- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-21
- Bylos Nr.
- e2-4139-1178/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00688-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Jasmontienė
- Ieškovas
- E. R.
- Atsakovas
- L. G.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. R. patikslintą ieškinį atsakovui L. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus vėliau patikslino, prašydama nustatyti dukters E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. R.. Taip pat ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas L. G. bendrauja su dukra G. G. ir dalyvauja jos auklėjime suderintu su ieškove būdu ir laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenant nesusituokus su L. G. (duomenys neskelbtini) d. jiems gimė dukra G. G.. Kadangi ieškovė su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda iš esmės nuo dukros gimimo, 2016 m. gegužės 23 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-888-204/2016 iš atsakovo dukrai buvo priteistas išlaikymas. Ieškovės teigimu, būtina išspręsti ir vaiko gyvenamosios vietos klausimą, kadangi šiuo metu kyla labai daug problemų dėl to, kad vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi būtent tai geriausiai atitiktų vaiko interesus. Nurodo, kad ieškovė šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), pas savo močiutę S. B.. Pastaroji sutinka, kad ieškovė su savo nepilnamete dukra G. G. gyventų S. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name. Minėtame name yra sudarytos saugios ir tinkamos vaikui gyventi sąlygos. Ieškovė taip pat nurodo, kad nors mergaitė su atsakovu iki šiol visiškai nebendravo, mano, kad esant atsakovo ir vaiko pageidavimui, konkrečias sąlygas suderinant su ieškove, nustatytina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.
3. Teismo posėdyje ieškovė nurodė palaikanti savo reikalavimus ir prašo juos tenkinti. Paaiškino, kad dukra G. G. su ja gyvena nuo pat gimimo, o su atsakovas dukrą paskutinį kartą matė, kai mergaitei buvo vieneri metai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra, neteikia mergaitei teismo priteisto išlaikymo. Pasak E. R., gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaiko geriausius interesus, nes ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos mergaitei augti ir vystytis. Esant atsakovo pageidavimui, atkūrus tėvo ir dukters ryšį, ieškovė neprieštarautų mergaitės ir atsakovo bendravimui. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nereiškia reikalavimo dėl priteisto išlaikymo vaikui padidinimo, kadangi atsakovas neteikia net ir priteisto 87 Eur dydžio išlaikymo, todėl šiuo metu nėra tikslinga prašyti padidinti priteistą išlaikymą.
4. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Tomas Leščinskas prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Advokato teigimu, ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai pagrindžia ieškinio reikalavimus. Advokato Tomo Leščinsko teigimu, ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su dukra, nors ir yra gana nekonkreti, tačiau šioje situacijoje – atsakovui esant visiškai pasyviam – racionali ir atitinkanti vaiko interesus.
5. Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės savivaldybėje (toliau – ir Skyrius) atstovė Regina Kvederienė paaiškino, kad ieškovės gyvenamoji vieta ir jos sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus, mergaitė nuo gimimo gyvena su ieškove, todėl nėra pagrindo netenkinti ieškovės reikalavimo dėl dukros G. G. gyvenamosios vietos nustatymo. Skyriaus atstovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas Skyriui nesudarė galimybių patikrinti ir įvertinti jo gyvenimo sąlygas, buvo nusiteikęs agresyviai ir konfliktiškai. R. Kvederienė atkreipė dėmesį į tai, kad G. G. nėra žinoma apie jos biologinį tėvą, tačiau taip pat pažymėjo, kad ieškovė supranta ir pripažįsta vaiko teisę žinoti apie savo biologinį tėvą. Todėl esant aplinkybėms, jog mergaitė nežino, kad atsakovas yra jos biologinis tėvas, taip pat, kad atsakovas paskutinį kartą dukrą matė, kai jai buvo vieneri metai, Skyriaus teigimu, iki bus atkurtas tėvo ir dukros ryšys, mergaitės ir atsakovo bendravimas galimas tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ir dalyvaujant ieškovei.
6. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
7. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad G. G. yra ieškovės E. R. ir atsakovo L. G. dukra. Ieškovė su dukra gyvena S. B. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
8. Šioje byloje ieškovė E. R. reiškia atsakovui L. G. reikalavimus dėl vaiko G. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
9. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnametės dukros G. G. gyvenamąją vietą su ieškove.
10. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis).
11. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).
12. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo faktiškai gyvena su ieškove. Iš išvadą teikiančios institucijos 2022 m. rugsėjo 7 d. išvados nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės savivaldybėje vyriausioji specialistė L. R. 2022 m. rugsėjo 5 d. lankėsi ieškovės E. R. namuose. Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovės šeima gyvena ieškovės močiutei priklausančiame name. Namas yra padalintas į dvi dalis. Vienoje namo dalyje gyvena E. R. senelė S. B., o kitoje – E. R. su šeima. Pirmame namo aukšte įrengta virtuvė, o antrame – du kambariai ir svetainė. Šiuo metu šeima neturi tualeto ir vonios kambario namo viduje, tačiau vyksta remonto darbai ir minėtų patalpų įrengimas yra suplanuotas. Nežiūrint į tai, apsilankymo šeimoje metu užfiksuota, kad namo ir sodybos aplinka yra itin išpuoselėta: dominuoja tvarka, švara, gėlynai ir kiti želdynai. Sanitarinės ir kitos gyvenimo bei buities sąlygos vertintinos nepriekaištingai. Skyriaus teigimu, manytina, kad ieškovės ir atsakovo dukra G. G. nestokoja namų apyvokos ir kitų, vaikui pagal jo poreikius, interesus, amžių, lytį bei kitų reikalingų daiktų.
13. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad išvadą teikiančios institucijos atstovams atsakovas L. G. nesudarė galimybės įvertinti jo gyvenamosios vietos sąlygų. Skyriaus darbuotoją atsakovas telefonu informavo, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina E. R., atsakovas neprieštarauja.
14. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 straipsnis).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
16. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
17. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas su dukra visiškai nebendrauja. Išvadą teikiančios institucijos atstovės apklausiamas vaikas, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė nežino, jog atsakovas yra jos biologinis tėvas, apie bendravimo su tėvu galimybes nebuvo klausiamas. Skyriaus darbuotojai telefonu atsakovas nurodė, kad norėtų palaikyti ryšį šiai paaugus.
19. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visiškai nebendrauja su dukra, į tai, kad mergaitė iki šiol nežino, kad L. G. yra jos biologinis tėvas, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių nesutikimo su ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis argumentų, manytina, kad geriausius vaiko interesus atitiks ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
20. Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
22. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai.
23. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai. Nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį ir turėjo 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (700 Eur + 200 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, iš atsakovo ieškovei priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti tokią atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros G. G., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: L. G. bendrauja su dukra G. G. ir dalyvauja jos auklėjime suderintu su ieškove būdu ir laiku, atsižvelgiant į vaiko interesus.
Iš atsakovo L. G. ieškovei E. R. priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.