Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. (J. S.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-11185-1030/2016 pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S. (J. S.), V. B. (buvusi – S.), J. S. (J. S.), K. S., A. S., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams J. S. (J. S.), V. B. (buvusi – S.), J. S. (J. S.), K. S., A. S., trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“, dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo ir 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje e2-11185-1030/2016 ieškinį tenkino, pripažino kad atsakovas J. S. neteko teisės į gyvenamąją patalpą. Nutraukė tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo J. S. 2011-05-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1200-1319. Iškeldino atsakovus V. B., J. S., K. S., ir A. S. iš gyvenamosios patalpos, esančios Molo g. 38-1a, Klaipėda, su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Priteisė solidariai iš atsakovų nesumokėto nuomos mokesčio ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 26 d.

Teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016, išnagrinėjus bylą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių, ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atmesti, kaip nepagrįstą. Prašymą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 2 dalies 2 punktu – procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik po to, kai antstolis Jonas Petrikas įvykdė teismo sprendimą, 2017 m. kovo 27 d. keldinimo metu pareiškėjas nedalyvavo, nors dalyvavo jo sūnus J. S., tačiau jis pareiškėjo neinformavo, kad iš buto yra iškeldinti. Apie iškeltą iškeldinimo bylą nežinojo nei vienas iš šeimos narių, kadangi apie bylą buvo pranešta viešai, o ne įteikiant teismo šaukimus. Apie proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas sužinojo 2017 m. gegužės mėnesį, kai gavo teismo sprendimą, todėl nepraleisdamas 3 mėnesių termino kreipėsi su prašymu dėl proceso atnaujinimo, nes yra praleidęs naikinamąjį terminą apeliaciniam skundui paduoti. Taip pat nurodė, kad teismo procesas privalo būti atnaujintas, kadangi priimtas teismo sprendimas iš esmės neteisėtas ir neteisingas, priimtas už akių dėl pareiškėjo konstitucinės teisės į būstą, dėl tokio dydžio skolos teismas negalėjo jo iškeldinti. Pažymi, kad teismo sprendimu priteista skola yra visiškai padengta. Nurodo, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės, teikiančios pagrindą atnaujinti procesą yra šios: apie priimtą teismo sprendimą už akių ir apie pradėtą keldinimo bylą nieko iš viso nežinojo, nežinojo ir nei vienas iš šeimos narių, 2016 m. vasarą išvyko į Norvegiją pas savo dukterį ir grįžo į Lietuvą tik 2016 m. gruodžio 10 d., prideda lėktuvo bilietus, kurie turėtų patvirtinti, kad civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos, todėl apie iškeltą bylą nieko nežinojo. Apie antstolio Jono Petriko keldinimą taip pat sužinojo tik 2017 m. balandžio mėnesio pabaigoje, kadangi bute gyveno jo sūnus Jevgenijus, kuris pareiškėjo neinformavo, o jis tuo metu buvo išvykęs į Nidą uždarbiauti pas žvejus (dirbo neoficialiai žvejo padėjėju) ten ir gyveno laikiname namelyje. 2017 m. gegužės mėnesį nuvyko į VšĮ „Klaipėdos butai“, kur jam buvo paaiškinta, kad jis jau iškeldintas. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas, pareiškėjas pažymi, kad kito būsto jis neturi, šiuo metu laikinai gyvena pas savo sugyventinę arba Nidoje laikiname žvejų namelyje. Teismas priimdamas sprendimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus dėl skolų, kadangi jie daugiau nei 3 mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, taikė kraštutinę priemonę – iškeldinimą neatsižvelgdamas, kad skola buvo labai nedidelė, tik 664,14 Eur, todėl teismas negalėjo taikyti iškeldinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkintinas.

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009 ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; kt.). CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; kt.).

Pareiškėjas nurodo, jog apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik po to, kai antstolis Jonas Petrikas įvykdė teismo sprendimą, t. y. po 2017 m. kovo 27 d., keldinimo metu nedalyvavo ir net nežinojo, kad nurodytą dieną vyks iškeldinimas. Keldinimo metu dalyvavęs pareiškėjo sūnus jo neinformavo. Patį sprendimą gavo tik 2017 m. gegužės mėnesį. Pateikė į bylą lėktuvo bilietus, kaip įrodymą, kad civilinės bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, t. y. didelis konkrečių faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumas, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra reglamentuotas CPK 130 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

Susipažinus su civilinės bylos Nr. e2-11185-1030/2016 medžiaga nustatyta, jog procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu atsakovų J. S. gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko – atžyma ant voko „neatsiėmė pašte“. Dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, pašto dėžutėje atsakovui paliktas pranešimas, taigi, atsakovas arba kartu gyvenantys šeimos nariai, radę pranešimą net ir suėjus terminui, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi, turėjo galimybę sužinoti apie iškeltą civilinę bylą teisme, informuoti apie tai atsakovą J. S., tačiau pareiškime atsakovas nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl jis arba kartu su juo gyvenantys jo šeimos nariai nepasinaudojo šia galimybe ir nesikreipė į paštą radę pranešimą. Ieškinyje nurodytas atsakovo J. S. gyvenamosios vietos adresas sutampa su Gyventojų registro duomenimis, atsakovas J. S. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas niekur nedirba. Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresus byloje nebuvo. Ieškinyje ieškovė nurodė, jog nepavykus įteikti atsakovams procesinių dokumentų, prašo juos įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi tokiu būdu ieškovė išreiškė savo valią, jog nepageidauja skirti byloje kuratoriaus, o išnaudojus visas kitas įteikimo galimybes, prašė įteikti ieškinį atsakovams viešo paskelbimo būdu. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; kt.). Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos CPK 130 straipsnyje numatytos sąlygos ir teisėtai ieškinį ir jo priedus atsakovui įteikė bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apie teisme iškeltą iškeldinimo bylą nežinojo nei vienas iš šeimos narių, kadangi apie bylą buvo pranešta viešai, o ne įteikiant teismo šaukimus. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, kadangi teismas taikė įstatyme numatytas papildomas priemones atsakovo buvimo vietos adresui nustatyti. Nepavykus įteikti dokumentų atsakovo žinomos gyvenamosios vietos bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo patikrinta VSDFV duomenų bazė, tačiau jų duomenimis atsakovas nedirba. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ir kitiems atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Taigi teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta atsakovo darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, o jų neįteikus, pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimą, nedeklaravo išvykimo į užsienį, kaip to reikalauja įstatymas. Be to, ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėjas puikiai žinojo apie susiklosčiusią situaciją ir gresiantį iškeldinimą. Pareiškėjui ne kartą, iki bylos iškėlimo teisme, buvo siųsti raginimai, įspėjimai dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ir iškeldinimo. Tačiau pareiškėjas J. S. nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus, nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos už buto nuomą ir komunalines paslaugas, padengimo.

Pažymėtina ir tai, kad ieškinys pareikštas ir dėl to, jog pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą neterminuotos 2005-01-11 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Atsakovas gyveno ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute nemokėdamas (arba nereguliariai mokėdamas) mokesčių už buto nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2016 m. birželio mėn., t. y. ketverius metus. Kad mokesčių atsakovas ieškovei nemokėjo, to neneigia ir savo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip nurodė Klaipėdos miesto savivaldybė, nereagavo į jam siunčiamus raginimus, įspėjimus ir tik 2016 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą už akių, įsiskolinimas už buto nuomą buvo padengtas. Atsakovui įsiskolinimą padengus tik po sprendimo priėmimo, tai negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jau egzistavo priimant teismo sprendimą, tačiau šalims nežinomos.

Teismas pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto nuomininkas visą buto nuomos laikotarpį turi pareigą domėtis ir laiku apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kadangi pareigą mokėti tokius mokesčius, kaip jau minėta, nustato įstatymas. Kad būtų vykdęs įstatymu jam nustatytą pareigą, įrodymų atsakovas nepateikė, todėl galėjo numatyti, kad jam gali būti iškelta civilinė byla dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo ir tuo domėtis, be kitų galimybių – sekti informaciją apie nagrinėjamas bylas viešame teismo tinklalapyje. Tokia pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik 2017 m. balandžio mėn. pabaigoje (tikslios datos pasakyti negali), o patį teismo sprendimą gavo tik 2017 m. gegužės mėnesį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimas už akių atsakovui buvo išsiųstas 2016 m. lapkričio 24 d. ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskebtini). Kadangi sprendime už akių atsakovui išaiškinta jo teisė pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, todėl nėra svarbus sprendimo už akių įteikimo momentas ir teismas pagrįstai procesinį dokumentą išsiuntė paprastu paštu be įteikimo pažymos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vokas su sprendimu už akių teismui į bylą nebuvo grąžintas, o tai reiškia, kad atsakovas arba kartu su juo gyvenantys šeimos nariai turėjo rasti sprendimą už akių pašto dėžutėje.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012 kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog byloje pateikti duomenys negali būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, todėl negali būti pagrindu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011). Pareiškėjo pateikti duomenys nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, neturi esminės reikšmės bylos baigčiai ir priimto procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370, 290, 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjo J. S. (J. S.) pareiškimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-11185-1030/2016.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.