Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo ( atsakovo) T. G. prašymą suinteresuotam asmeniui ( ieškovui) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. G. prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti įstatymu nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą, dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 paduoti, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir ieškinį atmesti. Prašymuose, patikslinęs aplinkybes, nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį T. G. sužinojo apie minėtą ginčijamą teismo sprendimą. Tuo metu, kaip ir dabar, jis gyveno Švedijoje, todėl pareiškėjui buvo pakankamai sudėtinga operatyviai reaguoti ginant savo pažeistas teises. Jam reikėjo gauti reikalingus oficialius dokumentus Švedijoje ir juos išvertus pateikti savo atstovui, kuris vertino proceso atnaujinimo galimybes. Mano, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir jos laikytinos svarbiomis. Apie priimtą teismo sprendimą sužinojo pastebėjęs, jog antstolė areštavo jo sąskaitas banke. 2010-01-20 Švedijoje jis automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oficialiai pardavė A. A., kuriam ir iš karto perdavė patį automobilį ir šis daiktas Švedijoje buvo užregistruotas pirkėjo vardu. 2010 m. rugsėjo mėnesį su T. G. buvo susisiekę ieškovo darbuotojai, kuriems pareiškėjas persiuntė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties, jos registracijos Švedijoje dokumentų kopijas. Gavę šiuos dokumentus ieškovo darbuotojai patikino, kad R. G. pretenzijų neturi. Paaiškėjo, kad pareiškėjo ieškovui nusiųsti dokumentai į civilinę bylą nebuvo pateikti, todėl ieškovo elgesį laiko nesąžiningu. Atsižvelgiant į pateikiamus automobilio nuosavybės perleidimo dokumentus prašo byloje priimtą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu ir teismo patenkintus ieškinio reikalavimus atmesti. Nagrinėjant civilinę bylą procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami adresu Melioratorių ai. 7-60, Šilutė, nors jis jau nuo 2008-08-18 nuolat gyvena ir dirba Švedijoje. Pareiškėjui neįteikus dokumentų paštu, teismas 2014-08-26 nutartimi nusprendė juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo turtines teises, nes T. G., negavęs procesinių dokumentų, nežinojo apie bylos iškėlimą, nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą, todėl negalėjo pareikšti prieštaravimų, skųsti sprendimo apeliacine tvarka. Dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo bei teisės gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus. Mano, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida - byla buvo išnagrinėta (iš esmės) tinkamai nepranešus atsakovui apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) ir tai yra pagrindas procesui atnaujinti.

Pareiškėjo atstovas advokatas T. Leščinskas pareiškėjo prašymą palaiko ir prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą dėl minėto teismo sprendimo paduoti, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime su prašymais nesutinka ir prašo juos atmesti bei pareiškėjui ir jo atstovui taikyti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėjas apie teismo sprendimą žinojo dar 2015-04-14. Priešingai negu pirminiame prašyme teigia pareiškėjas, jo atstovė G. G. į pareiškėjo prašymo priedų vertimus atlikusią vertėją E. M. kreipėsi dar 2015-08-24, dokumentai buvo išversti 2015 m. rugsėjo pradžioje. Siekiant sukurti iliuziją, kad apie minėtą teismo sprendimą buvo sužinota tik 2015-12-15, G. G. kreipėsi į vertėją dėl atlikto vertimo datos pakeitimo į vėlesnę, t. y. į 2015-12-18. Taigi, pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti. Paminėtas proceso dalyvio ir jo atstovo - profesionalaus teisininko elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Nesutinka, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1794-385/2014 teismas netinkamai T. G. įteikė procesinius dokumentus. Teismas procesinius dokumentus siuntė pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir tik, jų neįteikęs, vėliau juos įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Tai, kad pareiškėjas, pažeisdamas teisės aktus, klaidingai deklaruoja savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, taip klaidindamas ne tik savo kreditorius, bet ir teismą, negali būti aiškinama pareiškėjo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad atsakovas, kuris įrodinėja transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo (LAT 2010-10-07 nutartis Nr. 3K-7-300/2010; Teismų praktika, Biuletenis Nr. 34, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, LAT, Vilnius 2011, p. 372; Panevėžio apygardos teismo 2011-05-24 nutartis Nr. 2A-351-102/2011; Kauno apygardos 2011-10-20 nutartis Nr. 2A-1575-264/2011; Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-15 nutartis Nr. 2A-789-253/2010). Ieškovas pagristai pareiškė ieškinį pareiškėjui, kaip paskutiniam žinomam transporto priemonės „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 2010-04-19 eismo įvykio metu ( LAT 2010-11-09 nutartis Nr. 3K-3-448/2010). Tokio pobūdžio bylose net ir pirkimo - pardavimo sutartis ne visada gali būti laikoma tinkamu įrodymu dėl transporto priemonės perleidimo (Vilniaus apygardos teismo 2015-06-15 nutartis Nr. 2S-774-881/2015). Tam pareiškėjas turėjo pateikti notaro patvirtiną transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001-05-25 įsakymu Nr. 260 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 77.2 p. (2010-04-19 galiojusi redakcija)), arba tariamo pirkėjo tinkamai užfiksuotą patvirtinimą, kad jis iš tikro įsigijo transporto priemonę (Kauno apygardos teismo 2014-07-10 nutartis Nr. 2A-1251-273/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2015-09-19 nutartis Nr. 2A-439-730/2015). Galima pagrįstai abejoti pareiškėjo nurodomu transporto priemonės perleidimo sandoriu bei vėlesniu transporto priemonės registravimu Švedijoje, nes 2010-04-19 eismo įvykio metu minėta transporto priemonė buvo su lietuvišku, o ne švedišku valstybiniu registracijos numeriu.

Prašymas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 370 str. 3 d., vertindamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino, taip pat ar egzistuoja CPK 366 str. 1 d. įvardinti proceso atnaujinimo pagrindai. Sistemiškai aiškinant CPK 73 str. 3 d., 78 str., 368 str. nuostatas akivaizdu, jog atnaujinamojo trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su subjektyviu prašymą paduodančio asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti, momentu, tiek termino eigą, tiek ir asmens procesinę teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo ribojant objektyvia aplinkybe - nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo užbaigta prašoma atnaujinti byla, įsiteisėjimo turi būti nepraėję penkeri metai. Nagrinėjamu atveju naikinamasis 5 metų terminas nėra suėjęs, CPK 368 str. 2 d. byloje netaikytina, todėl vertinant, ar pareiškėjas T. G. į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu kreipėsi laiku, būtina atsakyti į klausimą, kada jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, jog priimant sprendimą, kuriuo buvo iš esmės išnagrinėta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Kadangi nagrinėjamu atveju proceso neteisėtumas siejamas su galimybių pareiškėjui dalyvauti procese nesuteikimu, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžia sietina su pareiškėjo sužinojimu apie prašomoje atnaujinti byloje priimto sprendimo priėmimą.

Kaip matyti iš į bylą pateikto suinteresuoto asmens (ieškovo) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ir pareiškėjo (atsakovo) T. G. elektroninio susirašinėjimo, 2015-04-14 atsakovas atsiuntė ieškovui rašytinius paaiškinimus ir priedus dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Ieškovas 2015-04-15 elektroniniu laišku atsakė į atsakovo laiškus ir šiam paaiškino, kad, pagal teismų praktiką, T. G., kaip transporto priemonės pardavėjas, kuris jos dar nėra išregistravęs, turi į bylą įtraukti naująjį savininką, kad jis patvirtintų šio daikto įsigijimo faktą. Nesant jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjas apie sprendimo prašomoje atnaujinti byloje priėmimą sužinojo anksčiau, būtent 2015-04-14 data laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios diena. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2016-02-23, t. y. daugiau nei 7 mėnesius praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 368 str. 1 d.). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas privalo įvertinti tiek termino praleidimo trukmę bei praleidimo priežasčių svarbą, tiek ir tai, ar ribojimo taikymas užtikrins tuos tikslus, dėl kurių ribojimas nustatytas, ir netaps tik formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą. Kaip matyti iš pirminio prašymo turinio, pareiškėjas buvo nurodęs akivaizdžiai neteisingą sužinojimo apie ginčijamą teismo sprendimą datą, teigdamas jog jam apie tai paaiškėjo tik 2015-12-15 pastebėjus jo sąskaitai banke uždėtą areštą. Tik po to, kai ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie šalių elektroninį susirašinėjimą 2015-04-14 – 2015-04-15 dienomis ir net atsakovo 2015-08-26 elektroninį laišką ieškovui dėl jo sąskaitai pritaikyto arešto, pareiškėjas pripažino, kad apie ginčijamą teismo sprendimą žinojo jau 2015 m. balandžio mėnesį. Akcentuotina ir tai, jog 2015-04-14 elektroniniame laiške atsakovas nurodė ieškovui lauksiąs pastarojo atsakymo, apie kurį turi pranešti savo advokatui, o 2015-08-25 savo elektroniniame laiške atsakovas teigė buvęs grįžęs į Lietuvą ir peržiūrėjęs bylą, kurioje su advokatu radę neatitikimų. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas, kuriam apie ginčijamą teismo sprendimą buvo žinoma ne vėliau kaip 2015-04-14, laiku nesiėmė veiksmų savo įstatyminėms teisėms įgyvendinti ir elgėsi pasyviai. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.). Kaip minėta, pareiškėjas (atsakovas) T. G. savo 2015-04-14 ir 2015-08-25 elektroniniuose laiškuose ieškovui paminėjo apie tai, jog naudojasi advokato pagalba. Teismo nuomone, šios aplinkybės vertintinos kaip paties pareiškėjo netinkamas savo teisių įgyvendinimas ir laikytina, kad CPK 368 str. 1 d. terminas praleistas, o pareiškėjas neįrodė jo praleidimo priežasčių svarbumo, kad jis galėtų būti atnaujintas. Nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismą suvaržymas yra susijęs su normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslais ir įstatymų leidėjo ketinimais kuriant nustatytą teisinį reglamentavimą, todėl, nesant teisinio pagrindo, remiantis CPK 78 str. atnaujinti terminą pareiškėjo prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, toks T. G. prašymas atmestinas.

Teismas konstatuoja, kad pagal CPK 370 str. 3 d., nustačius, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, ir neįrodžius termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsisakytina atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Teismas iš esmės neturi pareigos pasisakyti dėl pareiškėjo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo – CPK 366 str. 1 d. 9 p. – aiškios teisės normos taikymo klaidos.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepime prašo skirti pareiškėjui ir jo atstovui taikyti baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS 2010-03-02 nutartis c. B. Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis c. B. Nr. 3K-3-146/2013). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų sąmoningai įgyvendinę įstatyme nustatytas teises akivaizdžiai naudodamiesi ne pagal jų paskirtį. Vien tai, kad atmestinas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui, tai nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo ir jo atstovo nesąžiningumą. Teismo vertinimu, byloje nesant akivaizdžių įrodymų, leidžiančių konstatuoti pareiškėjo ir jo atstovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jiems baudas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 95 str., 290 str., 291 str., 370 str. 3 d., 374 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjo T. G. prašymą atnaujinti įstatymu nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pateikimui ir atsisakyti atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tais pačiais pagrindais yra negalimas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.