Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Aivos Survilienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. A. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 85 MGL (4250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, B. A. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 83 MGL (4150 Eur). Taip pat nuosprendžiu B. A. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2020 m. liepos 28 d., 2) konfiskuotas automobilis ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2.4. Pasisakydamas dėl automobilio konfiskavimo, gynėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje tai yra neproporcinga ir perteklinė poveikio priemonė. Nurodoma, kas teismas nepagrįstai padarė nuorodą ir analogiją į automobilio vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nes B. A. toks neblaivumas nebuvo nustatytas, o skiriant bausmę ir poveikio priemones tiek padaryta veika, tiek ją padaręs kaltininkas turi būti įvertinti individualiai. Gynėjas nurodo Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos Teismo 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimus, pabrėždamas, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Taip pat detaliai cituojama kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, akcentuojant su turto konfiskavimu susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

2.5. Apibendrindamas gynėjas nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, kuris nusikalto pirmą kartą ir iš tiesų labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi labai didelių sveikatos problemų, iš tikrųjų yra tiek pavojingas visuomenei, kad jam reikėtų taikyti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir automobilio konfiskavimą. Gynėjas kelia klausimą, ar egzistuoja reali galimybė, kad po tokio įvykio B. A. dar kartą bandys vairuoti automobilį, būdamas neblaivus, ir ar atgrasyti nuo to jį gali tik automobilio konfiskavimas. Gynėjo vertinimu, automobilio konfiskavimas nėra ta teisinė priemonė, kuri galėtų užkirsti kelią nuteistajam daryti analogiškus teisės pažeidimus, o jos neatlygintinis paėmimas yra tik dar viena materialinė sankcija.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Baudžiamoji byla nutraukiama dėl esminio BPK pažeidimo (BPK 369 straipsnio 3 dalis)

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja non reformatio in peius (draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) principo pažeidimą, prašydamas panaikinti nuteistajam paskirtą baudą, sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteikti itin platūs galiojimai patikrinti skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, išeinant iš skundo ribų, nustačius, jog buvo padarytas esminis BPK pažeidimas.

6. Pirmiausia pastebėtina, kad B. A. yra netinkamai suformuluotas kaltinimas. Matyti, kad jis buvo nuteistas už dvi alternatyvias BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas: 1) už vairavimą esant neblaiviam nuo alkoholio, 2) už atsisakymą tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, taip vengiant neblaivumo patikrinimo. Pastebėtina, kad pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai nustatė neblaivumo požymius, B. A. vengė tikrintis neblaivumą, todėl tik už neblaivumo patikrinimo vengimą pastarasis galėjo būti kaltinamas ir atitinkamai nuteistas. Tuo tarpu jis jokiu būdu negalėjo būti nei kaltinamas, nei nuteistas už vairavimą esant neblaiviam, kadangi jam nebuvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Visgi aptartas netinkamas BK normų taikymas savaime nedaro skundžiamo nuosprendžio negaliojančiu, kadangi šį neesminį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, jog B. A. vairavo būdamas neblaivus.

7. Antra, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, buvo pažeistas non reformatio in peius principas ir tokiu būdu buvo pabloginta B. A. padėtis. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu B. A. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta. Taigi B. A. pagal tokį nuosprendį, jam įsiteisėjus, būtų laikomas neteistu. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, išnagrinėjus bylą apeliacinio proceso tvarka pagal B. A. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl B. A. kaltės, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis panaikintas, o baudžiamoji byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavus, kad B. A. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, kadangi jis nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamu nuosprendžiu pripažino asmenį kaltu ir paskyrė jam baudą. Taigi šiuo nuosprendžiu B. A. buvo pabloginta jo teisinė padėtis ne tik jį pripažinus kaltu, tačiau ir paskyrus baudą, ir, atitinkamai, sudarant pagrindą laikyti asmenį teistu tuo atveju, jei nuosprendis įsiteisėtų. Pastebėtina, kad apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio padavė tik nuteistojo gynėjas, o prokuroro skundo nebuvo, tačiau, nepaisant to, skundžiamu nuosprendžiu esmingai buvo pabloginta B. A. teisinė padėtis. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad faktas, jog asmeniui nuosprendžiu buvo taikytas laidavimas, neužkerta kelio tokio nuosprendžio skųsti bet kokiais motyvais, įskaitant ir kaltės klausimą, kadangi priešingu atveju teisė į apeliaciją būtų neteisėtai suvaržyta ar netgi atimta.

8. Nuteistojo, taip pat asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-175-1073/2019, 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-380-942/2015, 2K-164/2014, 2K-276/2012). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019).

9. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės: teisė į sąžiningą teismo procesą, teisė į padėties nepabloginimą pagal gynėjo paduotą apeliacinį skundą, o tai pripažintina esminiu BPK pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

10. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje konstatavo, kad B. A. nepagrįstai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, kadangi jis nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl baudžiamoji byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteisė B. A., paskyrė jam baudą, tačiau nebuvo nustatytos kitokios veikos faktinės aplinkybės nei buvo nustatytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje, jis buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą tokiomis aplinkybėmis, kokios buvo nurodytos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties, kuri nebuvo skųsta kasacinio proceso tvarka, tačiau pastebėtina, kad nagrinėjau atveju kaltės klausimas negali būti siejamas su iš esmės skirtingomis veikos faktinėmis aplinkybėmis. Taigi, priimant skundžiamą nuosprendį, nebuvo galima nuteisti B. A., kadangi byla buvo nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme esant tik asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo apeliaciniam skundui. Visgi skundžiamu nuosprendžiu B. A. nebuvo galima ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 12 d. nutartyje, kuri nebuvo skųsta kasacinio proceso tvarka, nurodyta, jog laidavimas susiklosčiusioje situacijoje nėra galimas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalėjo nutraukti baudžiamąją bylą, nustatęs, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, būtų padarytas esminis BPK pažeidimas, kurio ištaisyti neįmanoma, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, nėra galimas, kadangi tai konstatuota įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartyje. Nagrinėjamu atveju tik pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjo skundą asmens padėtis buvo pabloginta jį nuteisus, tokiu būdu yra padarytas esminis BPK 320 straipsnio 4 dalies pažeidimas, kurio ištaisyti, t. y., atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip tai buvo padaryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, negalima, kadangi yra privalu paisyti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties motyvų.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendis yra naikinamas, o baudžiamoji byla yra nutraukiama dėl esminio BPK, o būtent BPK 320 straipsnio 4 dalies, pažeidimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad aptariamas pakankamai ilgai vykstantis baudžiamasis procesas B. A. sukėlė pakankamai neigiamų padarinių. Kadangi baudžiamoji byla yra nutraukiama, B. A. nekyla jokių teisinių pasekmių, įskaitant ir baudžiamojo poveikio priemones, atitinkamai, nelieka pagrindo dėl jų detaliau pasisakyti apeliaciniame skunde keliamais aspektais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir B. A. nutraukti baudžiamąją bylą.