Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis VšĮ "(duomenys neskelbtini) " vadovu, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. - 10 MGL dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str., paskirta galutinė bausmė - 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-29 nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:

jis, 2019 metų balandžio 25 dieną apie 21 val. 55 min., Neringoje, Gintaro įlankos gatvėje, sustabdytas vairuojantis transporto priemonę - automobilį "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamajam A. B. kaltinimai pareikšti dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, kai buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai. Kaltinamasis neigia kaltę ir tvirtina, kad blaivumo tikrintis nevengė, tačiau prieš patikrinimą prašė pareigūnų duoti jam atsigerti vandens ar vaisvandenių, kavos, nes tokią teisę jis turi, taip pat prašė leidimo nueiti į tualetą. Kadangi pareigūnai jam to padaryti neleido, o vietoje to panaudojo spec.priemones, jis pasitikrinti blaivumo nebegalėjo. Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su kaltinamojo teiginiais, kad tikrintis blaivumo jis nevengė. Pirmiausia pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti. Liudytojas G. B. parodė, kad sustabdžius pranešime nurodytą transporto priemonę, vairuotojo dokumentai buvo tvarkingi, tačiau paprašius vairuotoją, t.y. A. B., pasitikrinti neblaivumą, šis pradėjo prašytis į tualetą, leisti atsigerti kavos. Kadangi kaip tik tuo metu buvo pasikeitę įstatymai, vyriškiui paaiškino dėl atsakomybės už atsisakymą pasitikrinti neblaivumą, tada vairuotojas pradėjo prašyti įstatymo aprašų. Paprašius vairuotojo išlipti iš automobilio, vairuotojas nelipo, o kai išlipo, prašėsi parūkyti (t. 2 b. l. 108-110). Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, A. B. neneigia, jog prašė leidimo pabaigti gerti kavą, kad pareigūnai duotų jam atsigerti vandens, leidimo nueiti į tualetą, taip pat neneigia, kad pareigūnams priartinus alkotesterį arčiau lūpų, jis ranka patraukė prietaisą ir nusisuko. Kaltinamasis tokį elgesį grindžia tuo, kad teisės aktai numato jam teisę prieš alkotesterio patikrą atsigerti vandens. Su tokiais kaltinamojo teiginiais teismas negali sutikti. Pirmiausia, pastebėtina, kad alkotesterių naudojimo instrukcijose yra nurodyta, kad alkotesterio parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), burnos gaivikliai, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai ir pan. Tai reiškia, kad pareigūnas, būdamas susipažinęs su alkotesterio naudojimo instrukcija, prieš atlikdamas neblaivumo patikrinimo procedūrą privalo įsitikinti, ar asmuo bent 15 minučių prieš neblaivumo patikrinimo procedūrą nevartojo alkoholio ar kitų skysčių, galinčių turėti įtakos alkotesterio parodymams. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iki sustabdymo, A. B. būtų vartojęs alkoholį, rūkęs ir pan., praėjus trumpesniam laiko tarpui nei 15 min., todėl pareigūnai, neleisdami prieš patikrinimą atsigerti kaltinamajam vaisvandenių, kavos ar parūkyti, vadovavosi alkotesterio naudojimo instrukcija tinkamai. Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis turėjo teisę atsigerti vandens, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis vandens neturėjo, o pareigūnams pagal LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar aspvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo” (suvestinė teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-04-01), nekyla pareiga su savimi turėti vandens ir kiekvienu atveju prieš alkotesterio naudojimą užtikrinti asmenims galimybę atsigerti vandens, todėl toks kaltinamojo reikalavimas vertintinas kaip siekis vilkinti neblaivumo nustatymo procedūrą ir tokiu būdu išvengti neblaivumo patikrinimo. 2019-04-25 neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo (t. 1 b. l. 13), liudytojų G. B., P. G. parodymai, vaizdo įrašai patvirtina, kad A. B. vengė pasitikrinti blaivumą. Ir nors aiškiai žodžiais neišreiškė, kad atsisako tikrintis neblaivumą, ir tvirtino, kad nevengia tikrintis, tačiau asmens konkliudentiniai veiksmai, t.y. tylėjimas, kai pareigūnas paklausė ar atsisako tikrintis neblaivumą; alkotesterio patraukimas nuo veido ir nusisukimas; prašymai atsigerti, parūkyti, nueiti į tualetą ir panašūs veiksmai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija) patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Šios metodikos II skyriuje reglamentuoti asmens neblaivumo nustatymo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Tiek policijos pareigūnų G. B., P. G. parodymais, tiek asmens neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. B. elgėsi neadekvačiai, buvo nerišli kalba, iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai (t. b. l. 13, t. 2 b. l. 108-111). Pranešimas apie įvykį, taip pat pateikti garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro patvirtina, kad asmuo, pranešęs apie A. B., labai aiškiai pasakė, kad bendravo su kaltinamuoju ir buvo aiškiai matyti, kad A. B. yra „labai girtas“, dėl to, pamatęs, kad kaltinamasis sėda už vairo, nedelsiant pranešė apie įvykį. Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų bei apie įvykį pranešusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas, be to, policijos pareigūnams reaguojant į pranešimą, pranešėjo aplinkybės dėl A. B. neblaivumo pasitvirtino, t.y. pareigūnai užuodė alkoholio kvapą, kaltinamasis vengė pasitikrinti neblaivumą, be to, kaltinamojo elgesys buvo neadekvatus. Teismas atkreipia dėmesį ir į A. B. charakterizuojančią medžiagą, t.y. į tai, kad A. B. 2014 m. buvo baustas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, taip pat ir už atsisakymą pasitikrinti girtumą, viešoje vietoje pasirodymą (gulėjimą ant žemės grindinio) neblaiviam, taip pat buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir kitus įvairius nusižengimus (t. 1 b. l. 105-112). Tokia ne itin teigiamai kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, ir ši veika nėra atsitiktinė A. B. gyvenime, o natūrali jo atsainaus požiūrio į visuomenėje priimtinas taisykles, pasekmė. Taigi surinktų įrodymų visuma pagrindžia, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltininko asmenybę - teistas 3 kartus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, kas vadovaujantis BK 27 straipsniu, laikytina nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo pripažintinas recidyvistu, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus (t. 1 b. l. 105-112), kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nuolatinio darbo neturi, išsituokęs, turi du nepilnamečius vaikus. Paminėtos aplinkybės bei neigiamai kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui įtakos neturi, todėl tikėtina, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti kaltinamajam už šį nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą, t.y. areštą, kurio dydis nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės vidurkis, t.y. 70 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-04-25 21.55 val. iki 2019-04-26 14.45 val. (1 para) (t.1 b. l. 168-170), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, atitinka 1 arešto parą. Bausmę nustatyti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgiant į tai, kad A. B. vengė pasitikrinti blaivumą, kai buvo nustatyti aiškūs neblaivumo požymiai, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, kaltinamajam paskirtina bausmės paskirtį įgyvendinti padėsianti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones), nustatant didesnį nei įstatyme numatytas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas - 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant po arešto bausmės atlikimo.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – S. J. (b.l. 61, 63). BK 72 straipsnio 4 dalyje numatyti atvejai, kai kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų - 2019-05-02 tarnybinio pranešimo (t. 1 b. l. 66) matyti, kad S. J. davė pasinaudoti transporto priemone draugui A. B., nes pats dėl sveikatos būklės automobilio vairuoti negali, todėl akivaizdu, kad transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo transporto priemonė bus panaudota nusikalstamos veikos padarymui. Tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nurodytu reguliavimu yra ne tik įgyvendinami bausmės tikslai – dėl automobilio ekonominės vertės konfiskavimo kaltininkas patiria finansinius nuostolius, kas atgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, tačiau tuo pačiu ginamos ir turto savininkų, kurie su savo turtu elgiasi sąžiningai bei apdairiai, teisės. Priešingu atveju, pašalinus neigiamą ekonominį faktorių kaltininko turtui, jis galėtų sąmoningai naudoti kitiems asmenims priklausantį turtą nusikalstamoms veikoms daryti, žinodamas, kad toks turtas nebus konfiskuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta konkreti “VW Passat” vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vertė (t. 2 b. l. 73-82), taip pat į tai, kad S. J. šią transporto priemonę pardavė iš esmės už tokią pačią kainą kaip ir yra įvertinta eksperto, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1300 Eur.

A. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, panaikintinos pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmeninės laikmenos su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos bylos medžiagoje. A. B. vadru išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ “Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 70 (septyniasdešimt) parų arešto.

Bausmę nustatyti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. B. sulaikymo momento.

Į bausmės laiką įskaityti įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-25 21.55 val. iki 2019-04-26 14.45 val. (1 parą).

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant po arešto bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1300 Eur.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmenines laikmenas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje. A. B. vadru išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ “Regitra”.

Išaiškinti, A. B., kad jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsniu, taip pat Kalėjimo departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“, ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių (Įsakymo 1.1.3. puntas). Jeigu per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.