Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, nepilnametė šalių dukra nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove), byloje duomenų apie tai, kad ieškovė per tą laiką netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos teismui nenurodė. Tarnyba nepateikė teismui duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Tarnyba neprieštarauja, kad mažametės A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. B. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

15. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

16. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

17. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius ir teismo posėdžio metu atsisakiusi dalies savo reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, kurį teismas priėmė (CPK 140 str. 1 d.), nurodė, kad nepilnametės dukros A. B. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 580,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 220,00 Eur, būstui (komunalinių paslaugų dalis, tenkanti vaikui) – 65,00 Eur, sveikatai (gydymo ir sveikatos palaikymo išlaidoms) – 30,00 Eur, drabužiams, avalynei – 40,00 Eur, darželiui – 80,00 Eur, baldams, patalynei, kilimams, šviestuvams (baldai ir patalynė vaikui) – 25,00 Eur, lavinimo ir ugdymo priemonėms (žaislams, knygoms ir kt.) – 50,00 Eur, higienos priemonėms, sauskelnėms, vaistams – 70,00 Eur.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė iš dalies pagrindė faktiškai patiriamas išlaidas vaikui – ieškovė pateikė į bylą savo banko sąskaitos išrašą, taip pat mokėjimo kvitus, iš kurių matyti ieškovės patiriamos išlaidos už darželio, komunalines paslaugas, vaiko aprangą, avalynę, maisto produktus, sveikatos priežiūros išlaidas (elektroniniai dokumentai CBP-22080, DOK-16754).

19. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės patiriamas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, taip pat tai, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 580,00 Eur) yra mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (šio sprendimo 15 punktas), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma A. B. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina pagrįsta ir įrodyta (CPK 185 str.).

20. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo (pagrįsto) dydžio ir labiau tikėtina, jog atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 580,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

21. Byloje nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – IVĮ) 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už A. B. yra mokama 80,50 Eur (nuo 2023 m. sausio 1 d. 85,75 Eur) suma.

22. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

23. Minėta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga sudaro 633,00 Eur atskaičius mokesčius. Atskaičius iš minėtos sumos IVĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tėvams mokamą išmoką vaikui, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudaro 85,75 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.), kasacinio teismo praktikoje orientacinį kriterijų atitinkantis būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti reikalingas išlaikymo dydis sudaro apie 550,00 Eur.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vaiko amžių, ieškovės nurodomą vaiko išlaikymui reikalingą sumą, šio sprendimo 23 punkte nurodytą orientacinį vaiko išlaikymo dydį, taip pat kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas ieškovės nurodomą vaiko išlaikymo sumą (580,00 Eur) mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma tik iš dalies, t. y. iki šio sprendimo 23 punkte nurodyto orientacinio dydžio (550,00 Eur). Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 550,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

25. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

26. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Teismo gautais valstybinių registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas oficialiai niekur nedirba, nuosavybės teise turi vieną transporto priemonę, jo atžvilgiu yra vykdomi priverstinio išieškojimo procesai. Duomenų apie kitokias atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro apie 650,00 Eur atskaičius mokesčius per mėnesį mokamas darbo užmokestis. Ieškovė nuosavybės teise turi butą, transporto priemonių neturi. Duomenų apie kitokias ieškovės gaunamas pajamas, turimą kitą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

28. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

29. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

30. Taigi, byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atitinkanti suma sudaro 550,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, abi šalys turi po vieną išlaikytinį. Kita vertus, iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog atsakovas neprisideda prie savo dukros išlaikymo kitais būdais, nors su vaiku bendrauja, tačiau iš esmės visa vaiko auklėjimo ir priežiūros našta tenka išimtinai ieškovei.

31. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo teismas nenustatė. Todėl abu tėvai turėtų teikti išlaikymą savo vaikui lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovui tenkanti vaiko išlaikymo dalis sudaro 275,00 Eur.

32. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, prioritetiškai ginamais vaikų interesais, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., mokamą po 275,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

33. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

34. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

35. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

36. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

37. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

38. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos mėn. nebeprisideda prie vaiko išlaikymo, minėtu laikotarpiu yra atlikęs vienintelę 100,00 Eur dydžio įmoką, skirtą vaiko išlaikymui, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėn. laikotarpį, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., kuris, sumažinus ieškinio reikalavimus ir skaičiuojant po 290,00 Eur per mėnesį bei atėmus atsakovo sumokėtą 100,00 Eur sumą, sudaro 770,00 Eur. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju ieškovė nenurodo aplinkybių, jog minėtu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) vaiko išlaikymui būtų skyrusi kitokią sumą per mėnesį, nei prašomą priteisti ieškinyje.

39. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies.

40. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu buvo iš esmės kitokia, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovas neteikė išlaikymo, motyvuodamas tuo, jog prarado darbą, tačiau nesant byloje duomenų apie atsakovo darbovietes, taip pat atsakovui neatvykus į posėdį ir nepateikus paaiškinimų dėl savo turtinės padėties, teismas neturi pagrindo spręsti apie esminius atsakovo turtinės padėties pokyčius, galinčius turėti įtakos jo pareigos teikti savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą apimčiai. Taigi, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat šio sprendimo 15 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti dukrai kas mėnesį 275,00 Eur išlaikymo sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. laikytinas pagrįstu (CPK 178, 185 str.).

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 275,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 825,00 Eur už 3 mėnesius (3 mėnesiai x 275,00 Eur), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šią sumą sumažino atsakovo atliktu 100,00 Eur mokėjimu, laikytina, jog išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. sudaro 725,00 Eur.

42. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui A. B. 725,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

43. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – 96,33 proc. patenkintų turtinių reikalavimų (100 proc. patenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 94,83 proc. patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 94,16 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 3).

46. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 105,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tuo tarpu nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra atleista. Duomenų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui nepateikė. Atsakovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

47. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 101,00 Eur žyminio mokesčio (105,00 x 0,9633).

48. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 91,00 Eur (275,00 x 12) + 725,00) x 0,03) x 0,75) žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

49. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 39,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 38,38 Eur (39,84 x 0,9633) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, tenkanti ieškovei, nagrinėjamoje byloje neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš ieškovės valstybės naudai nepriteisiamos.

50. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 129,38 Eur (91,00 + 38,38) suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei O. V., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 101,00 Eur (šimtą vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 129,38 Eur (šimtą dvidešimt devynis eurus 38 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.