- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-411-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29941-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- B. A.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugnės Gailiūnienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai, nuteistajam B. A. (B. A.) ir jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui, vertėjai Ingridai Petrulienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. A. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, B. A. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 83 MGL (4150 Eur). B. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d., 2) konfiskuotas automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) išnagrinėjo šią bylą kasacine tvarka ir 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį, ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas akcentavo, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nurodytus pažeidimus, padarytus viso proceso metu, ir iš naujo patikrinti B. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo bei pateikti motyvuotas išvadas dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgdamas į BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą non reformation in peius principą, nustatantį teismui pareigą priimti tokį sprendimą, kuris nesunkintų asmens teisinės padėties, palyginus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu nustatyta B. A. teisine padėtimi.
Bylos nagrinėjimo eiga.
Byla buvo iš nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme ir pirmuoju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, pačiam kaltinamajam ir jo gynėjai prašant, atvedus į teismą laiduotoją B. A. brolio sutuoktinę J. A. ir šiai sutikus laiduoti, teismui nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas sąlygas, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį šios laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, dvejiems metams, ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta. Tuo pačiu nuosprendžiu B. A. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams šešiems mėnesiams ir turto – automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, – konfiskavimas.
B. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje esmė yra ta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymių, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Priimant B. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį, buvo konstatuota, kad B. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pripažino savo kaltę, t. y. nurodė, jog įvykio dieną išgėrė porą taurių raudonojo vyno, nesijautė stipriai apsvaigęs, todėl sėdo prie vairo ir važiavo namo; jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesteriu tikrino jo blaivumą, jam nepavyko tinkamai įpūsti į alkotesterį; pasielgė neapgalvotai, prisipažįsta netinkamai pasielgęs, suvokia tokio savo elgesio pasekmes, labai dėl to gailisi, ir teismas nusprendė, kad egzistuoja visos kitos B. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio B. A. gynėjas advokatas J. Jasaitis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nuosprendį panaikinti ir priimti B. A. išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki vienerių metų ir neskirti automobilio konfiskavimo. LAT atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma turėjo vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius principą. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018).
LAT akcentavo, kad asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; bylos apeliacinis procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos tokiam asmeniui įstatymuose ir tarptautiniuose aktuose nustatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, asmens manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties ar jo gynėjo paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas (lot. non reformatio in peius)). Vilniaus apygardos teismas, nutartyje šias proceso taisykles išdėstęs, tačiau jas ignoruodamas, išnagrinėjęs bylą pirmą kartą apeliacine tvarka, atlikęs formalų įrodymų tyrimą (iš esmės apklausęs išteisinimo prašantį asmenį apie jo bandymus įpūsti į alkotesterį), negavęs jokių naujų duomenų, teisme netyręs jokių kitų bylos įrodymų, išklausęs B. A. ir jo gynėjo, prokurorės baigiamąsias kalbas, nustatė, kad B. A. kaltės nepripažino, taip pat nurodė, kad šis asmuo „nevengė neblaivumo patikrinimo, bandė įpūsti į alkotesterį 5 kartus, bet to padaryti nepavyko dėl streso, sveikatos problemų“. Dėl to teismas padarė netinkamą išvadą, kad, nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumos, B. A. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla jam nutraukta.
Pagal apeliacinio skundo ir jame esančių prašymų turinį šis teismas negalėjo padaryti B. A. teisinę padėtį bloginančios išvados, kad aktyvios šio asmens atgailos, padavus jo gynėjui apeliacinį skundą, nebeliko. Šis teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi proceso taisykle, nustatyta BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
LAT atkreipė dėmesį, kad buvo netinkamai taikytos LR BPK 326 str. nuostatos. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tačiau šį baudžiamojo proceso vyksmą atgal grąžinanti teisės norma yra skirta ne bet kokioms, o rimtoms reikšmingų bylai faktų nustatymo, veikos netinkamo kvalifikavimo klaidoms atitaisyti. Todėl aptariama norma gali būti taikoma tik tada, kai kitaip niekaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje. Be to, ši norma taikytina tik tais atvejais, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų.
LAT nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, kad BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan. Tačiau vargu ar galima pripažinti iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis tokias aplinkybes kaip apeliacinio proceso metu pakeista asmens, kuriam byla nutraukta, gynybos pozicija, kai visišką kaltės pripažinimą pakeitė apelianto prašymas jį išteisinti, dar kartą patikrinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, fizines konkretaus asmens, neblaivaus vairavusio didesnio pavojaus šaltinį, galimybes įpūsti į alkotesterį. Teismai, nagrinėdami B. A. bylą antrą kartą, taip pat turėjo laikytis pirmiau šioje nutartyje paminėtų BPK normų ir kitų bendrųjų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklių, tiek neleidžiančių bloginti B. A. padėties labiau, nei buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje, tiek įgalinančių išnagrinėti šio asmens apeliacinio skundo prašymus ir motyvus (dėl nuteisimo, paskirtos baudos, teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino ir automobilio konfiskavimo).
Vienok, pirmosios instancijos teismas B. A., kuriam baudžiamoji byla buvo nutraukta, pripažino kaltu pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį ir nubaudė 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda, o apeliacinės instancijos teismas, kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sureikšminęs tai, kad privalu paisyti netinkamų ankstesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų, neteisingai nusprendė, jog esminį BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimą galima ištaisyti vieninteliu būdu - tik bylą nutraukus nauju nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu. Tokį naują nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas neišdėstė tinkamų išvadų dėl esminių B. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentų, neteisingai nustatė bylos nutraukimo pagrindą, taip pats padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 3 dalies pažeidimus, dėl kurių šis nuosprendis naikintinas. Galima netgi apibendrintai teigti, kad, vertinant abu vykusius apeliacinius procesus kaip visumą, vadovaujantis netinkamai pasirinktomis BPK normomis, proceso vyksmas buvo pakreiptas taip, kad prie atsakymų į esminius B. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentus iš esmės nebuvo prisiliesta.
Konstatuoti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, o jų sukeltos teisinės pasekmės taisytinos iš naujo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistojo B. A. gynėjas advokatas Julius Jasaitis prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį – panaikinti B. A. paskirtą baudą, sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų ir neskirti automobilio konfiskavimo. Manoma, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai paskirtos bausmės (dėl baudos skyrimo B. A.), dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (neproporcingai ilgo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei nepagrįsto automobilio konfiskavimo), todėl turėtų būti pakeistas.
Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A. buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, tenkinus B. A. gynėjo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis panaikintas, o baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo. kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tuo tarpu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme po to, kai apeliacine tvarka minėtas nuosprendis buvo panaikintas tik pagal B. A. gynėjo skundą, jam buvo paskirta galutinė 4150 Eur dydžio bauda, t. y. jo padėtis buvo esmingai pabloginta.
Gynėjas nurodo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 ir 286 straipsnių turinį, principo non reformation ir peius, draudžiančio bloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį, taikymą, cituodamas kasacinio teismo praktiką. Nurodoma, kad pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, o jo padėtis negali būti pabloginta daugiau negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas dėl baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo pagal B. A. gynėjo skundą, byloje nebuvo nei prokuroro, nei nukentėjusiojo skundo, o, nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme, B. A. vėl buvo nuteistas už tą pačią veiką, t. y. ne dėl to, kad reikėjo pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, ir ne dėl to, kad teismas nustatė aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Todėl, gynėjo vertinimu, teismui paskyrus baudą B. A. padėtis buvo pabloginta, lyginant su ankstesniu nuosprendžiu, t. y. buvo pažeistas non reformatio in peius principas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpino motyvuojami tuo, kad B. A. yra nuteistas ne už vairavimą neblaiviam ir ne už pavojingą manevravimą, bet už vengimą tikrintis neblaivumą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems, o už šį nusikaltimą nustatyta sankcija apima ir nusikaltimo šiurkštumą, todėl, pasak gynėjo, nėra teisinio pagrindo akcentuoti tai papildomai. Skunde nurodoma, kad B. A. gyvena kaimo vietovėje, objektyviai turi labai didelių sveikatos problemų, jam automobilis reikalingas kasdienėje darbinėje veikloje. Gynėjo vertinimu, specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti minimalus (1 metai) arba jam artimas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, grindžiami manymu, kad nagrinėjamoje byloje tai yra neproporcinga ir perteklinė poveikio priemonė. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai padarė nuorodą ir analogiją į automobilio vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes B. A. toks neblaivumas nebuvo nustatytas, o skiriant bausmę ir poveikio priemones tiek padaryta veika, tiek ją padaręs kaltininkas turi būti įvertinti individualiai. Gynėjas akcentuodamas Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus, pabrėždamas, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat detaliai cituojama kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, pažymint su turto konfiskavimu susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, kuris nusikalto pirmą kartą ir iš tiesų labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi labai didelių sveikatos problemų, iš tikrųjų yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikėtų taikyti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir automobilio konfiskavimą. Keliamas klausimas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja reali galimybė, kad po tokio įvykio B. A. dar kartą bandys vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, ir ar atgrasyti nuo to jį gali tik automobilio konfiskavimas. Gynėjo vertinimu, automobilio konfiskavimas nėra teisinė priemonė, kuri galėtų užkirsti kelią nuteistajam daryti analogiškus teisės pažeidimus, o jos neatlygintinis paėmimas yra tik dar viena materialinė sankcija.
Teismo posėdžio metu nuteistasis B. A. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais argumentais ir priimti sprendimą: arba B. A. išteisinti, arba nekonfiskuoti automobilio. Prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti ir priimti sprendimą, kuris atitiktų pirmą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo teisiamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, apeliacinių skundų argumentais, kasacinės instancijos teismo išvadas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas B. A. baudžiamąją bylą (kai baudžiamoji byla buvo nutraukta) ir pripažindamas jį kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei nubausdamas 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda, pažeidė BPK normas neleidžiančias bloginti B. A. padėties labiau, nei buvo nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje, daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, vadovaujantis BPK nuostatomis, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, negali išeiti iš skundo ribų ir negali bloginti nuteistojo padėties, nesant kitų proceso dalyvių skundų.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A., kaip asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, dvejiems metams, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, B. A. buvo paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės: jam buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus šešis mėnesius ir konfiskuotas jam priklausantis turtas – automobilis „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Šis teismas nustatė, kad B. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B. A. 2020 m. liepos 27 d. apie 18.28 val. Vilniuje, Dzūkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas sąlygas, B. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisiamasis nevengė pūsti į alkotesterį, o nesugebėjo to padaryti dėl sveikatos būklės.
Teisminio nagrinėjimo metu (2021 m. kovo 3 d. posėdžio protokolas) B. A. patvirtino gėręs du bokalus vyno ir jautėsi dėl to normaliai (t.2 b.l.23-25). Kai sulaikė policijos pareigūnai, jis jautė stresą ir nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, nors darė tai kelis kartus. Pareigūnams pasakė, kad jam skauda širdį ir dėl to negali įpūsti.
Liudytojas A. D. paaiškino matęs teisiamojo vairuojamą automobilį, kuris važinėjo po visą kelią (važiuojamąją dalį). Pradžioje manė, kad vairuotojas manevruoja, tačiau privažiavęs suprato, kad vairuotojas girtas ir apie tai pranešė policijai. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, matėsi jog jis akivaizdžiai girtas, pradėjo atsiprašinėti, siūlė jam pinigus. Girdėjo ir matė kaip teisiamasis pradžioje netinkamai bandė pūsti, o po to visai atsisakė pūsti į alkotesterį. (t.3, b.l. 53-54).
Teisminio nagrinėjimo metu apklausta specialistė – gydytoja kardiologė J. Č.. Pastaroji paaiškino, kad susipažino su teisiamojo medicininiais dokumentais ir daro išvadą, kad teisiamasis galėjo pūsti į alkotesterį, nes nebuvo užfiksuota tokių duomenų, kurie galėtų trukdyti pūsti į alkotesterį. Teisiamojo sveikatos problema – prieširdžių virpėjimas, tačiau tai netrukdo pūsti į alkotesterį. (t.3, b.l. 57-58).
Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas med. ekspertas J.M. P. taip pat patvirtino specialistės išvadas, kad teisiamasis galėjo pūsti į alkotesterį, kad jo sveikatos būklė netrukdė tai daryti. (t.3 b.l. 58-59).
Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad teisiamasis vairavo automobilį neblaivus ir vengė tikrinti blaivumą, atsisakydamas pūsti į alkotesterį. Gynėjo nurodomas aplinkybes, kad teisiamasis negalėjo pūsti dėl sveikatos sutrikimo, kolegijos atmetamos kaip išgalvotos ir prieštaraujančios faktinėms aplinkybėms. Inkriminuota veika įrodyta ir teisingai buvo kvalifikuojama pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 d. Todėl apeliantų prašymas išteisinti B. A. atmetamas.
Pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme kaltinamasis B. A. pateikė teismui savo brolio žmonos J. A. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį jos atsakomybėn.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Pirmos instancijos teismas vertino, kad B. A. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Visa tai pirmos instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudarė pagrindą tenkinti prašymą teisiamojo dėl B. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam vidurkiui.
Visų instancijų teismuose kaltinimą palaikantis prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo kaltinamasis B. A. ir kuri jam priklauso nuosavybės teise.
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant transporto priemonės konfiskavimo ar jos vertės išieškojimo proporcingumo klausimą buvo atsižvelgiama į tai, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis nesuvaržomas teistumo. Neskyrus kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad turto konfiskavimas šioje byloje būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes.
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo teisingai įvertinta teismų praktika, kai analogiškas veikas padarę asmenys yra (gali būti) atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Šioje baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypta nuo teisės normų reglamentavimo ir suformuotos teismų praktikos, ir galima būtų neskirti automobilio konfiskavimo, bet skirti jo pirkimo kainos dydžio sumos išieškojimą, kaip to prašė kaltinamasis B. A.. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino teisiamojo nurodomas aplinkybes: aplinkybė, kad automobilį kaltinamasis naudoja darbo tikslais nėra niekuo ypatinga, nenustatyta, kad automobiliui būtų atliktų reikšmingų, specialiai B. A. ar jo atliekam darbui pritaikytų pakeitimų, kas išskirtų šią konkrečią transporto priemonę iš kitų tokios pačios klasės automobilių.
Pritardamas pirmos instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad B. A. atžvilgiu turi būti taikomos BK 72 straipsnio nuostatos ir konfiskuotina B. A. vairuota, jam priklausanti, transporto priemonė. Atitinkamai, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas.
Inkriminuojamą veiką B. A. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas, kad B. A. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė iš šio įvykio pasimokęs, charakterizuojamas teigiamai, neteistas.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms ir, įvertinus padarytos veikos pobūdį, daro išvadą, kad skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki penkerių metų. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. liepos 28 d. Trumpinti šios poveikio priemonės terminą nėra pagrindo.
Išvados dėl 2021 metų balandžio mėnesio 13 d. nuosprendžio teisėtumo.
Kaip jau buvo minėta, kasacines instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėdamas asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas visų pirma turėjo vadovautis bendrosiomis bylų nagrinėjimo nuostatomis, kurių viena nurodyta BPK 320 straipsnio 3 dalyje (byla tikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde), o kita – to paties straipsnio 4 dalyje (pabloginti asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, ir bloginti negalima daugiau, nei to prašoma tokiais skundais). Šios taisyklės netiesiogiai suformuoja apeliacinės instancijos teismo galimybes taisyti ne bet kurias pastebėtas pirmosios instancijos teismo fakto nustatymo ar teisės taikymo klaidas, taip pat ir svarbų baudžiamojo proceso non reformatio in peius principą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu B. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 83 MGL (4150 Eur). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, B. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d., ir konfiskuotas automobilis ,,Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Taigi, vykstant bylos nagrinėjimo procesui dėl teisiamojo skundo, antrą kartą nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas priėmė nuosprendį, kuriuo neteisėtai pablogino teisiamojo, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padėtį. Tokiu būdu buvo pažeistos teisiamojo teisės, kas laikytina esminiu BPK pažeidimu, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl nustatytų pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendis naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.4 d., 329 str.4 punktu, teismas
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
B. A. (B. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti B. A. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti B. A. priklausantį turtą – automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – panaikinti.
B. A. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
B. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“.
1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti J. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.