Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. A. 2020 m. liepos 27 d. apie 18.28 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis B. A. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo, t. y. vengimo tikrintis blaivumą, nepripažino. Nurodė, kad įvykio dieną susipyko su vaikais, išgėrė du bokalus vyno apie 5 valandą, jautėsi normaliai, nesijautė apsvaigęs, jautė, kad galėjo vairuoti. Pripažįsta, kad išvažiavo neblaivus, dėl to yra kaltas. Važiuojant jam pasidarė silpna, todėl užvažiavo į aikštelę. Savo vairavimą vertina normaliai, vairavo tinkamai. Jo niekas nestabdė, jis ieškojo, kur pasistatyti automobilį. Iki atvykstant policijai, iš automobilio išlipęs nebuvo, todėl atvykus policijai sėdėjo automobilyje. Po minutės prie jo privažiavo policija, jis pradėjo drebėti, sustresavo. Kai pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį, jis neatsisakė, tačiau jam įpūsti nepavyko 5 kartus. Tada pareigūnai pasodino jį į mašiną ir liepė pasirašyti. Jis atsakė, jog neturi akinių, yra toliaregis, tačiau pasirašė dokumentą, kurio neskaitė, ir daugiau nesigilino. Galvojo apie savo širdį, kadangi 15 kartų yra gulėjęs reanimacijoje. Manė, kad pareigūnai veš jį tirtis kraujo. Niekada nebuvo areštinėje ir nežino, kas ten turi būti, ten jį laikė iki kitos dienos 14.00 val., pats kraujo tyrimo pasidaryti negalėjo. Pažymi, kad pūsti neatsisakė, pripažįsta, jog išgėrė. Buvo du pareigūnai, aikštelėje buvo dar vienas žmogus, kuris po jo įvažiavo į aikštelę. Pareigūnai kalbėjo lietuviškai, kiek suprato, atsakinėjo į pareigūnų klausimus, tačiau gal ir buvo, jog kažko nesuprato, kadangi buvo labai sutrikęs, jautė stresą, tačiau pareigūnams, jog kažko nesupranta, nieko nesakė, kodėl to nepadarė, nežino. Neatsimena, ar pareigūnai jo klausė, ar jis vartojo alkoholį. Pareigūnai prašė eiti tiesia linija, pūsti, pataikyti pirštu į nosies galą. Jis tiesia linija eiti galėjo, pirštu į nosies galą pataikė. Nepavykus įpūsti, pareigūnai liepė pūsti dar, pūsti stipriau. Pareigūnai nuvežė jį areštinę. Ten jis buvo apžiūrėtas, buvo paimti jo dokumentai, jis buvo uždarytas į areštinę. Niekas pas jį nebuvo atėjęs ir su juo nebendravo, pasirašė tik dėl daiktų, kuriuos iš jo paėmė. Pareigūnai apie kraujo paėmimą nieko nesakė. Niekas jam nesakė, kodėl jį sulaiko, o jis pats ir neklausė. Vairuoja apie 30 metų. Pasakyti, koks yra jo regėjimas, negali, tačiau skaityti gali tik su akiniais, juos nusipirko be gydytojo recepto, akinių dioptrijos yra +1,5. Pasirašydamas dėl atiduotų daiktų neskaitė, kas parašyta, pasirašė, nes pareigūnai liepė. Negalėdamas įpūsti pareigūnams sakė, kad jam labai skauda širdį. Pareigūnas paklausė, ar jis neturi vaistų, atsakė, jog neturi. Jie matė, kad jam trūksta oro, todėl negalėjo įpūsti. Jis neatsisakė įpūsti, jam nepavyko. Areštinėje nesakė, kad jam dėl streso sutriko širdies veikla. Pažymėjo, kad turi širdies sutrikimų, vartoja vaistus nuo spaudimo, kai jis pakyla, taip pat yra vaistų, kurios vartoja kasdien ir kas mėnesį geria vaistus kraujo skystinimui. Neatsimena, ar sakė pareigūnams, kad yra išgėręs. Policininkai klausė, dėl ko jis neįpučia. Jis atsakė, kad jį dusina ir jam trūksta oro, dėl to jam neišeina, pasakė jiems, kad jam skauda širdį, tačiau nesakė, kad turi širdies problemų. Apie ligas pareigūnai jo neklausė. Neįpūtė į alkotesterį, nes jautė stresą ir jam trūko oro, jam spaudė gerklę, drebėjo širdis. Žinojo, kad neblaivumą galima patikrinti iš kraujo. Jį nuvežė į areštinę, ten patikrinti kraujo negalėjo, o kai jį vežė, galvojo, kad ims kraują, tačiau pareigūnų neklausė ar jam ims kraują, kodėl neklausė, nežino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Jam važiuojant iš dešinės buvo ligoninė, važiavo antra juosta. Per veidrodėlį pamatė, kad jam žibintais mirksi automobilis. Jis persirikiavo į pirmą juostą. Pamatė, kad vairuotojas keistas, pradėjo važinėti per visą kelią. Kai jis pravažiavo, jis mojavo jam rankomis, negalvojo, kad girtas žmogus. Pamanė, kad jis manevruoja. Jis pavijo žmogų ir pamatė, kad jis girtas, taip sprendė pagal jo manevravimą. Iš karto matėsi, jog jam kažkas ne taip, kadangi jis manevravo per visą kelią, jo greitis buvo virš 100 km/val. Jis pasitraukė, kad jį praleistų, tačiau pamatė, kad žmogus jam mojuoja, nusprendė pažiūrėti, ar jis adekvatus, tačiau pamatęs, jog ne, paskambino policijai. Policija nurodė jam sekti paskui žmogų, visą laiką paskui jį važiavo. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis kalbėjo su pareigūnais ir jį sekė, jis įsuko į kiemą. Jis išlipo ir liepė jam niekur neiti. Pradėjo klausinėti, kas jam yra, ir tada jis pajautė alkoholio kvapą nuo kaltinamojo. Jis pradėjo atsiprašinėti, klausė jo, kiek jam sumokėti, bet jis pinigų iš jo neėmė. Jis su vairuotoju kalbėjo rusiškai. Pareigūnai atvyko per 5 min., buvo du ekipažai. Pareigūnų buvo keturi ar penki, tiksliai nepamena. Jie visą laiką buvo įvykio vietoje, kol jis su jais kalbėjo. Kiek girdėjo, jis atsisakė pūsti į alkotesterį, jis pradėjo pūsti, bet kažkaip ne taip, kaip reikia. Po to jis visai atsisakė pūsti. Jis rašė pasiaiškinimą automobilyje ir nematė, kaip jam liepė eiti tiesia linija, tačiau jis buvo tikrai girtas. Matė, kaip jis vieną kartą pūtė į alkotesterį sėdėdamas automobilyje, tuo metu rašė pasiaiškinimą automobilyje. Kaltinamasis nuo jo buvo per 5 metrus. Pareigūnai jam aiškino, kaip reikia pūsti, tačiau jam nepavyko. Nematė, kad įvykis būtų filmuojamas. Parašęs paaiškinimą, jis išvažiavo. Matė, kaip kaltinamasis kalbėjosi su pareigūnais, sakė, kad nuo jo jaučiasi kvapas ir vizualiai matosi, jog jis neblaivus. Daugiau jokio pokalbio tarp jo ir pareigūnų negirdėjo. Girdėjo, kaip pareigūnas kaltinamojo paprašė papūsti ir jis nepapūtė. Pamena, kad jis tikrai neįpūtė kiek reikia, todėl jam liepė eiti tiesia linija. Po pūtimo kaltinamojo sveikata niekaip nepasikeitė. Be to, jam nepasirodė, kad išlipęs iš automobilio, kaltinamasis blogai jaustųsi, jis tiesiog buvo akivaizdžiai girtas, pradėjo atsiprašinėti. Pareigūnai, atrodo, su kaltinamuoju kalbėjo lietuviškai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. S. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo pranešimą, jog nuo (duomenys neskelbtini) važiavo galimai neblaivus vairuotojas. Turėjo informacijos, kad liudytojas seka tą asmenį. Kaltinamasis sustojo (duomenys neskelbtini), jie atvykę pamatė, kad jis tikrai vairavo neblaivus ir to neneigė. Davė jam pūsti, tačiau jis traukė orą į save. Pažymėjo, kad girdisi, kai yra pučiama į alkotesterį, tačiau jis pradėjo traukti orą į save, todėl alkotesteris rodė klaidą. Kadangi asmuo neįpūtė į alkotesterį, kaltinamąjį atsivežė į komisariatą, o liudytojas parašė paaiškinimą. Klausė kaltinamojo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jei vartojo, pasiūlė pasitikrinti. Su asmeniu kalbėjo lietuviškai, kadangi jis su kolege nelabai rusiškai moka. Be jų buvo dar vienas ekipažas atvažiavęs, tačiau jie (K. Š. ir R. S.) buvo atsakingi už įvykio įforminimą. Įvykis buvo filmuojamas ,,body“ kamera. Kiek tiksliai kartų kaltinamasis pūtė į alkotesterį, nepamena, tačiau tikrai ne kartą ir ne du. Jis vengė tikrintis blaivumą. Jie asmenį įspėjo, kad blaivumo nepasitikrinimas prilyginamas sunkiam girtumui ir kad tokiu atveju jis bus vežamas į komisariatą, tą jis suprato. Kai asmuo nesitikrina blaivumo, jie veža asmenį į budėtojo dalį ir ten jau su kitais asmenimis važiuoja tirtis kraujo. Jie tik pradinę informaciją surinko, nežino, kas toliau buvo pristačius kaltinamąjį į komisariatą. Neatsimena, ar kaltinamasis kažką sakė dėl to, kad nepavyko įpūsti. Asmuo iš išvaizdos buvo neblaivus, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Apie greitosios pagalbos iškvietimą kalbos nebuvo, jei būtų pamatę, kad jos reikia, būtų iš karto iškvietę. Nepamena, kad žmogus sakytų, kad jam bloga, jei būtų sakęs, būtų iškvietę pagalbą. Jeigu jis parašė, kad asmuo atsisakė pasirašyti neblaivumo nustatymo akte, vadinasi, taip ir buvo. Negali pasakyti, dėl ko atsisakė pasirašyti. Atrodo, kad kaltinamasis viską suprato, į klausimus atsakydavo, atrodė, kad moka ir supranta lietuvių kalbą, jei būtų reikėję, būtų išsikvietę kolegas, kurie moka rusų kalbą arba išsikvietę vertėją. Teigia, kad asmuo tyčia traukė orą, o ne pūtė, jis vengė tikrintis blaivumą, vengė pasižiūrėti rezultatus. Blaivumo tikrinimą atliko jis. Nežinojo, kad iš kaltinamojo kraujo nepaėmė. Jie visada surenka pradinę informaciją, nuveža žmogų į gydymo įstaigą, jei reikia, bet jei tokio noro neišreiškia, tai gali padaryti nuvykęs į budėtojų dalį. Akte turėtų būti išaiškinimas dėl teisės per valandą pasitikrinti blaivumą, nepamena, ar kaltinamajam tai siūlė. Jie surašo, kiek žmogus įpūtė per du putimus, ar gali eiti tiesia linija ir paliesti nosį ir tada duoda žmogui pasirašyti. Prieš žmogui pasirašant tą teisę išaiškina. Ar kaltinamasis kažką sakė apie savo regėjimą, pasakyti negali.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. Š. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Gavo iškvietimą, kad automobiliu važiuoja girtas asmuo. Juos informavo, kad pranešėjas važiuoja iš paskos. Atvykus į (duomenys neskelbtini) rado kaltinamąjį ir pranešėją. Ji kalbėjo su liudininku, jis sutiko parašyti pareiškimą, nurodė visas aplinkybes, o jos kolega bandė nustatyti kaltinamojo girtumą, bet lyg ir nepavyko, tada asmenį sulaikė ir pristatė į komisariatą. Ji pūtimo fakto nematė, nes tuo metu buvo su pareiškėju, ruošė blankus forminti įvykiui. Kolega tik pasakė, kad jis tik bandė traukti orą, o ne pūsti ir buvo visiškai neblaivus. Ji su kaltinamuoju nebendravo, tas asmuo nelabai ką ir kalbėjo, nesiorientavo aplinkoje, buvo labai girtas, sunkiai pastovėjo ant kojų, kvapas sklido, kažką nerišliai kalbėjo, nesuprato, kokia kalba. Įvykyje buvo ji su kolega ir dar kitas ekipažas. Tas kitas ekipažas nesikišo, tik prižiūrėjo tvarką, stovėjo šalia. Kitas ekipažas nieko nepildė, jokių dokumentų neformino. Neatrodė, kad asmeniui reikalinga medikų pagalba, todėl jos nekvietė. Aplinkybių dėl dokumentų pasirašymo neatsimena. Ji dokumentus pildė automobilyje, kolega su kaltinamuoju bendravo lauke, jam buvo aiškinama, kad jeigu nepūs, už tai yra atsakomybė. Jie neveža asmenų kraujo tyrimų darytis. Jie pristatė jį į komisariatą ir ten jau tas procedūras daro. Nepamena, ar kaltinamasis kalbėjo apie regėjimą.

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė gydytoja J. Č. nurodė, kad nėra konsultavusi kaltinamojo, kitų proceso dalyvių nepažįsta, dirba VUL Santaros klinikose gydytoja kardiologe, jos darbo stažas – 20 m. Asmuo tikrai gali pūsti ir tinkamai įpūsti į alkotesterį. Posėdžio metu negirdėjo ir med. dokumentuose nerado aplinkybių, kurios galėtų sutrukdyti kaltinamajam pūsti į alkotesterį. Tam, kad asmuo pūstų į alkotesterį, jis turi suprasti, kas jam yra sakoma, reikia, kad smegenys duotų komandą kvėpavimo organams ir reikalingi kvėpavimo organai, norint pūsti į alkotesterį. Nurodė, kad kaltinamasis neturėjo kvėpavimo sistemos sutrikimų, jis turėjo kraujotakos sistemos ligų. Net turint kvėpavimo takų sutrikimų įmanoma pūsti. Pažymėjo, kad pagrindinė kaltinamojo liga yra širdies ritmo sutrikimas, todėl asmuo dėl šio sutrikimo ne kartą gulėjo ligoninėje. Prieširdžių virpėjimo priepuolis gali praeiti savaime. Jos nuomone, ši būklė netrukdo nei vaikščioti, nei kvėpuoti, klausyti, žmogus gali vairuoti, jis mažai daro įtaką tokioms įvykio aplinkybėms, kokios yra byloje. Prieširdžių virpėjimas negali sutrukdyti pūsti į alkotesterį. Širdies ritmo sutrikimas labai stipriai susijęs su alkoholio vartojimu, alkoholio vartojimas gali išprovokuoti priepuolį. Kartais pacientai patys nepajaučia, kad jiems sutrikęs ritmas, gali daug kartų kartotis tokie priepuoliai. Net ir sunkesnės būklės pacientas gali įpūsti į alkotesterį, todėl kaltinamasis tikrai galėjo įpūsti į alkotesterį. Pūtimui į alkotesterį reikia išpučiamosios oro srovės, specialios ar ypatingos jėgos tam nereikia, tai yra normalaus kvėpavimo rėmuose, net pacientai stipraus dusulio būklėje gali įpūsti į alkotesterį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad proceso dalyvių nepažįsta, jo darbo stažas – 47 metai. Pagal turimą kaltinamojo diagnozę, dėl kurios paskutinį kartą kaltinamasis gulėjo ligoninėje, pažymėjo, kad ji yra visiška širdinė, kvėpavimas normalus, dusulio nėra. Pažymėjo, kad nėra kliūčių, kurios jam trukdytų įpūsti į alkotesterį. Be to, liudytojai nenurodė jokių galimų sutrikimų įvykio metu. Pažymėjo, kad pagal diagnozę net priepuolio metu nėra kliūčių, kurios galėtų trukdyti kaltinamajam įpūsti į alkotesterį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis B. A. parodė, kad jam gerai suprantama rusų kalba, iš dalies supranta lietuviškai, gali lietuviškai kalbėti, sunkiau lietuviškai rašyti, pas psichiatrus nesigydė ir įskaitoje neįrašytas. Turi vairuotojo pažymėjimą. Jo vairavimo stažas ? apie 30 metų. 2020 m. liepos 27 d. 18 val. (duomenys neskelbtini), jį, vairuojantį jam priklausantį automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai ir tikrino alkotesteriu jo blaivumą, davė įpūsti į alkotesterį apie 5 kartus, bet jam nepasakė, kiek jis įpūtė promilių. Pieš tai, maždaug prieš pusvalandį iki sustabdymo, vartojo alkoholį, t. y. išgėrė pas pažįstamus Pilaitės mikrorajone dvi taures raudono vyno, daugiau alkoholio tą dieną nevartojo. Po to nuvažiavo iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono į (duomenys neskelbtini) pas kitus pažįstamus ir tuomet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Galvojo, kad yra nežymiai išgėręs, todėl vairavo. Pasielgė neapgalvotai, prisipažįsta ir labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus (t. 1, b. l. 48). Papildomai apklaustas B. A. parodė, kad po pirmos apklausos jam buvo pasiūlyta ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Iš pradžių sutiko su šiuo pasiūlymu ir pasirašė jam pateiktus dokumentus. Vėliau, pasitaręs su savo gynėju, viską ramiai apgalvojo ir suprato, kad jam netinka bausmės sąlygos, pasiūlytos dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl atsisako dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir prašo bylą užbaigti kaltinamuoju aktu. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų (t. 1, b. l. 59, 60, 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo antroje juostoje. Tuomet pastebėjo ta pačia kryptimi antroje juostoje važiuojantį automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo iš paskos ir pradėjo jam mirksėti žibintais. Jis suprato, kad vairuotojas nori jį aplenkti, todėl pasitraukė į pirmą juostą. Jis nuvažiavo į priekį. Tuomet pamatė, kad pas tą vairuotoją atidarytas langas ir jis pravažiuodamas pradėjo mojuoti ranka. Tada pamatė, kad vairuotojas yra vyras, apie 50 metų amžiaus, kuris iš veido jam pasirodė girtas. Jis pats važiavo apie 80 km/val. greičiu, o vyras – apie 100 km/val. Pamatė, kad jis važiuoja keliu netiesiai, pavojingai manevruoja, nerodo posūkių, todėl pagalvojo, kad vairuotojas tikrai neblaivus, paskambino, pranešė apie tai policijai ir važiavo jam iš paskos kelis kilometrus iki (duomenys neskelbtini). Ten minėtas automobilis kieme sustojo ir vairuotojas išlipo iš automobilio. Jis irgi sustojo, vyras pradėjo su juo kalbėti, prašė nekviesti policijos, juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, matė, kad jis yra neblaivus. Vyras norėjo nueiti, bet jis neleido vairuotojui pasišalinti. Pasipriešinimo iš jo pusės nebuvo, buvo tik prašymai to nedaryti. Jis nuo jo nenukentėjo. Tuomet atvyko policija ir jį sulaikė. Matė, kaip buvo tikrinamas jo blaivumas, kaip policininkas kelis kartus davė jam pūsti į alkotesterį, bet vyriškis pūtė per silpnai ir, kaip suprato, neįpūtė reikiamo oro, po to jį prašė eiti tiesia linija, bet kaip jis ėjo, nematė, nes rašė pareiškimą. Kur jis vartojo alkoholį ir kiek suvartojo, nesakė (t. 1, b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. Š. parodė, kad dirbant (duomenys neskelbtini) būrio vyriausiąja patrule, patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. S. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), link stoties važiuoja ir pavojingai manevruoja automobilis ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įtaria, kad vairuotojas neblaivus, pranešėjas važiuoja paskui automobilį. Vykstant į nurodytą vietą, iš VPK OVS budėtojo gavo nurodymą, kad minėtas automobilis dabar važiuoja (duomenys neskelbtini) ir pasuko šalia namo Nr. 40 į stovėjimo aikštelę. Atvykus nurodytu adresu ji ir jos porininkas vyr. patrulis R. S. pastebėjo ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo pranešėjas ir vairuotojas. Pranešėjas A. D. nurodė, kad paskui minėtą automobilį važiavo nuo (duomenys neskelbtini), kadangi šis pavojingai manevravo, užkirto kelią, todėl A. D. pagalvojo, kad vairuotojas gali būti neblaivus, paskambino į policiją ir sekė paskui jį iki Dzūkų g. Taip pat minėjo, kad vairuotojui išlipus iš automobilio šis bandė šalintis, tačiau tik išlipus vairuotojui iš automobilio į įvykio vietą atvažiavo jie ir automobilio vairuotojas apsiramino. Iš pranešėjo A. D. buvo priimtas pareiškimas dėl įvykio. Kadangi iš pažiūros vairuotojas B. A. atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgsena neadekvati, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti, todėl B. A. bandė nustatyti girtumo laipsnį, tačiau į alkoholio kiekio matuoklį vairuotojas įpūsti nesugebėjo, taip vengdamas tikrintis blaivumą. Kadangi jis vengė tikrintis neblaivumą, vairuotojo automobilis buvo patikrintas, užpildytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir automobilis tralu buvo išgabentas į saugojimo aikštelę. B. A., atrodydamas akivaizdžiai neblaivus, vengė tikrintis neblaivumą, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. OVS tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 15).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. 18.32 val. gautas pranešimas, kad link stoties važiuoja automobilis ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja, įtaria, kad vairuotojas neblaivus, pranešėjas važiuoja paskui automobilį (t. 1, b. l. 4-6).

Iš A. D. 2020 m. liepos 27 d. rašytinio pareiškimo nustatyta, kad jis 2020 m. liepos 27 d. apie 18.30 val., vairuodamas savo automobilį, (duomenys neskelbtini) gatvės, pastebėjo automobilį ,,Toyota Avensis“, kuris pavojingai manevravo, užkirtinėjo kelią, todėl pagalvojo, jog vairuotojas galimai neblaivus. Jis iškvietė policiją ir sekė paskui minėtą automobilį iki (duomenys neskelbtini), kur automobilis ir sustojo. Pribėgo ir neleido vairuotojui niekur bėgti, atvažiavo policija (t. 1, b. l. 9).

Iš Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulės K. Š. 2020 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, patruliuodamas kartu su kolega R. S. gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, iš pažiūros vairuotojas B. A. atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, o judesiai nekoordinuoti, todėl B. A. bandė nustatyti girtumo laipsnį, tačiau į alkoholio kiekio matuoklį vairuotojas įpūsti nesugebėjo, taip vengdamas tikrintis blaivumą. Kadangi jis vengė tikrintis neblaivumą, vairuotojo automobilis buvo patikrintas, užpildytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas ir automobilis tralu buvo išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę. B. A., atrodydamas akivaizdžiai neblaivus, vengė tikrintis neblaivumą, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. OVS tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 11).

2020 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad B. A. vengė tikrintis blaivumą, nesugeba įpūsti tinkamai į alkotesterį, tikrinant blaivumą asmuo orą traukia į vidų. Akte taip pat nurodoma, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholio nevartojo. Be to, asmuo buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą būklę. Asmuo pasirašyti neblaivumo nustatymo akte atsisakė (t. 1, b. l. 20).

Iš 2020 m. liepos 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji neapgadinta, pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 21-30).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra B. A. (t. 1, b. l. 34, 97, 98).

Iš ,,Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio ,,Toyota Avensis 2.0 D4D Wagon“ (2008 m., dyzelinas, 93 kW/126 AG, 1998 m³) kaina 2020 m. liepos mėn. su PVM yra 3790 Eur (t. 1, b. l. 35).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų, specialistų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje. Kaltinamojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. A. pripažino, kad įvykio dieną jis vairavo neblaivus – išgėręs du bokalus vyno, tačiau nepripažino, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto vieno iš alternatyvių veiksmų požymių visumą, t. y. kad asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad ginčo byloje dėl to, jog kaltinamasis B. A. įvykio metu vairavo neblaivus, nėra – pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vairavo išgėręs du bokalus vyno. Tai, kad B. A. vairavo neblaivus patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai pareigūnai R. S., K. Š. ir apie įvykį pranešęs liudytojas A. D., kurie nuosekliai patvirtino, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, jis tiesiog buvo akivaizdžiai girtas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, sunkiai pastovėjo ant kojų. Jų parodymai dėl kaltinamojo neblaivumo sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais. 2020 m. liepos 27 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Akte pažymėta, kad pasirašyti jis atsisakė, taip pat jis buvo įspėtas dėl filmavimo, jam buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą būklę (t. 1, b. l. 20). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad toks neblaivumo nustatymo testas jam buvo atliktas. Taigi, byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, t. y. esant nustatytiems jo neblaivumo požymiams.

Ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar kaltinamojo veiksmai įvykio metu kvalifikuotini kaip vengimas tikrintis neblaivumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Kaltinamasis tvirtina, kad tikrintis neblaivumo neatsisakė ir nevengė, jis į alkotesterį pūtė penkis kartus, tačiau dėl jo ilgus metus turimų širdies veiklos sutrikimų, jis įpūsti į alkotesterį negalėjo, jam tiesiog dėl jo turimų širdies ligų nepavyko to padaryti. Be to, nurodė ir tai, kad galvojo, jog pareigūnai jį veža į areštinę tikrintis kraują, tačiau kraujas jam patikrintas nebuvo.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su kaltinamojo teiginiais, kad tikrintis blaivumo jis nevengė ir kad į alkotesterį jis negalėjo įpūsti dėl turimų širdies veiklos problemų. Pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti (Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendis Nr. 1-51-659/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-108-380/2020). Tiek liudytojų pareigūnų, tiek liudytojo A. D. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad pareigūnas R. S. kaltinamajam penkis kartus bandė patikrinti neblaivumą, tačiau kaltinamasis traukė orą į save, į vidų, t. y. oro neišpūtė į alkotesterį, tai užfiksuota ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad kaltinamasis nesuprato, ko jo prašo pareigūnai – pareigūnas R. S. nurodė, kad su kaltinamuoju jis bendravo lietuvių kalba, jam atrodė, kad kaltinamasis viską suprato, nes į klausimus atsakydavo, atrodė, kad moka ir supranta lietuvių kalbą; jei būtų reikėję, būtų išsikvietę kolegas, kurie moka rusų kalbą arba išsikvietę vertėją. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pareigūnai kalbėjo su juo lietuviškai, jis kiek suprato atsakinėjo į pareigūnų klausimus, tačiau gal ir buvo, jog kažko nesuprato, kadangi buvo labai sutrikęs, jautė stresą, tačiau pareigūnams, jog kažko nesupranta, nieko nesakė, o kodėl to nepadarė, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas kaltinamasis nurodė, kad iš dalies supranta lietuviškai, gali lietuviškai kalbėti, sunkiau lietuviškai rašyti. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teismui negalėjo paaiškinti, kodėl (jei buvo jam nesuprantamų kalbos fragmentų iš pareigūnų) jis nesakė pareigūnams, kad jam reikia vertėjo ar kad kažko nesupranta, ką jie jam sako. Taigi, teismas šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad pagrindo teigti, jog kaltinamasis nesuprato, ko iš jo prašė pareigūnai, ką jam aiškino pareigūnai, nėra.

Taip pat teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamajam nebuvo išaiškintos vengimo tikrintis blaivumą pasekmės – kad tai buvo padaryta yra užfiksuota neblaivumo nustatymo akte, kurį pildė pareigūnas R. S., jis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis buvo įspėtas, jog blaivumo nepasitikrinimas prilyginamas sunkiam girtumui ir kad tokiu atveju jis bus vežamas į komisariatą, tą teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pareigūnė K. Š.. Apie vengimo tikrintis neblaivumą pasekmes ir jų žinojimą kaltinamasis patvirtino ir 2020 m. rugsėjo 28 d. teisiamojo posėdžio metu, kai kaltinamasis teismui nurodė, kad žino įstatymus ir kad jis žinojo, jog atsisakymas pūsti prilyginamas kaip 1,5 prom. įpūtimas (t. 1, b. l. 104). Taigi, teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, jog kaltinamajam atsisakymo pūsti į alkotesterį pasekmės nebuvo išaiškintos. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta kaltinamojo versiją, jog jis negalėjo pasirašyti ant pareigūnų jam duodamų pasirašyti dokumentų (neblaivumo nustatymo akto, transporto priemonės apžiūros protokolo ir kt.), nes neturėjo akinių. Pažymėtina, jog kaltinamasis, paleidžiamas iš sulaikymo patalpų, į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole ne tik sugebėjo pasirašyti vardu pavarde ir parašu, neturėdamas akinių, bet sugebėjo parašyti, kad ,,2020-07-28 visus savo daiktus ir pinigus gavau 3223,84 eurų (trys tūkstančiai du šimtai dvidešimt tris eu 84 ct) 100 zlotų gavau pretenziju neturiu“. Be to, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų (medicininių dokumentų ir pan.), patvirtinančių, kad kaltinamajam yra nustatyta toliaregystė ir kad jam regėjimui koreguoti ar tam tikroms funkcijoms atlikti yra reikalingi akiniai, be to teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog pliusinių dioptrijų akinius įsigijo pats, be gydytojo recepto. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog minėtuose pareigūnų dokumentuose jis objektyviai negalėjo pasirašyti ir susipažinti su juose esančia informacija dėl to, kad neturėjo akinių ir negalėjo matyti.

Nei pareigūnams, nei pranešėjui A. D. kaltinamasis neatrodė tokios būklės, kad jam reikėtų greitosios pagalbos, pareigūnams kaltinamasis nesakė, kad turi širdies problemų, kad jam bloga ar kad jam reikia kviesti greitąją pagalbą, visiems liudytojams kaltinamasis tiesiog atrodė akivaizdžiai neblaivus. Pareigūnai nurodė ir tai, kad jei jie būtų matę, kad kaltinamajam reikia greitosios pagalbos ar jei jis pats būtų jos prašęs, jie būtų ją iškvietę. Be to, net ir nuvežtas į areštinę kaltinamasis greitosios pagalbos neprašė. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad esant tam tikroms aplinkybėms jie būtų kvietę greitąją pagalbą ar rusų k. vertėją, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Minėti bylos įrodymai patvirtina, taip pat to neneigia ir kaltinamasis, teisiamojo posėdžio metu nurodęs, kad, išgėręs du bokalus vyno apie 5 valandą, jautėsi normaliai, nesijautė apsvaigęs, jautė, kad galėjo vairuoti, jog kaltinamasis nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, kad apskritai nesuprastų įvykio metu buvusių aplinkybių ar pareigūnų nurodymų, taip pat nebuvo tokios sveikatos būklės, kad jam reikėtų greitosios pagalbos. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų pareigūnų paaiškinimais, kad kaltinamasis pūtė (traukė) orą į save, o ne į alkotesterį, todėl kaltinamojo versija, kad jam tiesiog nepavyko įpūsti yra atmestina kaip nepagrįsta; juolab asmens gebėjimas pūsti į alkotesterį nagrinėjamu atveju yra nuo asmens valios priklausantis fizinis veiksmas. Tačiau teismas, siekdamas pašalinti visas abejones ir paneigti arba patvirtinti kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis į alkotesterį negalėjo įpūsti dėl jo turimų širdies ligų teisme apklausė teismo medicinos ekspertą ir specialistę gydytoją kardiologę. Teisiamojo posėdžio metu apklausti specialistai, susipažinę su kaltinamojo ligos istorijomis, nurodė, kad kaltinamojo turimos ligos yra susijusios su kraujotaka, jos nėra susijusios su kvėpavimo takų ligomis, jo kvėpavimas normalus, dusulio nėra, duomenų ligos istorijose apie kvėpavimo ligas nėra, ir davė kategoriškas išvadas, kad nėra kliūčių, kurios kaltinamajam trukdytų įpūsti į alkotesterį. Be to, specialistai nurodė ir tai, kad esant tokioms širdies ligoms, kokias turi kaltinamasis ir ištikus priepuoliui, normalu, kad jis gali praeiti ir savaime, asmuo gali priepuolio nejusti, bet net ir tokio priepuolio atveju nėra kliūčių, kurios galėtų trukdyti kaltinamajam įpūsti į alkotesterį. Pūtimui į alkotesterį reikia išpučiamosios oro srovės, specialios ar ypatingos jėgos tam nereikia, tai yra normalaus kvėpavimo rėmuose, net pacientai stipraus dusulio būklėje gali įpūsti į alkotesterį. Teismas, atsižvelgdamas į duotus specialistų paaiškinimus, į liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamo įvykio metu kliūčių kaltinamajam įpūsti į alkotesterį nebuvo. Visa tai rodo, jog kaltinamasis, galėdamas ir gebėdamas įpūsti į alkotesterį, tyčia to nedarė ir taip vengė blaivumo patikrinimo.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė ir tai, jog jis yra didelį stažą turintis vairuotojas, žinojo, kad neblaivumą galima patikrinti iš kraujo, todėl jis galvojo, kad į areštinę yra vežamas tikrintis kraujo, tačiau ten kraujo jam niekas neėmė, o jis pats taip pat nieko neklausė ir niekam apie tai, kad nori pasitikrinti kraują, nesakė. Kodėl neklausė ir nieko apie tai niekam nesakė, nežino.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės) nustato transporto priemones vairuojančių asmenų, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką.

Taisyklių 6 punkte numatyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus: policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos pareigūnai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką įvertina bendrą asmens būklę; įvertinę bendrą asmens būklę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieš jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o Administracijos pareigūnai – prieš tikrindami vidaus vandenų transporto priemonės vairuotoją ar kreipdamiesi į policijos įstaigą su prašymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, žodžiu paaiškina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Policijos generalinio komisaro įsakymas 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – Aprašas) reglamentuoja policijos pareigūnų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimą ar pavedant atlikti medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – medicininė apžiūra).

Šio Aprašo 5 nustatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (išskyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs), o pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Jei vairuotojas vengia neblaivumo patikrinimo policijos pareigūnas, užpildęs Aprašo 2 priede nustatytos formos aktą supažindina vairuotoją su tikrinimo rezultatais ir pasiūlo įrašyti, ar vairuotojas sutinka su tikrinimo rezultatais, ir pasirašyti; informuoja, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei yra sulaikytas – prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis (Aprašo 10 p.).

Iš pareigūnų R. S. ir K. Š. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir iš paties kaltinamojo paaiškinimų bei rašytinių byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareigūnai, laikydamiesi pirmiau minėtų teisės aktų nuostatų, įvertino kaltinamojo bendrą asmens būklę, nustatė kaltinamojo neblaivumo požymius, kaltinamajam orą pučiant ne į alkotesterį, o į save, į vidų, pareigūnai jam paaiškino atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmes. Tuomet pareigūnai kaltinamojo vengimą pasitikrinti neblaivumą užfiksavo neblaivumo nustatymo akte, pasiūlė su juo susipažinti, tačiau kaltinamasis atsisakė jame pasirašyti. Kaltinamasis pageidavimo vykti į medicinos įstaigą atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis nei pareigūnams, nei būdamas sulaikytas areštinėje neišreiškė, kodėl to nepadarė, nenurodė ir teismui teisiamojo posėdžio metu, nors apie tokią galimybę buvo informuotas; dėl to pareigūnai, kaltinamajam neišreiškus tokio pageidavimo ir esant laikinai sulaikytam, neturėjo pareigos jo pristatyti į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti, imant kraujo mėginį. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai neprivalėjo kaltinamojo patys pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą, jam be priežasties atsisakius tikrintis neblaivumą, kadangi tokia pareiga pagal Taisyklių 3 punktą pareigūnams atsiranda tik, jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis nebuvo tokios būklės, jog jam nebūtų įmanoma atlikti medicininės apžiūros ar patikrinti neblaivumo, kaltinamasis tiesiog vengė tinkamai įpūsti į alkotesterį, nors, kaip minėta, pagal byloje esančius įrodymus, galėjo tai padaryti.

Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų R. S. ir K. Š., taip pat liudytojo A. D. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, pareigūnų ir liudytojo nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina. Pareigūnai R. S. ir K. Š., taip pat ir liudytojas A. D. įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, pareigūnai ir liudytojas, apklausti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jie kaltinamojo nepažįsta. Šie pareigūnai ir liudytojas davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir nepatikimi, nėra. Tai, jog policijos pareigūnai tiksliai neprisimena dalies įvykio aplinkybių, yra logiška ir paaiškinama tuo, jog pareigūnai dažnai vyksta į įvairius iškvietimus ir yra neįmanoma tiksliai ir detaliai prisiminti kiekvieno iš įvykių detalių. Kaip minėta, šioje byloje pareigūnų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga, taip pat ir liudytojo pranešėjo A. D. paaiškinimai.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis B. A. 2020 m. liepos 27 d. apie 18.28 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo ir padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Minėta, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir, galėdamas pūsti į alkotesterį, orą traukė į save, t. y. orą pūtė ne į alkotesterį, taip vengė tikrintis blaivumą. Dėl to konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir privalo už juos atsakyti.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad B. A. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo B. A. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo B. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), vairuotojas vengė tikrintis neblaivumą, nors buvo neblaivus, vairuodamas tokios būklės šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – B. A. anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 65), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 66-68), dirba (t. 1, b. l. 163-170), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą B. A. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, parenkant jos dydį artimesnę šios bausmės, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai – 85 MGL, t. y. 4250 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu B. A. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 27 d. 19.00 val. iki 2020 m. liepos 28 d. 14.10 val. (t. 1, b. l. 41, 49), t. y. vieną dieną, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

B. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. B. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tikrintis blaivumą vengė, pasielgė itin neatsakingai, vairavo automobilį pavojingai manevruodamas mieste. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 28 d., t. y. nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (t. 1, b. l. 50) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam B. A., pažymėtina, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė pasitikrinti neblaivumą. VĮ „Regitra“ duomenimis minėto automobilio valdytojas-savininkas yra B. A. (t. 1, b. l. 34). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo kaltinamojo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad B. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo B. A. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, pavojingai manevravo ir esant neblaivumo požymiams vengė pasitikrinti blaivumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė 2020 m. liepos mėn. – 3790 Eur su PVM, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė mieste, pavojingai manevruodamas ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad B. A. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo laipsnis, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2020 m. liepos 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į B. A. priklausančią transporto priemonę ? ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2020 m. liepos 28 d. iki 2021 m. liepos 28 d. (t. 1, b. l. 37, 39). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam B. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 1, b. l. 50, 51, 53) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Gydymo įstaigų atsiųsti kaltinamojo B. A. medicinos dokumentai ((duomenys neskelbtini), 36 lapai, 2018/S1752, 26 lapai, 2017/S7845, 20 lapų, ir asmens sveikatos istoriją Nr. 2019/SA28546, 9 lapai), (duomenys neskelbtini), 161 lapas, (duomenys neskelbtini) Nr. 20-14319, 32 lapai), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. A. (B. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 85 MGL, t. y. 4250 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, B. A. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. liepos 27 d. 19.00 val. iki 2020 m. liepos 28 d. 14.10 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 83 MGL, t. y. 4150 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio.

Paskirti B. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti B. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2020 m. liepos 28 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotą nuosavybės teisę į B. A. priklausančią transporto priemonę ? ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, gydymo įstaigų atsiųstus B. A. medicinos dokumentus (VšĮ (duomenys neskelbtini) Nr. 2018/S4241, 36 lapai, 2018/S1752, 26 lapai, 2017/S7845, 20 lapų, ir asmens sveikatos istoriją Nr. 2019/SA28546, 9 lapai), VšĮ (duomenys neskelbtini), 161 lapas, VšĮ (duomenys neskelbtini) Nr. 20-14319, 32 lapai), grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.