Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančio institucijos - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui R. P., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė jame nurodytų motyvų pagrindu, prašo patenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės Aldonos Venckaitienės išvadomis ieškinys pagrįstas, yra pagrindas jį tenkinti. Siūlo sukonkretinti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas R. P. su nepilnamete dukra E. P. gali susitikti viešoje vietoje, kas antrą savaitgalį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., tik dalyvaujant dukters motinai L. Š., įspėjęs apie pageidaujamą susitikimą L. Š. ne vėliau kaip prieš tirs dienas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Šalių nepilnametė vaikai dukra nuo gimimo gyveno su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Iki 2016 m. liepos mėn. gyveno su atsakovu Anglijoje.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 str. įtvirtinta, kad kilus tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaikų ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaikų norus ir kt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad nuo gimimo ir šiuo metu nepilnametė šalių dukra E. P. gyvena su ieškove, kuri vaiką prižiūri, rūpinasi juo ir auklėja. Kaip nurodo ieškovė, tarp ieškovės ir vaiko yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išreiškia poziciją, kad nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pripažįstama, kad yra pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina – ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą jų nepilnamečiui vaikui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Bylos duomenimis šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta, nes dukra gyvena su mama.

Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui yra reikalinga 370 EUR suma per mėnesį, pateikia tokias išlaidas pagrindžiančius paskaičiavimus. Bylos duomenimis ieškovės pajamas sudaro tik vaiko invalidumo išmokos – 56 EUR, kitų pajamų ji neturi, viena su nepilnametėmis dukromis gyvena išsinuomotame bute. Ieškovei nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti jos tėvai. Bylos duomenimis atsakovas jau kelis metus gyvena Anglijoje, yra jauno amžiaus, darbingas, įrodymų, kad turėtų kokių nors kreditorinių įsipareigojimų ar kitų išlaikytinių, neteikė.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistina po 190 EUR mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei turtines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nurodyto dydžio išlaikymas vaikui priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2017 m. lapkričio 28 d., (CK 3.200 straipsnis) iki vaiko pilnametystės.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters E. P. 3 040 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 16 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., skaičiuojant po 190 EUR per mėnesį. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė tėvo pareigos, neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę be jokių apribojimų reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, ir tai, jog abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką yra vienodos, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnametei dukrai 3 040 EUR įsiskolinimas už 16 mėnesių iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., skaičiuojant po 190 EUR per mėnesį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 str. 4 d. reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: R. P. su dukra E. P. galės susitikti viešoje vietoje tik dalyvaujant dukters L. Š., įspėjęs apie pageidaujamą susitikimą L. Š. ne vėliau kaip prieš tris dienas. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Aldona Venckaitienė siūlo sukonkretinti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, nurodant, kad atsakovas R. P. su nepilnamete dukra E. P. gali susitikti viešoje vietoje, kas antrą savaitgalį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant dukters motinai L. Š., įspėjęs apie pageidaujamą susitikimą L. Š. ne vėliau kaip prieš tirs dienas.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Tėvas/motina, su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra yra tik 2,5 m. amžiaus, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo gyvenimo sąlygas, pasiruošimą prižiūrėti ir rūpintis vaiku, laikytina, jog institucijos, teikiančios išvadą siūloma tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra tinkama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 180,93 EUR.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 375,93 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. 195 EUR žyminio mokesčio ir 180,93 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268 – 270, 402, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnametės E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo R. P. bendravimo su nepilnamete dukra E. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką : atsakovas R. P. su nepilnamete dukra E. P. gali susitikti viešoje vietoje, kas antrą savaitgalį nuo 15.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant dukters motinai L. Š., įspėjęs apie pageidaujamą susitikimą ieškovę L. Š. ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 190 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko, E. P., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 3 040 EUR (tris tūkstančius keturiasdešimt eurų) už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Paskirti ieškovę L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 180,93 EUR (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 93 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybei. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.