- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1-360-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47022-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- D. N.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
nukentėjusiajam D. N. ir jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbininku, teistas: 2024 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 val. visuomenės labui, 2024 m. liepos 15 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2024 m. gruodžio 1 d. apie 15:05 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau du kartus metaliniu strypu sudavė į galvą ir veidą nukentėjusiajam D. N., tuo padarydamas nukentėjusiajam D. N. muštines žaizdas nosies, kairio viršutinio voko - antakio ir kaktos - galvos plaukuotosios dalies srityse, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kairio žandikaulio ančio, kairės akiduobės dugno, nosikaulių, nosies pertvaros lūžius, t. y. padarė D. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis D. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su L. B. išgėrinėjo. Jis žinojo, kad L. B. konfliktuoja su D. N.. Susirašinėjo žinutėm. Viskas taip įvyko, jis buvo pagėręs, įtakojamas alkoholio viską ir padarė. Gelbėjo draugą. Jie su L. B. ėjo pėstute link (duomenys neskelbtini) gatvės, o D. atvažiavo automobiliu. Tą vietą buvo nurodęs jis. L. B. jis nurodė vietą, o susitikti D. pakvietė pats L. nurodydamas susitikimo vietą. Jis iš mamos garažo paėmė du metalinius strypus. Paėmė tam, kad galvojo, jog reikės apsigynimui. Kai atvažiavo, jie juos puolė, o jis sudavė D. N. du kartus ir iškart pasišalino. Po to juos pagavo policija. Sudavė du kartus: į galvos sritį ir į petį. Po smūgių D. krito, draugas pabėgo, o jie pasišalino. Ar bėgo kraujas nematė. Negali paaiškini kodėl sudavė, nurodė, kad anie nieko neturėjo. Mano, kad kai puolė L., t.y. jie apsistumdė, jam suveikė instinktas. Jie kai susitiko nieko nesiaiškino. Jis D. N. pažinojo labai labai mažai, tačiau, kuris yra D., žinojo. Jie buvo dviese, t.y. jis ir L. B., o anie buvo keturiese – du ėjo link jų, o du stovėjo prie mašinos. Po įvykio D. sveikata nesidomėjo, jo neatsiprašė. Jie nebuvo susitikę ir jokios žalos neatlygino. Jis žino apie civilinį ieškinį, žalos dydžio neginčija. Jis dirba, žalą stengsis dalimis atlyginti. Ligonių kasų žalą už gydymą taip pat atlygins, su dydžiu sutinka. Savo tokį elgesį vertina blogai, baisu jam. Gailisi. Nieko daugiau pakomentuoti negalėjo.
Nukentėjusysis D. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis buvo truputi išgėręs. Jo brolis buvo sukonfliktavęs su L. B.. Paaiškino, kad jo broliui grasino, o brolis nepilnametis, tai jis ir parašė žinutę, kad susitikti pasikalbėti. Pas jį atėjo draugas, kurio paprašė pavežti. Nuvažiavo pasikalbėti. Jis tik atėjo ir tada pajuto du smūgius į galvą. Nukrito ir jau tada žiūri, kad yra greitosios automobily. Jis buvo praradęs sąmonę. Jį nuvežė į Šiaulius. Padaryti sužalojimai, daug siuvo, randai ant veido, šaltą ir nuolat reikia kažką užsidėti ant galvos, akys nevienodos – viena didesnė kita mažesnė. Jo gydymas dar nebaigtas. Registruosis į Kauną ir reikės važiuoti daryti nosies operaciją. Pareiškęs civilinį ieškinį 5 000 Eur. Paaiškino, kad jautė skausmą, randai liks visam gyvenimui, dar laukia nosies operacija. Iki įvykio jis dirbo užsienyje, miške. Po įvykio niekur nedirba, gydosi. Po įvykio jis nebegalėjo dirbti, mokėti vaikui išlaikymo. Dabar jis gyvena pas mamą, jokių pajamų negauna. Skausmą dešimtyje balų vertintų 10 balų, nes skausmas buvo didžiulis, negalėjo miegoti. Iki šiol jam jokių operacijų nedaryta, tik susiuvo. Šiai dienai dar vartoja vaistus nuo skausmo.
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. nuo ryto jis vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugu D. N.. Alkoholį su D. vartojo jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau tą dieną prie jų prisijungė ir D. N. brolis N. N., tačiau jis su jais alkoholio nevartojo. Tą pačią dieną, maždaug po pietų, iš jo namų visi trys išėjo link (duomenys neskelbtini). Vaikščiojo po Kelmės miestą. Dėl tuo metu buvusio neblaivumo jam sunku atsiminti visas įvykio aplinkybes, tačiau pamena, kad jiems trims bevaikštant Kelmės mieste, kai buvo (duomenys neskelbtini), tikslios vietos jau nepamena, prie jų atbėgo keturi jam nežinomi asmenys. Kiek pamena, prie jų atbėgę buvo trys jauni vyriškiai ir viena mergina. Jis tuos asmenis matė pirmą kartą. Du iš tų jam nepažįstamų vaikinų rankose laikė po vieną metalinį strypą. Pribėgę prie jų vienas vaikinas, kuris rankoje laikė metalinį strypą, kuris buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, nieko nesakęs su tuo metaliniu strypu ne mažiau vieną kartą sudavė į galvą D. N.. Nuo šio smūgio D. N. iškart krito ant žemės. Matė, kad D. N. veidas buvo kruvinas. Kiek pamena, sąmonės praradęs jis nebuvo. Po to, kai tas vaikinas D. N. metaliniu strypu sudavė į galvą, jis bandė jį ginti, tačiau kitas vaikinas laikęs rankoje metalinį strypą, juo jam sudavė į kairę ranką, dėl ko juto fizinį skausmą, tačiau dėl to niekam pretenzijų neturi, atsisako būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl ko šis konfliktas įvyko, t. y. dėl ko juos tie vyriškiai užpuolė, jis nežino. Pats agresyviausias jaunuolis buvo strypu sudavęs D. N. į galvą. Jaunuolis strypu sudavęs jam į ranką, daugiau jokių smūgių niekam nesudavė. Kitas vyriškis ir minėta mergina taip pat smūgių niekam nesudavė. Po suduotų smūgių visi keturi jam nepažįstami asmenys pasišalino link parduotuvės "(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77 - 78).
Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis pažįsta D. N., kuris yra senas jo draugas, su kuriuo jie dažnai bendrauja. Jis žino, kad D. N. darbuojasi užsienyje, tačiau, kai grįžta į Lietuvą, gyvena pas savo mamą Kelmėje. Taip pat pažįsta D. brolį N. N., tačiau jis su juo nebendrauja. 2024 m. gruodžio 1 d., jis per programėlę "snapchat" sužinojo, kad D. N. kaip tik yra grįžęs į Lietuvą iš užsienio. Sužinojo, kad D. yra pas savo mamą namuose Kelmėje. Tuomet sugalvojo nieko nesakęs D. N. nuvykti į jo mamos namus ir su juo susitikus pasišnekučiuoti, kadangi buvo senai matęsi. Tą dieną apie 15:00 val., jis savo asmeniniu automobiliu PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, nuvyko pas D. N. į namus adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino. Atvykęs pas D. N. į kiemą, D. pats išėjo į kiemą. Jiems su D. N. kalbantis jis jam pradėjo pasakoti, kad kažkokie asmenys grasina jo broliui N. N. ir paprašė jo, kad pavežtų jį, N. ir kažkokį kitą jam nežinomą vyriškį, kaip suprato mamos sugyventinį, į Kelmės mieste esantį "(duomenys neskelbtini)". Jis sutiko juos pavežti. Jo minėti asmenys su savimi nebuvo pasiėmę jokių daiktų (turiu omenyje apie kažkokius daiktus skirtus žaloti kitus asmenis). Jiems bevažiuojant (duomenys neskelbtini), jis išgirdo kaip D. jam sako "stok" nes pamatė asmenis su kuriais nori išsiaiškinti kažkokius nesutarimus. Matė, kad ten toje kompanijoje buvo keturi asmenys, t. y. trys vaikinai ir viena mergina. Jam dar nespėjus pilnai sustabdyti automobilio D. N. iš automobilio išlipo. Paskui D. išlipo ir kartu važiavęs D. mamos sugyventinis, jie kartu prie tų asmenų nuėjo. Matė, kad D. išlipus iš automobilio du asmenys, t. y. mergina ir vaikinas kažkur pabėgo ir ten liko du vaikinai. Sustabdžius automobilį jis ir N. N. iš automobilio išlipo ir stovėjo prie automobilio, prie tų asmenų, t. y. D. N., jo mamos sugyventinio ir dar dviejų kitų asmenų jie nėjo. Matė, kad tie du kiti asmenys iš kitos kompanijos rankose kažką laiko. Iš pradžių nesuprato ką jie laiko, kadangi jo automobilis nuo jų buvo pastatytas maždaug 100 metrų atstumu. Vienu metu tiems keturiems asmenims kalbant jis matė, kad D. N. staigiau sujudėjo, tačiau nebuvo užsimojęs kažkam suduoti, ir vienas vaikinas iš kitos kompanijos jam kažkokiu daiktu sudavė į galvą ar veidą. Kiek kartų tas vyriškis sudavė D. jis nežino, nepastebėjo. Po smūgių matė kaip D. N. krito ant žemės. Matė, kad D. veidas visas kruvinas. Po smūgių tie vaikinai sudavę smūgius iš įvykio vietos iškart pabėgo. Po to pamatęs D. veidą jis N. iškart liepė kviesti greitąją, kadangi matė, kad jo sužalojimai labai rimti. Jam jokių smūgių niekas nesudavė ir jis niekam nesudavė, jokių pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 74-75).
Liudytojas nepilnametis N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos, jos jam yra suprantamos. Sakys tiesą ir ką žino. Šiuo metu jam yra 17 metų. Šiuo metu niekur nesimoko. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su globėjais. Žino, kad į apklausą yra pakviestas dėl jo brolio D. N.. Su broliu kartu negyvena, brolis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kai grįžta iš užsienio, kadangi jis ten darbuojasi. Su broliu D. labai gerai sutaria. Jis žino asmenį L. B.. Nėra su L. B. draugai tik, kaip ir minėjo, žino jį iš matymo. L. B., jam telefonu per "Messenger" programėlę pradėjo rašinėti grasinančias žinutes. L. jam telefonu grasino dėl vienos merginos vardu K.. Jis rašė jam, kad "nupjausiu tau galvą". Kodėl šis jam rašė tokias žinutes, jis nematė tam prasmės, tačiau tarp jų tuo metu įvyko konfliktas, kuris vyko toje minėtoje susirašinėjimo programėlėje. L. jam yra grasinęs tik vieną kartą. Apie L. grasinančias žinutes papasakojo savo broliui D. N.. Brolis jam pasakė, kad dėl L. B. padės. Žino, kad brolis telefonu po to, kai jam papasakojo apie L. jam siųstas grasinančias žinutes, pats jis per telefoną bendravo su L. B.. Nežino apie ką brolis ir L. telefonu bendravo, tačiau žino, kad jo brolis D. ir L. susitarė susitikti. Žino, kad jie susitarė susitikti Kelmėje esančiame (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai brolis D. ir L. susitarė susitikti, jis buvo su broliu D. pas jų mamą (duomenys neskelbtini). Pas juos tuo metu į namus taip pat atvyko brolio draugas D. G., savo automobiliu, PASSAT, valst. Nr. nežino. Tuomet jis, jo brolis D., E. B. ir tas vairuotojas brolio draugas D. visi D. automobiliu vyko į sutartą susitikimo vieta. Į susitikimo vietą nebuvo pasiėmę jokių daiktų skirtų žaloti asmenis. Vyko ten tik pasikalbėti su L. dėl jo ir L. nesutarimų. Bevažiuojant į susitikimo vietą jie L. B. pamatė Kelmės mieste, kiek pamena, prie (duomenys neskelbtini). Su L. B. buvo ir asmuo vadinamas D., A. K. ir kažkokia mergina. Jiems atvykus netoli jų, jo brolis D. išlipo iš automobilio kartu su E. ir ėjo link tų minėtų asmenų. Ta mergina ir vaikinas vardu A. pabėgo. Kai jo brolis su E. nuėjo prie jų, liko tik L. B. ir vaikinas, kurį vadina D.. Jis tuo metu liko stovėti prie automobilio. Kai brolis nuėjo prie L. B., matė, kad jie kalbėjosi. Vienu metu jo brolis D. pagrasino L., kad suduos ranka, tačiau jis nesudavė jokių smūgių, ir tuo metu, su L. buvęs tas vaikinas D., jo broliui du kartus iš "mantiruotės" sudavė į veidą, galvą. Po tų smūgių matė kaip D. krenta ant žemės. Tuo metu, kad broliui bėga kraujas jis nematė, kadangi stovėjo per toli. Po tų smūgių abu vaikinai, t. y. L. ir taip vadinamas D. iš įvykio vietos pabėgo. Pamatę D. veidą, jis iškart iškvietė policiją ir greitąją pagalbą (1 t., b. l. 97-98).
Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis turi draugą D. T., su kuriuo jie dažnai bendrauja, labai gerai sutaria. Taip pat turi pažįstamą N. N., su kuriuo taip pat yra pažįstami jau gan senai, su juo seniau gerai sutardavo. Su N. N. jau apie savaitę laiko konfliktuoja. Konfliktas tarp jų su N. kilo kadangi Kelmės mieste kažkokie jam nežinomi asmenys, N. pripasakojo neva jis jį nori sužaloti, ar kažką jam padaryti, dėl to N. N. jam į programėlę "messenger" pradėjo rašinėti visokias grasinančias žinutes. Tarp jų tuomet kilo konfliktas, tačiau konfliktas vyko tik per susirašinėjimus minėtoje programėlėje. Jis tuomet N. siūlė susitikti, pakalbėti ir viską išspręsti. 2024 m. lapkričio 26 d. jam į "messenger" programėlę pradėjo rašyti D. N. su grasinimais, kad jį primuš. D. N. pažįsta iš senų laikų, žino, kad jis yra N. brolis. Mano, jam D. pradėjo grasinti dėl to, kad tarp jo brolio N. ir jo vyksta konfliktas dėl, kaip ir minėjo, kažkokių žmonių apkalbų. Gal norėjo jį pagasdinti, nežino. Pokalbyje vis minėjo, kad atvyks pas jį į namus ir jam kažką padarys. Įvykio dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 1 d. jam į "messenger" programėlę vėl pradėjo skambinėti ir rašinėti D. N.. Tuo metu jis buvo susitikęs su savo draugu D. T.. D. jam vis skambinėjo ir jam atsiliepus, pokalbio metu jis ir D. N. susitarė susitikti Kelmėje esančiame (duomenys neskelbtini). Einant link (duomenys neskelbtini) jie su D. susitiko ir jo seserį G. B. su A. K.. Visi ėjo kartu link (duomenys neskelbtini). Einant link minėto (duomenys neskelbtini) jis ir D. T. užsuko pas D. mamą į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš ten esančio garažo D. pasiėmė du metalinius strypus. Jis nežino kodėl D. pasiėmė tuos strypus, kadangi visas konfliktas įvyko netoli jo mamos namų, dėl to jis nespėjo jo apie strypus paklausti, bet mano, jis juos pasiėmė jei reikėtų gintis nuo D. N.. Toliau nurodo, kad jiems keturiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. leidžiantis į nuokalnę, kai buvo įpusėję nuokalnę, jie pastebėjo nuokalnės apačioje atvykusį juodos spalvos automobilį, iš kurio iššoko D. N. ir dar vienas jam nežinomas vyriškis. ir pradėjo bėgti link jų. Matė, kad iš automobilio buvo išlipęs ir N. N. su dar vienu vyriškiu, tačiau jie liko stovėti prie automobilio, kuris stovėjo maždaug už 100 metrų nuo įvykio vietos. Pamatęs, kad D. N. ir dar tas vienas vyriškis pradėjo bėgti link jų, jis savo sesei ir A. pasakė bėgti iš ten, kadangi įtarė, kad gali įvykti kažkas negero. Tuomet jo sesuo G. ir A. iš kart iš tos vietos pabėgo. Prie jų pribėgus D. N., jis buvo agresyvus, jau bėgant link jų sakė "ateinat čia pyderai" ir tuomet jam priėjus prie jų, D. nieko nelaukęs iškart rankoje laikytu metaliniu strypu sudavė D. N. į veidą. Kiek jis pamena, galėjo būti tik vienas smūgis, bet gal jis kito smūgio ir nepastebėjo, negali pasakyti tiksliai. Po to smūgio į veidą D. N. iškart susiėmė už veido ir krito veidu į žemę. Matė, kad D. N. visas veidas kruvinas. Tuomet kitas vyriškis, buvęs kartu su D. N., dar bandė į jį ir D. T. mėtyti akmenis, bet į juos nepataikė, ir jie su D. T. iš tos įvykio vietos pasišalino. Jis pats asmeniškai jokių smūgių niekam nesudavė ir jam jokie smūgiai suduoti nebuvo (b. l. 71-72).?????
Motyvuojamoji dalis
D. T. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo duotais parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir kita ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkta medžiaga.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai:
PRĮR pažymoje nurodyta, kad pranešėjas N. N. 2024 m. gruodžio 1 d. 15.06 val. nurodė, kad "Ką tik nepažįstami 4 jaunuoliai užpuolė vyrą 29 m., praskėlė galvą, kraujuoja. Užpuolikai pasišalino, pranešėjas jų negalėjo apibūdinti. Turi juos nufotografavęs. Laukia vietoje, prie namo" (1 t., b. l. 15-19).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), į įkalnę link (duomenys neskelbtini), matomas žvyruotas kelias, (duomenys neskelbtini), kurio dešinėje pusėje yra krūmai, kairėje pusėje pieva, arimai, už jų mūrinis gyvenamasis namas Nr. 26 (1 t., b. l. 20-21).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi du geležiniai, pilnaviduriai, apvalūs metaliniai strypai. Vieno metalinio strypo ilgis 54 cm., skersmuo 1,5 cm. Kito strypo ilgis 63 cm., skersmuo 1,5 cm. Abu metaliniai strypai su rantais, kurių vienas galas yra suplotas. Ant abiejų metalinių strypų matomos rūdys (1 t., b. l. 27-29).
Specialisto išvadoje Nr. G 1415/2024(04) nurodyta: 1. D. N. nustatyta: muštinės žaizdos nosies, kairio viršutinio voko - antakio ir kaktos - galvos plaukuotosios dalies srityse; poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke; kairio žandinio ančio, kairės akiduobės dugno, nosikaulių, nosies pertvaros lūžiai. 2. D. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminių poveikių metu. 3. D. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš GMP personalui suteikiant jam medicininę pagalbą 2024 m. gruodžio 1 d., galimai užduotyje nurodytu laiku. D. N. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. 4. Sužalojimų, nustatytų D. N., padarymo metu, įprastomis sąlygomis yra jaučiamas fizinis skausmas. 5. D. N. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė ir lokaliai sritimis, kuriuose nustatyti sužalojimai, atsitrenkiant į kietą buką daiktą nėra atmetama. D. N. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. 6. D. N. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais). Kadangi klausime nurodytas daiktas (metalinis strypas) pasižymi kietam bukam daiktui priskiriamomis savybėmis, sužalojimai, nustatyti D. N., galėjo būti padaryti kontaktuojant ir su šiuo daiktu. 7. D. N. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jam nustatytų veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 46 - 47).
2024 m. gruodžio 1 d. Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 1 d. 15:06 val., į BPC gautas pranešimas iš N. N., apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ką tik, nepažįstami 4 jaunuoliai užpuolė vyrą 29 m., praskėlė galvą, kraujuoja. Užpuolikai pasišalino, pranešėjas jų negalėjo apibūdinti. Turi juos nufotografavęs. Laukia vietoje, prie namo. 2024 m. gruodžio 1 d. 15:05 val., (duomenys neskelbtini), praėjime į (duomenys neskelbtini), D. T., alkotesteriu nustatytas 2.15 promilių girtumas, suduodamas metaliniu strypu į galvos sritį, sumušė pažįstamą D. N., alkotesteriu nustatytas 1.51 promilių girtumas, D. N. dėl kirstinės žaizdos galvos srityje, išgabentas į VšĮ "Šiaulių ligoninė". Sulaikytas D. T. su savimi turėjo ir pateikė du metalinius strypus, kurie paimti. D. T. įteiktas šaukimas atvykti į PK (1 t., b. l. 5-7).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje – kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.
Byloje nustatyta, kad susitikus kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kaltinamasis turėdamas metalinį strypą, nieko nesiaiškinęs, du kartus sudavė į galvos ir veido sritis nukentėjusiajam dėl ko buvo padaryti sužalijimai atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą. D. T. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko su visais kaltinime nurodytais jo veiksmais, sutinka, kad padarė sužalojimus nurodytus kaltinime ir Specialisto išvadoje Nr. G 1415/2024(04). Byloje neginčijamai nustatyta, kad konfliktas vyko itin trumpai, nes suduoti nukentėjusiajam du smūgiai po ko iš įvykio vietos D. T. pasišalino, o pagalba iškvietė su nukentėjusiuoju buvę asmenys.
Byloje nustatyta, kad D. N. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. muštines žaizdas nosies, kairio viršutinio voko - antakio ir kaktos - galvos plaukuotosios dalies srityse; poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke; kairio žandinio ančio, kairės akiduobės dugno, nosikaulių, nosies pertvaros lūžius. Po jam suduotų smūgių jis parkrijo, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo praradęs sąmone, nes atsimena tik smūgius ir tą laiką kai jau buvo greitosios pagalbos automobilyje.
BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).
Pagal teismų praktiką, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat svarbu atsakyti į klausimą, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-512/2014, 2K-322-511/2016, 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019). Baudžiamosios teisės moksle priežastinis ryšys yra skirstomas į tiesioginį ir sudėtingą. Tiesioginio priežastinio ryšio atveju kaltininkas tiesiogiai sukelia pavojingus padarinius, o sudėtingo priežastinio ryšio atveju į priežastinio ryšio grandinę įsiterpia kitos sąlygos, prisidėjusios prie pavojingų padarinių kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-94-788/2021).
D. T. kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo D. N. duotais parodymais teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis kaltę pripažino, jokių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad jo tokiems žiauriems veiksmams įtakos turėjo alkoholis, kaip nurodė ,,man taip surašė“. Nukentėjusysis nurodė, kad jo manymu buvo suduoti du smūgiai, tai patvirtino ir kaltinamasis, specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių metu. Tiek nukentėjusysis, tiek ir kaltinamasis išsamiai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčytinai nustatyta, kad D. N. sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, sutiktina, kad jie galėjo būti padaryti metaliniu strypu, kurį į įvykio vietą atsinešė pats D. T..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis D. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą - tai yra tyčia ne mažiau du kartus metaliniu strypu sudavė į galvą ir veidą nukentėjusiajam, tuo padarydamas muštines žaizdas nosies, kairio viršutinio voko - antakio ir kaktos - galvos plaukuotosios dalies srityse, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kairio žandikaulio ančio, kairės akiduobės dugno, nosikaulių, nosies pertvaros lūžius, t. y. padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl veido kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į kaltinamojo D. T. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo D. T. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad D. T., būdamas teistas (už smurtinį nusikaltimą) ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį smurtinį, su sunkesnėmis pasekmėmis sveikatai, nusikaltimą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Kaltinamasis D. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis teistas vieną kartą (už smurtinį nusikaltimą), teistumas neišnykę, taip pat jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena byla pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 120-122, 124-129), administracine tvarka baustas ir turi galiojančių nuobaudų(1 t., b. l. 130-134), nevedęs, dirbantis (1 t., b. l. 136). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, D. T. asmenybę, į tai, kad nusikalstamus veiksmus atliko net aiškiai nesuvokdamas smurtavimo priežasties, akivaizdu, kad jau eidamas susitikti su nukentėjusiuoju planavo suduoti smūgius ne rankomis ar kojomis, o pasiimtu strypu, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo kitam asmeniui sveikatą, sveikata nėra pilnai atsistačiusi, gydymas tebesitęsia, teisiamas antrą kartą ir antrą kartą už smurtinį nusikaltimą, be to jo atžvilgiu vyksta dar vienas baudžiamasis procesas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, iš nuteisimo išvadų akivaizdu, kad nedaro, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam D. T. paskiriant laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant.
Atsižvelgiant į tai, kad D. T. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).
Teismų praktikoje pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-388-895/2016).
Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017)
Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis dirbantis, žadėjo po truputi atlyginti nukentėjusiajam žalą, nuo pat pradžių visiškai pripažino savo kaltę ir savo pozicijos nekeitė. Pažymėtina, kad kaltinamajam skyrus laisvės atėmimą, bus apribotos jo darbinės galimybės, o tai apsunkins ir galimybę atlyginti nukentėjusiajam ir teritorinei ligonių kasai žalą. Atsižvelgiant į byloje ištirtas aplinkybėms, kaltinamojo asmenybę, jo darbinius įsipareigojimus, siekį, kad D. T. prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir per kuo trumpesnį laiką atlygintų nukentėjusiajam D. N. žalą, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti neizoliuojant D. T. nuo visuomenės ir suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali elgtis tinkamai ir gyventi nepažeidžiant įstatymų, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į tai, kad asmuo dirbantis, nenustatyta ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės pažeidimų, taikant laisvės atėmimo bausmės atidėjimą, netaikoma intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Paskiriant bausmės vykdymo atidėjimą, D. T. skiriami įpareigojimasi: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio), nebendrauti su nukentėjusiuoju D. N. nei tiesiogiai, nei jokiomis kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis; taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 8 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 75 straipsnio 5 dalies 8, 9, 10 punktai, 7 ir 8 dalys).
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. T. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos, jis privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės, darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 187,67 Eur civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 170-172). Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų D. T. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. D. T. civilinio ieškinio ir jo dydžio neginčijo, žalą pripažino. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Šiaulių teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį iš D. T..
Nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 2-4).
Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. N. nurodė, kad jam po įvykio buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, susiūta žaizda. Jis visą laikotarpį jautė skausmą, prasidėjo nemiga, sapnavo košmarus kaip jį užpuola. Lūžiai gijo, tačiau skausmas nemažėjo. Šiai dienai vis dar vartoja vaistus nuo skausmo. Po nosies lūžio yra deformacija, reikės nosies operacijos. Dabar likę randai, kurie išliks visam gyvenimui, mažesnė kairė akis, sutrikęs akies voko markstimasis. Ypač pablogėjusi jo psichinė būsena, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, negali užsiimti mėgstama veikla. Teko nutraukti darbinę veiklą, nes jis dirbo užsienyje ir šiuo metu negali važiuoti dirbti, nes gydosi traumą. Be to negali vaikui mokėti išlaikymo. Jokių pajamų pastaruoju metu negauna, gyvena pas mamą, išsilaikyti tenka iš santaupų. Jam sutriko visas normalus ir nusistovėjęs gyvenimo ritmas.
Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu sutiko, sumos neginčijo, žadėjo dalimis atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-202-693/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.
Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis D. N. dėl kaltinamojo D. T. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam D. N. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo D. T. tyčiniais smurtiniais veiksmais, smurtiniai veiksmai atlikti staiga, pagalbinėmis priemonėmis (metalinis strypas), o ne rankomis ar kojomis, kas akivaizdu yra stipresnis, nei žmogaus kūno jėga, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – muštinės žaizdos nosies, kairiame voke, kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame žandikaulyje, kairėje akyje, nosies, taip pat patyrė nosies pertvaros lūžį. Kaip nurodė nukentėjusysis, jo gydymas dar nėra pasibaigęs, reikės nosies operacijos, o šiai dienai yra tik susiūta žaizda, sugiję kraujosruvos. Visam laikui liks randai, be to kairė akis mažesnė už dešiniąją, sutrikęs kairės akies mirksėjimas. Kiek ilgai užsitęs gydymas nežinoma, nes dar nėra paskirta nosies operacija. Iš aptarto akivaizdu, kad sutriko D. N. nusistovėjęs gyvenimo ritmas, pakito gyvenimo kokybė, negali dirbti, mokėti išlaikymo vaikui, patirti dvasiniai išgyvenimai, stresas, pergyvenimai dėl sveikatos būklės. Teismas taip pat įvertina ir D. T. elgesį po nusikaltimo padarymo – atlikęs smurtinius veiksmus ir matydamas, kad nukentėjusysis parkrito, be to teismo posėdžio metu nustatyta, kad po smūgių D. N. kuriam laikui buvo praradęs sąmonę, jį paliko gulėti ir iš įvykio vietos pasišalino. Pažymėtina tai, kad D. T. savo kaltę pripažino, tačiau nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo posėdžio metu, iki tol jo būkle nesidomėjo. Pripažino, kad kol kas jokios žalos nėra dengęs. Vertinant neturinės žalos apimtį svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo D. N. elgesį – pažymėtina, kad smurtiniai veiksmai nebuvo provokuoti, tačiau D. N. pripažino, kad susitikti ėjo norint pasikalbėti dėl konfliktinės situacijos tarp L. B. ir N. N., t.y. jo brolio. Nukentėjusysis atėjo neturėdamas jokių smurtinių ketinimų, kai tuo tarpu D. T. jau eidamas susitikti turėjo smurtinius ketinimus ir tam ruošėsi, nes pasiėmė metalinį strypą. Nenustatyta jokių aktyvių veiksmų iš D. N., kad būtų provokuotas konfliktas ar aštrinta situacija. Kaip nurodė pats kaltinamasis – viskas įvyko labai greitai, pokalbio jokio nebuvo, sudavė du smūgius, nukentėjusysis nukrito, o jis pasišalino iš įvykio vietos.
Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad kaltinamasis D. T. dirbantis ir turi dėti pastangas, kad būtų atlyginta nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, be to jis žalos dydžio neginčijo, žadėjo dalimis neturtinę žalą atlyginti. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, kaltinamojo sutikimą su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Iš D. T. nukentėjusiajam D. N. priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, toks žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
Nukentėjusiajam buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (2 t., b. l. 5-6), jį atstovavo advokatė Virginija Pluščiauskienė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad išlaidos advokato pagalbai sudaro 231,25 Eur (2 t., b. l. 20).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, į tai, kad D. T. dirbantis, iš kaltinamojo D. T. priteistina 231,25 E. V. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
D. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis strypas (2 vnt.), saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 33-34, 35), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka (BPK 94 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 8, 9 ir 10 punktais, D. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti su nukentėjusiuoju D. N.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 75 straipsnio 8 dalimi, D. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), D. T. pripažinti recidyvistu.
Iki bausmės vykdymo pradžios D. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš D. T. priteisti 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. N. naudai.
Iš D. T. priteisti 187,67 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 67 ct) žalos atlyginimo, Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą LT217300010002484333, AB Swedbank.
Iš D. T. priteisti 231,25 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 25 ct) valstybės patirtų išlaidų už D. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinius strypus (2 vnt.), saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.