendrų teritorijų. (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.49.36-1.50.10 min.).

Dėl tvoros dar kartą patvirtino, kad tvorą statė V. ir jis, ką davė tvoros statybai V. L. neatsimena. Tvora buvo nugriauta ne dėl pravažiavimo, o todėl kad pradėjo griūti ir kėlė pavojų (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.43.11-1.44.39 min.). Sutikimo tvoros nugriovimui neprašė, nes nepagalvojo kad jo reikia. Tvoros nesutinka atstatyti, nes už tvoros žemės sklypas priklauso jo sutuoktiniai, tvora jiems nereikalinga. Jei teismas įpareigotų tvorą atstatyti tai 15 dienų laiko tarpas yra per trumpas, reikėtų bent 30 dienų. (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 11.54.42-2.01.16 min.).

Dėl privažiavimo teismo posėdžio metu dar kartą patvirtino, kad judėjimas yra mažas, pas jį per mėnesį daugiausia 3 kartus atvažiuoja miškovežiai, matomumas ten geras, galima palaukti, todėl problemos dėl pravažiavimo tikrai nėra ir tų 5 metrų pakanka. (2022-03-03 teismo posėdis, garso įrašas 1.44.44-1.45.30 min.).

Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“, 2022-03-02 pateikė atsiliepimą į patikslintą 2022-02-23 ieškinį ir nurodė, kad patikslinti ieškinio reikalavimai analogiški reikalavimas keltiems 2022 m. sausio 31 d. patikslintame ieškinyje, todėl jis nepasisako apie žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). padalijimą ar naudojimosi tvarkos nustatymą, nes tai nėra priskirtini trečiojo asmens kompetencijai. Trečiasis asmuo dėl vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų pasisakė 2022 m. vasario 8 d. į patikslintą ieškinį ir priešieškinį (DOK-8790).

Trečiais asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2022-02-08 atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad V. L. 2020 m. spalio 14 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį prašydamas prijungti vartotojo elektros įrenginius prie operatoriaus elektros tinklų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2020 m. spalio 16 d. parengė technines prisijungimo sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr.3). Pagal jas V. L. įsipareigojo: susipažinti su prijungimo paslaugos sutartimi ir sumokėti įmoką; pasirinkti ir užsisakyti reikiamą kvalifikaciją turinčią įmonę, kuri atliks vidaus elektros instaliacijos (toliau – Įvado) iki nuosavybės ribos su AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti Objekto elektros tinklo ir įvado techninės būklės įvertinimą. Techniniai sprendiniai ESO elektros tinklo daliai: esamoje komercinės apskaitos spintoje KAS-2337, kuri prijungta nuo oro linijos L-100, iš transformatorinės V-904, laidų atramos Nr. 100/5, pakeisti rezerve esamą automatinį jungiklį ir sumontuoti elektros apskaitos prietaisą. V. L. nepasirašė Naujojo vartotojo elektros įrenginių prie operatoriaus elektros tinklų prijungimo paslaugos sutartį (toliau – Prijungimo paslaugos sutartis). Norint atlikti prijungimo paslaugą reikalingi bendrasavininkų sutikimai.

Vadovaujantis EEĮ 39 straipsniu, skirstomųjų tinklų operatorius (ESO) privalo rekonstruoti esamus ir įrengti naujus skirstomuosius tinklus, techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jam priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindamas patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą ir kt.

Vartotojų elektros įrenginiai prie elektros tinklų prijungiami vadovaujantis Aprašu. Prijungimo apraše yra reglamentuoti operatorių, vartotojų ir gamintojų teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius teikiant paslaugas, kurių metu vartotojų ar gamintojų elektros įrenginiai prijungiami prie operatorių elektros tinklų, didinama ar mažinama esamų vartotojų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia, keičiama aprūpinimo elektros energija patikimumo kategorija ar įrengtas vienfazis atvadas trifaziu arba trifazis atvadas vienfaziu, vartotojų, gamintojų ar kitų asmenų pageidavimu perkeliami ar rekonstruojami operatoriams priklausantys elektros įrenginiai, taip pat kai elektros įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų laikinam elektros energijos vartojimui, užtikrinti operatoriaus (-ių) ir vartotojų ar gamintojo sudarytą vartotojų (gamintojų) elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatytais terminais vykdomą prijungimo paslaugų teikimą ir atsiskaitymą už operatoriaus suteiktas paslaugas.

Pažymėtina, kad prijungimo įmoka yra pinigų suma, kurią naujasis vartotojas sumoka operatoriui už suteikiamą Prijungimo paslaugą, ir kuri yra apskaičiuojama bei sumokama operatoriui Apraše, Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo Metodikoje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų 3 punkte ir Bendrųjų sąlygų 3 punkte nustatyta tvarka. Prijungimo įmoka yra skiriama konkretaus naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo paslaugai suteikti, su kuriuo yra sudaroma Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis.

Atsakovai savo patikslintą priešieškinį grindžia: patikslintu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sąskaitų faktūrų kopijomis, mokėjimo nurodymais ( DOK-47200, DOK-11677), skydinės fotonuotraukomis ( DOK-6401), IĮ „Geostata“ matininkės A. K. 2022-01-13 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, fotonuotraukomis (DOK-3133), V. L. 2021-08-26 Pasiūlymo dėl taikos sutarties kopija; Atsakovų 2021-09-01 atsakymo ieškovui kopija; V. L. 2021-09-10 Pasiūlymo dėl taikos sutarties kopija; Atsakovų 2021-09-16 atsakymo ieškovui kopija; NTR išrašu su istorija apie žemės sklypą (duomenys neskelbtini); NTR išrašu pagal adresą (duomenys neskelbtini); sklypų (duomenys neskelbtini), ir sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planas iš www.regia.lt; 2021-04-23 valstybinės žemės nuomos sutarties su žemės sklypo plano kopija (DOK- 42559).

Šalys pripažįsta aplinkybę, kad tarp bendraturčių ieškovų V. L., K. L. ir atsakovų R. B., E. M. nėra sudarytos bendrąja daline nuosavybe valdomo 0,6009 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos susitarimo.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra gamybos paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas šifru 1P1p, kuriame atskirais turtiniais vienetais įregistruotos patalpos, priklausančios ieškovui ir atsakovams.

Ieškovai nurodo, kad 2022-02-18 parengti UAB „Geopora“ žemės sklypo planai atitinka visų bendraturčių interesus, kadangi kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirta žemės sklypo dalis atitinka jo turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be jokių apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu, statiniais. Pagal UAB „Geopora“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą Nr. 1 ar Nr. 2. yra numatytas bendro naudojimo privažiavimo kelias, kuriuo bendraturčiai nevaržomai patektų prie kiekvieno bendraturčio naudojimui paskirtų žemės sklypo dalių. Taip pat pagal planą yra numatytas 39 kv. m bendro naudojimo žemės plotas, kuriuo visi bendraturčiai turėtų galimybes patekti prie žemės sklype esančių statinių, juos prižiūrėti. Taip pat plane yra numatytas 40 kv. m žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L., su K. L. bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jo išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama ieškovų galimybė naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas. Byloje nustatyta, kad šalims priklausančiame žemės sklype yra Elektros skirstymo spinta. Taigi mano, kad, jog V. L., teikiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas ar alternatyvus planas buvo parengti atsižvelgiant į atsakovų, kaip bendraturčių, interesus, yra racionalus, nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių, ir nepadaro neproporcingos žalos nekilnojamam daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovų siūlomas žemės naudojimosi tvarkos nustatymas pažeidžia ieškovų teises, todėl neturėtų būti pagal jį nustatyta tvarka. Atsakovai siūlo palikti per siaurą bendro naudojimo kelią. E. M. vykdo gamybą, ir verslą su mediena. Per ginčo sklypą važiuoja miškovežiai, kitos didelių gabaritų transporto priemonės, ir patenka į kitą žemės sklypą. 2002-02-18 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr.3-66 , kuriuo patvirtintas „Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais ir transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas“ , iš kurio matyti, kad krovininių transporto priemonių ilgiai yra ir nuo 12 m. iki 25 m., o pločiai nuo 2,55 m. iki 2,6 m. Taip pat tikslinga vadovautis ir LR aplinkos ministro 2005-06-17 įsakymu Nr.D1-309 DĖL STR2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas „ patvirtinimo. kuriame įtvirtinti esminiai principiniai tokio sklypo naudojimo reikalavimai . Tikslinga atsižvelgti į sklypo padalijimą į paskirties zonas (IV skyrius), t.y. gamybos, sandėliavimo, administracinę-pagalbinę, rekreacijos, įvertinti technologinius ryšius, visuomenės sveikatos saugos ir priešgaisrinius reikalavimus , krovinių apyvartą ir transporto rūšis, racionalius technologinius, transporto ir kitus inžinerinius ryšius sklype ir pan. 55. p. numato, kad sklypo keliai (gatvės ) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. 55. p. numato, kad sklypo keliai (gatvės ) skirti transportui, pėstiesiems ir dviračiams, turi būti projektuojami pagal STR.2.06.01:1999 reikalavimus, nustatytus D, E ir F klasės gatvėms, taip pat normatyvinius dokumentus, nustatančius pramonės transporto reikalavimus. Taip pat, ieškovų atstovė dar kartą patvirtino, kad jie nesutinka, su atsakovų siūlomu ieškovams 1.3 m atstumo palikimu nuo pastato sienos, nes nustačius 1.30 m. būtų pažeistas tarp bendraturčių taikytinas lygiateisiškumo principas: bendraturčiai R. B. ir E. M. išsaugo galimybę privažiuoti prie jiems priklausančių gamybos paskirties patalpų, o V. L. tokia galimybė panaikinama, nepaisant to, kad tarp pastatų sienų faktiškai susidarantis atstumas įgalina užtikrinti privažiavimą visiems trims bendraturčiams. Pagal tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką prie nuosavybės teise priklausančių dirbtuvių žemės sklypo dalyje L yra paskiriama tik 1.30 m pločio ruožas (t. y. posūkio taškai 11-12-41-7), kuris nėra pakankamas netgi saugiam kopėčių pastatymui, siekiant atlikti pastato sienos ar stogo remontą, jau nekalbant apie remonto darbus, kuriems reikalinga dar didesnių gabaritų technika, kas yra ydinga ir neracionalu. Tuo tarpu, pagal patikslintu ieškiniu siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, mūsų naudojimui yra paskiriama labai panašios konfigūracijos 1161 kv. m žemės sklypo dalis L, kurioje yra užtikrinamas 2,50 m pločio žemės ruožas prie Ieškovams priklausančių patalpų, siekiant jas tinkamai eksploatuoti ir remontuoti, niekaip nebloginant atsakovų naudojimui paskiriamų žemės sklypo dalių. Pažymėtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – gamybos dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurių uri būti numatytas privažiavimas transporto priemonėmis. Tuo tarpu abu atsakovai siekia atimti iš ieškovų tokią galimybę, priskirdami teisę tik patiems privažiuoti prie pastato, kas yra neteisinga. Taip pat, jau minėta, kad pagal atsakovų parengtą planą iš ieškovų atimama galimybė prieiti prie elektros skaitiklio, esančio atsakovams pateiktame žemės sklypo dalyje M, todėl toks siūlomas žemės sklypo naudojimasis pažeidžia ieškovų teises. Kaip matyti iš atsakovų pateikto plano, nors 300 kv. m žemės sklypo dalyje M yra elektros skaitikliai (prie posūkio taškų 3-25), prie kurių yra būtina patekti, visa minėta žemės sklypo dalis yra paskirta išimtiniam E. M. naudojimui, tokiu būdu paneigiant ieškovų galimybę patekti prie elektros skaitiklių. Tuo tarpu pagal UAB „Geopora“ parengtą ginčo žemės sklypo planą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra numatytas 40 kv. m žemės sklypo plotas, kuris paskirtas bendram V. L. su K. L., bei E. M. naudojimui. Tokiu būdu yra užtikrinama E. M. galimybė naudoti žemės sklypo plotą prie jo išimtiniam naudojimui paskirtos kitos žemės sklypo dalies bei tuo pačiu yra užtikrinama Ieškovų galimybė naudoti minėtą žemės sklypo plotą, kuriame yra elektros apskaitos skaitiklis, prie kurio būtinas nuolatinis patekimas.

Atsakovų patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nėra užtikrinama galimybė tinkamai eksploatuoti žemės sklype esančius ir ieškovams nuosavybės teise priklausančius statinius (patalpas). Žemės sklype esančios ir ieškovams priklausančios patalpos yra gamybos paskirties, dėl ko yra reikalinga patekti į žemės sklypą prie ieškovams priklausančių patalpų su sunkiasvorėmis didelių gabaritų transporto priemonėmis. Be to, tokia yra ilgametė faktinė nusistovėjusi sklypo naudojimo tvarka. Todėl išimtiniam naudojimui paskiriamas žemės sklypo plotas (ties posūkio taškais 40-41-15-14) iš ilgio nėra pakankamas iš kelio įsukti į ieškovams nuosavybės teise priklausančias patalpas, tokiu būdu apsunkinant galimybę naudotis žemės sklype esančias patalpas pagal paskirtį ir užprogramuojant konfliktą. Tuo tarpu pagal UAB „Geopora“ parengtą planą toks patekimas prie statinio yra užtikrinamas, tuo pačiu nebloginant atsakovams patekimo prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų.

Atsakovai nurodė, kad tiek ieškovų tiek atsakovų planai numato maždaug tas pačias vietas paskirtas šalims bendram naudojimuisi, taip pat bendrą įvažiavimą į žemės sklypą ir bendrą teritoriją prie patekimo į pastatą. Tačiau ieškovai siūlo nustatyti 39 kv., atsakovai 36 kv. Šiuo atveju ieškovas neįrodė, kodėl jam turėtų būti paskirta didesnė dalis. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendro naudojimosi teritoriją turėtų patekti kuo mažesnė dalis žemės, didesnė dalis turėtų būti palikta asmeniniam naudojimui, tuo labiau kai yra didelė disproporcija tarp nuosavybės dalių. Tuo labiau, kad ieškovai valdo didžiąją dalį žemių. Tiek ieškovas ir atsakovai numato, kad tam, kad naudotis asmeniniais žemės sklypo plotais, reikalingas patekimas į žemės sklypą. Šiuo atveju abu numato, kad tai yra ne takas o mažas įvažiavimas. Pažymi, kad tai yra ne kažkoks valstybinis kelias, o tai yra paprasčiausias įvažiavimas. Nebūtinai čia turi prasilenkti du automobiliai, jie gali esant reikalui vienas kitą praleisti. Nebūtina nustatyti tokio kelio pločio, kad galėtų prasilenkti du sunkvežimiai. Čia eismas nėra intensyvus. Į savaitę čia pravažiuoja tik keli sunkvežimiai. Pagal atsakovų pateiktą planą tiek iš vienos tiek iš kitos pusės važiuojantis automobilis pamatytų vienas kitą priešais atvažiuojantį ir galėtų jį praleisti. Kaip jau minėtą pagal teismų praktiką į bendro naudojimosi plotą turi būti palikta kuo mažiau žemės, kad liktų daugiau žemės asmeniniam naudojimuisi, neatsižvelgiant į turimas žemių proporcijas. Pagal Kasacinį teismą nebūtinai turėtų būti užtikrintas privažiavimas prie statinio. Turėtų būti nustatytas priėjimas. Be to skirtingai negu atsakovai ieškovas prie pastato gali privažiuoti per kitą pusę tarp taškų 38-37. Šiuo atveju ieškovo teisė tikrai nebus pažeistos. Paminėtas statybos reglamentas STR-2.03.2005 yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitališkai remontuojamiems gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių tvarkymo bendriesiems reikalavimas. Šiuo atveju šis sklypas nėra naujai projektuojamas, statiniai ir pats sklypas nėra rekonstruojami, todėl vadovautis šiuo reglamentu numatančiu kelių pločius negalima.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta patikslinto ieškinio reikalavimai dėl ieškovų V. L., K. L., ir atsakovų R. B. ir E. M. 0,6009 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2022-02-18 UAB „Geopora“ parengtą 6009 kv. m žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo planus Nr. 1 ir Nr. 2 atmestini bei tenkintinas patikslinto priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geostata “ 2022-01-13 Žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.