Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (pareiškėjo) UAB „Salduvės viešbutis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Salduvės viešbutis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) VĮ „Turto bankas“, (skolininkas) Lietuvos techninio sporto draugija, antstolis A. B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) UAB „Salduvės viešbutis“ kreipėsi į antstolį A. B. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą; 2) panaikinti 2017 m. birželio 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Teigė, jog antstolis A. B. patvarkymus priėmė nesilaikydamas CK 6.930¹ straipsnyje numatytų skolininko atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo taisyklių, patvarkymus priėmė neįvertinęs aplinkybės, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų visiems kreditoriniams reikalavimams įvykdyti, antstolio padėjėjas negalėjo būti įgaliotas antstolio jo vardu priimti skundžiamų patvarkymų, todėl patvarkymai buvo priimti neįgalioto asmens ir yra niekiniai.

Antstolis A. B. 2017 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Nurodė, kad reikalavimų patenkinimo eilę vykdymo procese reglamentuoja CPK 754 straipsnis, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turėtų daryti išskaitymus pagal kokius kitus vykdomuosius raštus, nepateikė įrodymų dėl valstybei mokamų mokesčių, antstolio padėjėjas L. A. turėjo teisę atlikti įstatyme ir antstolio įgaliojime numatytus veiksmus, tarp jų - sudaryti procesinius dokumentus ir juos pasirašyti antstolio vardu, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti ir nurodė su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nesutinkantis, kadangi vykdymo procese išieškomų iš skolininko lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarką reglamentuoja CPK LV skyriaus normos, o ne CK 6.930¹ straipsnis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Salduvės viešbutis“ skundą atmetė. Teismas nurodė, kad antstolis A. B. 2016 m. gegužės 11 d. yra išdavęs įgaliojimą, kuriuo įgaliojo antstolio padėjėją L. A. antstolio vardu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, vykdymo procese reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo taisykles reglamentuoja CPK LV skyrius, o ne CK 6.930¹ straipsnis ir taikyti turto areštą yra būtina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį, pareiškėjas UAB „Salduvės viešbutis“ prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti antstolio A. B. padėjėjo L. A. 2017-06-19 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą; panaikinti antstolio A. B. padėjėjo L. A. 2017-06-19 Patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.Vilniaus apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2015 VĮ Turto bankas naudai priteista 59 811,38 Eur suma nėra susijusi nei su žala, padaryta dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimu, nei su išlaikymo išieškojimu, nei su reikalavimais iš darbo ir autorinių sutarčių. Taigi priteista suma yra tik ketvirtos eilės mokėjimas CK 6.930¹ straipsnio prasme, o už šį reikalavimą aukštesnės eilės reikalavimai yra įmokos į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigą fondus. Be to, pareiškėjos UAB „Salduvės viešbutis" nuomone, jos darbuotojų reikalavimai bendrovei taip pat yra aukštesnės eilės nei VĮ „Turto bankas" reikalavimas.

5.2.Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą 2017-09-07 nutartį, nes neatkreipė dėmesio į tai, jog CPK LV skyriaus pavadinimas yra „Išieškotų lėšų paskirstymo tvarka ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“. Tai reiškia, kad nurodytos normos taikomos tik po to, kai priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko yra baigtas (iš dalies baigtas) ir jau prasideda kita vykdymo proceso dalis - išieškotų sumų vykdymo procese paskirstymas ir išmokėjimas išieškotojams. Šio skyriaus normose nieko nenurodoma apie atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumą, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, ką reglamentuoja pirmiau minėto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių teismas nepagristai netaikė.

5.3. Pirmosios instancijos teismo reikalavimu antstolis pateikė įgaliojimą jo vardu veikti antstolio padėjėjui. Tačiau, pareiškėjo nuomone, tai nėra pakankama aplinkybe teigti, kad šiuos patvarkymus galėjo priimti antstolio padėjėjas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašė skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1.CK 6.930¹ straipsnis nustato, kokiu eiliškumu su kreditoriais privalo atsiskaityti skolininkas, kai sprendimą dėl atsiskaitymų eiliškumo priima pats skolininkas. Antstolio padėjėjui priimant skundžiamus patvarkymus dėl atsiskaitymų eiliškumo vykdymo procese nebuvo priimamas skolininko UAB „Salduvės viešbutis“ sprendimas, todėl CK 6.930¹ straipsnis nagrinėjamoje situacijoje nebuvo ir neturėjo būti taikomas.

6.2. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad antstolio padėjėjas negalėjo būti įgaliotas antstolio jo vardu priimti skundžiamų patvarkymų, todėl patvarkymai buvo priimti neva neįgalioto asmens ir yra niekiniai. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato antstolio padėjėjo teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apelianto (pareiškėjo) atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis A. B. 2017 m. birželio 6 d. gavo ir patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 59811,38 Eur skolos išieškojimo iš UAB „Salduvės viešbutis“ išieškotojo VĮ „Turto bankas“ naudai, paskaičiavo vykdymo išlaidas bei 2017 m. birželio 6 d. raginimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją paragino sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. 2017 m. birželio 19 d. antstolio padėjėjas L. A. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, esančias bendrovės kasoje 62621,31 Eur sumai, įpareigojant nedelsiant lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą banke, pateikiant informaciją antstoliui apie bendrovės kasoje esančių piniginių lėšų likutį, o nesant kasoje reikalingos sumos, pervedinėti kasdien į kasą patenkančias lėšas iki bus padengtas įsiskolinimas arba panaikintas patvarkymas. 2017 m. birželio 19 d. antstolio padėjėjas L. A. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo, kuriuo pareikalavo pateikti informaciją apie pareiškėjui priklausantį ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, jo likutinę vertę bei debitorius. 2017 m. birželio 19 d. antstolio padėjėjas L. A. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) 62621,31 Eur išieškomai sumai. Skundžiami patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio 19 d. išsiųsti pareiškėjui. Antstolis A. B. 2016 m. gegužės 11 d. įgaliojimu, įgaliojo savo padėjėją L. A. antstolio vardu perduoti ir įteikti dokumentus, atlikti procesinius veiksmus, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius įrodymus, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą, savo argumentus grindė CPK VI dalies Vykdymo proceso ir Antstolių įstatymą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai ir pažymi, kad vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso, priėmus sprendimą teisme stadija, kurios tikslas, kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Akcentuotina, jog antstolis, priverstinai išieškodamas iš pareiškėjo skolą, išieškojimą vykdo išimtinai pagal Antstolių įstatyme, CPK VI dalyje (Vykdymo procesas) ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) įtvirtintas teises normas. Nežiūrint į tai, kad pareiškėjas nurodo, jog jis neturi pakankamai lėšų ir pateikia prie skundo eilę dokumentų dėl uždelstų atsiskaitymo VSDFV biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir kitiems asmenims, šie įsiskolinimai nėra priteisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomi priverstinai. Priverstinai, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdomam išieškojimui ir vykdymo reikalavimų pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo taisykles reglamentuoja CPK VI skyrius (Vykdymo procesas), t. y. XLVII skyrius „Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, LV skyrius „Išieškotų lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams tvarka“, o ne CK 6.930¹ straipsnis, kuris netaikomas vykdymo procese (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad CK 6.930¹ straipsnio normos neturi nieko bendro su priverstiniu išieškojimu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, o tai, kad pareiškėjas nurodo neturintis pakankamai lėšų, nesudaro pagrindo antstoliui vykdyti išieškojimą kitaip, nei jis privalo jį vykdyti pagal galiojančias CPK Vykdymo proceso teisės normas.

Pareiškėjas tuo pačiu skundžia 2017 m. birželio 19 d. priimtų patvarkymų dėl pareiškėjo piniginių lėšų arešto ir informacijos apie turimą turtą, likutinę vertę, debitorius pateikimo tuo pagrindu, jog juos priėmė ne antstolis, tačiau antstolio padėjėjas L. A., t. y. neįgaliotas asmuo. Šie pareiškėjo argumentai vertinami kritiškai, kadangi byloje yra antstolio A. B. įgaliojimas, suteikiantis teisę antstolio padėjėjui L. A. atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos jam leidžia atlikti Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalis. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog antstolio padėjėjo L. A. priimti 2017 m. birželio 19 d. patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo taikytas turto areštas. Jį ginčija tuo aspektu, jog priimant patvarkymą, antstolis neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Pabrėžtina, kad CPK 658 straipsnis numato antstolio atliekamus vykdymo veiksmus skolininkui įteikus ar išsiuntus raginimą įvykdyti sprendimą, t. y. teisę įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą bei areštuoti skolininko turtą. CPK 658 straipsnio 2 dalis antstoliui suteikia teisę nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento, todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs vykdomosios bylos medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomus finansinius sunkumus, turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog yra būtina taikyti turto areštą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, o tai, kad pareiškėjas civilinio proceso baigiamojoje stadijoje, vykdymo procese, remiasi ne civilinio proceso, o civilinio kodekso normomis ir savaip interpretuoja galiojančius įstatymus, nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.