Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-910-560/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-30
Bylos Nr.: e2A-910-560/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37872-2015-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
Ieškovas: ADB „Gjensidige“
Atsakovas: užsienio draudimo bendrovei AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
Trečiasis asmuo: UAB „Mediashop“, V. M.

Civilinė byla Nr. e2A-910-560/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37872-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.4.; 2.6.39.2.6.2.; 3.3.1.18.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) ieškinį atsakovėms užsienio draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, UAB „Roslana“, tretieji asmenys UAB „Mediashop“ ir V. M. (V. M.), dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti: 1) 17 402,00 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Roslana“; 2) 4 647,91 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje; 3) 5 procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad ieškovas 2014-08-11 išdavė trečiajam asmeniui UAB „Mediashop“ krovinių draudimo liudijimą, kuriuo nuo 2014-08-25 iki 2015-08-24 apdraudė trečiojo asmens krovinius vežamų krovinių draudimu nuo visų rizikų. Trečiasis asmuo UAB „Mediashop“ ir atsakovė UAB „Roslana“ 2015-04-20 sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pristatyti trečiojo asmens pateiktą krovinį (733 televizorius) iš Lietuvos į Italiją. 2015-04-29 ryte vairuotojas pastebėjo, kad priekabos kairys šonas prapjautas, sugadinta plomba. 2015-04-30 nuvykus į sutartą pristatymo vietą, krovinys iškrautas ir nustatytas trūkumas – 83 televizoriai, kurių vertė 33 112,00 Eur. Atsižvelgiant į sutartyje nustatytą išskaitą, ieškovas dėl prarasto krovinio išmokėjo 32 780,88 Eur draudimo išmoką. Nurodyta žala atsirado dėl atsakovės UAB „Roslana“ kaltės, nes trečiasis asmuo V. M. (UAB „Roslana“ darbuotojas), žinodamas krovinio turinį ir vertę, sustojo nakvynei nesaugomoje stovėjimo aikštelėje, nesiėmė bent minimalių priemonių apsaugoti krovinį, todėl tokie atsakovės veiksmai yra didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams. Atsakovės UAB „Roslana“, kaip vežėjos profesionalės, didelį neatsargumą lėmė netinkamas krovinio gabenimo organizavimas, pasirinkta nesaugoma, prastai apšviesta aikštelė, vairuotojo galimybė pasirinkti kitą, geriau saugumą užtikrinančią stovėjimo vietą, kuri buvo maždaug už 82 km nuo atsakovės pasirinktos aikštelės. Nors vairuotojas ir liko transporto priemonės kabinoje nakvoti, tačiau nesiėmė kitų (papildomų) apsaugos priemonių. Be to, vežėja turėjo iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos veiksniams pašalinti ar sumažinti. Vežėja ieškovui atlygino 10 730,97 Eur sumą, tačiau ieškovui turėtų būti atlyginta ir likusi žalos dalis (22 049,91 Eur). Atsakovės UAB „Roslana“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, todėl atsakomybė kyla ir nurodytam draudikui.Atsakovė UAB „Roslana“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-04-28, vykdant krovinio vežimą, kai iki krovinio paskirties vietos buvo likę apie 90 km, iš krovinio siuntėjos (UAB „Mediashop“) gauta instrukcija sustabdyti krovinio pervežimą ir stovėti iki atskiro nurodymo, todėl buvo sustota sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje 2015-04-29 naktį įvykdyta vagystė. Siuntėjo instrukcija sutrikdė atsakovės UAB „Roslana“ darbo eigą, nulėmė atsakovo būtinybę nutraukti krovinio pristatymą ir sąlygojo palankių vagystei aplinkybių susidarymą. Artimiausia saugoma sustojimo vieta nėra nurodyta Tarptautinės kelių sąjungos (IRU) interneto puslapyje ir TransPark duomenų bazėje, todėl atsakovė neturėjo ir negalėjo apie ją žinoti. Papildomos apsaugos priemonės gerokai padidintų vežimo kainą, todėl tai sutartyje nenustatyta. Vagystės naktį transporto priemonė stovėjo vientisame komplekse, susidedančiame iš degalinės, parduotuvės-restorano (kurios veikia visą parą) ir aplinkui esančių lengvųjų bei sunkiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelių; nurodyta aikštelė gerai įrengta, apšviesta, joje įrengtos stovėjimo vietos dideliam krovininių automobilių skaičiui, todėl buvo pasirinkta saugiausia toje vietovėje esanti ir internete nurodyta stovėjimo aikštelė.Atsakovė užsienio draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vairuotojas ėmėsi visų būtinų priemonių gabenamam kroviniui apsaugoti, kurių būtų ėmęsis atidus ir rūpestingas asmuo. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė, gavus nurodymą neišsikrauti ir daryti priverstinę pertrauką, visą parą praleido vaizdo kameromis nestebimoje teritorijoje, nesant artimu atstumu saugomos aikštelės, nesudaro pagrindo konstatuoti vežėjo didelio neatsargumo.Trečiasis asmuo V. M. (V. M.) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo, iš esmės pritardamas atsakovės UAB „Roslana“ argumentams, prašė ieškinį atmesti.Trečiasis asmuo UAB „Mediashop“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovė UAB „Roslana“ daug kartų gabeno trečiojo asmens krovinius tomis pačiomis sąlygomis, todėl nepagrįsti atsakovų argumentai, jog siuntėjo veiksmai nulėmė vagystei palankių aplinkybių susidarymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-25 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei UAB „Roslana“ iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei užsienio draudimo įmonei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per filialą Lietuvoje, iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 320,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės UAB DK „PZU Lietuva“ 3,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovė UAB „Roslana“, gavusi trečiojo asmens UAB „Mediashop“ nurodymą sustabdyti krovinio pristatymą, pasirinkdama vientisame komplekse, susidedančiame iš degalinės, parduotuvės-restorano (kurios veikia visą parą), pakankamai gerai įrengtą, apšviestą, aptvertą (1,5 m aukščio metaline tvora), esančią transporto priemonių stovėjimo aikštelę, ir vairuotojas, pasilikdamas nakvoti transporto priemonėje, teismo vertinimu, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kad būtų apsaugotas krovinys. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas, sustodamas nakvynei būtent tokioje vietoje, neva turėjo suvokti, jog dėl tokio sustojimo krovinys „veikiausiai“ bus pavogtas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad vairuotojas neva nepakankamai saugojo-tikrino krovinį nakties metu, bei pabrėžė, kad vairuotojas nėra apsaugos darbuotojas ir jis neturi pareigos visą parą (ypač savo poilsio-miego laiku) sergėti krovinio. Pakankama rūpestingumo priemonė buvo tai, kad vairuotojas liko nakvoti sunkvežimyje, juolab kad sunkvežimis buvo pastatytas pakankamai viešoje-judrioje (ne nuošalioje) vietoje. Sprendžiant dėl sustojimo vietos-aikštelės saugumo, teismas visiškai sutiko su atsakovės UAB „Roslana“ ir trečiojo asmens V. M. argumentais, kad iš TransPark duomenų bazės matyti, jog 50 km spinduliu nuo vagystės vietos nebuvo saugomų (su įrengtomis vaizdo kameromis) automobilių stovėjimo aikštelių ir kad siurvejerio ataskaitoje nurodyta artimiausia saugoma sustojimo vieta (Parcheggio Polimar, via di Procoio, 31 00065 Fiano Romano, Roma) nėra nurodyta Tarptautinės kelių sąjungos (IRU) interneto puslapyje ir (ar) TransPark duomenų bazėje; ieškovas šių faktinių aplinkybių neginčijo. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad vežėja galėjo ir turėjo nakvynei pasinaudoti kitomis-saugesnėmis stovėjimo aikštelėmis. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovės nurodyta aikštelė pavadinta kaip „Vairuotojų ir transporto priemonių licencijavimo agentūra“, tačiau ieškovė neįrodė, kad tokia aikštele iš viso gali naudojama sunkiasvorėms transporto priemonėms ir kad vežėja galėjo nevaržomai pasinaudoti šia aikštele. Ieškovės argumentus dėl vežėjos nesiėmimo kitų (papildomų) apsaugos priemonių, tokių kaip galimybė pasirinkti ne tentinę, o kietašonę priekabą, nusamdyti krovinio palydą, vežimui paskirti du vairuotojus, teismas atmetė, nes dėl tokių papildomų vežimo sąlygų šalys paprastai susitaria dar sudarydamos krovinio vežimo sutartį, t. y. šie klausimai nepriskirtini vien tik vežėjos diskrecijai. Šiuo atveju sutarties šalys tokių sąlygų nenustatė ir krovinio siuntėja nepageidavo papildomų (ieškovės nurodomų) vežimo sąlygų. Be to, panašaus pobūdžio vežimo sutartį šalys buvo sudariusios ir anksčiau, t. y. nagrinėjamos sutarties sąlygos šalims nebuvo naujos ir jos tenkino krovinio siuntėją. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad vežėjos kaltė dėl dalies krovinio vagystės negali būti prilyginama tyčiai, nes ši, siekdama apsaugoti krovinį, įvertinus susidariusią faktinę situaciją, elgėsi pakankamai rūpestingai. Nenustatyta vežėjos įprastų (minimalių) atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymo, galėjusio lemti neteisėtą krovinio (jo dalies) užvaldymą, juolab nenustatyta, kad vežėja sąmoningai būtų praradusi krovinį ar sąmoningai sudariusi tam sąlygas, todėl teismas ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-25 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad vežėja pagal CMR konvencijos nuostatas negali atsakyti visa apimtimi. Ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad dalis krovinio buvo prarasta ir žala kilo vežėjai pažeidus pačias paprasčiausias atidumo ir rūpestingumo taisykles, kurios šiuo atveju ir buvo pažeistos. Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos bent prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikri teisiniai padariniai – jis netenka teisės į atsakomybę ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007)Vairuotojo pasirinkta aikštelė buvo netinkama praleisti naktį, atsižvelgiant į gabenamo krovinio pobūdį. Italija laikoma padidinto pavojingumo, vagysčių bei užpuolimų rizikos valstybe. Teismo motyvai, kad aikštelės teritorija buvo gerai apšviesta, prieštarauja 2015-06-05 tyrimo ataskaitai. Krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje ir poilsio aikštelės dalyje nepastebėta nei vaizdo kamerų, nei padoraus apšvietimo, o minėta degalinė su vaizdo kameromis iš tikrųjų yra kitoje gatvės pusėje, prie lengvųjų, o ne krovininių automobilių aikštelės. Taigi, sustojimas nesaugomoje aikštelėje be vaizdo kamerų su brangiu, lengvai prieinamu vagystei kroviniu turi būti vertinamas kaip didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams.Artimiausia saugoma aikštelė Parcheggio Polimar yra maždaug 82 km atstumu nuo vagystės vietos. Krovinio siuntėja pranešė sustabdyti krovinio pervežimą ir stovėti iki atskiro nurodymo. Kurioje aikštelėje sustoti ir kaip staigiai, siuntėja nenurodė. Vairuotojas 2015-04-28 buvo priverstas dirbti tik 3 val. 55 min. ir sustoti artimiausioje aikštelėje, laukiant siuntėjos instrukcijų, todėl turėjo visas galimybes pasiekti artimiausią saugomą aikštelę, kuri buvo pakeliui krovinio iškrovimo vietos. Aplinkybė, kad vairuotojas nežinojo apie ją, įtakos neturi, nes pagal sutartį vairuotojui buvo žinoma, jog krovinį gali tekti pristatyti tik siuntėjai davus leidimą, tad vežėja turėjo pasirūpinti saugomų aikštelių dislokacijos informacija. Be to, vairuotojas šį darbą dirba 15 metų, nuolat vyksta į Italiją, todėl jam turėjo būti žinomos aikštelių koordinatės.Vairuotojo pasilikimas miegoti vilkike, nesant papildomų apsaugos priemonių, negali užtikrinti krovinio saugumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Byla yra nesudėtinga, todėl teismas nepagrįstai atsakovei UAB „Roslana“ priteisė 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už dviejų procesinių dokumentų parengimą. Atsakovė UAB „Roslana“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog UAB „Mediashop“ ne vieną kartą per atsakovę siuntė krovinius į Italiją, o krovinio vežimo sutarties sąlygos tenkino šalis, ką apsprendžia ir sąlyginai nedidelis krovinio vežimo užmokestis.Buvo pasirinkta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri buvo nuo iškrovimo vietos nutolusi apie 90 km. Aplinkui jokių saugomų stovėjimo aikštelių nebuvo, o informacija apie ieškovo nurodomą aikštelę nebuvo skelbiama IRU (Tarptautinės kelių sąjungos) TransPark duomenų bazėje. Priteistų ginčo bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro tik 2/3 maksimalios bylinėjimosi išlaidų sumos. Jei dar atsižvelgti į bylos sudėtingumą, atsakovės pateiktus teisinius argumentus ir įrodymus, yra pagrindas spręsti, kad teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagrįstai.Atsakovė užsienio draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad, pirma, tarp siuntėjos ir vežėjos sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos krovinio saugojimo papildomos sąlygos; antra, 50 km spinduliu nuo vagystės vietos nebuvo saugomų automobilių stovėjimo aikštelių, o artimiausia saugoma sustojimo vieta nėra nurodyta Tarptautinės kelių sąjungos (IRU) interneto puslapyje ir/ar TransPark duomenų bazėje, todėl vežėjui pasiekti/rasti/žinoti tinkamesnę, saugomą stovėjimo vietą nebuvo galimybės; trečia, krovinio siuntėja nurodymą sustabdyti vežimą davė paskutinės vežimo atkarpos vykdymo metu; ketvirta, gavus nurodymą dėl krovinio pristatymo sustabdymo, vežėja privalėjo vykdyti instrukciją; penkta, krovinio siuntėja, sustabdydama krovinio pristatymą, prisidėjo prie palankių vagystei aplinkybių sudarymo.Trečiasis asmuo V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad buvo pasirinkta Esso – Tervez aikštelė, kuri buvo skirta sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui. Ši aikštelė buvo apšviesta, aptverta. Joje vyko didelis žmonių judėjimas, nes ten visą parą veikė degalinė ir parduotuvė-restoranas, joje stovėjo didelis kiekis vilkikų. Aplinkui jokių kitų aikštelių nebuvo. Dėl šių priežasčių toje vietoje tuo laiku ir tomis aplinkybėmis buvo pasirinkta geriausiai krovinio saugumo reikalavimus atitinkanti aikštelė.Apie ieškovo nurodytą aikštelę nebuvo jokių duomenų internete ir vilkiko navigacija jos nerodė. Ši aikštelė yra šalutiniame kelyje ir be to ji nepažymėta jokiais kelio ženklais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-04-20 trečiasis asmuo UAB „Mediashop“ ir atsakovė UAB „Roslana“ sudarė krovinių pervežimo sutartį-užsakymą Nr. PL-0428, pagal kurią UAB „Roslana“ įsipareigojo pristatyti trečiojo asmens pateiktą krovinį (733 televizorius) iš Lietuvos į Italiją. Vykdant krovinio vežimą 2015-04-28 UAB „Roslana“ iš UAB „Mediashop“ gavo instrukciją sustabdyti krovinio pervežimą ir stovėti iki atskiro nurodymo. Tokia sąlyga, t. y. neiškrauti krovinio be siuntėjo leidimo, buvo nustatyta tiek krovinio vežimo sutartyje, tiek CMR važtaraštyje. Trečiasis asmuo V. M. (UAB „Roslana“ vairuotojas) sustojo sunkiasvorių automobilių stovėjimo aikštelėje (Tevere Ovest, Italijoje, prie Baskio miesto), kurioje 2015-04-29 naktį įvykdyta vagystė. Vairuotojas visą laiką buvo transporto priemonėje (joje nakvojo). 2015-04-30 nuvykus į sutartą pristatymo vietą, nustatytas krovinio trūkumas 33 112,00 Eur sumai.Trečiojo asmens UAB „Mediashop“ kroviniai laikotarpiu nuo 2014-08-25 iki 2015-08-24 buvo apdrausti vežamų krovinių draudimu ieškovo bendrovėje pagal 2014-08-11 krovinių draudimo liudijimą PZULT Nr. 1764132. Tuo pagrindu ieškovas išmokėjo trečiajam asmeniui UAB „Mediashop“ 32 780,88 Eur draudimo išmoką (atsižvelgiant į sutartyje nustatytą išskaitą). Ieškovas 2015-09-21 pateikė atsakovei UAB „Roslana“ pretenziją dėl 32 780,88 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė UAB „Roslana“ atlygino 10 730,97 Eur sumą pagal prarasto krovinio svorį, dėl likusios žalos dalies (22 049,91 Eur) atlyginimo nesutiko. Atsakovės UAB „Roslana“ civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2014-06-10 iki 2015-06-09 buvo apdrausta užsienio draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad vežėja pagal CMR konvencijos nuostatas negali atsakyti visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Šiame kontekste pažymėtina, jog turi būti atsižvelgta į nagrinėjamu atveju aktualios sąvokos „didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiniams veiksmams“ interpretacinių nuostatų kasacinio teismo praktikoje visumą, ką pagrįstai darė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti, taip pat tokie sąmoningi, pakankamai tikslingi vežėjo vairuotojo veiksmai, dėl kurių kiltų grėsmė krovinio išsaugojimui; didelis neatsargumas taip pat suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį, turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-10 nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-127-378/2015; 2015-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015). Vežėjo kaltės pobūdis vertintinas atsižvelgiant į jo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau pateiktą kasacinio teismo išaiškinimų visumą, ieškovo apeliaciniame skunde pristatoma nagrinėjamos sąvokos traktuotė laikytina sąmoningai atribota nuo konteksto bei pernelyg susiaurinta, siekiant legitimuoti ieškovo procesinę poziciją, pabrėžiant tik jam naudingus kasacinio teismo praktikos aspektus.Anot ieškovo, vairuotojo pasirinkta aikštelė buvo netinkama praleisti naktį, turėjo būti pasirinkta artimiausia saugoma aikštelė Parcheggio Polimar, esanti maždaug 82 km atstumu nuo vagystės vietos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Roslana“, gavusi trečiojo asmens UAB „Mediashop“ nurodymą sustabdyti krovinio pristatymą, pasirinkdama vientisame komplekse, susidedančiame iš degalinės, parduotuvės-restorano (kurios veikia visą parą), pakankamai gerai įrengtą, apšviestą, aptvertą (1,5 m aukščio metaline tvora), esančią transporto priemonių stovėjimo aikštelę, ir vairuotojas, pasilikdamas nakvoti transporto priemonėje, elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, kad būtų apsaugotas krovinys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo teiginys, jog teismo motyvai, kad vairuotojo pasirinktos aikštelės teritorija buvo gerai apšviesta, prieštarauja 2015-06-05 tyrimo ataskaitai, neatitinka tikrovės, nes, visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo aikštelė buvo apšviesta, tačiau nevertino jos apšvietimo laipsnio (t. y. sprendime nėra konstatuota, kad aikštelė gerai apšviesta, konstatuota tik kad ji pakankamai gerai įrengta), antra, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad pasirinkta aikštelė buvo apšviesta, atitinka 2015-06-05 tyrimo ataskaitoje nustatytas aplinkybes, o konkrečiai, kad „Apšvietimą užtikrina 6 stulpai su lempomis. Viena gatvės lempa stovi tarp lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelės ir sunkiųjų transporto priemonių stovėjimo aikštelės“. Teisėjų kolegija nurodo, jog byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad apie ieškovo nurodomą saugomą aikštelę Parcheggio Polimar vairuotojas nežinojo, ji nėra nurodyta Tarptautinės kelių sąjungos (IRU) interneto puslapyje ir (ar) TransPark duomenų bazėje, 50 km spinduliu nuo vagystės vietos nebuvo saugomų (su įrengtomis vaizdo kameromis) automobilių stovėjimo aikštelių ir ieškovui šių aplinkybių neginčijant bei įvertinus vairuotojo pasirinktos aikštelės ypatybes, nėra pagrindo spręsti, jog vairuotojas galėjo ir turėjo pasirinkti ieškovo nurodomą ar kitą stovėjimo aikštelę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas nepateikė jokių svarių argumentų, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, kurie būtų pakankami spręsti, kad aplinkybė, jog vairuotojas nežinojo apie ieškovo nurodomą aikštelę, nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Tai, kad vairuotojas ilgą laiką dirba vairuotoju bei jam nesvetimas ginčo maršrutas, savaime nereiškia, kad jis turi žinoti visų Italijos saugomų aikštelių koordinates, o jei buvo aktualu, kad tuo atveju, kai pagal sutartį krovinio pristatymas yra sulaikomas iki siuntėjos leidimo tęsti pristatymą, būtų laukiama tolesnių siuntėjos instrukcijų išimtinai saugomose aikštelėse, tokia nuostata turėjo būti įtraukta į sutartį, tuo tarpu jos nesant sutartyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiga vežėjai pasirūpinti visų pakeliui esančių saugomų aikštelių dislokacijos informacija nekilo. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija ieškovo argumentus, susijusius su aikštelės pasirinkimo netinkamumu, atmeta.Ieškovas nurodo, jog turėjo būti pasitelktos papildomos apsaugos priemonės ir vairuotojo pasilikimas miegoti vilkike, nepasitelkus šių priemonių, negalėjo užtikrinti krovinio saugumo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytiems motyvams, jog nagrinėjamu atveju pageidaujant papildomų apsaugos priemonių dėl jų, kaip dėl papildomų vežimo sąlygų, turėjo būti susitarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio susitarimo nesant, šiuo konkrečiu atveju papildomų apsaugos priemonių nepasitelkimas negali būti traktuojama aplinkybe, sudarančia pagrindą konstatuoti didelį vežėjos neatsargumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo pateikiamu kasacinio teismo išaiškinimu dėl papildomų apsaugos priemonių nepasitelkimo pasekmių, esančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012, nagrinėjamu atveju negali būti remiamasi, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nesutampa. Minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sustota avarinio sustojimo aikštelėje, izoliuotoje, neapšviestoje ir nesaugomoje, nors teismo nustatyta, jog nuo vagystės vietos (5 – 35 km atstumu) yra bent trys aikštelės, atitinkančios minimalius krovinio apsaugos reikalavimus (apšviestos, prie nuolat veikiančių degalinių su barais, parduotuvėmis, tualetais), tuo tarpu šioje byloje vairuotojas sustojo būtent minimalius krovinio apsaugos reikalavimus pagal šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą atitinkančioje aikštelėje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, ieškovo argumentus dėl papildomų apsaugos priemonių nepasitelkimo atmeta.Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jos neviršija pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 (toliau – Rekomendacijos), apskaičiuoto šiam atvejui taikytino priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija nurodo, jog Rekomendacijose įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad jose yra nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis, tačiau teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, sprendžia, kokia suma yra tinkama, t. y. teismo diskrecijai yra palikta spręsti dėl konkretaus priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus ginčijamą priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį Rekomendacijų 2 punkte nustatytų kriterijų kontekste, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įgyvendinęs savo diskreciją bei ydingai taikęs Rekomendacijų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos sudėtingumas, parengtų procesinių dokumentų kokybė ir apimtis neprasilenkia su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, todėl su tuo susijusius ieškovo argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta.Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovės naudai, ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas, atsakovės UAB „Roslana“ – tenkinamas, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiant 1 000,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Ieškovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo ADB „Gjensidige“ atsakovės UAB „Roslana“ naudai priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėDainius RinkevičiusJelena Šiškina