Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-844-894/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-01
Bylos Nr.: e2A-844-894/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09240-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
Ieškovas: E. G., L. G.
Atsakovas: A. L.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-844-894/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09240-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., L. G., E. G. ieškinį atsakovei A. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. G., L. G. ir E. G. (toliau – ieškovai) ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 iš ieškovo E. G. nepilnamečiui A. G. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės bei nustatyti ieškovų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 3) kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvu, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; 4) nepilnamečio vaiko gimtadienio dieną ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia 4 val. šalių sutartu laiku; 5) E. G. ir L. G. (toliau – nepilnamečio vaiko seneliai) su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 6) ieškovas su nepilnamečiu vaiku per vienerius kalendorinius metus atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites. Apie planuojamas atostogas ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Atsakovė atostogų bendravimui perduoda nepilnamečio vaiko asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę). Nepilnamečio vaiko asmens dokumentas grąžinamas perduodant nepilnametį vaiką atsakovei; 7) nustatoma bendravimo tvarka ieškovui nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą; 8) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporiniais metais: per Šv. Kalėdas – nuo gruodžio 24 d. 15.00 val. iki gruodžio 25 d. 19.00 val.; vasario 16-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; per Šv. Velykas, paimant nepilnametį vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17.00 val. grąžinant Šv. Velykų pirmą dieną 19.00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; liepos 6-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 9) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja poriniais metais: per Naujus metus – nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; kovo 11-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; antrąja Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; birželio 24-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 26-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 10) jei atsakovė ateityje nutartų gyventi užsienyje, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas abipusiu sutarimu svarstomas iš naujo; 11) jeigu nepilnamečio vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja ieškovą; 12) jeigu ieškovo išvyka į užsienį sutampa su bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, tuo metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja seneliai šioje tvarkoje nustatytomis sąlygomis. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovas informuoja atsakovę kaip įmanoma anksčiau; 13) atsakovė įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., nesudaryti kliūčių nepilnamečio vaiko kelionėms į užsienį su ieškovu, netrukdyti ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, taip pat prieš 14 dienų pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

2. Nurodė, kad atsakovė trukdo seneliams bendrauti su anūku, todėl ieškovai prašo pakeisti 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi patvirtintą bendravimo su mažamečiu tvarką. Seneliai labai myli anūką, juo rūpinasi, nedaro vaikui blogos įtakos, tarp anūko ir senelių yra susiformavęs stiprus ryšys, kurio ieškovai nenori prarasti. Ieškovas savo bendravimo su vaiku laiką skirsto visiems giminaičiams. Nepilnametis vaikas yra pakankamai didelis, kad galėtų su ieškovu leisti savaitgalius su nakvynėmis ir atostogas, o nustatyta bendravimo tvarka neužtikrina pakankamo tėvo ir sūnaus bendravimo bei kyla grėsmė, jog ieškovo santykiai su sūnumi gali atšalti ir neužtikrina tinkamo bendravimo sūnaus ir tėvo santykiui išsaugoti. Ieškovas taip pat prašo sumažinti 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 nustatytą išlaikymą nepilnamečiui sūnui nuo 500 Eur iki 250 Eur, nes ieškovas ilgą laiką buvo suimtas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, mėnesinis atlyginimas yra 650,00 Eur, neatskaičius mokesčių, nebent vyksta į komandiruotę. Šiuo metu ieškovas neturi galimybės mokėti vaiko išlaikymui nustatytos sumos. Taikos sutarties sudarymo, nutarties priėmimo metu nepilnamečiui vaikui buvo tik 3 metai, atsakovei reikėjo skirti daugiau dėmesio jo priežiūrai. Šiuo metu sūnui yra daugiau nei 7 metai, atsakovė yra jauna ir darbinga moteris, turi visas galimybes gauti pajamas ir lygiai taip pat prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, 500,00 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius yra pakankamas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį prašė nustatyti ieškovo E. G. ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką: 1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir jį parvežant į jo gyvenamąją ar buvimo vietą; 2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: penktadieniais nuo 18.00 val. iki 20.00 valandos, šeštadieniais nuo 11.00 val. iki 20.00 val., sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 20.00 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir jį parvežant į jo gyvenamąją ar buvimo vietą; 3) kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža atgal tą pačią dieną iki 20.00 val.; 4) ieškovas su nepilnamečiu vaiku vaiko gimimo dieną bendrauja 4 valandas šalių sutartu laiku; 5) seneliai su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant jį į jo gyvenamąją ar buvimo vietą; 6) jeigu nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su senelių bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja L. G. ir / ar E. G.; 7) nustatyta bendravimo tvarka ieškovui nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą; 8) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporiniais metais: gruodžio 24-ąją nuo 15.00 val. iki 21.00 val.; vasario 16-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; liepos 6-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 9) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja poriniais metais valstybinių švenčių metu: kovo 11-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; antrąja Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; birželio 24-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 25-ąją nuo 15.00 val. iki 21.00 val.; 10) jeigu nepilnamečio vaiko ligos atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja ieškovą; 11) atsakovė įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas nepilnamečio vaiko dalyvavimas ieškovo šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., netrukdyti su ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, taip pat prieš 14 dienų pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

4. Atsakovė nurodė, kad nesutinka, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka, kurią įgyvendinant ieškovas galėtų pasiimti nepilnametį vaiką su nakvyne. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo ieškovas nepalaikė artimo ryšio su savo nepilnamečiu sūnumi, nebendraudavo ilgais laikotarpiai, todėl vaiko ir tėvo emociniai ryšiai yra atšalę. Ieškovui norint bendrauti su vaiku ilgiau kaip vieną dieną yra būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį nepilnametis vaikas galėtų įprasti prie savo tėvo buvimo šalia ir būtų atkurtas emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko. Negana to, ieškovas, yra linkęs į delinkventinį elgesį, jo atžvilgiu yra ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis ilgą laiką buvo suimtas, yra ne kartą baustas administracine tvarka, todėl ieškovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku, jis gali daryti vaikui neigiamą įtaką, paveikti jo pasaulėžiūrą, iškreipti gyvenimo suvokimą ir sutrikdyti vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raidą. Ieškinyje nenurodyta aplinkybių, kad ieškovai L. G. ir E. G. būtų kreipęsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, t. y. ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.176 straipsnis). Vaiko seneliai niekada nepalaikė artimo ryšio su anūku, su juo nebendravo, neprisidėjo prie jo ugdymo, todėl ieškovų prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 12 punkto įgyvendinimas sukeltų vaikui neigiamus išgyvenimus ir būtų pažeisti vaiko interesai. Ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra asmeninio pobūdžio, todėl negali būti perleista vaiko seneliams. Jeigu teismas nustatytų, kad seneliai turi reikalavimo teisę šioje byloje, tai atsakovė neprieštarauja, kad vaikas su seneliais bendrautų kas antrą ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val. Dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nurodė, kad nepilnametis vaikas yra įpratęs prie gyvenimo būdo, kuriam 500,00 Eur dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų neužtenka. Vieno mėnesio vaiko poreikiai sudaro 1 070,00 Eur. Ieškovas vykdo neoficialias veiklas ir gauna dideles pajamas. Nepaisant to, atsakovė, nors ir neturėdama oficialaus pajamų šaltinio, skiria savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ne mažesnę sumą pinigų, jai finansiškai padeda jos tėvai ir draugai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė 2017 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 patvirtintą ieškovo E. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 2) ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 3) kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei Motinos ir Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis / diena yra švenčiama – ieškovas Tėvo dieną, savo gimimo dieną, jei tai ne jo bendravimo su vaiku savaitgalis, nepilnametį vaiką paima 17.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža atgal tą pačią dieną iki 20.00 val.; Motinos dieną bei atsakovės gimimo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su ieškovu tvarkos; 4) nepilnamečio vaiko gimtadienį ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia nuo 18.00 val. iki 20.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą; 5) ieškovas su nepilnamečiu vaiku atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites per vienerius kalendorinius metus. Apie planuojamas atostogas tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos ribų ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Bendravimo su vaiku atostogų laikui atsakovė ieškovui perduoda nepilnamečio vaiko asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę). Ieškovas nepilnamečio vaiko asmens dokumentą grąžina perduodant nepilnametį vaiką atsakovei; 6) neporiniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Šv. Kalėdas – nuo gruodžio 24 d. 15:00 val. iki gruodžio 25 d. 19:00 val.; vasario 16-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; per Šv. Velykas, paimant nepilnametį vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. grąžinant Šv. Velykų pirmą dieną 19:00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; liepos 6-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; 7) poriniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Naujus metus – nuo gruodžio 31 d. 15.00 val. iki sausio 1 d. 19.00 val.; kovo 11-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; birželio 24-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10.00 val. iki 19.00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; gruodžio 26-ąją nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; 8) jei nepilnamečio vaiko ligos atvejai, dalyvavimo formaliame ir neformaliame ugdyme atvejai, kelionės Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė informuoja ieškovą; 9) atsakovė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovą informuoja prieš keturiolika dienų. Kitoje dalyje ieškovo E. G. reikalavimus atmetė. Ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, paliko nenagrinėtą. Priteisė ieškovui E. G. iš atsakovės 78,00 Eur žyminį mokestį, bei priteisė valstybei iš ieškovo E. G. 175,41 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

6. Teismas nustatė, kad ieškovai L. G. ir E. G. iki ieškinio pareiškimo teisme į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka nesikreipė. Teikiant ieškinį galiojo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta privalomosios mediacijos tvarka sprendžiant šeimos ginčus, todėl teismui priėmus ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimą, pareikštą nesilaikant privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kuria pasinaudoti dar galima, ieškovų reikalavimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

7. Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiu tvarkos pakeitimo, teismas nurodė, kad atsakovė neprieštarauja, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų darbo dienomis (trečiadieniais), todėl teismas plačiau dėl to nepasisakė ir nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo negebėjimą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, ar duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas. Atsakovės nuogąstavimai dėl ieškovo gyvenimo būdo, kad bendravimas su tėvu savaitgaliais su nakvynėmis gali neatitikti vaiko interesų, nepateikus tai pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo ieškovo prašymo netenkinti. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui nereikia specialios priežiūros būdų, priemonių ar kitokių atitinkamų tėvo įgūdžių. Todėl nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

Atsiliepimas

9. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku per Tėvo dieną, ieškovo gimimo dieną. Ieškovas nenurodė kokiomis konkrečiomis valandomis bendrautų, o atsakovė atsiliepime nurodė, kad nustatytinos valandos nuo 17.30 val. – 20.00 val. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl vertino, kad yra pagrindas nustatyti konkretų bendravimo laiką. Taip pat teismas nustatė konkretų ieškovo bendravimo su vaiku laiką vaiko gimimo dieną, t. y. nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia nuo 18.00 val. iki 20.00 val.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas nenori, negali keliauti į kitą šalį, kad tam būtų nepasiruošęs (tiek emociniu, tiek fiziniu aspektu). Be to, platesnio ir ilgesnio bendravimo, įskaitant namų aplinką, galimybės pakeliauti su vaiku, ieškovas ir siekia tam, kad tarp jo ir sūnaus susiformuotų artimas emocinis ryšys. Teismas vertino, kad vaiko tėvo teisės atostogauti su vaiku užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo. Nustatė, kad ieškovui planuojant atostogas, gali susiklostyti situacijų kada bus reikalingas vaiko asmens dokumentas, todėl ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku atostogų metu tenkino pilnai.

11. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jam nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą, yra nekonkretus ir šalims konfliktuojant dar labiau sąlygotų ginčus ateityje. Be to, tokia sprendimo nuostata negalėtų būti vykdoma priverstinai, todėl šį ieškovo reikalavimą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis, tačiau atsakovė nesutinka, kad būtų bendraujama su nakvynėmis. Byloje nesant duomenų, kad vaiko ilgesnis buvimas pas ieškovą gali neatitikti jo interesų, ieškovui ir atsakovei turint lygias tėvų teises, ieškovo reikalavimą dėl bendravimo švenčių dienomis tenkino pilnai. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą, susijusį su atsakovės nepilnamečio vaiko išvežimu gyventi į užsienį, nurodydamas, kad CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą.

13. Teismas nurodė, jog tarp šalių nekilo ginčo dėl bendravimo tvarkos kompensavimo nepilnamečio vaiko ligos, ugdymo užimtumo atvejais, todėl ieškovo reikalavimą tenkino. Teismas nurodė, jog vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais ir jos įgyvendinimo tvarka reglamentuota CK 3.172, 3.176 straipsniuose, todėl ieškovo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Taip pat atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovės įsipareigojimo netrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku, nurodydamas, kad teismo sprendimu nustačius konkrečią bendravimo tvarką jos laikytis turės abi šalis.

14. Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo teismas nurodė, kad 2021 m. spalio 25 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovas buvo įpareigotas pateikti turtinę padėtį grindžiančius įrodymus, tačiau šie duomenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti. 2022 m. vasario 15 d. posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitusi, ieškovas turto neturėjo ir neturi, dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2017 m. gyveno Ispanijoje, nuomojo automobilius, uždirbdavo apie 2 500,00 Eur per mėnesį. 2017 m. išvažiavo į Angliją, ten remontavo namus, taip pat uždirbdavo. 2019 m. ieškovą suėmė, grąžino į Lietuvą. Šiuo metu jo pajamos 650,00 Eur, nebent vyksta į komandiruotę.

Šalies argumentai

15. Ieškovo nurodytus argumentus dėl pablogėjusios turtinės padėties teismas vertino kritiškai. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo išlaikymo nurodė, kad perka vaikui drabužius, žaislus, kuriems išleidžia 500–600 Eur per mėnesį. Aplinkybę, kad ieškovas vaikui perka brangius daiktus patvirtino ir atsakovė. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku ketino atostogauti Ispanijoje, o paklaustas apie finansines galimybes atostogauti užsienyje, ieškovas nurodė gaunantis finansinę paramą iš tėvų. Abejonių, kad ieškovo pajamas sudaro tik 650,00 Eur per mėnesį, teismui kėlė ir atsakovės paaiškinimai dėl jos į bylą pateiktų fotonuotraukų, jog ieškovas verčiasi transporto priemonių remonto veikla, gauna dideles pajamas. Teismas nurodė, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, gyvena aktyvų gyvenimą, turi finansines galimybes skirti savo ir sūnaus poreikių tenkinimui darbines pajamas ženkliai viršijančias sumas. Byloje nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad ieškovas nepilnai atskleidė savo turtinę padėtį ir jo gaunamos pajamos galimai yra didesnės negu jis nurodo, kas vertintina vaiko interesų naudai. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ilgalaikio, esminio savo turtinės padėties pablogėjimo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, kaip pagrindą sumažinti iš jo priteistą išlaikymą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nurodė, kad ieškovas nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo neįrodinėjo, savo paaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko konkrečių išlaidų, jų paskaičiavimo neteikė. Taikos sutarties sudarymo metu ieškovas sutiko, kad vaiko poreikiams reikalinga 1 000,00 Eur suma ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Teismas nustatė, kad nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo praėjo beveik ketveri metai. Vaikui augant, poreikiai natūraliai didėjo ir atsirado naujų, nepilnametis vaikas pradėjo lankyti mokyklą, lanko sporto būrelius, kas sąlygoja ir didesnės sumos vaiko išlaikymui skyrimo poreikį. Teismas vertino, kad ieškovo šiuo metu teikiamas 500,00 Eur dydžio išlaikymas atitinka šalių sūnaus poreikius, yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimui. Ieškovui neatskleidus tikrosios savo finansinės padėties, visos abejonės sprendžiant klausimą, ar valstybės mokama vaiko išmoka turi būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, ar tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, vertino vaiko interesų naudai.

17. Teismas nurodė, jog atsakovė taip pat neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Šią aplinkybę teismas vertino vaiko interesų naudai, tačiau pažymėjo, kad atsakovei, su kuria gyvena vaikas, neišvengiamai tenka ir didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu ir vaiko priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovui neįrodžius jo turtinės padėties pasikeitimo (esminio pablogėjimo) ir vaiko poreikių sumažėjimo, ieškinį atmetė.

18. Ieškinį tenkinus iš dalies, šalių nurodytas išlaidas teismas priteisė ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ieškovo ieškinį šioje dalyje tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas byloje nenustatė nepilnamečio sūnaus realių poreikių, neužtikrino duomenų apie tėvų turtinę padėtį surinkimo ir jos nenustatė, dėl ko iš esmės neteisingai išsprendė šalių ginčą. Teismas privalėjo vertinti visas aplinkybes, reikšmingas ieškovo turtinės padėties pobūdžio ir masto pasikeitimui. 2017 m. lapkričio 17 d. 500 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, tokio išlaikymo dydžio motyvais iš esmės buvo ne realus tuometinis 1 000 Eur/mėn sūnaus išlaikymo poreikis, toks poreikis net nebuvo nustatytas. Ieškovas gyveno užsienyje, negalėjo prisidėti prie kasdienės sūnaus priežiūros, sūnų prižiūrėjo atsakovė, kuri negalėjo dirbti, sūnui buvo reikalinga didesnė priežiūra, nes jam buvo tik 3 metai. Teismas turėjo vertinti ir aplinkybę, kad ieškovo nurodymu tuomet jo pajamos buvo apie 2 500 Eur/mėn. Ieškovui ilgą laiką buvo taikomas kardomasis kalinimas, jis negalėjo išvykti, tačiau susirado darbą. Teismas turėjo vertinti atsakovės paaiškinimus ir poziciją, kodėl ji vis dar neieško jokių būdų kaip pačiai užsidirbti ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes sūnui 7 metai ir jam nuolatinės priežiūros tikrai nereikia.

1.2. Teismo išvados, kad ieškovas gali turėti didesnes pajamas, negu nurodo, grįstos niekuo nepatvirtintais duomenimis, kurie gauti iš neišsamių šalių paaiškinimų. Todėl yra veikiau prielaidos, kuriomis teismo sprendimas negali būti grįstas. Byloje nesurinkti jokie patikimi duomenys apie šalių turtinę padėtį, t. y. nėra duomenų apie ieškovo turimą turtą, transporto priemones, apie atsakovės transporto priemones, gaunamas socialines išmokas. Teismas turėjo vadovautis CPK 179 straipsnio 1 dalimi ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, arba vadovautis CPK 376 straipsnio 1 dalimi ir užtikrinti tokių įrodymų surinkimą.

1.3. Teismas iš esmės nenustatė sūnaus poreikių ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovas neginčija atsakovės nurodytų 1 070 Eur/mėn sūnaus poreikių. Ieškovas tokius poreikius ginčijo, jo ieškinyje nurodyta, kad 500 Eur yra pakankama suma vaiko poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą orientacinį MMA kriterijų. Atsakovė nurodomų sūnaus 1 070 Eur/mėn poreikių nepagrindė jokiais patikimais įrodymais ar tikėtinais bei logiškais paaiškinimais. Kelia abejonių poreikių maistui (400 Eur) dydis, kadangi pati atsakovė nurodė, jog maitinimas mokykloje nemokamas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie išlaidas korepetitoriams (150 Eur), komunaliniams mokesčiams ir nuomai (150 Eur), vaistams (40 Eur). Išlaidos lavinimo priemonėms – 60 Eur, higienos priemonėms – 40 Eur, ar rūbams ir drabužiams – 60 Eur, nėra savaime protingos ar adekvačios. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu ir nurodydama didesnį negu orientacinis sūnaus poreikių dydį, turėjo pareigą detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikių išlaidas.

1.4. Iš bylos medžiagos nematyti, kad byloje būtų prijungta civilinė byla Nr. e2-18933-528/2017, kurios procesinį sprendimą ieškovas prašė pakeisti. Teismas privalėjo minėtą bylą ar bent 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį bei 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovės atsiliepimą prijungti, nes tai susiję su vaiko interesais. Ieškovas prašo minėtus dokumentus prijungti prie bylos.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovė pateikė teismui detalų vaiko poreikių apskaičiavimą, kurį pripažino ir pats ieškovas, ne kartą teismo posėdžio metu patvirtinęs, kad „gal vaikui reikia 500,00 Eur, gal ir 1 000,00 Eur“. Ieškovas savo paaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko konkrečių išlaidų, jų paskaičiavimo neteikė. Ieškovas taikos sutarties sudarymo metu sutiko, kad vaiko poreikiams reikalinga 1 000 Eur suma ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę.

2.2. Atsakovė papildomai teikia nepilnamečio vaiko poreikius patvirtinančius dokumentus – vienos dienos pirkinių krepšelio įsigijimo kvitą. Kuris patvirtina, kad įsigyjant būtiniausius maisto produktus, kuriuos vaikas suvartoja per vieną dieną yra išleidžiama ne mažiau kaip 14 Eur (420 Eur per mėnesį (14x30=420)).

2.3. Pateikiama buto nuomos sutartis, kuri patvirtina, kad atsakovė už buto nuomą nuo 2016 m. sausio 30 d. kas mėnesį moka ne mažiau kaip 200 Eur nuomos mokestį. Dėl nuomos mokesčio indeksavimo 2022 metais atsakovė moka 250 Eur dydžio nuomą už butą.

2.4. Kauno sporto mokyklos „Startas“ pažyma apie nepilnamečio vaiko užimtumą, patvirtina, kad vaiko popamokinės veiklos per mėnesį kainuoja ne mažiau kaip 30 Eur (15 Eur sportinė gimnastika ir 15 Eur ledo ritulys).

2.5. Pateikiama transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, patvirtina, kad atsakovė turi transporto priemonę, su kuria užtikrina savo nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimą ir ja vežioja savo sūnų į mokyklą, sporto užsiėmimus, taip pat, pramogauti. Atsakovė naudoja transporto priemonę (duomenys neskelbtini) kurios vidutinės kuro sąnaudos yra 5 litrai degalų 100 kilometrų. Atsakovė kas dieną nuvažiuoja apie 50 kilometrų tenkindama sūnaus poreikius, todėl per mėnesį susidaro apie 1 000–1 500 kilometrų. Atsakovė per mėnesį sūnaus poreikių patenkinimui sunaudoja maždaug 55 litrus kuro, už maždaug 96,25 Eur, taip pat yra būtina periodiškai atlikti transporto priemonės techninę priežiūrą, kuri kainuoja papildomai.

2.6. Šalių nepilnametis sūnus dažnai serga įvairiomis ligomis, todėl jam yra būtina pirkti įvairius vaistus. Atsakovė neturi išlikusių vaistų įsigijimo kvitų, tačiau teikia duomenis iš e.sveikatos portalo iš kurių matyti, kad nepilnametis sūnus dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, todėl jam yra būtina pirkti vaistus, kuriems per mėnesį yra išleidžiama apie 40 Eur suma.

2.7. Ieškovui neįrodžius jo turtinės padėties pasikeitimo (esminio pablogėjimo) ir vaiko poreikių sumažėjimo, Kauno apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Ieškovas apeliacinėje instancijoje prašo prijungti naujus įrodymus – Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 priimtą 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį bei į minėtą bylą 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovės pateiktą atsiliepimą.

24. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą, teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad jo nurodytų dokumentų pateikimo į bylą būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog ieškovas, prašydamas minėtus dokumentus pridėti prie nagrinėjamos bylos, nenurodė aplinkybių, kurias jais įrodinės. CPK 179 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, apeliacinės instancijos teismas gali naudotis duomenimis, esančiais teismų informacinėje sistemoje Liteko, gali susipažinti su šioje sistemoje patalpintais teismų priimtais procesiniais sprendimais. Spręstina, jog nėra pagrindo prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos pridėti Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 priimtą 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį (galutinį procesinį sprendimą). Vadovaudamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo pridėti jo nurodytus dokumentus prie nagrinėjamos bylos.

27. Atsakovė prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo: nuomos sutarties kopiją, Kauno sporto mokyklos „Startas“ pažymą, transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją, kvito kopiją, duomenis iš sistemos e.sveikata, duomenis apie vidutines kuro sąnaudas. Atsakovė motyvuotai nepagrindė aptartų įrodymų pateikimo į bylą būtinybės atsiradimo tik po to, kai byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, atsakovė nesuformulavo prašymo pridėti minėtus įrodymus prie bylos. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, minėtus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl esminio ieškovo turtinės padėties (ne)pasikeitimo

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

29. Kasacinis teismas išaiškino, kad, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

30. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindu yra esminis ieškovo turtinės padėties pasikeitimas (pablogėjimas) (teismo sprendimo 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismui pateikto ieškinio (dokumento numeris CBP-11704) 6 lapo 2-3 pastraipų turinį, vertina, jog ieškinys buvo grindžiamas ir tuo pagrindu, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šios nutarties 29 punkte nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teko pareiga įrodyti egzistuojant faktines aplinkybes, sudarančias jo ieškinio pagrindą, o būtent aplinkybes, patvirtinančias ilgalaikį ir esminį jo turtinės padėties pablogėjimą ir (ar) nepilnamečio sūnaus poreikių sumažėjimą.

31. Ieškovas reiškė reikalavimą pakeisti išlaikymo vaikui dydį jį sumažinant nuo 500 Eur iki 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šį reikalavimą ieškovas grindė esminiu savo turtinės padėties pablogėjimu.

32. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad byloje nesurinkti jokie patikimi duomenys apie šalių turtinę padėtį, t. y. nėra duomenų apie ieškovo turimą turtą, transporto priemones, apie atsakovės transporto priemones, gaunamas socialines išmokas. Ieškovo teigimu, teismas turėjo vadovautis CPK 179 straipsnio 1 dalimi ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, arba vadovautis CPK 376 straipsnio 1 dalimi ir užtikrinti tokių įrodymų surinkimą.

33. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje žodine teismo nutartimi ieškovas buvo įpareigotas iki 2021 m. lapkričio 20 d. pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, t. y. pažymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie gaunamas pajamas, pažymas apie turimą turtą, turimas sąskaitas bankuose. Atsakovė ta pačia nutartimi buvo įpareigota pateikti duomenis apie tai, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje ir apie tai, kad išmokos jai nėra mokamos, taip pat apie turimas sąskaitas bankų įstaigose (2021 m. spalio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 32 min. 00 s.). Nagrinėjamos kategorijos bylose teismo vaidmuo yra aktyvus tiek, kiek reikia apsaugoti vaiko interesus. Teismas, vadovaudamasis dispozityvumo bei šalių lygiateisiškumo procese principais (CPK 13, 17 straipsniai), neturi pagrindo už ieškovą rinkti jam palankius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovas savo turtinės padėties esminį pablogėjimą iš esmės įrodinėjo gaunamų mėnesinių pajamų sumažėjimu nuo 2 500 Eur iki 650 Eur, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. jo gaunamos pajamos sudarė būtent 2 500 Eur į bylą nėra pateikęs. Ieškovas, kuris byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo turtinės padėties esminį pablogėjimą, lyginant su 2017 m. lapkričio 17 d. buvusia jo turtine padėtimi. Konstatuotina, kad ieškovas nevykdė procesinės įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 178 straipsniai).

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

35. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad ieškovo E. G. paaiškinimai, susiję su jo turtinės padėties pablogėjimu po 2017 m. lapkričio 17 d. buvo nenuoseklūs. Ieškovas teigė, kad jis neišgali teikti sūnui 500 Eur per mėnesį išlaikymo, kadangi jo darbo užmokestis sudaro tik 650 Eur. Po to, E. G. paaiškino, kad turi pakankamai lėšų bylos nagrinėjimo laikotarpiu planuotai dviejų savaičių kelionei su vaiku į Ispaniją (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 00 s.). Ieškovas E. G. nurodė, kad jis sūnui A. G. perka brangius drabužius ir žaislus (po kiekvienos kelionės parveža vaikui rūbų už 500-600 Eur) (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 24 min. 00 s.). Ieškovas paaiškino, kad su sūnumi A. G. savaitgalį leido Palangoje. E. G. nurodė, kad epizodiškai užsiima transporto priemonių remontu ir iš to gauna papildomų pajamų (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 12 min. 00 s.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis civiliniame procese bei vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visuma padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas E. G. proceso metu neteikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, ieškovo nurodytos išlaidos, skiriamos vaikui, yra didesnės už jo oficialiai deklaruojamas gaunamas pajamas.

36. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, ieškovas E. G. nepilnai atskleidė savo tikrąją turtinę padėtį, jo pajamos yra galimai didesnės, nei jis nurodo ir ši aplinkybė vertintina vaiko interesų naudai.

37. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

38. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

39. 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdyje ieškovo advokatas nurodė, jog teismo įpareigojimo pateikti turtinę padėtį patvirtinančias pažymas ieškovas neįvykdė todėl, kad jo turtinė padėtis nepasikeitė lyginant su padėtimi, buvusia Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18933-528/2017, t. y. tiek nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18933-528/2017, tiek 2022 m. vasario 15 d. ieškovas savo vardu nei registruotino, nei neregistruotino turto neturėjo (2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 min. 00 s.). Vadinasi, ieškovas E. G. pats pripažino, jog jo turtinė padėtis turimo turto požiūriu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. nėra pasikeitusi.

40. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jo turtinė padėtis lyginant su buvusia 2017 m. lapkričio mėnesį pablogėjo iš esmės (CPK 12, 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas turi finansines galimybes užtikrinti visus (ne tik būtinuosius) savo poreikius. Išvadą, kad ieškovas yra finansiškai pajėgus teikti sūnui 500 Eur dydžio išlaikymą patvirtina ieškovo teismo posėdyje teikti paaiškinimai, nurodant, jog jis mėgsta, kad sūnus būtų gražiai aprengtas „reikia nereikia perku aš tuos rūbus“. Minėtą išvadą taip pat patvirtina ieškovo paaiškinimai, jog jis turi lėšų teisminio proceso metu planuotai kelionei su sūnumi į Ispaniją, bei paaiškinimai, kad jis grįžo iš Italijos ir sūnui parvežė rūbelių už 600 Eur.

41. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia nesant pagrindo išvadai, kad E. G. teikiant nepilnamečiam sūnui A. G. 500 Eur dydžio išlaikymą, nebegalėtų būti patenkinti jo paties būtinieji, gyvybiškai svarbūs poreikiai ir būtų pažeistas proporcingumo principas.

Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo

42. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, todėl būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad šalių vaiko poreikiai yra sumažėję.

43. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). 2017 metais Kauno apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017 buvo pateikta šalių E. G. ir A. L. sudaryta taikos sutartis, kurios 2 punktas patvirtina, jog ieškovas E. G. geranoriškai prisiėmė 500 Eur A. G. išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis minėta taikos sutartis buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 27 d.

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas E. G. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šalių nepilnamečio sūnaus A. G. poreikių esminį sumažėjimą, lyginant su jo poreikiais, buvusiais 2017 m. lapkričio 17 d. Priešingai, teisėjų kolegija, išklausiusi 2022 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, jog ieškovas E. G. pripažino, kad sūnaus išlaikymui reikia daugiau, nei 500 Eur per mėnesį, nurodė, kad reikėtų 1 000 Eur per mėnesį.

45. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad nuo 2017 m. lapkričio 17 d. yra praėję 4 metai ir 9 mėnesiai. Ieškovo ir atsakovės sūnus A. G. (gim. (duomenys neskelbtini).) yra paaugęs ((duomenys neskelbtini) jam buvo 3 metai, skundžiamo sprendimo priėmimo metu – 8 metai), todėl ir jo poreikiai natūraliai yra padidėję. Ieškovo ir atsakovės sūnui paaugus, atsiranda papildomos išlaidos maistui, aprangai, laisvalaikiui, ugdymui. Išaugusios būtinųjų prekių ir paslaugų kainos taip pat lėmė, kad vaiko išlaikymui reikalinga skirti didesnę pinigų sumą, nei 2017 m. lapkričio 17 d. Per daugiau kaip ketverius metus A. G. poreikiai tik padidėjo ir ieškovo teikiamas 500 Eur išlaikymas šiuo metu juos atitinka, net jeigu ir laikyti, kad prieš daugiau kaip ketverius metus (2017 m. lapkričio 17 d.) galimai jie ir buvo padidinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad susidariusią situaciją vertinant priešingai, šalių vaiko poreikių tenkinimo lygis būtų nepagrįstai sumažintas.

46. Apibendrindamas šios nutarties 42-45 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta laiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovui neįrodžius aplinkybės, jog šalių nepilnamečio vaiko A. G. poreikiai (lyginant juos su buvusiais 2017 m. lapkričio 17 d.) iš esmės sumažėjo, nėra teisinio pagrindo mažinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį.

47. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nepilnamečio A. G. realių poreikių. Apelianto teigimu, atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu ir nurodydama didesnį negu orientacinis sūnaus poreikių dydį, turėjo pareigą detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju reikalavimas sumažinti vaiko išlaikymo dydį buvo grindžiamas 1) vaiko poreikių sumažėjimu; 2) ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Šie du pagrindai apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo visiškai naujai vertinti ieškovo ir atsakovės sūnaus poreikių pagrįstumo, kadangi išlaikymo priteisimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18933-528/2017. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neturėjo procesinės pareigos iš naujo įrodyti vaiko poreikių dydį. Minėta, jog būtent ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, kad A. G. poreikiai po 2017 m. lapkričio 17 d. yra iš esmės sumažėję.

48. Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo vertinti atsakovės turtinę padėtį, jos paaiškinimus ir poziciją, kodėl ji vis dar neieško jokių būdų užsidirbti ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Šiuos ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas, susijęs su atsakovės netinkamu pareigos teikti išlaikymą sūnui A. G. vykdymu ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovės priteisimo. Taip pat nebuvo reiškiamas ir reikalavimas sumažinti ieškovo teikiamą išlaikymą sūnui A. G. tuo pagrindu, kad iš esmės pagerėjo atsakovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nustatyti atsakovės turtinės padėties ir (ar) nustatinėti aplinkybių, susijusių su atsakovės pastangomis pagerinti savo turtinę padėtį bei didesne dalimi prisidėti prie šalių sūnaus išlaikymo.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, kurie galėjo turėti įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Ieškovo apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį pakeisti ar panaikinti. Todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) Kauno skyriaus sprendimas Nr. (8.2Mr)TP-22-T-1132-3834 Dėl antrinės teisinės pagalbos atsakovei A. L. teikimo, kuriuo atsakovei suteikta 100 proc. valstybės garantuojama teisinė pagalba (dokumento numeris DOK-54662 priedas). Į bylą pateikta VGTPT 2022 m. gegužės 13 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta 230 Eur valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (DOK-12784). Apeliacinio skundo netenkinus, ši suma valstybei priteistina iš apelianto.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Tomas RomeikaJurgita SujetienėRasa Urbanavičiūtė