Kauno apygardos teismo nutartis

2026-01-20 · Civilinė byla Nr. e2S-190-812/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-20
Bylos Nr.
e2S-190-812/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21540-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Lisaitė
Atsakovas
V. Š.
Kategorijos
  • 3.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-190-812/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21540-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.6; 3.1.9.5; 3.3.2.6; 3.3.2.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Daina Lisaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. (V. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo V. Š. (V. Š.) prašymą dėl baudos, paskirtos teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-128-869/2025, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas V. Š. (toliau – atsakovas) civilinėje byloje Nr. e2-128-869/2025, kurioje nagrinėjamas ieškovės V. Š. ieškinys atsakovui V. Š. ir atsakovo V. Š. priešieškinis ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių taikymo, 2025 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą panaikinti teismo pirmininko rugpjūčio 19 d. nutartimi, kuria buvo atmestas atsakovo pareiškimas dėl teisėjos R. J. nušalinimo, paskirtą 500 Eur dydžio baudą.

Šalies argumentai

2. Prašyme nurodė, kad teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartis nemotyvuota. Atsakovo teigimu, teismas, nusprendęs dėl atsakovo pareiškimo netenkinimo ir baudos skyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą, nutartyje nepasisakė nė vienu atsakovo pareiškime nurodytu motyvu, pagrįstu rašytiniais įrodymais ir bylos faktine medžiaga dėl teisėjos R. J. nušalinimo objektyviuoju aspektu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą, kadangi nenustatė ir nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų arba sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsakovas suteiktą jam įstatymu teisę į teisingą teismą gynė teisėtu būdu, pareiškiant motyvuotą nušalinimą teisėjai objektyviuoju ir subjektyviuoju nušalinimo aspektu, tačiau teismas nutartyje dėl atsakovo motyvų nepasisakė. Šių argumentų pagrindu atsakovas prašė panaikinti jam skirtą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 29 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-128-869/2025 paskirtos baudos panaikinimo.

4. Vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nustatė, kad jau du kartus buvo atmestas atsakovo prašymas nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad atsakovas du kartus realizavo savo procesinę teisę pareikšti nušalinimą, jo pareiškimai buvo įvertinti kaip nepagrįsti, todėl atsakovo pateiktas trečias pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo tuo pačiu pagrindu leido padaryti išvadą, kad atsakovas nušalinimus reiškia galimai siekdamas paveikti teisėjo procesinius sprendimus, o tokie jo veiksmai sudaro prielaidas teismo procesui vilkinti, kliudo teismui išnagrinėti bylą ir atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį.

5. Nurodė, kad atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025 m. sausio 24 d. nutartyje, kuria antrą kartą buvo atmestas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, buvo išaiškinta, kad už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise atsakovui gali būti skirta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 69 straipsnio 5 dalyje numatyto dydžio bauda.

6. Darė išvadą, kad atsakovas, trečią kartą pareikšdamas nušalinimą teisėjai tais pačiais pagrindais, kurie anksčiau jau buvo išnagrinėti ir pripažinti nepagrįstais Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis, iš esmės piktnaudžiavo procesine teise pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai.

7. Teismas pakartotinus nušalinimo reiškimus tais pačiais pagrindais vertino kaip bylos vilkinimą ir neleistinos įtakos teismui darymą. Vadovaudamasis išdėstytu, sprendė, kad atsakovo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą, todėl prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo, skirtos už piktnaudžiavimą teise reikšti nušalinimą teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą, nutartyje formaliai konstatavo atsakovo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju taikomos CPK 66 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, kad pakartotinas nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Atsakovas kiekvieną nušalinimą grindė naujais argumentais pagal teisėjos atliktus tolimesnio proceso eigoje nesąžiningus proceso vedimo veiksmus. Atsakovas trečiąjį nušalinimą pareiškė dėl teisėjos nušalinimo objektyviuoju aspektu taip pat pagal naujai paaiškėjusias proceso eigoje teisėjos šališkumo aplinkybes, patvirtintas pateiktais rašytiniais įrodymais – 2025 m. liepos 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir subjektyviuoju aspektu, kuris nebuvo pareikštas prieš tai du kartus pareikštuose pareiškimuose dėl nušalinimo. Subjektyviuoju aspektu nušalinimas pareikštas tik 2025 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime, pateikiant 2025 m. birželio 3 d. eksperto konsultacinę išvadą, surinktą viešą informaciją ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktų sąsają. Šiuo atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo elgesio piktnaudžiavimu teise, nes teismas nutartyje padarytas išvadas grindžia tik nesąžiningo asmens elgesio aspektu.

1.2. Teismo išvada nemotyvuota, formali, kadangi teismas nutartyje nenurodė ir nepasisakė dėl atsakovo tuo pačiu pagrindu reiškiamų nušalinimo motyvų, kuriais ankstesni grįsti nušalinimai buvo atmesti, todėl teismo prielaidos, kad atsakovas ir trečią kartą reiškia nušalinimą teisėjai tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstos. Teismo nutartyje nėra motyvų, patvirtinančių, kad atsakovo elgesys išeina už įstatymų leidėjo apibrėžtų subjektinės teisės teisėto įgyvendinimo ribų. Atsakovo teigimu, jo prašymas panaikinti paskirtą baudą buvo atmestas ne dėl to, kad jis pareiškė trečią pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo tais pačiais argumentais, o dėl to, kad atsakovas tris kartus pareiškė nušalinimą. Įstatymo leidėjas, kiekine prasme, neriboja nušalimo teismui pareiškimų skaičiaus, jeigu nušalinimas reiškiamas naujais pagrindais.

1.3. Teismas atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą, palaikė teisėjos R. J. šališkumą ieškovės pozicijos atžvilgiu, pasireiškusį nesąžiningu bylos nagrinėjimu, nutartyje nepasisakydamas dėl atsakovo teikiamų naujų nušalinimo argumentų ir pateiktų įrodymų, tokiu būdu siekiant išvengti bylos perdavimo nagrinėti nešališkam teismui.

1.4. Teismo nutartis dėl atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo, surašyta be motyvų. Pažymi, kad Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65(7.1.2) ,,Dėl Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų patvirtinimo“ nurodyta, jog teismo sprendimo motyvai neturi apsiriboti bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, o pernelyg bendro pobūdžio formuluotės, kurios vartojamos atsakant į konkrečius bylai reikšmingus argumentus ir galėtų būti įterpiamos į bet kokį sprendimą, nepateikiant jokių papildomų detalių ar būtent konkrečiam sprendimui būdingų motyvų, nėra tinkamas motyvavimas.

1.5. Teismas spręsdamas baudos panaikinimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą teise reikšti nušalinimą teismui klausimą, todėl teismas baudą atsakovui skyrė nenustatęs tam būtinų sąlygų – kaltės, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teismo pirmininko 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-128-869/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo paskirtos baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyta kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-567/2022, kt.).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

13. Nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to, šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-249-910/2024).

15. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. e2-128-869/2025 (dabartinis bylos Nr. e2-68-869/2026), kurioje nagrinėjamas ieškovės V. Š. ieškinys atsakovui V. Š. ir atsakovo V. Š. priešieškinis ieškovei V. Š. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių taikymo, 2025 m. rugpjūčio 12 d. trečią kartą teismui pateikė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. J. nušalinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl teisėjos nušalinimo ir skyrė atsakovui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine teise reikšti nušalinimą. Atsakovas, nesutikdamas su jam paskirta bauda, kreipėsi į teismą dėl jos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymo netenkino.

16. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą teismo nutartį, atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas nutartyje nenurodė ir nepasisakė dėl atsakovo tuo pačiu pagrindu reiškiamų nušalinimo motyvų, kuriais ankstesni nušalinimai buvo atmesti, todėl teismo prielaidos, jog atsakovas ir trečią kartą reiškia nušalinimą teisėjai tuo pačiu pagrindu, yra nepagrįstos. Atsakovo teigimu, įstatymo leidėjas kiekine prasme neriboja nušalimo teismui pareiškimų skaičiaus, jeigu nušalinimas reiškiamas naujais pagrindais. Teismas, spręsdamas baudos panaikinimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą teise reikšti nušalinimą teismui klausimą, todėl baudą atsakovui skyrė nenustatęs tam būtinų sąlygų – kaltės, o tai sudaro pagrindą panaikinti teismo paskirtą baudą. Apeliacinės instancijos teismas nurodytai apelianto argumentacijai nepritaria.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-128-869/2025 (dabartinis bylos Nr. e2-68-869/2026) procesas vyksta nuo 2022 m. spalio 27 d. Pirmąjį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo atsakovas pateikė 2024 m. gegužės 31 d. Pareiškimą grindė objektyviojo nešališkumo reikalavimų pažeidimu (teisėja vadovaudama procesui nesilaiko bylos vedimo proceso normų reikalavimų; teisėja neužtikrindama šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir teisingumo principų, sudarė ieškovei sąlygas tikslinti ieškinio pagrindą, po to, kai atsakovas pateiks priešieškinį; teisėja vilkina bylos nagrinėjimą, taip pažeidžia šalių teisę į teisingą teismą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi pareiškimą dėl teisėjos R. J. nušalinimo atmetė. Teismas tąkart konstatavo, jog pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo yra susijęs išimtinai su teisėjos procesine veikla bei bylos nagrinėjimo metu priimtais procesiniais sprendimais, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti. 2025 m. sausio 22 d. atsakovas pateikė antrąjį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Pareiškimą taip pat grindė objektyviojo nešališkumo reikalavimų pažeidimu (teisėjos šališkumas pasireiškė bylos vedimo procesiniuose veiksmuose, akivaizdžiai pažeidžiant atsakovo teisę į teisingą teismą, sukeliant pagrįstas abejones dėl teisinės valstybės principų įgyvendinimo; teismas nagrinėjamos bylos procese taikė dvigubus standartus ir kt.). Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2025 m. sausio 24 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Konstatavo, kad pareiškimas yra susijęs išimtinai su teisėjos procesiniais veiksmais vadovaujant teismo procesui, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti. 2025 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas trečią kartą pateikė pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos R. J. nušalinimo. Pareiškimą grindė objektyviojo (teisėjos atliekamų procesinių veiksmų) ir subjektyviojo (teisėjos ir mokytojos B., kuri yra advokato V. B. sutuoktinė, sąsaja) nešališkumo reikalavimų pažeidimu. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teisėjos nušalinimo, konstatuodama, kad šis pareiškimas yra susijęs su teisėjos procesine veikla, kas, kaip jau du kartus atsakovui buvo paaiškinta, savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti. Teismas, įvertinęs, kad ir šis pareiškimas buvo teikiamas dėl teisėjos procesinių veiksmų, o ankstesni pareiškimai tuo pačiu pagrindu buvo atmesti, sprendė, kad atsakovas nušalinimus reiškia galimai siekdamas paveikti teisėjos procesinius sprendimus, kliudo teismui išnagrinėti bylą, o tai atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį. Vadovaudamasis tuo, skyrė atsakovui 500 Eur baudą.

18. Įvertinus visų pateiktų pareiškimų dėl teisėjos nušalinimo turinį, matyti, kad iš esmės visais atvejais atsakovas nušalinimą teisėjai reiškė procesiniais pagrindais. Atmetant jo nušalinimo pareiškimus, teismo nutartyse buvo aiškiai nurodoma, jog procesiniai veiksmai nagrinėjant bylą nesudaro teisėjo nušalinimo pagrindų, nurodytų CPK straipsniuose, reglamentuojančiuose teisėjo nušalinimo institutą. Visi nušalinimo pareiškimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Priešingai apelianto teiginiams, teismas nagrinėdamas trečiąjį pareiškimą dėl nušalinimo, aiškiai pasisakė, kokiu pagrindu jį atmeta. Teismas, išklausęs pareiškime dėl nušalinimo minimų teismo posėdžių garso įrašus, išanalizavęs visus atsakovo pateiktus dokumentus, papildančius jo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, įvertinęs atsakovo nurodomus teisėjos nušalinimo pagrindus, konstatavo, jog pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo yra susijęs išimtinai su teisėjos procesine veikla. Pažymėjo, kad atsakovui jau du kartus buvo paaiškinta, jog tai savaime nėra įstatyminis pagrindas teisėją nušalinti. Akcentuotina, kad nors teismas vertindamas atsakovo pareiškimą konkrečiai nepasisakė dėl kiekvieno jo pateikto įrodymo, kuriuo buvo grindžiamas pareiškimas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas apskritai įrodymų nevertino, ar, kad priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, teismas, vertindamas pareiškimo pagrįstumą, priešingai nei teigia apeliantas, atsižvelgė ir į atsakovo nurodomą teisėjos šališkumo pažeidimą subjektyviuoju aspektu, t. y. teismas išklausė teisėjos R. J. paaiškinimus apie jos sąsają su atsakovo minima mokytoja B. Teisėja nurodė, kad tokios mokytojos nepažįsta. Vien tai, kad teismas apie tai plačiau nepasisakė motyvuojamojoje nutarties dalyje, nesudaro pagrindo išvadai, kad šiuo aspektu iš viso nebuvo pasisakyta. Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog atsakovas trečiąjį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo grindė ne tik objektyviuoju (kaip pirmus du), bet ir subjektyviuoju nešališkumo reikalavimų pažeidimu, nesudaro pagrindo kitaip vertinti nutartį dėl baudos paskyrimo, kadangi tai nepaneigia fakto, jog visi trys pareiškimai iš esmės yra dėl to paties nušalinimo pagrindo – teisėjos procesinės veiklos.

19. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad bauda negalėjo būti skiriama, kadangi nebuvo nustatyta atsakovo kaltė. Nagrinėjamu atveju bauda atsakovui paskirta remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis). Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, visus tris nušalinimus teisėjai apeliantas reiškė tuo pačiu pagrindu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2025 m. sausio 24 d. nutartimi, išnagrinėjus atsakovo antrąjį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, jam buvo paaiškinta, kad nepagrįstų nušalinimų reiškimas, dėl ko kyla grėsmė operatyviam bylos išnagrinėjimui, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti skiriama bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto procesinis elgesys, kai jis nušalinimus teisėjai reiškia tais pačiais pagrindais, nors apie tai jau buvo teismo įspėtas, leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nesąžiningai įgyvendina procesines teises, tarp jų – ir nušalinimo teisę.

20. Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2007).

21. Teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovas sistemingai teikė pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo, kurie buvo atmetami kaip nepagrįsti. Atsakovo nepagrįstas naudojimasis nušalinimo teise trikdė proceso eigą ir kliudė koncentruotai, ekonomiškai ir teisingai nagrinėti bylą. Darytina išvada, kad atsakovui bauda paskirta teisėtai.

22. Apeliantas teigia, kad jo prašymas panaikinti paskirtą baudą buvo atmestas ne dėl to, kad jis pareiškė trečią pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo tais pačiais argumentais, o dėl to, kad atsakovas tris kartus pareiškė nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas, priešingai nei interpretuoja apeliantas, prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo atmetė būtent dėl to, jog atsakovas pareiškė pakartotinius nušalinimus tais pačiais pagrindais, ką teismas vertino kaip bylos vilkinimą ir neleistinos įtakos teismui darymą.

23. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto argumentu nesutinka.

24. Civilinio proceso teisės normose yra įtvirtinta ne tik teismo pareiga motyvuoti ir pagrįsti savo priimtą sprendimą, bet nustatyti ir šios pareigos nesilaikymo padariniai – CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu šio sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Tai reiškia, kad šis pažeidimas yra laikomas tokiu reikšmingu, jog net kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmės teisingam bylos išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vis dėlto kasacinis teismas, aiškindamas šią nuostatą, yra detalizavęs, kad absoliučiu teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu yra laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, o teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-684/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, reikia atsižvelgti į dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus reikalavimus: jeigu teismo sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ir procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės. Glausti, neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso priimto procesinio sprendimo ir (ar) sprendimų kontekste. Tuo atveju, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą procesinį sprendimą, tai toks sprendimas (nutartis) negali būti naikinamas vien dėl to, kad motyvai neišsamūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, matyti, kad teismas nustatė baudos panaikinimo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino, kad atsakovas šioje byloje pakartotinai tais pačiais pagrindais reiškia nušalinimą teisėjai R. J.. Nors nutarties motyvai ir nėra išplėtoti, tačiau iš jų yra aišku, kokiu pagrindu teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą atskirojo skundo argumentų kontekste, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, paskyrimo sąlygas, teismų praktikoje pripažintus paskirtos baudos panaikinimo kriterijus. Vadovaujantis išdėstytu, nėra pagrindo sutikti su atskiruoju skundu, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Daina Lisaitė