- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-48-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29941-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Aušra Bielskė, Paulius Veršekys
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. A. gynėjo advokato J. Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, 2 metams, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, B. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus 6 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 28 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas B. A. priklausantis turtas – automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdžius – nuspręsta panaikinti.
B. A. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo, specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti – nuspręsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
B. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu ir atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: B. A. 2020 m. liepos 27 d., apie 18.28 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. A. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų ir neskirti automobilio konfiskavimo.
2.1. Apelianto manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, nepagrįsto B. A. padarytos veikos vertinimo kaip nusikalstamos, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2.2. Priešingai, nei teigiama nuosprendyje, B. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, t. y. neblaivumo patikrinimo vengimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, niekada nepripažino, nes galimai dėl išsilavinimo ir teisinio išprusimo stokos klaidingai suprato, kad yra kaltinamas ne dėl vengimo tikrintis neblaivumą, o būtent dėl to, jog vairavo transporto priemonę neblaivus. B. A. (duomenys neskelbtini), t. y. beveik prieš 40 metų, yra baigęs technikumą ir įgijęs spec. vidurinį išsilavinimą, visą gyvenimą gyveno gimtajame kaime, galimai netobulino savo žinių, silpnai kalba lietuviškai ir nepilnai supranta lietuvišką tekstą.
2.3. Apeliantas aprašęs bylos duomenis (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK įvykio registracijos lapą (b. l. 4), pareigūnų tarnybinius pranešimus (b. l. 7, 12), liudytojų K. Š., A. D. apklausos protokolus (b. l. 15, 16, 19, 20), neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 20), įtariamojo laikino sulaikymo protokolą (b. l. 41), įtariamojo apklausos protokolą (b. l. 48), nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 49), įtariamojo papildomos apklausos protokolą (b. l. 59), B. A. prašymą, kaltinamąjį aktą (b. l. 82)), padarė išvadas: 1. B. A. nesuvokė kaltinimo esmės, niekada nepripažino savo kaltės dėl to, kad atsisakė tikrintis neblaivumą ir vengė tokio patikrinimo; jis viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad nesugebėjo įpūsti į alkotesterį dėl streso, pripažino savo kaltę ir gailėjosi būtent dėl to, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus. 2. Į įvykį atvykę policijos pareigūnai, ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja, ankstesni kaltinamojo advokatai, kaltinamąjį aktą surašęs prokuroras, nuosprendį priėmusi teisėja kaltinamojo veiksmus, kaltinamojo elgesį, jam 5 kartus negalint įpūsti į alkotesterį, iš anksto klaidingai įvertino kaip atsisakymą tikrintis neblaivumą ir tokio patikrinimo vengimą; vienintelė prokurorė teisiamojo posėdžio metu suabejojo kaltinamojo pozicija, tačiau galiausiai įvertino tai, kaip mažai tikėtiną dalyką. Pažymėjo, kad niekas iš proceso dalyvių neuždavė klausimų kaltinamajam ir net nebandė išsiaiškinti priežasčių, dėl kurių jis nesugebėjo 5 kartus įpūsti į alkotesterį, traktuodami tai kaip tyčinę veiką.
2.4. Apeliantas prie skundo pateikė medicininius dokumentus apie B. A. sveikatą, kurie patvirtina, kad jis nuo 2007 m. turi rimtų sveikatos problemų dėl širdies ritmo sutrikimo, prieširdžių virpėjimo, galvos svaigimo, dusulio, yra daug kartų gydytas stacionare. Kaltinamasis bylos metu ne kartą aiškino, kad yra labai jautrus, silpnos širdies, veikos padarymo dieną sustabdytas policijos patyrė didelį stresą. B. A. paaiškino advokatui, kad būtent dėl sveikatos problemų ir streso tiesiog fiziškai negalėjo įpūsti į alkotesterį reikiamo oro kiekio, tačiau, kaip ir nurodė paaiškinimuose, tikėjosi, kad bus pristatytas į med. įstaigą, kurioje, paėmus kraują, bus nustatytas neblaivumo laipsnis.
2.5. Apelianto manymu, esant tokiems naujiems bylos duomenims, kurie galimai nebuvo pateikti į bylą dėl kaltinamojo teisinio neišprusimo ir jo advokatų suformuotos gynybos pozicijos, apeliacinio proceso metu būtų tikslinga atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausiant B. A. ir iškviečiant į posėdį med. specialistą, kuris pagal medicininius B. A. sveikatos duomenis galėtų pateikti išvadą, ar dėl medicininių indikacijų B. A. iš tikrųjų negalėjo įpūsti reikiamo oro kiekio į alkotesterį.
2.6. Apelianto teigimu, nėra surinktų jokių patikimų įrodymų, kad B. A. iš tikrųjų padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau jo veikoje gali būti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyta veika, todėl B. A. turėtų būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas, tik remiantis visapusiškai ir išsamiai byloje ištirtais įrodymais. Visos abejonės dėl galimo kaltinamojo kaltumo yra sprendžiamos jo naudai.
2.7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vis tik prieitų kitokios išvados dėl veikos padarymo, atsižvelgiant į sunkią B. A. sveikatos būklę, į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jo įsivaizduojamo nusikaltimo, į tai, kad jo veiklos pobūdis (baldų gamyba ir pardavimas) yra susijęs su kasdieniu transporto priemonės panaudojimu, vežant prekes į Gariūnų turgavietę, kur B. A. nuomojasi patalpas, jam skirtina minimali teisės vairuoti transporto priemones bausmė be transporto priemonės konfiskavimo.
2.8. Apeliantas, skunde plačiai aptaręs teismų praktiką dėl automobilio nekonfiskavimo, kelia abejones, ar B. A., kuris nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi labai didelių sveikatos problemų, yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikia taikyti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir automobilio konfiskavimą.
2.9. Pasak apelianto, automobilio konfiskavimas svarstytinas ir tuo aspektu, kad minėta transporto priemonė turi konkrečią materialinę vertę. Kita vertus, koks bebūtų teismo procesinis sprendimas, jis formaliai neuždraudžia B. A. vėl įsigyti kitą automobilį, o tai reiškia, kad automobilio konfiskavimas nėra ta teisinė priemonė, kuri, kaip deklaruoja ją skiriantis teismas, galėtų užkirsti kelią B. A. daryti analogiškus teisės pažeidimus, o jos neatlygintinas paėmimas tėra dar viena materialinė sankcija pažeidėjui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. A. padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis) (2019 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-2740 redakcija)).
5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniuose skunduose, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos asmenims, dėl kurių apeliacine tvarka nagrinėjama byla. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami.
6. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės B. A. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sumažinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų ir neskirti automobilio konfiskavimo.
7. Kadangi gynybos apeliaciniame skunde iš esmės keliamas B. A. kaltės klausimas, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo B. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėtumą ir pagrįstumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės B. A.. B. A. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, nes jis nevengė pūsti į alkotesterį, bandė 5 kartus, bet jam nepavyko dėl sveikatos problemų. Paaiškino, jog jis pūtė į alkotesterį, o ne traukė orą į vidų; neatsisakė tikrintis neblaivumą, jam trūko oro dėl širdies ligos, todėl nepavyko įpūsti, kitų priežasčių nebuvo. Į medikus nesikreipė, nes buvo sulaikytas, manė, kad jam kraują tikrins. Nepamena, ar policijos pareigūnai jam išaiškino, jog, nesutikdamas su išvada, gali kreiptis į medicinos įstaigą, bet jam atrodo – neišaiškino.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020 pasisakė dėl BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje įtvirtintos galimybės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Būtina nustatyti tris sąlygas: 1) ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų, 2) ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą (padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan.), 3) ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde).
9. BPK 255, 256 straipsnių prasme nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis yra laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę arba kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą. Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas bei pan. ir jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą (t. y. ar bendriausia prasme gynyba dėl pakeisto kaltinimo būtų kitokia) (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-61-689/2020, 2K-89-689/2020). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis aiškinimas tinka ir sprendžiant, ar apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktis).
10. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Sistemiškai aiškinant šią normą kartu su BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, nustatomas kitų dviejų šiame papunktyje nurodytų sąlygų turinys. Taigi, antra aplinkybė, kurią būtina konstatuoti pagrindžiant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio taikymo būtinumą, yra ta, jog apeliacinės instancijos teisme nustatytos faktinės aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teisme, gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą. Išvardytų asmenų padėties pabloginimą gali lemti nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į sunkesnę, nuosprendžiu paskirtos bausmės sugriežtinimas, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, nuteisimas, didesnio nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo priteisimas ir pan. Ir trečia būtina sąlyga – dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, t. y. tokių faktinių aplinkybių inkriminavimo nebuvo prašoma prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-976/2020).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad baudžiamojo proceso teisės principai non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) ir tantum devolutum quantum appellatum (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą) išlieka svarbiausiais apeliacijos, t. y. teisės skųsti teismo sprendimą realizavimo procesinės formos, principais. Asmens, prieš kurį vykdomas baudžiamasis procesas, teisė skųsti teismo sprendimus yra reali ir efektyvi būtent dėl šių principų. Skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis paprastai negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018). Todėl aptariama norma gali būti taikoma tik tada, kai kitaip neįmanoma ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) klaidų, taigi priimti teisingo sprendimo byloje.
12. Nagrinėjamu atveju, kaltinimas B. A. buvo pareikštas dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio 2020 m. rugsėjo 28 d. protokolo matyti, kad B. A. kaltę pripažino ir gailėjosi būtent dėl to, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet nepripažino, kad atsisakė tikrintis neblaivumą ir vengė tokio patikrinimo. Prokurorė nurodė, kad B. A. neigia nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę ir iš esmės santykį su padaryta veika, todėl teismo prašė apklausti liudytojus – policijos pareigūnus, kurie bandė patikrinti asmens neblaivumą (b. l. 103-104). Vis tik, apylinkės teismas, išklausęs gynybos (teisėjų kolegija pastebi, kad proceso metu advokatai keitėsi), nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir priėmė skundžiamą nuosprendį B. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad B. A. kaltės nepripažino; nurodė, jog jis nevengė neblaivumo patikrinimo, bandė įpūsti į alkotesterį 5 kartus, bet nepavyko dėl streso, sveikatos problemų. Tuo tarpu, BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, susiklostė situacija, jog B. A., pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai, vadovaujantis BK 40 straipsniu, yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. A. atsakomybėn be užstato, 2 metams, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, dėl kurio apylinkės teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai suvaržė B. A. asmens teises ir neabejotinai sukliudė apylinkės teismui priimti teisingą baigiamąjį aktą. Dėl to, šioje byloje nustačius, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padėties pabloginimą ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (BPK 320 straipsnio 4 dalis), pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
13. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ši baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, nes dėl šių klausimų turėtų pasisakyti pirmosios instancijos teismas, baudžiamąją bylą nagrinėdamas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.