Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui T. T. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdyje ieškovė V. A. paaiškino, kad atsakovas T. T. išlaikymo vaikams visiškai neteikia nuo 2020 m. birželio mėn. Ieškovė su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena jos mamai priklausančiame bute. Kartais vaikai su tėvu bendrauja telefonu. Kas mėnesį būtiniausiems vaikų poreikiams ieškovė skiria apie 400 Eur. Ieškovė nedirba, dėl patirtos dešinės rankos traumos jai nustatytas 45 procentų darbingumas. Pragyvena iš gaunamos 168 Eur neįgalumo pensijos, taip pat gauna socialinę išmoką. Ieškovei finansiškai padeda jos mama. Ieškovė žino, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir šiuo metu prie vaikų išlaikymo neprisideda. Paaiškino, kad kurį laiką su vaikais gyveno socialinių paslaugų įstaigoje, tačiau vaikai iš ieškovės paimti nebuvo.

4. Atsakovas T. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo nuomonės dėl jam pareikštų reikalavimų nenurodė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, pranešus apie teismo posėdį (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. nustatyta, kad R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. T., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. A. ir atsakovo T. T. vaikai (b. l. 10, 11).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

6. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

7. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai sūnūs gyvena kartu ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė viena rūpinasi vaikų auklėjimu, auginimu, jų kasdieniais poreikiais. Nuo 2020 m. birželio mėnesio nutrūkus ieškovės ir atsakovo bendram gyvenimui atsakovas T. T. negyvena su vaikais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataiso namuose.

8. Institucijos pateiktoje išvadoje nurodyta, jog ieškovės šeima Skyriui yra žinoma, nes nuo 2018-03-22 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Nuo 2018-07-09 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, skirtos socialinės paslaugos. Šeimoje 2018-03-23 nustatytas galimas smurtas prieš nepilnametį vaiką R. T.. Šeimoje taip pat fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai 2018-07-31, 2019-10-14, 2020-05-19, 2020- 06-10 bei 2020-08-18. Vaikai buvo paimti iš motinos du kartus (nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2020 m. vasario 11 d.), vieną kartą laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d. apgyvendinant institucijoje kartu su motina V. A., šeimai buvo teikiama laikinoji priežiūra socialinių paslaugų įstaigoje. Socialines paslaugas šeimai teikiančių specialistų nuomone V. A. charakterizuojama gerai, ieškovė priima teikiamą pagalbą, yra motyvuota keisti gyvenimo būdą, naujų vaiko teisių pažeidimų šeimoje nebuvo fiksuota, todėl išvadą teikianti institucija neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove V. A..

9. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, taip pat atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, aplinkybę, kad vaikai gyvena su ieškove, byloje nesant duomenų, jog šiuo metu ieškovė tinkamai neprižiūri ir nesirūpina sūnumis, atsižvelgus į institucijos, teikiančios išvadą byloje, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo

10. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 pažymėjo, kad išlaikymo dydis nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina teismų praktika bei akcentavo, kad išlaikymo dydis turi būti nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

11. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan., tačiau vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Taigi sprendžiant dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

12. Ieškovė vaikų išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo ar prieštaravimų dėl šio reikalavimo nepateikė.

13. Ieškovė paaiškino, kad per mėnesį vaikų išlaikymui (būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui) skiria apie 400 Eur. Šiuo metu nedirba, nes būdama 21 m. amžiaus tapo iš dalies darbinga, jai nustatytas 45 proc. darbingumas. Šias aplinkybes patvirtinta neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2013 m. rugpjūčio 31 d., galiojantis iki 2048 m. vasario 14 d. Ieškovė paaiškino, kad išlaikyti vaikus jai padeda mama.

14. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, V. A. gauna šalpos neįgalumo pensiją 168 Eur. Vaikai lanko ugdymo įstaigas. D. T. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, R. T. mokosi Klaipėdos „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, 5 b klasėje pagal pagrindinio ugdymo programą.

15. Duodama paaiškinimus teismui ieškovė patvirtino, kad nekilnojamo turto neturi, kartu su vaikais gyvena ieškovės mamai priklausančiame bute, yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir niekada nedirbo. Ieškovė neteikė įrodymų, kad siekdama padidinti gaunamas pajamas bandė įsidarbinti ar registravosi Užimtumo tarnyboje ieškodama darbo, atitinkančio jos galimybes.

16. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17. Teismas sutinka, kad nustatytas 45 procentų darbingumas apriboja ieškovės galimybes įsidarbinti, tačiau pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, kad ji negali dirbti apskritai jokio darbo.

18. Teismas vertina ir tai, jog šiuo metu ieškovė viena ir be vaikų tėvo pagalbos augina ir rūpinasi dviem mažamečiais vaikais, dėl ko ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta.

19. Atsakovas nevykdė pareigos pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį surinkti teismo iniciatyva.

20. Išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo darbo užmokestį: 2020 m. sausio mėn. – 1106,28 Eur, 2020 m. vasario mėn. – 1160 Eur, 2020 m. kovo mėn. – 1081,95 Eur, 2020 m. balandžio mėn. 300 Eur, 2020 m. gegužės mėn. – 225 Eur.

21. Byloje gauta pažyma apie T. T. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios nustatyta, jog būdamas laisvės atėmimo įstaigoje atsakovas dirba, 2020 m. spalio mėn. jam priskaičiuotas darbo užmokestis - 58,35 Eur, išmokėta – 40,84 Eur, 2020 m. lapkričio mėn. priskaičiuota 142,65 Eur darbo užmokesčio, išmokėta 99,86 Eur.

22. Nors laisvės atėmimo vietoje atsakovo galimybės gauti konkurencingą darbo užmokestį apribotos, tačiau šiuo metu atsakovas išlaikomas valstybės lėšomis ir nepatiria išlaidų būtinų kasdienių poreikių tenkinimui, todėl visos jo gaunamos pajamos gali būti skiriamos vaikų išlaikymui.

23. Nustatyta, kad atsakovo vardu registruota transporto priemonė – 1998 m. Audi A4 Avant. Duomenų, kad atsakovas turėtų nekilnojamo turto, teismas neturi.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

25. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl šalių vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra nurodyta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), bei kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Be to, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio teismas privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, ieškovės nurodytą vaikų išlaikymui skiriamą sumą, nustatytą ieškovės darbingumo lygį ir pastangas gauti didesnes pajamas, vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų būtinus poreikius (sveikai maitintis, turėti drabužius ir avalynę, atitinkančius metų laikus, leisti laisvalaikį), bei nesant duomenų apie kurio nors vaiko specialiuosius poreikius, taip pat įvertinus abiejų šalių galimybes teikti vienodo išlaikymo dydį, teismas vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui iš atsakovo T. T. yra pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jų įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės vaikui mokamos išmokos dydžiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

28. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Bazinės socialinės išmokos dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 40 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1467 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1206 Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo pakeitimo), todėl šiuo metu išmokos dydis sudaro 70 Eur (40 x 1,75).

29. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikams kas mėnesį turi būti mokama 70 Eur išmoka, kuri vadovaujantis teismų praktika, yra skirta vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, teismo vertinimu, ši suma padengia dalį vaikų poreikių, todėl ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui mažintinas išmokos vaikams dydžiu. Teismas sprendžia, kad iš atsakovo vaikams priteistinas 230 Eur išlaikymo dydis, kuris šiuo metu yra pakankamas nepilnamečių D. T. ir R. T. poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

30. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2020 m. spalio 15 d. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

31. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą abiems vaikams už keturis mėnesius nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., t. y. kiekvienam vaikui po 1200 Eur (300 Eur x 4).

32. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, pagal kurį teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

33. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

34. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2020 m. birželio mėnesio.

35. Išrašu apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. gegužės 22 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. birželio mėn. atsakovo draudžiamosios pajamos sumažėjo, 2020 m. birželio mėn. buvo 478,63 Eur, 2020 m. liepos mėn. – 512,82 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėn. – 512,82 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. – 151,12 Eur.

36. Atsižvelgiant į tai, jog iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. nevykdė pareigos išlaikyti vaikus, o atsakovas šių aplinkybių neginčijo ir ieškovės nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už minėtą laikotarpį. Teismas konstatuoja, jog įvertinus vaikų amžių ir jų būtinuosius poreikius, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimas, t. y. po 800 Eur kiekvienam vaikui ((200 Eur/mėn. x 4 mėn.) x 2) (CK 3.200 straipsnis).

37. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

38. Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus byloje turėjo būti sumokėtas 314 Eur žyminis mokestis – 100 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 214 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ((230 Eur x 12 mėn.) x 2 x 3 proc.) ir išlaikymo įsiskolinimo ((800 Eur x 2) x 3 proc.) priteisimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis). Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bei iš dalies tenkinus reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, laikytina, kad tenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 283 Eur žyminio mokesčio.

40. Ieškovei 2020 m. rugsėjo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3)TP-20-T-1221-9734 nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą atleidžiant ją 100 procentų nuo antrinės teisinė pagalbos išlaidų mokėjimo. Ieškovei suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pagal 2021 m. sausio 13 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-247 yra 344 Eur (b. l. 67). Įvertinus, kad tenkinta apie 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 309,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove V. A. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t. y. 2020 m. spalio 15 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams R. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą po 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) kiekvienam vaikui.

Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. A..

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 309,60 Eur (tris šimtus devynis eurus šešiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, minėtą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodas 5630.

Civilinę bylą Nr. eS2-12347-676/2019 grąžinti Klaipėdos apylinkės teismo Civilinių bylų raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.