Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Aukščiausiajai Tarybai 1990-11-15 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto“ pavedus Vyriausybei perimti Lietuvos Respublikos savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti valdytą turtą, buvo įgyvendinta valstybės, kaip šio turto savininkės, teisė tokį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turėjo būti perduotas techninio sporto draugijai juo naudotis ir valdyti, bet ne šios draugijos nuosavybėn (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 27 d. nutarimas). 1995-02-23 įstatymu „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 15 d. nutarimas buvo pakeistas ir buvusios SDAALR turtas perduotas valdyti ir naudotis Lietuvos techninio sporto draugijai ir kitoms valstybės institucijoms, o Vyriausybė buvo įpareigota su institucijomis, kurioms perduotas turtas, sudaryti turto panaudos sutartis ir kontroliuoti jų laikymąsi. Vykdydama minėtą įstatymą Vyriausybė 1995-06-16 nutarimu Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ įpareigojo įvairias ministerijas, savivaldybes ir t.t. perduoti, o įvairias valstybines institucijas, tame tarpe ir Lietuvos techninio sporto draugiją, perimti buvusios SDAALR turtą. Vyriausybės 1995-12-28 nutarimu Nr. 1629 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimo Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ dalinio pakeitimo“ buvo nustatyta, kad buvusios SDAALR turto, nurodyto Vyriausybės 1995-06-16 nutarimo Nr. 855 1 priede, pagrindu įsteigtų valstybės įmonių steigėjo teisės perduodamos Lietuvos techninio sporto draugijai ir Vilniaus technikos universitetui, taip pat kad šių įmonių turtas bei kitas turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Vyriausybei. Vėliau Seimas 2008-06-17 įstatymu Nr. X-1617 pripažino Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir jį keitusius įstatymus netekusiais galios, tačiau tuo pačiu be kita ko nustatė, jog valstybės institucijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą technikos sporto šakų sistemai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų sąrašą, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojasi iki šio įstatymo įsigaliojimo naudotu Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtu pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1637 patvirtintame technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojančių SDAALR turtą pagal šio turto naudojimo paskirtį, sąraše buvo nurodyta ir Lietuvos techninio sporto draugija.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996-08-16 panaudos sutartimi, kuri buvo sudaryta vadovaujantis aukščiau minėtais Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimu Nr.855 „Dėl buvusios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“, Ekonomikos ministerija perdavė neatlygintinai naudotis Lietuvos techninio sporto draugijai Šiaulių viešbučio „Salduvė“ turtą, kuris buvo perduotas atsakovui Lietuvos Respublikos Krašto ministerijos 1996-01-22 aktu Nr. 1 (t. 1, b.l. 15-16) (sutarties 2.1, 7p.). Sutarties 5.1 p. buvo aiškiai nurodyta, jog sutarties objektas gali būti naudojamas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusios Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio naudojimo“ nustatytiems tikslams vykdyti, be to sutarties 5.2 p. numatė, kad turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Ši sutartis buvo patikslinta 2005-02-23 panaudos sutartimi Nr. V(2-57-3/3.33) (sudaryta Šiaulių apskrities viršininko administracijos (panaudos davėjo) ir atsakovo Lietuvos techninio sporto draugijos (panaudos gavėjo) (t. 1, b.l. 17-19), be kita ko sutarties 10.5 p. nustatant panaudos gavėjui galimybę perduoti sutartyje nurodytą turtą panaudos gavėjo įsteigtoms įmonėms, viešosioms įstaigoms ir visuomeninėms organizacijoms, tačiau tik gavus išankstinį rašytinį panaudos davėjo sutikimą. Tuo tarpu atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija 2008-11-11 panaudos sutartimi Nr. 011/V (t. 1, b.l. 24-25), be panaudos davėjo sutikimo, ginčo turtą perdavė neatlygintinai naudotis UAB „Salduvės viešbutis“. Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomas ginčo turtas 2010-08-31 aktu Nr. 2010-08-31-099 (t. 1, b.l. 11-14) buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondui. 2014-07-30 panaudos sutartis buvo nutraukta (t. 1, b.l. 50-51), o įvykus viešam aukcionui 2014-07-14 sutarties Nr. 46-20114 pagrindu 2014-07-22 nuosavybės teisės perdavimo ir priėmimo aktu privatizavimo objektas buvo perduotas V. T. nuosavybėn (t. 1, b.l. 52). Ieškovas yra valstybės įmonės Valstybės turto fondo teisių ir pareigų perėmėjas.

Ieškovas reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija, pažeisdama įstatymo bei panaudos sutarčių nuostatas, be panaudos davėjo sutikimo perdavė naudotis ginčo turtą UAB „Salduvės viešbutis“; turtas naudojamas ne pagal paskirtį ir ne tam tikslui, jame yra vykdoma komercinė ūkinė veikla. Atsakovų atstovai pripažino, jog ginčo turtu naudojosi UAB „Salduvės viešbutis“, tačiau su kitais ieškovo teiginiais nesutiko, tvirtino, jog turtas Lietuvos techninio sporto draugijai buvo perduotas ne panaudos sutartimi, o 1996-01-22 aktu Nr. 1; nei akte, nei 1996 m. panaudos sutartyje jokių draudimų nustatyta nebuvo, be to, panaudos davėjas tokiam turto naudojimui neprieštaravo.

Tačiau su tokiais atsakovų atstovų teiginiais sutikti negalima.

Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Ieškovas neteisėtus atsakovų veiksmus sieja su turto perdavimu naudotis tretiesiems asmenims be panaudos davėjo sutikimo bei ginčo turto naudojimu ne pagal paskirtį. Atsakovai, nesutikdami su ieškovo argumentais, tvirtino, jog panaudos davėjo pritarimas perduoti naudoti turtą tretiesiems asmenims buvo gautas, teigė, kad pagal poreikį ginčo turtas buvo naudojamas ir pagal paskirtį.

Visų pirma, dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-06-16 nutarimas Nr. 855 „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio turto naudojimo“, kuris ir buvo priimtas vykdant Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl buvusios Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turto tolesnio naudojimo“, aiškiai nurodė, jog Lietuvos techninio sporto draugijai turtas buvo perduotas su tikslu techniniam sportui plėtoti, vaikų ir jaunimo techninės kūrybos sąlygoms sudaryti, ir detalizuota, jog ginčo turtas – „Salduvės“ viešbučiai perduodami mokiniams apgyvendinti kursų metu ir sportininkams apgyvendinti varžybų bei treniruočių metu. 1996-08-16 panaudos sutarties 5.1 p. taip pat buvo aiškiai nurodyta, jog sutarties objektas gali būti naudojamas tik Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl buvusios Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti tolesnio naudojimo“ nustatytiems tikslams vykdyti, be to sutarties 5.2 p. numatė, kad turtas gali būti perduotas, įkeistas, parduotas ar juo laiduojama tik leidus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Nors 2005 m. panaudos sutartis, kuria buvo patikslinta 1996 m. sutartis ir numatė galimybę panaudos gavėjui neatlygintinai perduoti naudoti turtą savo įsteigtoms įmonėms, tačiau draudimas perduoti turtą be panaudos davėjo sutikimo nebuvo panaikintas. Taigi, tiek norminių aktų, tiek panaudos sutarties turinys patvirtina ieškovo argumentus, jog atsakovas Lietuvos techninio sporto draugija galėjo panaudos sutarties pagrindu disponuojamą turtą naudoti tik pagal paskirtį, technikos sporto šakų plėtojimo tikslu, apgyvendinant mokinius kursų metu ir sportininkus varžybų ir treniruočių metu, be to ginčo turtas galėjo būti perduotas naudotis tretiesiems asmenims tik gavus panaudos davėjo leidimą. Taip pat pažymėtina, jog faktas, kad panaudos objektas (Šiaulių viešbučio „Salduvė“ turtas) Lietuvos techninio sporto draugijai buvo perduotas Lietuvos Respublikos Krašto ministerijos 1996-01-22 aktu Nr. 1 (t. 1, b.l. 15-16) (sutarties 2.1, 7 p. p.), nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovui neprivalomi panaudos sutartimi nustatyti draudimai, ar kad jis yra atleidžiamas nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo.

Atsakovų atstovai, nors ir teigė, kad ginčo turto perdavimas panaudos pagrindais UAB „Salduvės viešbutis“ buvo suderintas su valdžios atstovais, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginiu,s nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo pateikti Šiaulių miesto savivaldybės mero raštai Lietuvos Respublikos vyriausybei: 2011-10-10 raštas (t. 1, b.l. 135), kuriuo prašoma neprivatizuoti ginčo turto, 2010-09-30 raštas (t. 1, b.l. 136), kuriuo prašoma pritarti UAB „Salduvės viešbutis“ sprendimui rekonstruoti viešbučio „Salduvė“ statinius, negali būti vertinami kaip panaudos davėjo sutikimas perduoti neatlygintinai naudoti turtą tretiesiems asmenims, juolab ne naudoti pagal paskirtį, o vystyti jame komercinę ūkinę veiklą. Be to, Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomas ginčo turtas dar 2010-08-31 aktu Nr. 2010-08-31-099 (t. 1, b.l. 11-14) buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondui. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti, kaip yra naudojamas panaudos sutartimi atsakovui perduotas turtas, irgi nesudaro pagrindo spręsti dėl panaudos davėjo sutikimo. Pažymėtina, jog draudimas be išankstinio rašytinio panaudos davėjo sutikimo panaudos gavėjui duoti gautąjį daiktą naudotis trečiajam asmeniui nustatytas ir CK 6.637 str. 2 d. Taip pat imperatyvūs reikalavimai valstybės ir savivaldybių turto panaudai nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str., kur įtvirtinta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams, o nuo 2006-08-08 įsigaliojusioje minėto įstatymo redakcijoje buvo įtvirtintas draudimas panaudos gavėjams jiems panaudos teise perduotą turtą išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims (Disponavimo įstatymo 13 str. 4 d.).

Aplinkybės, jog Lietuvos techninio sporto draugijai panaudos sutartimi perduotas valstybės turtas buvo naudojamas ne pagal jo paskirtį ir ne tam tikslui, kuriam buvo perduotas, neneigė ir atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu. Nors jie paaiškino, kad iš dalies viešbučio paslaugos buvo teikiamos ir sportininkams, tačiau iš esmės pripažino, jog ginčo patalpose buvo teikiamos paslaugos, pagal savo paskirtį nepriskirtinos aptartoms panaudos sutartyje. Be to, faktinių aplinkybių konstatavimo 2014-04-15 protokolas Nr. 98-78 (t. 1, b.l. 39-49), kuriame yra užfiksuoti Lietuvos techninio sporto draugijos Šiaulių skyriaus pirmininko K. V. paaiškinimai, jog viešbučio pastate yra UAB „Salduvės viešbutis“ priklausančių kambarių, be to, veikia kavinė, kuri aptarnauja ne tik apgyvendintus asmenis, bet ir miesto gyventojus, o valgyklos patalpos pagal poreikį išnuomojamos proginiams renginiams (vestuvėms, krikštynoms, gedulingiems pietums ir kt.), taip pat konstatuojama, kad ginčo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), vykdoma komercinė veikla, susijusi su apgyvendinimu ir maitinimu bei pramogų organizavimu. „Salduvė“ viešbučio internetiniame puslapyje www.salduveshotel.lt yra pateikta informacija, kad „Salduvė“ viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimybė apgyvendinti iki 200 žmonių, viešbutyje yra vienviečiai, dviviečiai, triviečiai ir keturviečiai kambariai, veikia sauna, biliardas, viešbutyje įsikūrusi kavinė, kurioje rengiami pobūviai, konferencijos ir kt., nurodytos kambarių kainos – nuo 22 Lt iki 140 Lt už parą asmeniui. UAB „Salduvės viešbutis“ 2013-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas (t. 1, b.l. 32-37), iš kurio matyti, kad ataskaitiniais metais sukauptos pajamos ir sąnaudos iš viešbučio ir viešojo maitinimo paslaugų, irgi patvirtina, jog patalpos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymo leidėjas CK 249 str. 2 d. numatė galimybę kreditoriui reikalauti nuostolių, kuriais gali būti pripažinta atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, jog atsakovai neatlygintinai naudojosi patalpomis kitam tikslui, nei turtas buvo perduotas, gavo pajamas iš neteisėtos patalpų nuomos privatiems subjektams, todėl CK 249 str. 2 d. pagrindu atsakovų iš neteisėtų veiksmų gauta nauda turi būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Ieškovas prašomų priteisti nuostolių dydį grindžia Valstybės turto fondo turto vertintojų nustatyta pastato – viešbučio, pastato – valgyklos, esančių (duomenys neskelbtini), ir pastatuose esančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto nuomos rinkos verte per vieną mėnesį – 4403,33 Lt (t. 1, b.l. 59-71). Nors mano, kad atsakovų gauta nauda buvo didesnė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovai dalies dokumentų nepateikė arba pateikė pavėluotai, tiksliai apskaičiuoti gautą naudą pernelyg sudėtinga, prašo vadovautis vertintojų nustatytomis ginčo turto nuomos rinkos kainomis ir nuostolius priteisti už laikotarpį nuo 2010-08-31 iki 2014-07-22, iš viso 59 609,64 EUR (205 820 Lt). Atsakovų atstovai mano, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti nuostolius, nurodo, jog UAB „Salduvės viešbutis“ gautomis pajamomis tvarkė ir gerino bendrovei patikėtą turtą, įvairioms statybos įmonėms ir dirbantiems pagal verslo liudijimą fiziniams asmenims yra sumokėta 375 081, 42 Lt, už pastato šildymą laikotarpiu nuo 2013-12-09 iki 2014-12-31 yra sumokėta 87 146,64 Lt, todėl, pasak atsakovų atstovų, nėra pagrindo konstatuoti, kad valstybei buvo padaryta žala. Argumentams pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus (t. 1, b.l. 137-199), patvirtinančius UAB „Salduvės viešbutis“ darytus mokėjimus ir iš suteiktų paslaugų gautas pajamas (t. 2, b.l. 171-270).