- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-22
- Bylos Nr.
- eII-796-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00793-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių valdybos atstovui Vaidui Giršvildui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-166846-2025 (ROIK: 25279108556) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. rugpjūčio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-133652-2025 S. S. už tai, kad jis 2025 m. liepos 9 d. 08.50 val. kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas 62,261 km – 62,924 km vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, ir viršijo vidutinį 50 km/h greitį 15 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-166846-2025 S. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 90 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą 416 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 21 Eur bauda, už nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 375 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu S. S. prašo panaikinti 2025 m. spalio 10 d. nutarimą dalyje dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės. Skunde nurodyta, kad jis turi tarptautines Lietuvos teritorijoje galiojančias vairuotojo teises, leidžiančias jam vairuoti, todėl bauda ir teisių atėmimas už vairavimą neturint teisės vairuoti paskirta nepagrįstai. Su nusižengimais už greičio viršijimą ir civilinės atsakomybės draudimo neturėjimo sutinka.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir AB „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo
pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal minėto 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Įstatymas nurodo, kad 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 nuostatomis „Nuolatinis Lietuvos gyventojas“ yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje (4 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ ( toliau – Taisyklės) nustatyta vairuotojų pažymėjimų išdavimo tvarka asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta,
kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga nelaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo. Gyventojų registro išrašo apie asmenį duomenimis nustatyta, kad S. S. 2023 m. kovo 20 d. išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. S. S. nuo 2023 m. balandžio 6 d. deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nuolat čia gyvena. Nuo nurodytos datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau S. S. pažeidimo padarymo metu neturėjo jo vardu išduoto Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamu atveju, S. S. deklaravus nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir esant jo nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvoje, 6 mėnesių terminas skaičiuojamas būtent nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Sodros duomenų bazėje pateikti duomenys, kad S. S. nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. kovo 5 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S. nepilnametis sūnus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje ir čia deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad S. S. ir jo sūnus M. S. Lietuvoje deklaravę tą patį gyvenamosios vietos adresą, tai yra (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad S. S. Lietuvoje nuolat gyvena, čia yra jo asmeninių ir socialinių interesų centras, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėse sistemose, informacijos apie tai, kad S. S. per minimą laikotarpį būtų išvykęs iš Lietuvos, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Institucijos nuomone, pareiškėjas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Teikdamas skundą, S. S. pateikė Rusijoje 2023 m. gruodžio 27 d. išduoto tarptautinio vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), skaitmeninę kopiją. Pabrėžtina, Rusijoje išduotas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas S. S. vardu, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o būtent tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus 185 dienoms, neturėjo Lietuvos Respublikoje patvirtintos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pagal susiformavusią teismų praktiką nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, išskyrus asmenis, turinčius Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus užsienio vairuotojo pažymėjimus, norintis vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, turi užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą legalizuoti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. AN2-185-1020/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis Nr. AN2-70-655/2018). Analogiškoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2025 m. spalio 21 d. nutartyje dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. Nr. 2AT-34-697/2025 pasisakė, kad „Tokios byloje nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, skirtingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, leido tiek Institucijai, tiek žemesnės instancijos teismams L. S. pripažinti asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jo kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikuoti ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Nėra abejonių, kad pareiškėjas, turėdamas nemenką gyvenimišką, taip pat vairavimo patirtį, turėdamas ne tik nacionalinį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet ir jo pagrindu išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas jos nuolatinio gyventojo statusą, domėjosi ir žinojo trečiosios šalies išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo Lietuvoje, teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje suteikimo ypatumus, nepaisydamas to, teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė. Taigi, tiek Institucija, tiek ir žemesnės instancijos teismai, taikydami L. S. ANK 424 straipsnio 3 dalį, esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė.“ LAT formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad „<…> konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais; taip pat kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, 2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020). „ <…> Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020). Remiantis aukščiau išdėstytu mano, kad Institucijos pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti S. S., kai atsakomybė numatyta ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinę nuobaudą – 375 Eur piniginė baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui.
Teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad sutinka su nusižengimu pagal 424 straipsnio 3 dalį, t. y. sutinka su tuo, kad jis laiku nesužinojo, kad reikia per 6 mėnesius išsiimti lietuviškas teises, ir galvodamas, kad tos teisės yra galiojančios, važinėjo. Jis važinėjo turėdamas tarptautines teises po visą Europą ir niekas niekada jam nesakė, kad jis neturi teisės vairuoti. Jis, gavęs nutarimą, nesuprato, kodėl jam nori atimti teisę vairuoti, nes jis turi galiojančias tarptautines teises. Už tai, kad jis turi leidimą gyventi Lietuvoje, jis negali vairuoti transporto priemonę. Tarptautines teises jis yra išsiėmęs 2023 m. gruodžio mėn. Rusijoje, galioja iki 2026 m. pabaigos. Rusijoje vyksta skyrybos ir jis turi važinėti į Rusiją. Taip pat jis pasiėmė leidimą gyventi Lietuvoje, kai prasidėjo karas Ukrainoje. Nesidomėjo kiek laiko tarptautinės teisės galioja. Dabar jis žino, kad tarptautinės teisės galioja Lietuvoje tik su tam tikra sąlyga, t. y. jos negalioja nuolatiniams Lietuvos gyventojams. Gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2023 m., dirbo Lietuvoje, ekspeditoriumi, atlyginimą gaudavo Lietuvoje, mokesčius mokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą. Dabar jau viską perskaitė ir žino, kad reikalingas lietuviškas vairuotojo pažymėjimas. Neprisipažįsta, kad neturėjo teisės vairuoti, kadangi jis daugiau laiko praleidžia Rusijoje. Lietuvoje būna po pusę mėnesio, po 2-3 savaites, paskui išvažiuoja į Rusiją, bet ne tik Rusijoje būna, važiuoja pas brolį į Norvegiją. Dabar niekur nedirba, gyvena iš sutaupytų lėšų. Artimiausiu metu žada išsiimti lietuviškas teises. Jis yra baigęs (duomenys neskelbtini) technikumą. Rusijoje gyveno (duomenys neskelbtini). Jis Lietuvoje nebuvo ilgiau kaip 6 mėn., nes vykdavo į komandiruotes, lydėdavo geležinkelio krovinius. Jis sutinka su viskuo ir pripažįsta, kad laiku nepasidomėjo, kada reikia išsiimti teises Lietuvoje. Pasižada praeiti medicininį patikrinimą ir išsilaikyti lietuviškas teises. Prašo palikti paskirtas baudas ir neskirti teisių atėmimo.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. Giršvildas nurodė, kad bylos duomenys rodo, jog S. S. pagal visus reikalavimus yra nuolatinis Lietuvos Respublikos pilietis ir jis privalėjo turėti lietuviškas teises. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikė duomenis, kad S. S. Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sienos nekirto. Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo šioje byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmens, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio valstybėje, teisės ir pareigos, susijusios su teise vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje, diferencijuojamos priklausomai nuo teisę vairuoti transporto priemones suteikusios užsienio valstybės – ar tai ES, EEE valstybė, ar trečioji šalis. Tuo atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas trečiojoje šalyje, nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimas tampa teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje turėjimo.
Pagal formuojamą teismų praktiką nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus 6 mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, o asmeniui to nepadarius, jis pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybės kaip asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemones (LAT 2025 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 2AT-34-697/2025).
Iš teismui pateiktų duomenų, teismui nekyla abejonių, kad S. S. nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapo 2023 m. kovo 20 d., kai jam buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, po ko jis deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir dirbo Lietuvos Respublikoje, taip pat savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravo ir jo sūnus. Nors S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad daugiau laiko praleido Rusijoje, nes ten vyksta skyrybų procesas, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Taigi, S. S. nors turėjo galiojančius Rusijos federacijos išduotus nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus, ketindamas Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Teismo nuomone, S. S. turėdamas nemenką gyvenimišką, taip pat vairavimo patirtį, turėdamas ne tik nacionalinį Rusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet ir jo pagrindu išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas jos nuolatinio gyventojo statusą, domėjosi ir žinojo trečiosios šalies išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo Lietuvoje, teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje suteikimo ypatumus, nepaisydamas to, teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, S. S. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
S. S. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jo vairuoti (tuo pačiu viršijo leistiną greitį bei vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį). Nors teismo posėdžio metu S. S. nurodė, kad pripažįsta padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau iš jo paaiškinimų dėl didesnio laiko praleidimo Rusijoje ir kitose šalyse nei Lietuvoje, taip keldamas abejones dėl jo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso, matyti, kad jis vis tik savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta tik iš dalies. Iš to seka išvada, kad jis kritiškai nevertina savo elgesio, kas vėlgi pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad trečiosios šalies vairuotojo pažymėjimo keitimas į išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą nėra paprasta administracinė dokumentų keitimo procedūra, o reiškia realų asmens (užsieniečio) teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (SEAKĮ 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas). Be to, kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Nepaisant išdėstyto, teismo nuomone, skundžiamu nutarimu S. S. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui. S. S. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, iš dalies prisipažino nusižengęs, teismo posėdžio metu pasižadėjo artimiausiu metu įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, todėl teismas pripažįsta, kad yra pagrindas S. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, skirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 9 mėnesiams terminą, sumažinti iki minimalaus sankcijoje numatyto 6 mėnesio termino. Teismo nuomone, 375 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams paskyrimas S. S. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
S. S. skundą tenkinti iš dalies.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių valdybos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-166846-2025 (ROIK: 25279108556) pakeisti, S. S. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui sumažinant iki 6 mėnesių.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.