- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 2-107-577/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- VĮ Turto banko
- Atsakovas
- Asociacijai Lietuvos techninio sporto draugijai, UAB „Salduvės viešbutis“
- Trečiasis asmuo
- V. T.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Turto banko ieškinį atsakovams Asociacijai Lietuvos techninio sporto draugijai, UAB „Salduvės viešbutis“, trečiajam asmeniui V. T. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė nurodė, jog atsakovui Lietuvos techninio sporto draugijai 1996-08-16 turto panaudos sutarties ir 2005-02-23 valstybės turto panaudos sutarties Nr. VI2-57-/3.33/ pagrindu buvo perduotas laikinai ir neatlygintinai naudotis valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas – viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5311,47 kv. m) ir pastatas – valgykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 482,38 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini). Panaudos sutartyse buvo nustatyta, jog turtas gali būti naudojamas tik pagal tikslinę paskirtį, t.y. mokiniams apgyvendinti kursų metu ir sportininkams apgyvendinti varžybų ir treniruočių metu; taip pat buvo nustatytas draudimas perduoti naudoti turtą tretiesiems asmenims be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo. Atsakovas, pažeisdamas panaudos sutarčių nuostatas, be Vyriausybės ir valstybės turto patikėtinio (panaudos davėjo) leidimo 2008-11-11 su UAB „Salduvės viešbutis“ sudarė valstybės turto panaudos sutartį, pagal kurią perdavė UAB „Salduvės viešbutis“ laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis pastatą – viešbutį ir pastatą – valgyklą, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas buvo naudojamas ne pagal paskirtį ir ne tam tikslui, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) panaudos davėjo sutikimo, juo naudojosi tretieji asmenys, vykdantys jame komercinę ūkinę veiklą, panaudos sutartis 2014-07-30 buvo nutraukta, o ginčo turtas privatizuotas viešo aukciono būdu ir perduotas V. T. nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Lietuvos techninio sporto draugija, tiek UAB „Salduvės viešbutis“ pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus bei sutarčių nuostatas, iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, kuri, pasak ieškovo atstovės, CK 6.249 str. 2 d. pagrindu laikytina nuostoliais, prašo solidariai iš atsakovų priteisti 59 609,64 EUR (205 820,16 Lt) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovų atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog faktiškai Lietuvos techninio sporto draugijai turtas buvo perduotas Krašto apsaugos 1996-01-22 aktu, kuriame nebuvo jokių ribojimų dėl turto perdavimo, be to 1996-08-16 turto panaudos sutartis nedraudė nuomoti turto tretiesiems asmenims. Pripažino, jog UAB „Salduvės viešbutis“ įsteigta Lietuvos techninio sporto draugijos tarybos 1996 m. nutarimu valstybinės įmonės – Valstybinio viešbučio „Salduvė“ pagrindu, kuris buvo perduotas Lietuvos techninio sporto draugijai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990-11-15 nutarimu Nr. 1-787 „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) turto“; kur buvo nurodyta, kad visas turtas, priklausantis SDAALR, yra valstybinis ir perduodamas Lietuvos techninio sporto draugijai. Tačiau pažymėjo, jog UAB „Salduvės viešbutis“, tiek būnant valstybės įmone, tiek vėliau įsteigus uždarą akcinę bendrovę, teisėtai teikė Šiaulių mieste apgyvendinimo paslaugas, o iš gaunamų pajamų valstybei priklausantį turtą saugojo, prižiūrėjo ir gerino; bendrovė už atliktus pastato pagerinimo darbus sumokėjusi 375 081,42 Lt, todėl mano, kad ieškovo reikalavimai yra socialiai neteisingi. Visgi teismui pripažinus, jog valstybei yra padaryta žala neteisėtai naudojant ginčo turtą, prašė įvertinti ir ieškovo pasyvųjį neveikimą, kuris nustačius pažeidimus neteisėtai naudojant pastatą, nesiėmė aktyvių veiksmų tokiai veiklai sustabdyti ir nutraukti; mano, kad ieškovas savo neveikimu prisidėjo prie tokios žalos atsiradimo, todėl atsakovai CK 6.248 str. 4 d., 6.259 str. pagrindu turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Taip pat atsakovai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos techninio sporto draugija laikinai nevykdo veiklos, o UAB „Salduvės viešbutis“ veikla nuostolinga, CK 6.251 str. 2 d. pagrindu prašo mažinti nuostolių atlyginimo dydį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Aukščiausiajai Tarybai 1990-11-15 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“ pavedus Vyriausybei perimti Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti valdytą turtą, buvo įgyvendinta valstybės, kaip šio turto savininkės, teisė tokį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turėjo būti perduotas techninio sporto draugijai juo naudotis ir valdyti, bet ne šios draugijos nuosavybėn (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutarimas). 1995-02-23 įstatymu „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimas buvo pakeistas ir buvusios SDAALR turtas perduotas valdyti ir naudotis Lietuvos techninio sporto draugijai ir kitoms valstybės institucijoms, o Vyriausybė buvo įpareigota su institucijomis, kurioms perduotas turtas, sudaryti turto panaudos sutartis ir kontroliuoti jų laikymąsi. Vykdydama minėtą įstatymą Vyriausybė 1995-06-16 nutarimu Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ įpareigojo įvairias ministerijas, savivaldybes ir t.t. perduoti, o įvairias valstybines institucijas, tame tarpe ir Lietuvos techninio sporto draugiją, perimti buvusios SDAALR turtą. Vyriausybės 1995-12-28 nutarimu Nr. 1629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimo Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta, kad buvusios SDAALR turto, nurodyto Vyriausybės 1995-06-16 nutarimo Nr. 855 1 priede, pagrindu įsteigtų valstybės įmonių steigėjo teisės perduodamos Lietuvos techninio sporto draugijai ir Vilniaus technikos universitetui, taip pat kad šių įmonių turtas bei kitas turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Vyriausybei. Vėliau Seimas 2008-06-17 įstatymu Nr. X-1617 pripažino Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir jį keitusius įstatymus netekusiais galios, tačiau tuo pačiu be kita ko nustatė, jog valstybės institucijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą technikos sporto šakų sistemai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų sąrašą, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojasi iki šio įstatymo įsigaliojimo naudotu Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtu pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1637 patvirtintame technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojančių SDAALR turtą pagal šio turto naudojimo paskirtį, sąraše buvo nurodyta ir Lietuvos techninio sporto draugija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-08-16 panaudos sutartimi, kuri buvo sudaryta vadovaujantis aukščiau minėtais Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimu Nr.855 „Dėl buvusios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“, Ekonomikos ministerija perdavė neatlygintinai naudotis Lietuvos techninio sporto draugijai Šiaulių viešbučio „Salduvė“ turtą, kuris buvo perduotas atsakovui Lietuvos Respublikos Krašto ministerijos 1996-01-22 aktu Nr. 1 (t. 1, b.l. 15-16) (sutarties 2.1, 7p.). Sutarties 5.1 p. buvo aiškiai nurodyta, jog sutarties objektas gali būti naudojamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusios Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio naudojimo“ nustatytiems tikslams vykdyti, be to sutarties 5.2 p. numatė, kad turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ši sutartis buvo patikslinta 2005-02-23 panaudos sutartimi Nr. V(2-57-3/3.33) (sudaryta Šiaulių apskrities viršininko administracijos (panaudos davėjo) ir atsakovo Lietuvos techninio sporto draugijos (panaudos gavėjo) (t. 1, b.l. 17-19), be kita ko sutarties 10.5 p. nustatant panaudos gavėjui galimybę perduoti sutartyje nurodytą turtą panaudos gavėjo įsteigtoms įmonėms, viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms, tačiau tik gavus išankstinį rašytinį panaudos davėjo sutikimą. Tuo tarpu atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija 2008-11-11 panaudos sutartimi Nr. 011/V (t. 1, b.l. 24-25), be panaudos davėjo sutikimo, ginčo turtą perdavė neatlygintinai naudotis UAB „Salduvės viešbutis“. Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomas ginčo turtas 2010-08-31 aktu Nr. 2010-08-31-099 (t. 1, b.l. 11-14) buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondui. 2014-07-30 panaudos sutartis buvo nutraukta (t. 1, b.l. 50-51), o įvykus viešam aukcionui 2014-07-14 sutarties Nr. 46-20114 pagrindu 2014-07-22 nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu privatizavimo objektas buvo perduotas V. T. nuosavybėn (t. 1, b.l. 52). Ieškovas yra valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisių ir pareigų perėmėjas.
Ieškovas reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija, pažeisdama įstatymo bei panaudos sutarčių nuostatas, be panaudos davėjo sutikimo perdavė naudotis ginčo turtą UAB „Salduvės viešbutis“; turtas naudojamas ne pagal paskirtį ir ne tam tikslui, jame yra vykdoma komercinė ūkinė veikla. Atsakovų atstovai pripažino, jog ginčo turtu naudojosi UAB „Salduvės viešbutis“, tačiau su kitais ieškovo teiginiais nesutiko, tvirtino, jog turtas Lietuvos techninio sporto draugijai buvo perduotas ne panaudos sutartimi, o 1996-01-22 aktu Nr. 1; nei akte, nei 1996 m. panaudos sutartyje jokių draudimų nustatyta nebuvo, be to, panaudos davėjas tokiam turto naudojimui neprieštaravo.
Tačiau su tokiais atsakovų atstovų teiginiais sutikti negalima.
Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas analizuos atsakovų su ieškiniu nesutikimo argumentus bei kartu pasisakys dėl nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų.
Ieškovas neteisėtus atsakovų veiksmus sieja su turto perdavimu naudotis tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo bei ginčo turto naudojimu ne pagal paskirtį. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo argumentais, tvirtino, jog panaudos davėjo pritarimas perduoti naudoti turtą tretiesiems asmenims buvo gautas, teigė, kad pagal poreikį ginčo turtas buvo naudojamas ir pagal paskirtį.
Visų pirma, dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimas Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio turto naudojimo“, kuris ir buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“, aiškiai nurodė, jog Lietuvos techninio sporto draugijai turtas buvo perduotas su tikslu techniniam sportui plėtoti, vaikų ir jaunimo techninės kūrybos sąlygoms sudaryti, ir detalizuota, jog ginčo turtas – „Salduvės“ viešbučiai perduodami mokiniams apgyvendinti kursų metu ir sportininkams apgyvendinti varžybų bei treniruočių metu. 1996-08-16 panaudos sutarties 5.1 p. taip pat buvo aiškiai nurodyta, jog sutarties objektas gali būti naudojamas tik Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusios Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio naudojimo“ nustatytiems tikslams vykdyti, be to sutarties 5.2 p. numatė, kad turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nors 2005 m. panaudos sutartis, kuria buvo patikslinta 1996 m. sutartis ir numatė galimybę panaudos gavėjui neatlygintinai perduoti naudoti turtą savo įsteigtoms įmonėms, tačiau draudimas perduoti turtą be panaudos davėjo sutikimo nebuvo panaikintas. Taigi, tiek norminių aktų, tiek panaudos sutarties turinys patvirtina ieškovo argumentus, jog atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija galėjo panaudos sutarties pagrindu disponuojamą turtą naudoti tik pagal paskirtį, technikos sporto šakų plėtojimo tikslu, apgyvendinant mokinius kursų metu ir sportininkus varžybų ir treniruočių metu, be to ginčo turtas galėjo būti perduotas naudotis tretiesiems asmenims tik gavus panaudos davėjo leidimą. Taip pat pažymėtina, jog faktas, kad panaudos objektas (Šiaulių viešbučio „Salduvė“ turtas) Lietuvos techninio sporto draugijai buvo perduotas Lietuvos Respublikos Krašto ministerijos 1996-01-22 aktu Nr. 1 (t. 1, b.l. 15-16) (sutarties 2.1, 7 p. p.), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui neprivalomi panaudos sutartimi nustatyti draudimai, ar kad jis yra atleidžiamas nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.
Atsakovų atstovai, nors ir teigė, kad ginčo turto perdavimas panaudos pagrindais UAB „Salduvės viešbutis“ buvo suderintas su valdžios atstovais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginiu,s nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo pateikti Šiaulių miesto savivaldybės mero raštai Lietuvos Respublikos vyriausybei: 2011-10-10 raštas (t. 1, b.l. 135), kuriuo prašoma neprivatizuoti ginčo turto, 2010-09-30 raštas (t. 1, b.l. 136), kuriuo prašoma pritarti UAB „Salduvės viešbutis“ sprendimui rekonstruoti viešbučio „Salduvė“ statinius, negali būti vertinami kaip panaudos davėjo sutikimas perduoti neatlygintinai naudoti turtą tretiesiems asmenims, juolab ne naudoti pagal paskirtį, o vystyti jame komercinę ūkinę veiklą. Be to, Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomas ginčo turtas dar 2010-08-31 aktu Nr. 2010-08-31-099 (t. 1, b.l. 11-14) buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondui. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kaip yra naudojamas panaudos sutartimi atsakovui perduotas turtas, irgi nesudaro pagrindo spręsti dėl panaudos davėjo sutikimo. Pažymėtina, jog draudimas be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjui duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui nustatytas ir CK 6.637 str. 2 d. Taip pat imperatyvūs reikalavimai valstybės ir savivaldybių turto panaudai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str., kur įtvirtinta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams, o nuo 2006-08-08 įsigaliojusioje minėto įstatymo redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas panaudos gavėjams jiems panaudos teise perduotą turtą išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims (Disponavimo įstatymo 13 str. 4 d.).
Aplinkybės, jog Lietuvos techninio sporto draugijai panaudos sutartimi perduotas valstybės turtas buvo naudojamas ne pagal jo paskirtį ir ne tam tikslui, kuriam buvo perduotas, neneigė ir atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu. Nors jie paaiškino, kad iš dalies viešbučio paslaugos buvo teikiamos ir sportininkams, tačiau iš esmės pripažino, jog ginčo patalpose buvo teikiamos paslaugos, pagal savo paskirtį nepriskirtinos aptartoms panaudos sutartyje. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-04-15 protokolas Nr. 98-78 (t. 1, b.l. 39-49), kuriame yra užfiksuoti Lietuvos techninio sporto draugijos Šiaulių skyriaus pirmininko K. V. paaiškinimai, jog viešbučio pastate yra UAB „Salduvės viešbutis“ priklausančių kambarių, be to, veikia kavinė, kuri aptarnauja ne tik apgyvendintus asmenis, bet ir miesto gyventojus, o valgyklos patalpos pagal poreikį išnuomojamos proginiams renginiams (vestuvėms, krikštynoms, gedulingiems pietums ir kt.), taip pat konstatuojama, kad ginčo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdoma komercinė veikla, susijusi su apgyvendinimu ir maitinimu bei pramogų organizavimu. „Salduvė“ viešbučio internetiniame puslapyje www.salduveshotel.lt yra pateikta informacija, kad „Salduvė“ viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimybė apgyvendinti iki 200 žmonių, viešbutyje yra vienviečiai, dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai kambariai, veikia sauna, biliardas, viešbutyje įsikūrusi kavinė, kurioje rengiami pobūviai, konferencijos ir kt., nurodytos kambarių kainos – nuo 22 Lt iki 140 Lt už parą asmeniui. UAB „Salduvės viešbutis“ 2013-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (t. 1, b.l. 32-37), iš kurio matyti, kad ataskaitiniais metais sukauptos pajamos ir sąnaudos iš viešbučio ir viešojo maitinimo paslaugų, irgi patvirtina, jog patalpos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį.
Taigi, aptarti byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija, be panaudos davėjo leidimo perduodamas naudotis neatlygintinai, ne pagal paskirtį, valstybės turtą UAB „Salduvės viešbutis“, pažeidė tiek paminėtų norminių aktų, tiek panaudos sutarties nuostatas. Imperatyvius įstatymo reikalavimus pažeidė ir UAB „Salduvės viešbutis“, kuris naudojosi be jokio teisinio pagrindo valstybės turtu, vykdė jame komercinę veiklą. Todėl yra spręstina, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis).
CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymo leidėjas CK 249 str. 2 d. numatė galimybę kreditoriui reikalauti nuostolių, kuriais gali būti pripažinta atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog atsakovai neatlygintinai naudojosi patalpomis kitam tikslui, nei turtas buvo perduotas, gavo pajamas iš neteisėtos patalpų nuomos privatiems subjektams, todėl CK 249 str. 2 d. pagrindu atsakovų iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Ieškovas prašomų priteisti nuostolių dydį grindžia Valstybės turto fondo turto vertintojų nustatyta pastato – viešbučio, pastato – valgyklos, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastatuose esančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuomos rinkos verte per vieną mėnesį – 4403,33 Lt (t. 1, b.l. 59-71). Nors mano, kad atsakovų gauta nauda buvo didesnė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai dalies dokumentų nepateikė arba pateikė pavėluotai, tiksliai apskaičiuoti gautą naudą pernelyg sudėtinga, prašo vadovautis vertintojų nustatytomis ginčo turto nuomos rinkos kainomis ir nuostolius priteisti už laikotarpį nuo 2010-08-31 iki 2014-07-22, iš viso 59 609,64 EUR (205 820 Lt). Atsakovų atstovai mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius, nurodo, jog UAB „Salduvės viešbutis“ gautomis pajamomis tvarkė ir gerino bendrovei patikėtą turtą, įvairioms statybos įmonėms ir dirbantiems pagal verslo liudijimą fiziniams asmenims yra sumokėta 375 081, 42 Lt, už pastato šildymą laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-12-31 yra sumokėta 87 146,64 Lt, todėl, pasak atsakovų atstovų, nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybei buvo padaryta žala. Argumentams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. 1, b.l. 137-199), patvirtinančius UAB „Salduvės viešbutis“ darytus mokėjimus ir iš suteiktų paslaugų gautas pajamas (t. 2, b.l. 171-270).
Juridinių asmenų registro duomenys (t. 1, b.l. 38, t. 2, b.l. 161) patvirtina, jog UAB „Salduvės viešbutis“ pardavimo pajamos 2012 m. buvo – 801 289 Lt, 2013 m. – 816 186 Lt, per 2010 ir 2011 metus bendrovės pajamos buvo 944 120 Lt ir atitinkamai 547 473 Lt; pagrindinė bendrovės veikla yra apgyvendinimo paslaugų teikimas atvykstantiems miesto svečiams, sportininkams ir viešojo maitinimo veikla. Nors atsakovai teigė, jog iš gautų pajamų nuolat remontavo ir gerino valstybės turtą, todėl jie neturi atlyginti ieškovo prašomų priteisti nuostolių, tačiau pritartina ieškovo pozicijai, kad pastato remonto darbai buvo atlikti neteisėtai naudojant valstybės turtą, todėl atsakovai nagrinėjamoje byloje negali remtis turėtų išlaidų faktu, siekdami išvengti žalos atlyginimo. Be to, 2005-02-23 Panaudos sutartyje (sutarties 10.6 p.) buvo nustatyta pareiga panaudos gavėjui – Lietuvos techninio sporto draugijai savo sąskaita daryti jam perduotų pastatų einamąjį ir, gavus raštišką panaudos davėjo sutikimą, kapitalinį remontą. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Salduvės viešbutis“ daugiau nei 10 metų naudojosi valstybei priklausančiu pastatu, jame vykdė komercinę veiklą, iš jos uždirbo nuolatines pajamas, todėl akivaizdu, jog norėdamas pritaikyti pastate esančias patalpas bei sukurti tinkamas sąlygas savo komercinei veiklai vykdyti, turėjo prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti ir išlaikyti turtą. Atsakovai jokių reikalavimų dėl turto pagerinimo nereiškė, jokių įrodymų, kad atliktais remonto darbais pastatai buvo iš tiesų pagerinti, t. y. pagerėjo pastatų techninės savybės, jie tapo vertingesni, naudingesni, nepateikė (CPK 178 str.). Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad UAB „Salduvės viešbutis“ išlaidos už pastato remontą buvo patirtos neteisėtai naudojant valstybės turtą, net nėra pagrindo svarstyti dėl CK 6.501 str. nuostatų taikymo (pagal analogiją), juolab, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu išeliminuota galimybė panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, gauti atlyginimą už turto pagerinimą. Todėl šioje situacijoje atsakovai, veikę neteisėtai, turi patys prisiimti visas iš to kylančias neigiamas teisines pasekmes. Taip pat pastebėtina, jog iš atsakovų teismui pateiktų rangos sutarčių, buhalterinių dokumentų matyti, kad didžioji dalis atsakovų nurodomų pastato remonto darbų buvo atlikti 2005-2009 metais, tuo tarpu prašoma priteisti žala yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2010-08-31 iki 2014-07-22. Šiuo laikotarpiu buvo atlikta tik nedidelė dalis remonto darbų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo laikotarpiu UAB „Salduvės viešbutis“ uždirbtos pajamos buvo panaudotos valstybei priklausiusiam pastatui remontuoti. Atsakovo atstovas apeliavo į socialinį teisingumą vertinant byloje aptariamą situaciją, pažymėjo, kad pastatai buvo perduoti itin prastos būklės, valstybė pastatais niekada nesirūpino, neskyrė lėšų remontui, UAB „Salduvės viešbutis“ išlaikė ir sugebėjo išsaugoti valstybei priklausantį turtą, tačiau pažymėtina, kad panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 str.). Šalys nesusitarė kitaip, o priešingai – valstybei priklausantis ginčo turtas panaudos sutartimi ir buvo neatlygintinai perduotas Lietuvos techninio sporto draugijai, kad jis būtų išsaugotas (prižiūrimas, remontuojamas ir t.t.) ir naudojamas pagal paskirtį, todėl atsakovai pagal savo, kaip panaudos gavėjų, pareigas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu privalėjo išlaikyti ir remontuoti ginčo pastatus. Pažymėtina, jog jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Lietuvos techninio sporto draugija būtų reiškusi pretenzijas dėl perduoto valstybei priklausančio ginčo turto išlaikymo, atsisakymo nuo jo ir t.t., atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Todėl darytina išvada, kad tokia situacija tenkino atsakovus.
Kaip minėta, UAB „Salduvės viešbutis“ pajamos 2010 m. buvo 944 120 Lt, 2011 m. – 547 473 Lt, 2013 m. – 816 186 Lt, 2012 m. – 801 289 Lt. Tačiau svarstant apie gautą naudą CK 6.249 str. 2 d. nuostatų prasme UAB „Salduvės viešbutis“ pajamų negalima vertinti atsietai nuo patirtų sąnaudų (t. 3, b.l. 30-31). Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad įmonės veiklos pobūdis buvo platesnis, nagrinėjamu atveju nustatyti, kokia apimtimi atsakovų nauda buvo gauta iš atsakovų neteisėtų veiksmų, aptariamų šios bylos kontekste, teismo vertinimu, apskaičiuoti objektyviai neįmanoma. Pažymėtina, kad atsakovai neginčijo ieškovo žalos apskaičiavimo pagal Valstybės turto fondo turto vertintojų nustatytą pastato – viešbučio ir pastato – valgyklos bei pastatuose esančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuomos rinkos vertę pagrįstumo. Todėl teismas, nesant kitų objektyvių duomenų dėl atsakovų iš neteisėtų veiksmų gautos naudos CK 249 str. 2 d. nuostatų prasme, mano, kad yra tikslinga vadovautis ieškovo pateiktais paskaičiavimais, minėta vertintojų nustatyta turto nuomos rinkos verte ir spręsti, jog ieškovo prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių dydis yra pagrįstas. Esant nurodytam, konstatuotina, jog ieškovas pagrindė reikalaujamų nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d., 6.249 str. 2 d.).
Nemažiau svarbu yra paminėti tai, jog UAB „Salduvės viešbutis“ steigėjas ir vienintelis akcininkas yra Lietuvos techninio sporto draugija, bendrovės vadovas – K. V. (kuris nuo 1995-12-18 taip pat yra ir Lietuvos techninio sporto draugijos vadovas) (t. 1, b.l. 26-31). Todėl akivaizdu, jog abiejų atsakovų neteisėti veiksmai yra susieti priežastinio ryšio su atsiradusiais ieškovo nuostoliais. Atsakovai neatlygintinai naudojosi valstybės turtu. Lietuvos techninio sporto draugijai panaudos teise suteiktas valstybės turtas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktuose ir panaudos sutartyje nustatytas sąlygas, buvo perduotas UAB „Salduvės viešbutis“, kuri, neturėdama jokio teisinio pagrindo, valstybei priklausančiuose pastatuose teikė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas ir iš to gavo asmeninės naudos. Pripažintina, jog nagrinėjamu atveju naudos turėjo ir Lietuvos techninio sporto draugija, kaip UAB „Salduvės viešbutis“ steigėja ir vienintelė akcininkė, kuri turi tiesioginį interesą, jog jos valdoma bendrovė dirbtų pelningai. Taigi, konstatuotinas priežastinis ryšys tarp minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų, piktnaudžiavimo savo teisėmis ir ieškovui atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).
Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Tuo tarpu kreditoriaus kaltė, kitaip negu skolininko kaltė, nėra preziumuojama, todėl būtent skolininkui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad kreditorius yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Atsakovų atstovų teigimu, ieškovas savo pasyviais abejingais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, tuo sudarydamas sąlygas jai atsirasti; ieškovas, nustatęs pažeidimus neteisėtai naudojant turtą, elgėsi pasyviai, nesiėmė aktyvių veiksmų tokiai veiklai sustabdyti ar nutraukti, todėl prašo taikyti abipusės kaltės pasekmes, numatytas CK 6.248 str. 4 d. ir 6.259 str. Taip pat prašo atsižvelgti į atsakovų turtinę padėtį: į tai, jog Lietuvos techninio sporto draugijos veikla sustabdyta nuo 2015-07-01 iki 2018-07-01 (t. 3, b.l.83), UAB „Salduvės viešbutis“ 2014 m. veiklos nuostolis sudarė 2 985 Lt, tuo tarpu 2015 m. neapmokėti įsipareigojimai – 29 328, 20 EUR, todėl mano esant pagrindą CK 246 str. 2 d. ir 6.251 str. 2 d. taikymui, sumažinant nuostolių atlyginimo dydį, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad 2008-11-11 valstybės turto panaudos sutartis Nr. 011/V, sudaryta Lietuvos technikos sporto draugijos ir UAB „Salduvės viešbutis“, nebuvo išviešinta, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b.l. 20-23) matyti, kad buvo įregistruotos tik 1996-01-22 ir 2005-02-23 panaudos sutartys, sudarytos valstybės įgaliotų institucijų ir Lietuvos techninio sporto draugijos. Iš tiesų panaudos sutartis, sudaryta su Lietuvos techniko sporto draugija, buvo nutraukta tik 2014-07-22, tačiau atsakovai niekaip nepaaiškino, kaip tai, kad ieškovas nenutraukė panaudos sutarties anksčiau, įtakojo atsakovo pareigos naudoti turtą pagal paskirtį tinkamą vykdymą, ar kaip ieškovo veiksmai (neveikimas) sietinas su atsakovų sutarties pažeidimais ir šių pažeidimų pagrindu nuostolių atsiradimu. Faktas, jog atsakovams nebuvo reiškiamos pretenzijos dėl valstybės turo naudojimo ne pagal paskirtį, pažeidžiant panaudos sutarties nuostatas, negali būti laikomas ieškovo sutikimu neteisėtam turto naudojimui, taip pat, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl ieškovo kaltės bei CK 6.248 str. 4 d. ir 6.259 str. nuostatų taikymo. Taigi, esant nurodytam, yra pagrindas konstatuoti abiejų atsakovų kaltę dėl prašomų priteisti nuostolių padarymo (CK 6.248 str.).
Dar kartą akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju abu atsakovai yra susiję; tas pats asmuo yra ir Lietuvos techninio sporto draugijos, ir UAB „Salduvės viešbutis“ direktorius. Lietuvos techninio sporto draugija, būdama UAB „Salduvės viešbutis“ steigėja ir vienintele akcininke, neteisėtai perdavė UAB „Salduvės viešbutis“ valstybės turtą, o ši, neteisėtai jį perėmusi, neatlygintinai juo naudojosi, nuomojo tretiesiems asmenims ir gavo turtinės naudos. Lietuvos techninio sporto draugija, būdama vienintele akcininke, gavo turtinės naudos. Taigi, visiškai akivaizdu, jog valstybei žala padaryta atsakovų bendrais neteisėtais veiksmais, todėl atsakovai padarytą žalą privalo atlyginti solidariai (CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d.).
Atsakovų atstovai prašo atsižvelgti į atsakovų turtinę padėtį: į tai, jog Lietuvos techninio sporto draugijos veikla sustabdyta nuo 2015-07-01 iki 2018-07-01 (t. 3, b.l.83), UAB „Salduvės viešbutis“ 2014 m. veiklos nuostolis sudarė 2 985 Lt, tuo tarpu 2015 m. neapmokėti įsipareigojimai – 29 328, 20 EUR (t.3, b.l.84); mano esant pagrindui CK 246 str. 2 d. ir 6.251 str. 2 d. taikymu sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, nes dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Visų pirma pažymėtina, jog įstatymo leidėjas suteikia teisę teismui taikyti atsakovų prašomą įstatymą, reglamentuojantį galimybę sumažinti atlygintinų nuostolių dydį, tik išimtiniais atvejais, kuomet sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių dydį. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į nustatytas žalos padarymo faktines aplinkybes, į tai, kad valstybės suteikta galimybe neatlygintinai naudotis turtu, pažeidžiant įstatymus bei sutarties reikalavimus, pasinaudota gauti naudos, į tai, kad atsakovų neteisėtais veiksmais yra padaryta žala valstybei, į laikotarpį, už kurį skaičiuojami nuostoliai, ir jų dydį, neturi pagrindo spręsti dėl priteistinų nuostolių dydžio mažinimo. Lietuvos techninio sporto draugija yra sustabdžiusi savo veikla, todėl akivaizdu, jog jos padėtis nepriklausomai nuo to, ar bus taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas, ar ne, nepasikeis. Tačiau UAB „Salduvės viešbutis“ veiklą vykdo. Iš bendrovės įstatų matyti, jog bendrovė įregistravusi platųjį spektrą vykdytinos veiklos. Ir jeigu, pasak atsakovo atstovų, neatlyginai naudojant valstybės turtą bendrovės veikla, susijusi su viešbučio paslaugų ir viešojo maitinimu teikimu, buvo nuostolinga, tuomet, teismo nuomone, bendrovė, atsikračiusi naštos nemokamai prižiūrėti naudojamus pastatus (kur buvo vykdoma komercinė veikla), galimai sugebės veikti pelningai. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai: apie nuo 2015-10-15 susidariusius įsiskolinimus bei 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad įmonės nuostolis 2014 m. buvo 2965 Lt (t.3, b.l.86-91), nesudaro pagrindo spręsti dėl nepriimtinų ir sunkių pasekmių, kurios galėtų atsirasti taikant visiško nuostolių atlyginimo principą; kitų duomenų, pagrindžiančių nepriimtinų ir sunkių pasekmių atsiradimą, atsakovai nepateikė (CPK 178 str.) Esant nurodytam, atsakovų prašymas dėl priteistinų nuostolių dydžio mažinimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Esant aukščiau išdėstytam, ieškovo reikalavimai solidariai iš atsakovų priteisti 59 609,64 EUR (205 820,16 Lt) nuostolių yra pagrįsti, todėl tenkintini. Taip pat iš atsakovų ieškovui priteistini solidariai 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2014-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 2 d.) bei 202,74 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovų valstybei priteistini 41 EUR žyminio mokesčio ir 7,56 EUR pašto išlaidų, iš viso 48,56 EUR, t.y. po 24,28 EUR iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo visiško įvykdymo, o sprendimą įvykdžius – naikintinos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovo valstybės įmonės Turto banko (kodas 112021042) naudai solidariai iš atsakovo Lietuvos techninio sporto draugijos (kodas 191766892) ir atsakovo UAB „Salduvės viešbutis (kodas 144353679) 59 609,64 EUR (205 820,16 Lt) nuostolių; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-12-10, iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo bei 202,74 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų valstybei 41 EUR žyminio mokesčio ir 7,56 EUR pašto išlaidų, iš viso 48,56 EUR, t.y. po 24,28 EUR iš kiekvieno atsakovo (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo, o sprendimą įvykdžius, panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.