- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2-2768-514/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00839-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- A. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovui A. J. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 444,76 Eur žalos atlyginimo, iš jų 4 244,76 Eur turtinės žalos ir 2 200 Eur neturtinės žalos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodė, kad daugiabučio namo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2016 m. sausio 12 d., buvo priimtas sprendimas leisti ieškovui savo lėšomis įsirengti gyvenamąsias patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungė. Minėtame susirinkime dalyvavo atsakovas, kuris sprendimui pritarė. Pagal namo rekonstrukcijos projektą pastogėje buvo įrenginėjami du butai, tame tarpe butas (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 5 d. atsakovas tyčia savavališkai atjungė nuotekų išleidimą iš buto (duomenys neskelbtini). Dėl valdymo teisės pažeidimo ieškiniu kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus, 2019 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-75-225/2019 ieškinys buvo patenkintas ir atsakovas įpareigotas per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu pašalinti valdymo teisės pažeidimą ir pajungti nuotekų vamzdį iš buto (duomenys neskelbtini) į bute (duomenys neskelbtini) esantį nuotekų stovą. Teismas A. J. veiksmus – ieškovo teisės naudotis bendro naudojimo objektu pažeidimą pripažino neteisėtais. Atsakovas teismo sprendimą įvykdė 2020 m. sausio 30 d., t. y. paskutinę teismo paskirto termino dieną. Buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2020 m. birželio 1 d., butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. birželio 10 d. Dėl atsakovo kaltės ieškovas laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. negalėjo naudotis jam priklausančiu butu – gauti Valstybinės statybos inspekcijos statybos užbaigimo aktą. Buto rekonstrukcija ir buto apdaila buvo baigti (sumontuoti dušo kabina, klozetas, kriauklė ir vonios baldai, virtuvės baldų komplektas su kriaukle). 2018 m. balandžio mėnesį butas buvo visiškai įrengtas ir tinkamas gyventi. Buvo likę tik priduoti Valstybinei statybų inspekcijai ir įteisinti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau dėl atsakovo kaltės nebuvo galima butu naudotis pačiam ar įstatymų nustatyta tvarka leisti naudotis butu tretiesiems asmenims, tame tarpe – butą išnuomoti. Dėl atsakovo kaltės - nuotekų sistemos sugadinimo, nebuvo įmanoma gauti Valstybinės statybos inspekcijos statybos užbaigimo akto. Dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovas patyrė žalą, kurią pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas privalo atlyginti. Ieškovas 22 mėnesius negalėjo buto išnuomoti ir gauti pajamas, nors jau buvo sudaręs žodinę buto nuomos sutartį už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Tokiu būdu ieškovas negavo 3 760 Eur pajamų (minusavus mokėtiną gyventojų pajamų mokestį). Kaip įrodymą apie galimybę išnuomoti butą pateikė 2020 m. liepos 1 d. buto nuomos sutartį. Už buto komunalinius mokesčius laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. ieškovas sumokėjo 484,76 Eur. Nenaudoti elektros energijos nebuvo įmanoma dėl sumontuotos vandens šildymo aparatūros. Jos atjungimas nuo elektros energijos galėjo sukelti aparatūros sugadinimą. Be to, ieškovas patyrė neturtinę žalą – dėl atsakovo kaltų veiksmų 22 mėnesius negalėdamas naudotis jam priklausančiu turtu, turėjo įrodinėti savo teisybę teismuose. Savo esme A. J. tyčiniai veiksmai buvo ne tik neteisėti, tačiau ir akivaizdžiai žeminantys ieškovo orumą, nukreipti į dvasinių bei moralinių nepatogumų atsiradimą. Ieškovas jam padarytą neturinę žalą vertino 100 Eur per mėnesį, viso neturtinės žalos atlyginimui prašo priteisti iš atsakovo 2 200 Eur.
Pažymėjo, kad atliekant buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbus, tame tarpe – nuotekų prijungimą prie namo bendro naudojimo tinklo, jokios atsakovo teisės nebuvo pažeistos: darbai atsakovo bute buvo vykdomi su jo sutikimu ir jokių pretenzijų atsakovas nereiškė net puse metų po darbų atlikimo. Prisijungimo prie nuotekų tinklo darbai buvo atlikti kokybiškai, atsakovo bute dėl to neatsirado neigiamos pasekmės – pratekėjimai, drėgmės kaupimasis ar pan.
Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. sausio 12 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu buvo sprendžiamas vienas darbotvarkės klausimas „Dėl bendrijos stogo remonto darbų“. Susirinkime nutarta pritarti ieškovo pasiūlymui ir leisti savo lėšomis įrengti šlaitinį stogą, pastogėje įsirengiant gyvenamąsias patalpas. Jokie kiti klausimai, tame tarpe ir klausimai dėl inžinerinių sistemų pajungimo vietos, susirinkimo metu sprendžiami nebuvo. Rekonstrukcijos darbų projekto 3.10 punkte nebuvo nurodyta iš kurių stovų ir kokiose vietose numatomas prijungimas, nepažymėta konkreti pajungimo vieta, o tik konstatuota, kad buitinių nuotekų šalinimas numatomas per pastate esančius stovus. 2016 metais atsakovui ir kitiems name esančių butų savininkams nebuvo pateikta jokia informacija apie numatomus nuotekų tinklų pravedimus per jų buto patalpas. Atsakovo nuomone, ieškovas, prieš atlikdamas darbus, atsakovui ir visiems kitiems namo butų savininkams, turėjo pateikti inžinerinių tinklų išvedžiojimo ir pajungimo projektą bei nurodyti, kokiu būdu bus vykdomi darbai. Ieškovas nepateikė nei projektinių dokumentų techninio ir darbo projekto, iš kurių būtų galima spręsti apie numatomus atlikti prisijungimo darbus, nei prisijungimo sąlygų. Kol šių dokumentų nebuvo, ieškovas negalėjo reikalauti leisti pajungti inžinerinius tinklus per svetimus butus. Tai patvirtina UAB „Plungės vandenys“ 2019 m. balandžio 25 raštas Nr.73, kuriame pateikta informacija, kad norint įsitikinti, kad namo bendrasavininkiai sutinka dėl naujo vartotojo prisijungimo prie bendrų namo tinklų, yra prašoma pateikti namo bendrijos ar administruojančios įmonės sutikimus. Vertinant šį raštą, matyti, kad prisijungimui prie bendrų nuotekų tinklų S. P. turėjo gauti namo bendrijos sutikimą, bet jo net neprašė, inžinerinių sistemų projektinių sprendinių ir atitinkamų techninio projekto dalių, darbo projekto nerengė. Darbo projektas buvo parengtas 2019 m. kovo 21 d., po daugkartinio atsakovų reikalavimų nagrinėjant civilinę bylą Plungės apylinkės teisme. Taigi, faktiškai tik tada ieškovas įgijo teisę prašyti bendraturčių sutikimo leisti įsivesti nuotekų tinklus pagal techninį ir darbo projektą. 2018 metais dar teberenovuojant namą, darbininkai atsakovo bute atliko kai kuriuos nuotekų tinklų įrengimo bei vamzdynų keitimo darbus, tačiau jų nepabaigė, nes ieškovas nebesutiko keisti nuotekų vamzdžio, einančio tiesiai į jo butą Nr.5, dėl to, kad neva pas jį bute padarytas remontas ir nieko negalima griauti. Ieškovo bute (duomenys neskelbtini) ir laiptinėje statybos darbus vykdę statybininkai užkišo nuotekų sistemą statybinėmis medžiagomis, todėl namo bendrija du kartus kvietė avarinę tarnybą. Tai akivaizdžiai parodo, kad ieškovo organizuoti darbai buvo vykdomi netinkamai. Be to, atsakovo butas 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo aplietas, tuo pačiu metu ieškovo bute dirbo apdailininkai. Iš šių faktų darė išvadą, kad ieškovas 2018 m. balandžio 5 d. niekaip negalėjo gyventi bute ar jo nuomoti, todėl negali reikalauti atlyginti menamą žalą. Be to, ieškovas, žinodamas, kad nuotekų tinklai neveikia, 2019 m. vasario 17 d., savo bute paleido vandenį ir taip vėl apipylė atsakovo butą. Pažymėjo, kad ieškovas suklastojo dokumentą, leidžiantį prisijungti prie nuotekų sistemos per namo trečio aukšto butus. Iš 2019 m. sausio mėn. gyventojams atsiųstos sąskaitos iš UAB „Plungės šilumos tinklai“, išaiškėjo, kad 2018 m. gruodžio mėn. buvo šildomos naujai įrengtos patalpos palėpėje, kurioms šilumos apskaita nebuvo vykdoma (buitiniai šilumos skaitikliai sumontuoti, neplombuoti), nes ieškovas nebuvo pateikęs Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos ir nebuvo sudaręs sutarties dėl šilumos tiekimo. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 2 d. kreipėsi su skundu į VTPISĮ Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl ne pagal projektą atliktų rekonstrukcijos darbų, 2019 m. liepos 15 d. ieškovui surašytas privalomas nurodymas Nr.PN-621, kuriuo S. P. įpareigotas įrengti liuką išlipimui ant stogo taip, kad atitiktų Projekto Nr.1 sprendinius. VTPISĮ Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 19 d. rašte konstatuota, kad rekonstrukcijos darbai pagal projektą Nr. 1 nėra baigti. Įvertinęs ieškovo veiksmus, darė išvadą, kad ieškovas negalėjo naudotis jam priklausančiu butu ne dėl atsakovo veiksmų.
Akcentavo, kad civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nesutiko su ieškovo pateiktu žalos apskaičiavimu. Ieškovas prašydamas atlyginti žalą, susijusią su mokesčiais už elektrą, nepateikė jokių įrodymų, susijusių su negalėjimu atjungti elektros energijos dėl vandens šildymo aparatūros. Taip pat nepateikė duomenų apie sunaudotos elektros energijos kiekius už 2018 metus iki gruodžio mėn. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas elektros energijos tiekimo sutartį sudarė tik 2018 m. rugsėjo 21 d., darė išvadą, jog iki tol ieškovas net neturėjo teisės naudoti elektros. Iš sąskaitose už elektros energiją nurodytų sunaudotos energijos kiekių sprendė, kad elektra naudota ne buitiniams tikslams, o remontui. Patirtas šildymo išlaidas laikė paties ieškovo išlaidomis, nes iki pat 2020 m. birželio 1 d. ieškovas tebevykdė namo rekonstrukcijos darbus, todėl atsakovo veiksmai ieškovo sunaudotam elektros energijos kiekiui ar šilumos energijos kiekiui įtakos neturėjo, sumokėti mokesčiai negali būti vertinami kaip patirta žala dėl atsakovo kaltės. Prašoma priteisti 484,76 Eur suma nelaikytina tiesioginėmis ieškovo išlaidomis, susijusiomis su rekonstruojamų patalpų išlaikymu, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje prašė atmesti.
Nesutiko su ieškovo argumentu, kad dėl nuotekų sistemos sugadinimo ieškovas negalėjo gauti Valstybinės statybos inspekcijos statybos užbaigimo akto ir dėl to 22 mėnesius negalėjo gauti pajamų iš buto nuomos. Atsakovo vertinimu nebaigus rekonstrukcijos darbų, ieškovas negalėjo sudaryti nuomos sutarties. Elektros energija į butą buvo teikiama pagal 2018 m. rugsėjo 21 d., sutartį, šilumos energija – pagal 2019 m. sausio 10 d., VTPISĮ Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr.(16.2)2D-9574 konstatuota, kad rekonstrukcijos darbai pagal projektą Nr. 1 nėra baigti, todėl nebuvo įmanoma išnuomoti buto tuo laikotarpiu, kada jis nebuvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis būtų gavęs 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį už buto nuomą. Tai, kad į bylą yra pateikta nuomos sutartis 250 Eur sumai per mėnesį už šalia esantį butą, neįrodo, kad tokia ar mažesnė nuomos kaina būtų gauta. Atkreipė dėmesį, kad civilinės bylos Nr.e2-75-225/2019 nagrinėjimo Plungės apylinkės teisme metu, ieškovas, duodamas parodymus paaiškino, kad butas Nr.9 bus skirtas jo šeimos gyvenimui. Asmens negautos pajamos galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodytų, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės, ieškovas pajamų realumą pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė.
Pasisakydamas dėl neturtinės žalos nurodė, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodytos neturtinės žalos buvimo faktų, ieškovas tik abstrakčiai nurodo, kad atsakovo veiksmai buvo žeminantys jo orumą, nukreipti į dvasinių bei moralinių nepatogumų atsiradimą, tačiau jokių įrodymų apie patikrą neturtinę žalą nepateikia, todėl laikė, kad ieškovas neturtinės žalos fakto neįrodė.
Atsakovo nuomone ginčai teismuose atsirado dėl paties ieškovo kaltės, kai jis, nesiskaitydamas su kitais namo butų savininkais, elgėsi netinkamai, neteikė atitinkamų dokumentų butų savininkams. Ieškovas visada galėjo naudotis savo turtu, tiek jo rekonstrukcijos eigoje, tiek ir rekonstrukcijai pasibaigus. Ieškovui nebuvo blokuotas įėjimas į butą, jis galėjo laisvai jį remontuoti, rekonstruoti, atlikti vidaus apdailos darbus. Tai, kad bute nebuvo nuotekų šalinimo vamzdžio, yra tik paties ieškovo elgesio rezultatas. Ieškovas nesiekė derybų su butų savininkais, neprašė raštiško sutikimo įrengti nuotekų sistemą, nepateikė nuotekų tinklų darbo projekto iki pat 2019 m. kovo 21 d., nukrypo nuo rekonstrukcijos projekto ir 2019 m. liepos 19 d. darbų dar nebuvo baigęs dėl savo paties veiksmų ar neveikimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad ieškovui S. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., kurį ieškovas įgijo statybos būdu, rekonstruojant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Plungės m., rekonstrukcijos metu buvo įrengti du butai, tarp jų butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. J. 2018 m. balandžio 5 d. atjungė nuotekų vamzdį, einantį iš ieškovui priklausančio buto vonios kambario, į V. J. priklausiusio buto, es. (duomenys neskelbtini), Plungėje, vonios patalpoje esantį nuotekų stovą. 2019 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu atsakovas įpareigotas per 15 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu pašalinti valdymo teisės pažeidimą ir pajungti nuotekų vamzdį iš jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, vonios patalpos, žymimos indeksu 2, į atsakovui V. J. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), Plungėje, vonios patalpoje, žymimoje indeksu 2, esantį nuotekų stovą. Teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą pašalinti ieškovo valdymo teisės pažeidimą įvykdytas ir nuotekų vamzdis pajungtas 2020 m. sausio 30 d. Rekonstrukcijos darbai baigti 2020 m. birželio 1 d., butas (duomenys neskelbtini) įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2020 m. birželio 10 d.
Dėl turtinės žalos
Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. dėl atsakovo veiksmų. savavališkai atjungus nuotekų išleidimą iš ieškovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Plungės m. Ieškovo teigimu dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė nuostolių, mokėdamas mokesčius už butą, negaudamas pajamų dėl prarastos galimybės išnuomoti butą, taip pat patyrė neturtinę žalą.
Ieškovas žalą kildina iš neteisėtų atsakovo veiksmų, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245- 6.249 straipsnių nuostatomis, todėl, kad būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: ieškovo patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
Vadovaujantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas nebeveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo veiksmų neteisėtumas ir kaltė yra nustatyti 2019 m. gegužės 27 d. Plungės apylinkės teismo sprendimu (civ byla Nr. e2-75-225/2019), kuriuo konstatuota, kad atsakovas, savavališkai atjungdamas ieškovo butą nuo bendro naudojimo nuotekų stovo, nevykdė pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti ir jas naudotis nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų – ieškovo teisės naudotis bendro naudojimo objektu. Tokie atsakovo veiksmai pripažinti neteisėtais. Taigi viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėti atsakovo veiksmai - nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl veiksmų neteisėtumo pakartotinai įrodinėti nereikia. Išnagrinėtoje byloje priimtas teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.
Ieškovas, prašydamas priteisti žalą ir įrodinėdamas jos dydį pateikė sąskaitas už elektros energiją, šilumą ir vandenį. Jo paskaičiavimu už buto komunalinius mokesčius laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2020 m. sausio 30 d. sumokėjo 484,76 Eur. Ieškovo vertinimu šiuos nuostolius patyrė dėl atsakovo veiksmų, nes negalėdamas išnuomoti buto komunalinius mokesčius turėjo mokėti pats ieškovas, kai pagal buto nuomos sutartis šie mokesčiai būtų apmokami nuomininkų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), tačiau atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius. Vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio, teismas sprendžia, kad ieškovo turėtos išlaidos apmokėjimui už elektros energiją nėra susijusios su neteisėtais atsakovo veiksmais. Šių išlaidų dydį lemia sunaudotos energijos kiekis, už kurį turėtų mokėti vartotojas. Teismas kaip nepagrįstą atmeta ieškovo argumentą, kad šios išlaidos susidarė dėl būtinybės užtikrinti pastovų elektros tiekimą ir palaikyti atitinkamą temperatūrą bute sumontuotame boileryje, nes priešingu atveju rangovas, atlikęs inžinerinių tinklų montavimo darbus, nesuteiktų garantijos bute sumontuotam boileriui. Iš UAB „Eurosistema ir ko“, atlikusios inžinerinių tinklų montavimo darbus bute (duomenys neskelbtini), pranešimo turinio seka, kad pastovus elektros tiekimas reikalingas atitinkamos įrenginių ir vandens temperatūros palaikymui dėl legionella bakterijų prevencijos. Bute niekam negyvenant, tinkamos temperatūros vandens palaikymas nebuvo būtinas, boilerį kaip ir bet kokį kitą įrenginį buvo galima atjungti, ieškovas nesiėmė veiksmų, kad išvengtų šių išlaidų ir jų nepatirti, dėl ko teismas sprendžia, kad šios išlaidos (pagal pateiktas sąskaitas 150,75 Eur) susidarė ne dėl atsakovo veiksmų ir ieškinį dalyje dėl šių išlaidų netenkina. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad galimai 2018 m. gruodžio ir 2019 m. sausio mėnesiais elektros energija buvo naudojama kabeliams, šildantiems stogo įlajas, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, jeigu elektros energija ir buvo naudojama ieškovo nurodytiems tikslams, šias išlaidas turėtų atlyginti visi bendro naudojimo objekto valdytojai (namo gyventojai), o tai jau būtų kito ginčo pagrindas ir dalykas.
Pagal pateiktas sąskaitas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. sausio 31 d. ieškovas privalėjo sumokėti 258,84 Eur (95,48+43,19+41,01+23,20+1,44+27,20+27,32) už šildymą, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą UAB Plungės šilumos tinklai“ bei 8,64 Eur UAB „Plungės vandenys“ (0,73x10+1,34).
Byloje ieškovo paaiškinimais, teismo sprendimu nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-75-225/2019 nustatyta, kad ieškovo butą nuo bendro nuotekų stovo atsakovas atjungė 2018 m. balandžio 5 d., pajungė 2020 m. sausio 30 d. Rekonstrukcijos darbai baigti 2020 m. birželio 1 d., butas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2020 m. birželio 10 d. (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Pagal ieškovo paaiškinimus teismas daro išvadą, kad pagrindinė priežastis, dėl ko užsitęsė rekonstrukcijos darbai buvo ta, kad dėl atsakovo veiksmų buvo sugadinta nuotekų sistema, kuria ieškovas jau naudojosi nuo 2017 m. lapkričio mėnesio. Iki tol, kol atsakovas nepajungė nuotekų vamzdžio į nuotekų stovą, ieškovas negalėjo užbaigti rekonstrukcijos darbų ir atlikti statybos užbaigimo procedūras, numatytas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje (gauti statybos užbaigimo aktą), daiktines teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nors ir negalėdamas naudotis butu, privalėjo mokėti mokesčius, susijusius su buto šildymu, vandens tiekimu, kadangi su tiekėjais sutartys jau buvo sudarytos (pagal UAB „Plungės šilumos tinklai“ informaciją šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis dėl palėpės (butų Nr. 8, 9) šildymo sudaryta 2019 m. sausio 10 d.), Pagal UAB „Plungės vandenys“ sąskaitas už 2019 m. vasario - 2020 m. sausio mėnesius mokesčiai priskaičiuoti ne už suvartotą vandenį, mokestis paskaičiuotas kaip pardavimo kaina (abonentinis mokestis), kurią privalo mokėti visi vartotojai, nepriklausomai nuo sunaudoto vandens kiekio (htpps://plungesvandenys.lt/kainos), todėl nepaisant to, kad bute niekas negyvena ieškovas privalėjo mokėti ir šį mokestį.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. liepos 15 d. ieškovui buvo surašytas privalomas nurodymas, kuriuo ieškovas įpareigotas įrengti liuką išlipimui ant stogo, kad atitiktų Projekto Nr.1 sprendinius, o 2019 m. liepos 19 d. VTPISĮ Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte konstatuota, kad rekonstrukcijos darbai pagal projektą nėra baigti, kas anot atsakovo patvirtina, jog rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti. Atsakovo nurodytas privalomas nurodymas ir minėtame rašte užfiksuotos aplinkybės nėra susijusios su butu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo minimi dokumentai nei patvirtina, nei paneigia ieškovo nurodytų aplinkybių, jog bute (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbai buvo baigti 2018 m. balandžio mėnesį. Atsakovo iniciatyva iškviestos ir apklaustos liudytojos S. R. parodymais nustatyta, kad bute 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo atliekami tik apdailos darbai, butas baigiamas įruošti, paliktos angos santechninių įrenginių pajungimui. Remiantis šios liudytojos parodymais, nustatytomis aplinkybėmis dėl sutarčių su šilumos ir geriamo vandens tiekėjais, tikėtina ieškovo paaiškinimais, jog pagrindinė priežastis, kliudžiusi naudotis butu, buvo nuotekų sistemos sugadinimas. Išlaidos ieškovo patirtos 2019 m. sausio - 2020 m. sausio mėnesiais, kai iš esmės visi buto statybos darbai jau buvo baigti, šias išlaidas (267,48 Eur) teismas vertina kaip ieškovo patirtus nuostolius, kuriuos įpareigotinas atlyginti atsakovas.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 3 760 Eur turtinės žalos dėl negautų pajamų, įrodinėdamas, jog dėl atsakovo veiksmų 22 mėnesius negalėjo buto išnuomoti ir gauti pajamas, nors jau buvo sudaręs žodinę nuomos sutartį.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir pan.
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas visais atvejais svarbu nustatyti ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui.
Teismo vertinimu, ieškovo prašomos priteisti negautos pajamos byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste laikytinos tikėtinomis, jų realumas nėra grindžiamas objektyviais duomenimis.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad butas 2018 m. balandžio mėnesį buvo įruoštas, todėl ieškovas turėjo galimybę nuo šios datos nuomoti butą ir gauti pajamas, negautas pajamas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. sausio mėnesio, t. y. už 22 mėnesius. Teismo vertinimu butas nuo ieškovo nurodomos datos negalėjo būti išnuomotas vien dėl to, kad bute nebuvo apšvietimo ir šildymo. Pagal įrašus sąskaitose dėl apmokėjimo už elektros energiją matyti, kad sutartis dėl elektros tiekimo į butą sudaryta 2018 m. rugsėjo 21 d., pagal UAB „Plungės šilumos tinklai“ informaciją sutartis dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sudaryta 2019 m. sausio 10 d. Byloje nustatyta, kad rekonstrukcijos darbai baigti 2020 m. birželio 1 d., butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. birželio 10 d. Žodinės sutarties sudarymo metu (kaip nurodo ieškovas 2018 m. balandžio mėnesį) nebuvo nuomos sutarties dalyko, nes pagal CK 6.581 straipsnio nuostatas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas <...>. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas ypatingųjų ir neypatingųjų statinių <...> statyba užbaigiama <...> surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 10.2 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas – statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos (toliau – komisija) surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Taigi, statybos užbaigimo aktas yra atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams patvirtinantis dokumentas. Todėl tik nuo statybos užbaigimo akto, kuriuo konstatuojama, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, gavimo momento butas galėjo būti išnuomota kaip tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d.
Ieškovo teigimu pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas negalėjo gauti statybos užbaigimo akto buvo neteisėti atsakovo veiksmai. Teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios statybos užbaigimo įforminimo procedūros užsitęsė. Pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 19 d. atsakymą daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkei 2019 m. liepos 15 d. surašytas privalomasis nurodymas ir pateiktas vykdymui ieškovui, nurodant įrengti liuką išlipimui ant stogo taip, kad atitiktų Projekto 1 sprendimus. Šiame akte užfiksuotos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad namo rekonstrukcijos darbai pagal projektą nebuvo baigti 2019 m. liepos 15 d., kad kliūtis gauti statybos užbaigimo aktą nebuvo tik atsakovo veiksmai. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nerealu, jog ieškovas būtų įgijęs teisę į nuompinigius nuo 2018 m. balandžio mėnesio.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalis neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turėjo būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį negautų pajamų forma, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad statydamas butą ketino jį nuomoti ir buvo numatęs iš to gauti pajamų, kad pagrįstai galėjo tikėtis jų gauti ir pajamų negavo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą e2-75-225/2019 ieškovas nurodė, kad ruošėsi tame bute gyventi su šeima (teismo posėdžio garso įrašas nuo 17.16 min.). Ieškovo pateikta 2020 m. birželio 1 d. nuomos sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos patvirtina, kad butas šiuo metu yra nuomojamas ir kad ieškovo šeimos planai dėl apsigyvenimo bute (duomenys neskelbtini) pasikeitė, tačiau neįrodo, kad ieškovas būtų iš anksto buvo numatęs gauti pajamų iš buto nuomos, kad atliko aktyvius veiksmus, nukreiptus į tokių pajamų gavimą. Butų nuoma nėra ieškovo vykdoma veikla, todėl vien prielaida, kad ieškovas būtų galėjęs gauti pajamų, jeigu atsakovas būtų pašalinęs valdymo pažeidimus yra nepakankama žalai įrodyti ir esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl namo rekonstrukcijos neužbaigtumo ieškovo ieškinys dalyje dėl nuostolių negautų pajamų forma netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos
Byloje kilo ginčas ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų – nuotekų sistemos sugadinimo, ieškovas patyrė 2 200 Eur neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais bei moraliniais nepatogumais, taip pat nepatogumais negalint naudotis priklausančiu butu, dalyvaujant teisminiuose ginčuose.
CK 250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai neturtinės žalos atlyginimo, kaip konstitucinio principo, neužtikrina galiojantys įstatymai, reikia tiesiogiai remtis konstitucinėmis žalos atlyginimo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010; 2014 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2014; 2015 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas faktiškai nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
Atsakovas, nesutikdamas su ieškovo reikalavimais dėl neturinės žalos atlyginimo, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie padarytą žalą, laikė, kad ieškovas neturtinės žalos fakto neįrodė. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtino pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginio ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, neturi būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Ieškovas, prašydamas atlyginti neturinę žalą nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, negalint naudotis butu, dalyvaujant teisminiuose procesuose. Teismo vertinimu dėl atsakovo veiksmų, atjungiant ieškovo baigiamą įruošti butą nuo nuotekų sistemos, ieškovas iš tiesų patyrė tam tikrų išgyvenimų, nepatogumų (neturėjo galimybės suplanuotu laiku baigti buto įrengimą ir juo naudotis, privalėjo dalyvauti teisminiuose ginčuose), laiko sąnaudų, nenumatytų išlaidų ir papildomų rūpesčių. Savavališkas nuotekų sistemos atjungimas truko daugiau nei metus laiko (22 mėnesius), atsakovas, net ir esant priimtam teismo 2019 m. gegužės 27 d. sprendimui, įpareigojančiam pašalinti ieškovo valdymo teisės pažeidimą, sprendimo nevykdė kol nebuvo sprendimo teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka, atsakovo sąmoningi neteisėti veiksmai buvo trunkamojo pobūdžio, priklausę išimtinai nuo atsakovo valios, todėl ieškovo patirti išgyvenimai ir rūpesčiai buvo ilgalaikiai. Tačiau ieškovo pareikštas reikalaujamos neturinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos nuostatų. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
Nagrinėjamu atveju pažeidimas susijęs su valdymu, turtinė žala ieškovui kompensuojama priteisiant žalos atlyginimą. Teismo vertinimu patirtus ieškovo dvasinius išgyvenimus lėmė ne tik atsakovo veiksmai, bet ir kiti paraleliai vykę teisminiai procesai (dėl pareikštų kaltinimų klastojus dokumentus 2019 m. spalio 11 d. Plungės apylinkės nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 300 straipsnyje 1 dalyje numatytos veikos, dėl kurios Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2019 m. lapkričio 11 d. buvo išteisintas). 2019 m. gegužės 27 d. teismo sprendimu nustatyta, kad ir paties ieškovo elgesys (ignoruojant kitų butų savininkų teises dėl bendro naudojimo objektų) sąlygojo susidariusią situaciją ir jo kaip savininko teisių pažeidimą. Be to, vertinami ir paties ieškovo veiksmai po nuotekų sistemos sugadinimo. Atsakovas nuotekų sistemą atjungė 2018 m. balandžio 5 d., ieškovas ieškinį atsakovui dėl valdymo teisės pažeidimo pareiškė 2019 m. sausio 30 d. (civ. byla Nr. e2-818-514/2019). Tokie ieškovo veiksmai (nebandant apginti pažeistų teisių iš karto po pažeidimo) leidžia spręsti, kad tam tikrą laikotarpį ieškovas nelaikė atsakovo veiksmų kaip sukeliančių itin didelę žalą ar didelius nepatogumus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad bute, kurį atsakovas atjungė nuo nuotekų sistemos, ieškovo šeima dar negyveno, į teismų praktikos formuojamus atlygintinos žalos dydžius panašiose bylose kai žala padaroma turtui ar pažeidžiamos turtinės teisės bei į tai, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, bet kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, teismas sprendžia, kad atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus neturinei žalai atlyginti suma būtų 750 Eur. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas (CPK 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 str. 1 d. analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos).
Ieškovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai sudaro 1 200 Eur (2020 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo pavedimas). Išlaidos teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, spręstina, kad patenkinama 40 ? reikalavimų (ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas 6 procentais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas 34 procentų, (6+34) / 2 = 40 procentų)), šios išlaidos mažintinos, išieškant iš atsakovo 486 Eur. Iš atsakovo taip pat priteistinas 23 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsakovas taip pat turėjo išlaidų teisinei pagalbai, kurios sudaro 1 000 Eur (pinigų priėmimo kvitas Nr. 1017142). Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovas privalo atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 600 Eur. Įskaičius mokėjimus, nustatytina, kad atsakovui iš ieškovo mokėtina bylinėjimosi išlaidų suma 97 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo S. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. P. iš atsakovo A. J. 267,48 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis Eur 48 ct) turtinės žalos atlyginimo, 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti atsakovui A. J. iš ieškovo S. P. 97 Eur (devyniasdešimt septynis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.