Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-667-1088/2022

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-07
Bylos Nr.: e2-667-1088/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09240-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Vitonė
Ieškovas: E. G., L. G.
Atsakovas: A. L.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Petras Varkalys, Arnoldas Blaževičius

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2-667-1088/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09240-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3.; 3.2.6.1;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPREND IM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Bulavaitei,

dalyvaujant ieškovui E. G., ieškovų E. G., L. G., E. G. atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui, atsakovei A. L., atsakovės atstovui advokatui Petrui Varkaliui, institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei Daivai Porutienei, nedalyvaujant ieškovams L. G., E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G., L. G., E. G. ieškinį atsakovei A. L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovų reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovai E. G., L. G., E. G. prašo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. G. (toliau – ir ieškovas) nepilnamečiui A. G. (toliau – ir nepilnametis vaikas), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 2) nustatyti ieškovų E. G., L. G., E. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

2) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

3) Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvu, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

4) Nepilnamečio vaiko gimtadienį ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia 4 valandas šalių sutartu laiku.

5) E. G. ir L. G. (toliau – ir nepilnamečio vaiko seneliai) su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 21.00 val., paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

6) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku per vienerius kalendorinius metus atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites. Apie planuojamas atostogas ieškovas privalo pranešti A. L. (toliau – ir atsakovė) ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Atsakovė atostogų bendravimui perduoda nepilnamečio vaiko asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę). Nepilnamečio vaiko asmens dokumentas grąžinamas perduodant nepilnametį vaiką atsakovei.

7) Nustatoma bendravimo tvarka ieškovui nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą.

8) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporiniais metais: per Šv. Kalėdas – nuo gruodžio 24 d. 15:00 val. iki gruodžio 25 d. 19:00 val.; vasario 16-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; per Šv. Velykas, paimant nepilnametį vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. grąžinant Šv. Velykų pirmą dieną 19:00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; liepos 6-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

9) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja poriniais metais: per Naujus metus – nuo gruodžio 31 d. 15:00 val. iki sausio 1 d. 19:00 val.; kovo 11-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; antrąja Šv. Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; birželio 24-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10:00 val. iki 19:00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; gruodžio 26-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

10) Jei atsakovė ateityje nutartų gyventi užsienyje, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas abipusiu sutarimu svarstomas iš naujo.

11) Jeigu nepilnamečio vaiko susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja ieškovą.

12) Jeigu ieškovo išvyka į užsienį sutampa su bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, tuo metu su nepilnamečiu vaiku bendrauja seneliai šioje tvarkoje nustatytomis sąlygomis. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes ieškovas informuoja atsakovę kaip įmanoma anksčiau.

13) Atsakovė įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., nesudaryti kliūčių nepilnamečio vaiko kelionėms į užsienį su ieškovu, netrukdyti ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, taip pat prieš 14 dienų pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka tiko, kadangi tuo metu ieškovas gyveno Ispanijoje. Dabar jam gyvenant Lietuvoje, minimali bendravimo tvarka nėra pakankama, neužtikrina tėvo ir sūnaus ryšio palaikymo. Atsakovė atsisako ir nesudaro galimybių seneliams bendrauti su anūku. Seneliai labai myli anūką, juo rūpinasi, nedaro vaikui blogos įtakos, tarp anūko ir senelių yra susiformavęs stiprus ryšys, kurio ieškovai nenori prarasti. Ieškovas savo bendravimo su vaiku laiką skirsto visiems giminaičiams.

3. Iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo priteistos 500,00 Eur periodinės išmokos. Ieškovas iki 2017 m. gyveno Ispanijoje, nuomojo automobilius, uždirbdavo, pajamos buvo apie 2 500,00 Eur, 2017 m. išvažiavo į Angliją, ten remontavo namus, todėl ir susitarė teikti nustatyto dydžio išlaikymą. 2019 m. ieškovą suėmė, grąžino į Lietuvą. Specialybės neturi. Ieškovas ilgą laiką buvo suimtas, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) projektų vadovu, mėnesinis atlyginimas tik 650,00 Eur, neatskaičius mokesčių, nebent vyksta į komandiruotę. Šiuo metu ieškovas neturi galimybės mokėti vaiko išlaikymui nustatytos sumos. Ieškovui padeda tėvai. Gyvena sesers bute (duomenys neskelbtini), moka 100,00 Eur nuomos mokestį. Mokesčius moka arba ieškovas, arba sesuo. Taikos sutarties sudarymo, nutarties priėmimo metu nepilnamečiui vaikui buvo tik 3 metai, atsakovei reikėjo skirti daugiau dėmesio jo priežiūrai, todėl ieškovas sutiko su tokia suma. Šiuo metu sūnui yra daugiau nei 7 metai, atsakovė yra jauna ir darbinga moteris, turi visas galimybes gauti pajamas ir lygiai taip pat prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Be to, nepilnamečio vaiko išlaikymui per abu tėvus 1 000,00 Eur suma nereikalinga. Nepilnametis vaikas neturi specialių poreikių, 500,00 Eur išlaikymo dydis, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius yra pakankamas. Ieškovas papildomai duoda pinigų vaikui taupymui 5,00 Eur – 20,00. Nuperka rūbų už 500,00,00 Eur– 600,00 Eur sumą. Be to, ieškovas gali padėti prižiūrint vaiką, gali su juo būti ilgiau, gaminti valgyti, skalbti, nuvežti į mokyklą. Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Atsakovės pozicija ir argumentai

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20:00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir jį parvežant į jo gyvenamąją ar buvimo vietą.

2) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: penktadieniais nuo 18:00 val. iki 20:00 valandos, šeštadieniais nuo 11:00 val. iki 20:00 val., sekmadieniais nuo 11:00 val. iki 20:00 val. pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir jį parvežant į jo gyvenamąją ar buvimo vietą.

3) Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei motinos ir tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos; ieškovas nepilnametį vaiką pasiima 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža atgal tą pačią dieną iki 20:00 val.

4) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku vaiko gimimo dieną bendrauja 4 valandas šalių sutartu laiku.

5) Seneliai su nepilnamečiu vaiku bendrauja kas antrą ketvirtadienį nuo 17.00 val. iki 20:00 val., paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant jį į jo gyvenamąją ar buvimo vietą.

6) Jeigu nepilnamečio vaiko liga, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su senelių bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja L. G. ir/ar E. G..

7) Nustatyta bendravimo tvarka ieškovui nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą.

8) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja neporiniais metais: gruodžio 24-ąją nuo 15:00 val. iki 21:00 val.; vasario 16-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10:00 val. iki 19:00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; liepos 6-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

9) Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja poriniais metais valstybinių švenčių metu: kovo 11-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; antrąja Šv. Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; birželio 24-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10:00 val. iki 19:00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; gruodžio 25-ąją nuo 15:00 val. iki 21:00 val.

10) Jeigu nepilnamečio vaiko ligos atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai ugdymo įstaigose ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su vaiku perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė kaip įmanoma anksčiau informuoja ieškovą.

11) Atsakovė įsipareigoja derinti interesus taip, kad nebūtų ribojamas nepilnamečio vaiko dalyvavimas ieškovo šeimos šventėse, gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan., netrukdyti su ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku ryšio priemonėmis, taip pat prieš 14 dienų pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad vaikas myli ieškovą, nori bendrauti, tačiau ieškovas neatsakingai į tai žiūri. Atsakovė netrukdo bendrauti su vaiku, bendravimas ir vyksta atsakovės dėka. Iš esmės neprieštarauja bendravimui su nakvynėmis, tačiau nepasitiki ieškovu dėl jo būdo. Jei mato, kad vaikas nori ir ieškovo elgesys adekvatus, ar kartu būna adekvačių žmonių, leidžia bendrauti. Ieškovas su vaiku tik pramogauja, perka naujus žaislus, drabužius, bet ieškovas rimčiau sūnumi nesirūpina (pvz. į treniruotes vaiko nenuveža). Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutarties priėmimo ieškovas nepalaikė artimo ryšio su savo nepilnamečiu sūnumi, nebendraudavo ilgais laikotarpiai, todėl vaiko ir tėvo emociniai ryšiai yra atšalę. Betarpiškas bendravimas su nakvynėmis ir daugiau nei vienos dienos atostogos kartu, sukeltų nepilnamečiui stiprius emocinius išgyvenimus. Atsakovės nuomone, ieškovui norint bendrauti su vaiku ilgiau kaip vieną dieną yra būtinas pereinamasis laikotarpis, per kurį nepilnametis vaikas galėtų įprasti prie savo tėvo buvimo šalia ir būtų atkurtas emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko. Negana to, ieškovas, yra linkęs į delinkventinį elgesį, jo atžvilgiu yra ne kartą pradėti ikiteisminiai tyrimai, jis ilgą laiką buvo suimtas, yra ne kartą baustas administracine tvarka, todėl ieškovui bendraujant su nepilnamečiu vaiku, jis gali daryti vaikui neigiamą įtaką, paveikti jo pasaulėžiūrą, iškreipti gyvenimo suvokimą ir sutrikdyti vaiko kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raidai.

6. Šalių nepilnametis vaikas yra įpratęs prie gyvenimo būdo, kuriam 500,00 Eur dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų neužtektų. Nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2017 metų padidėjo, bendras kainų lygis šalyje pakilo, įprasti produktai bei veiklos ženkliai pabrango. Vieno mėnesio poreikiai sudaro 1 070,00 Eur (būreliai pvz. kainuoja 50,00 Eur; vaiką visur veža tik atsakovė; maitinimas nemokamas, bet duoda pinigų ir papildomai 3,00 Eur; vaikas sveikatos sutrikimų neturi). Ieškovas vykdo neoficialias veiklas ir gauna dideles pajamas. Atsakovei tenkanti visapusiško sūnaus aprūpinimo pareiga, kasdienė jo priežiūra, ugdymas, sveikatos priežiūra ir kiti vaiko gyvenimo aspektai, reikalauja didesnių laiko sąnaudų auginant vaiką nei ieškovui, todėl atsakovės skiriama finansinė išlaikymo išraiška nebūtinai turi būti tapati ieškovo skiriamai. Nepaisant to, atsakovė, nors ir neturėdama oficialaus pajamų šaltinio, skiria savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui ne mažesnę sumą pinigų, jai finansiškai padeda jos tėvai ir draugai (tėtis duodavo 650,00 Eur, dabar duoda mažiau). Atsakovė taip pat gauna 70,00 Eur dydžio išmoką vaikui. Atsakovė turi landšafto apželdinimo specialybę, tačiau nedirba, buvo registruota užimtumo tarnyboje. Kitų išlaikytinių neturi.

7. Dėl ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimų paaiškino, kad ieškovai nesikreipė į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, t. y. ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.176 straipsnis). Ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku yra asmeninio pobūdžio, todėl negali būti perleista vaiko seneliams.

III. Išvadą teikiančios institucijos pozicija

8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadoje bei atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl netinkamo ieškovo bendravimo su sūnumi ar ieškovo netinkamo elgesio sūnaus atžvilgiu. Ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos pakeitimas atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Siūloma bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja jo interesams. Tačiau vaikas pradinukas, jam reikalingas nustatytas dienos režimas ir intensyvus bendravimas darbo dienomis (trečiadieniais ir kas antrą ketvirtadienį net iki 21 val.) gali varginti vaiką. Ieškovo siūlomas išlaikymo dydis leis patenkinti nepilnamečio vaiko būtinus poreikius. Šalių pajamos minimalios, 250,00 Eur iš kiekvieno iš tėvų turėtų pakakti nepilnamečio poreikiams. Tačiau ieškovas jaunas žmogus, tikėtina neturi sveikatos problemų ir turėtų neapsiriboti gaunamomis minimaliomis pajamomis, o stengtis gauti tokias pajamas, kurios leistų patenkinti visus vaiko poreikius. Apie šalių konfliktus skyriui žinoma, konfliktas įsisenėjęs. Atlikus situacijos vertinimą buvo nustatyta, kad vaiku tėvai rūpinasi. Vaikas nori bendrauti su tėvu, jo pasiilgsta, bendrauja retokai. Nepaisant tėvų gyvenimo būdo, jei vaikui nedaroma žala, vaikas turi teisę bendrauti. Ieškovo teisės neapribotos. Ieškovas turi pareigą atsižvelgti į atsakovės nurodymus dėl saugaus elgesio būnant su vaiku. Bendravimo problemas su seneliais tikslinga spręsti ne byloje, o kreiptis į skyrių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos duomenimis, ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovai L. G. ir E. G. yra nepilnamečio vaiko seneliai. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui.

Dėl ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimo

10. Ieškovai L. G. ir E. G. reiškia reikalavimą dėl bendravimo su vaikaičiu tvarkos nustatymo. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. CK 3.176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai atsisako sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su vaiko artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams, taip pat kitiems vaiko giminaičiams, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, bendrauti su vaiku Jei tėvai nevykdo valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo arba vaiko artimieji giminaičiai ar kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai, taip pat kiti vaiko giminaičiai, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, gali kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju ieškovai L. G. ir E. G. iki ieškinio pareiškimo teisme į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, nesikreipė. Teikiant ieškinį galiojo Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta privalomosios mediacijos tvarka sprendžiant šeimos ginčus. Duomenų, kad ieškovai L. G. ir E. G. iki kreipimosi į teismą buvo kreipęsi dėl mediacijos, nėra. Nesilaikymas CPK 22 straipsnio 1 dalyje įstatyme nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismo priimto ieškinio atveju sukelia dvejopus procesinius padarinius – ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas.) Teismui priėmus ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimą, pareikštą nesilaikant privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kuria pasinaudoti dar galima, šių ieškovų reikalavimas paliekamas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl ieškovo E. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

11. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

12. Ieškovas nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka tiko, kadangi tuo metu gyveno ne Lietuvos Respublikoje. Pasikeitus faktinei gyvenamajai vietai – ieškovas gyvena Lietuvoje, dirba, ketina pradėti verslą, nustatytina platesnė jo bendravimo su vaiku tvarka. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis (teismo posėdyje pateikta galutinė išvada žodžiu), šalių santykiai yra konfliktiški, šalys tarpusavyje nepilnamečio vaiko ugdymo, auklėjimo klausimais nebendradarbiauja. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutarties, kuria nustatyta ieškovo bendravimo su vaiku tvarka, faktinės aplinkybės pasikeitė, nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko, šalių interesų, todėl yra pagrindas nustatytą bendravimo tvarką pakeisti. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, kad „sutiktų dėl ieškovo bendravimo su vaiku jei ieškovas būtų adekvatus; būtų šalia adekvatūs žmonės“, „jei ieškovas laikytųsi taisyklių“, „bendravimas vyko atsakovės dėka“, rodo, kad atsakovei ieškovo elgesys kelia nepasitikėjimą ieškovu, atsakovė baiminasi, ar ieškovas gebės tinkamai vaiku pasirūpinti ir jį prižiūrėti, tačiau iš esmės atsakovė dėl ieškovo platesnio bendravimo su vaiku neprieštarauja. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais, todėl nustatant ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pirmiausia remiamasi nepilnamečio vaiko interesais ir vaiko poreikiu bendrauti su tėvu.

13. Atsakovė neprieštarauja, jog ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų darbo dienomis (trečiadieniais), todėl teismas plačiau dėl to nepasisako ir nustato, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį, nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

14. Atsakovė taip pat neprieštarauja, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrautų savaitgaliais, tačiau nesutinka, jog vaikas pas ieškovą liktų nakvoti. Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Atsakovė nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovu nepasitiki dėl jo elgesio, gyvenimo būdo, kriminalinės praeities; atsakovė nuogąstauja, jog nepilnamečiui vaikui pas ieškovą likus su nakvynėmis jam bus nesaugu, rodomas blogas pavyzdys, daroma neigiama įtaka. Vertinant šiuos atsakovės argumentus, byloje nustatyta, kad ieškovas yra teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, kas moraliniu ir teisiniu aspektu vertintina neigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo riboti ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, ar spręsti, kad atsakovas pažeidinėtų vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo negebėjimą pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, netinkamai įgyvendintų tėvo pareigas. Atsakovės nuogąstavimai dėl ieškovo gyvenimo būdo, kad bendravimas su tėvu savaitgaliais su nakvynėmis gali neatitikti jo interesų, nepateikus tai pagrindžiančių duomenų, nesudaro pagrindo ieškovo prašymo netenkinti. Teismo vertinimu, tokio amžiaus vaikui nereikia specialios priežiūros būdų, priemonių ar kitokių atitinkamų tėvo įgūdžių. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad abu tėvai nepilnamečiu vaiku rūpinasi, skyrius neturi duomenų apie netinkamą ieškovo elgesį su vaiku. Todėl nustatytina, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

15. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku per Tėvo dieną, ieškovo gimimo dieną. Ieškovas nenurodė kokiomis konkrečiomis valandomis bendrautų, atsakovė atsiliepime nurodė, kad nustatytinos valandos 17:30 val. – 20:00 val. Atsižvelgiant į tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, teismas vertina, kad yra pagrindas nustatyti konkretų bendravimo laiką. Nustatytina, kad kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei Motinos ir Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama - ieškovas Tėvo dieną, savo gimimo dieną, jei tai ne jo bendravimo su vaiku savaitgalis nepilnametį vaiką pasiima 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža atgal tą pačią dieną iki 20:00 val.; Motinos dieną bei atsakovės gimimo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su ieškovu tvarkos.

16. Tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku vaiko gimimo dieną. Nei ieškovas, nei atsakovė nenurodė konkretaus bendravimo laiko. Teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas, teismas spręsdamas šalių ginčą turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, atsižvelgiant į tai ir aukščiau išdėstytus motyvus yra pagrindas apibrėžti konkretų ieškovo bendravimo su vaiku laiką ir nustatyti, kad nepilnamečio vaiko gimtadienį ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia nuo 18:00 val. iki 20:00 val.

17. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką atostogų metu, atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad nepasitiki ieškovu, jis gali vaiką išvežti į užsienio valstybę, toks ilgas bendravimas prieštarautų vaiko interesams. Kaip jau buvo nurodyta byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą riboti ieškovo bendravimą su vaiku. Atsakovės argumentai dėl vaiko amžiaus, vaiko ir tėvo ryšio pagrįsti baimėmis, bet ne realiais faktais. Šiuo metu nepilnametis yra beveik 8 metų, yra keliavęs su atsakove, todėl mažai tikėtina, kad kelionė su ieškovu (tėvu) sukeltų neigiamus išgyvenimus. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikas nori bendrauti su ieškovu, jo pasiilgsta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikas nenori, negali keliauti į kitą šalį, kad tam būtų nepasiruošęs (tiek emociniu, tiek fiziniu aspektu). Be to, platesnio ir ilgesnio bendravimo, įskaitant namų aplinką, galimybės pakeliauti su vaiku, ieškovas ir siekia tam, kad tarp jo ir sūnaus susiformuotų artimas emocinis ryšys. Pažymėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismo vertinimu, vaiko tėvo teisės atostogauti su vaiku užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo. Akivaizdu, kad ieškovui planuojant atostogas, gali susiklostyti situacijų kada bus reikalingas vaiko asmens dokumentas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku atostogų metu tenkinamas ir nustatoma, kad ieškovas su nepilnamečiu vaiku atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites per vienerius kalendorinius metus. Apie planuojamas atostogas tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos ribų ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Bendravimo su vaiku atostogų laikui atsakovė ieškovui perduoda nepilnamečio vaiko asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę). Ieškovas nepilnamečio vaiko asmens dokumentą grąžina perduodamas nepilnametį vaiką atsakovei.

18. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jam nėra draudžiama bendrauti su nepilnamečiu vaiku papildomai, jei nepilnametis vaikas išreiškia tokį norą, yra nekonkretus ir šalims konfliktuojant dar labiau programuotų ginčus ateityje. Be to, tokia sprendimo nuostata negalėtų būti vykdoma priverstinai, todėl šis ieškovo reikalavimas atmetamas.

19. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaiku šventinėmis dienomis. Tačiau atsakovė nesutinka, kad būtų bendraujama su nakvynėmis. Byloje nesant duomenų, kad vaiko ilgesnis buvimas pas ieškovą gali neatitikti jo interesų, ieškovui ir atsakovei turint lygias tėvų teises, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo švenčių dienomis tenkinamas ir nustatoma, kad: neporiniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Šv. Kalėdas - nuo gruodžio 24 d. 15:00 val. iki gruodžio 25 d. 19:00 val.; vasario 16-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; per Šv. Velykas, paimant nepilnametį vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. ir grąžinant Šv. Velykų pirmą dieną 19:00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; liepos 6-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; poriniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Naujus metus – nuo gruodžio 31 d. 15:00 val. iki sausio 1 d. 19:00 val.; kovo 11-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; antrąja Šv. Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; birželio 24-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10:00 val. iki 19:00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; gruodžio 26-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

20. Ieškovas prašo nustatyti, kad jei atsakovė ateityje nutartų gyventi užsienyje, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimas abipusiu sutarimu turi būti svarstomas iš naujo. CK 3.174 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tačiau tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Esant įstatyminiam vaiko gyvenamosios vietos keitimo reglamentavimui, ieškovo reikalavimas tai įtvirtinti teismo sprendimu yra perteklinis, todėl atmetamas.

21. Tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos kompensavimo nepilnamečio vaiko ligos, ugdymo užimtumo atvejais, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nustatoma, kad jei nepilnamečio vaiko ligos atvejai, dalyvavimo formaliame ir neformaliame ugdyme atvejai, kelionės Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė informuoja ieškovą.

22. Ieškovas prašo nustatyti, jog jam negalint bendrauti su nepilnamečiu vaiku, su vaiku bendrautų jo tėvai (nepilnamečio vaiko seneliai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Minėta, vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais ir jos įgyvendinimo tvarka reglamentuota CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

23. Ieškovo reikalavimas dėl atsakovės įsipareigojimo netrukdyti ieškovui bendrauti su vaiku (ieškovo šeimos šventėse ir t.t.) atmetamas. Teismo sprendimu nustačius konkrečią bendravimo tvarką jos laikytis turės abi šalis. Teismo sprendimo nevykdymo klausimai sprendžiami teismų sprendimų vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK nuostatomis.

24. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovė informuotų ieškovą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas ir nustatoma, kad atsakovė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovą informuoja prieš 14 dienų.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo

25. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo nepilnamečiui vaikui priteistas 500,00 Eur išlaikymas. Ieškovas reiškia reikalavimą išlaikymo dydį sumažinti iki 200,00 Eur. Atsakovė su reikalavimu nesutinka.

26. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-395-313/2018).

28. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

29. Ieškovas reikalavimo pagrindu nurodo esminį turtinės padėties pablogėjimą. Pažymėtina, kad 2021 m. spalio 25 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovas buvo įpareigotas pateikti turtinę padėtį grindžiančius įrodymus, tačiau šie duomenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti. 2022 m. vasario 15 d. posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nepasikeitusi, ieškovas turto neturėjo ir neturi, dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad iki 2017 m. gyveno Ispanijoje, nuomojo automobilius, uždirbdavo apie 2 500,00 Eur per mėnesį. 2017 m. išvažiavo į Angliją, ten remontavo namus, taip pat uždirbdavo. 2019 m. ieškovą suėmė, grąžino į Lietuvą. Šiuo metu pajamos 650,00 Eur, nebent vyksta į komandiruotę.

30. Pažymėtina, kad pagrindas sumažinti teikiamą išlaikymą yra iš esmės pasikeitusi tėvo ar motinos materialinė padėtis, kas reiškia, kad turtinės padėties pokytis turi būti ženklus, lemiantis itin sumažėjusias pajamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

31. Ieškovo nurodyti argumentai dėl pablogėjusios turtinės padėties vertintini kritiškai toliau nurodomais motyvais. Ieškovas, teikdamas paaiškinimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir jo išlaikymo nurodė, kad perka vaikui drabužius žaislus, kuriems išleidžia 500,00–600,00 Eur per mėnesį. Aplinkybę, kad ieškovas vaikui perka brangius daiktus patvirtino ir atsakovė. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas su nepilnamečiu vaiku ketino atostogauti Ispanijoje. Paklaustas apie finansines galimybes atostogauti užsienyje, ieškovas nurodė gaunantis finansinę paramą iš tėvų. Abejonių, kad ieškovo pajamas sudaro tik 650,00 Eur per mėnesį, kelia ir atsakovės paaiškinimai dėl jos į bylą pateiktų fotonuotraukų, jog ieškovas verčiasi transporto priemonių remonto veikla, gauna dideles pajamas. Ieškovas posėdžio metu teikdamas paaiškinimus pripažino, kad laisvalaikiu gavo papildomų pajamų (suremontuojant ir parduodant automobilius). Kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė nei jis nurodo patvirtina ir ieškovo pajamų bei išlaidų santykio skirtumas – ieškovas deklaruoja gaunantis minimalų darbo užmokestį, tačiau per mėnesį ieškovo nurodomos išlaidos, neįskaitant paties ieškovo poreikiams reikalingos sumos, yra žymiai didesnės: per mėnesį vaiko išlaikymui skiria 500,00 Eur, nuomai 100,00 Eur, duoda vaikui 5,00-20,00 Eur kišenpinigius, perka vaikui žaislus, drabužius, kartais moka būsto mokesčius. Akivaizdu, kad ieškovui reikalingos lėšos maistui, aprangai ir kt. Be to, sprendžiant, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Nagrinėjamu atveju visiškai akivaizdu, kad ieškovas užsitikrina ne tik būtinųjų savo poreikių tenkinimą. Reikalavimas grįstas aplinkybe, jog ieškovas neturi galimybių mokėti priteisto dydžio išlaikymą, kadangi gauna tik 650,00 Eur per mėnesį darbinių pajamų, tačiau pats ieškovas posėdyje teigė, kad jo turtinė padėtis nesikeitė nėra pasikeitusi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui dėl sveikatos būklės šiuo metu būtų apribotas darbingumas, jam būtų nustatytas neįgalumas ar kitos šiuo metu egzistuojančios aplinkybės, objektyviai trukdančios papildomai dirbti ir tokiu būdu gauti daugiau oficialių pajamų. Priešingai, iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas yra sveikas, darbingas, gyvena aktyvų gyvenimą, turi finansines galimybes skirti savo ir sūnaus poreikių tenkinimui žymiai darbines pajamas viršijančias sumas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nepilnai atskleidžia savo turtinę padėtį ir jo gaunamos pajamos galimai yra didesnės negu jis nurodo, kas vertintina vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-419/2010). Todėl byloje įrodyta vien ta aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu gyvena ir dirba Lietuvoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl to ieškovo turtinės padėtis yra pasikeitusi iš esmės. Teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ilgalaikio, esminio savo turtinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti ieškovo turtinės padėties pablogėjimo kaip pagrindo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą.

32. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad 500,00 Eur išlaikymo dydis buvo nustatytas ne teismo sprendimu; kad ieškovas gera valia sutiko teikti tokio dydžio išlaikymą. Tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydį, nes būtent tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu, visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

33. Ieškovas nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo neįrodinėjo. Teismo posėdyje paaiškino, kad „gal vaikui reikia 500,00 Eur, gal ir 1 000,00 Eur“, atsakovės nurodomų nepilnamečio vaiko poreikių (kuriuos sudaro maistas 400,00 Eur, gimnastika 11,00 Eur, transporto išlaidos 100,00 Eur, vaistai 40,00 Eur, higienos priemonės 60,00 Eur, laisvalaikis 60,00 Eur, komunaliniai mokesčiai ir nuoma 130,00 Eur, lavinimo priemonės 60,00 Eur, korepetitorius 150,00 Eur, drabužiai ir avalynė 60,00 Eur) neginčijo, savo paaiškinimų dėl nepilnamečio vaiko konkrečių išlaidų, jų paskaičiavimo neteikė. Pažymėtina, kad taikos sutarties sudarymo metu ieškovas sutiko, kad vaiko poreikiams reikalinga 1 000,00 Eur suma ir geranoriškai prisiėmė šią išlaikymo prievolę. Taigi, jis įvertino vaiko poreikius ir savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Duomenų, patvirtinančių, kad po nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, vaiko poreikiai sumažėjo byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo praėjo beveik ketveri metai. Vaikui augant, poreikiai natūraliai didėja ir atsiranda naujų, nepilnametis šalių vaikas pradėjo lankyti mokyklą, lanko sporto būrelius, kas sąlygoja ir didesnės sumos vaiko išlaikymui skyrimo poreikį. Be to, išlaikymas turi ne tik užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, bet atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, taip pat įvertinant, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, teismas vertina, kad ieškovo šiuo metu teikiamas 500,00 Eur dydžio išlaikymas atitinka šalių sūnaus poreikius yra svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimui.

34. Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, tačiau, išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Ieškovui neatskleidus tikrosios savo finansinės padėties, visos abejonės sprendžiant klausimą, ar valstybės mokama vaiko išmoka turi būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, ar tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, vertintinos vaiko interesų nauda.

35. Ieškovas nurodo, kad prie vaiko išlaikymo atsakovė turi prisidėti lygia dalimi. Bylos duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi, yra registruota užimtumo tarnyboje. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad oficialių pajamų neturi, ją išlaiko tėvas, padeda draugai. Duomenų apie transporto priemones nepateikė, tačiau nagrinėjimo metu paaiškino, kad vairuoja automobilį; taip pat teikdama paaiškinimus nurodė, kad su vaiku išvyksta atostogauti. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė taip pat neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, kurias teismas vertina vaiko interesų naudai, tačiau kartu pažymi, kad svarbu ir tai, atsakovei, su kuria gyvena vaikas, neišvengiamai tenka ir didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu ir vaiko priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovui neįrodžius jo turtinės padėties pasikeitimo (esminio pablogėjimo) ir vaiko poreikių sumažėjimo, ieškinys atmetamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

36. Sprendimui įsiteisėjus panaikintos 2022 m. vasario 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 152 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie atstovavimo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovas nepateikė. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 156,00 Eur žyminis mokestis. CPK 93 straipsnio 1 ir dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, tenkindamas iš dalies reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo be atmesdamas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, vertina, kad tenkino 50 procentų ieškinio. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteisiamas 78,00 Eur žyminis mokestis (už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo). Atsakovei byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 350,83 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 3 dalimi iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 175,41 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą ieškovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G. (gimusiu (duomenys neskelbtini)) tvarką:

1. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 20.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

2. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

3. Kiekvieno iš tėvų gimtadienį bei Motinos ir Tėvo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su tuo iš tėvų, kurio gimtadienis/diena yra švenčiama – ieškovas Tėvo dieną, savo gimimo dieną, jei tai ne jo bendravimo su vaiku savaitgalis, nepilnametį vaiką paima 17:30 val. iš jo gyvenamosios vietos ir parveža atgal tą pačią dieną iki 20:00 val.; Motinos dieną bei atsakovės gimimo dieną nepilnametis vaikas praleidžia su motina, nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo su ieškovu tvarkos.

4. Nepilnamečio vaiko gimtadienį ieškovas su nepilnamečiu vaiku praleidžia nuo 18:00 val. iki 20:00 val. paimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo vietos ir parvežant į gyvenamąją ar buvimo vietą.

5. Ieškovas su nepilnamečiu vaiku atostogauja ne mažiau kaip dvi savaites per vienerius kalendorinius metus. Apie planuojamas atostogas tiek Lietuvoje, tiek už Lietuvos Respublikos ribų ieškovas privalo pranešti atsakovei ne vėliau kaip prieš 10 dienų. Bendravimo su vaiku atostogų laikui atsakovė ieškovui perduoda nepilnamečio vaiko asmens dokumentą (pasą ar asmens tapatybės kortelę). Ieškovas nepilnamečio vaiko asmens dokumentą grąžina perduodant nepilnametį vaiką atsakovei.

6. Neporiniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Šv. Kalėdas – nuo gruodžio 24 d. 15:00 val. iki gruodžio 25 d. 19:00 val.; vasario 16-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; per Šv. Velykas, paimant nepilnametį vaiką Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. grąžinant Šv. Velykų pirmą dieną 19:00 val.; gegužės 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; liepos 6-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

7. Poriniais metais ieškovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja per Naujus metus – nuo gruodžio 31 d. 15:00 val. iki sausio 1 d. 19:00 val.; kovo 11-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; antrąją Šv. Velykų dieną nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; birželio 24-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; rugpjūčio 15-ąją nuo 10:00 val. iki 19:00 val.; lapkričio 1-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.; gruodžio 26-ąją nuo 11:00 val. iki 19:00 val.

8. Jei nepilnamečio vaiko ligos atvejai, dalyvavimo formaliame ir neformaliame ugdyme atvejai, kelionės Lietuvoje ar užsienyje sutampa su ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dienomis, bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės. Apie šiame punkte susiklosčiusias aplinkybes atsakovė informuoja ieškovą.

9. Atsakovė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ieškovą informuoja prieš keturiolika dienų.

Kitoje dalyje ieškovo E. G. reikalavimus atmesti.

Ieškovų L. G. ir E. G. reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, palikti nenagrinėtu.

Priteisti ieškovui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 175,41 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 41 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė