Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1018-730/2016

Teisėja Dalia Zimantienė (Proceso Nr. 2-43-3-00471-2016-3) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3.; 3.3.4.1.; 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.9.

2016 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo T. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (atsakovo) T. G. prašymą suinteresuotam asmeniui (ieškovui) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašė pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastis ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 paduoti, atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje ir ieškinį atmesti. Prašymuose, patikslinęs aplinkybes, nurodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį pareiškėjas sužinojo apie minėtą ginčijamą teismo sprendimą. Tuo metu, kaip ir dabar, jis gyveno Švedijoje, todėl pareiškėjui buvo pakankamai sudėtinga operatyviai reaguoti ginant savo pažeistas teises. Jam reikėjo gauti reikalingus oficialius dokumentus Švedijoje ir juos išvertus pateikti savo atstovui, kuris vertino proceso atnaujinimo galimybes. Mano, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių ir jos laikytinos svarbiomis. 2010-01-20 Švedijoje jis automobilį „R. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) oficialiai pardavė A. A., kuriam ir iš karto perdavė patį automobilį, ir šis daiktas Švedijoje buvo užregistruotas pirkėjo vardu. 2010 m. rugsėjo mėnesį su pareiškėju buvo susisiekę ieškovo darbuotojai, kuriems pareiškėjas persiuntė automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, jos registracijos Švedijoje dokumentų kopijas. Gavę šiuos dokumentus ieškovo darbuotojai patikino, kad pareiškėjui pretenzijų neturi. Paaiškėjo, kad pareiškėjo ieškovui nusiųsti dokumentai į civilinę bylą nebuvo pateikti, todėl ieškovo elgesį laiko nesąžiningu. Atsižvelgiant į pateikiamus automobilio nuosavybės perleidimo dokumentus prašė byloje priimtą teismo sprendimą laikyti neteisėtu ar nepagrįstu ir teismo patenkintus ieškinio reikalavimus atmesti. Nagrinėjant civilinę bylą procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nors jis jau nuo 2008-08-18 nuolat gyvena ir dirba Švedijoje. Pareiškėjui neįteikus dokumentų paštu, teismas 2014-08-26 nutartimi nusprendė juos įteikti viešo paskelbimo būdu. Priimtas teismo sprendimas pažeidžia jo turtines teises, nes pareiškėjas, negavęs procesinių dokumentų, nežinojo apie bylos iškėlimą, nagrinėjimą ir priimtą teismo sprendimą, todėl negalėjo pareikšti prieštaravimų, skųsti sprendimo apeliacine tvarka. Dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo bei teisės gauti informaciją apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo atimta galimybė įstatymo nustatyta tvarka ginti savo pažeistas teises bei įgyvendinti teisminės gynybos, rungimosi, šalių lygiateisiškumo bei teisės būti išklausytam principus. Mano, kad buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida – byla buvo išnagrinėta (iš esmės) tinkamai nepranešus atsakovui apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) ir tai yra pagrindas procesui atnaujinti.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-04-08 nutartimi atmetė pareiškėjo T. G. prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pateikimui ir atsisakė atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2016-02-23, t. y. daugiau nei 7 mėnesius praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą. Teismas akcentavo tai, kad 2015-04-14 elektroniniame laiške atsakovas nurodė ieškovui lauksiąs pastarojo atsakymo, apie kurį turi pranešti savo advokatui, o 2015-08-25 savo elektroniniame laiške atsakovas teigė buvęs grįžęs į Lietuvą ir peržiūrėjęs bylą, kurioje su advokatu radę neatitikimų. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas, kuriam apie ginčijamą teismo sprendimą buvo žinoma ne vėliau kaip 2015-04-14, laiku nesiėmė veiksmų savo įstatymų numatytoms teisėms įgyvendinti ir elgėsi pasyviai. Pareiškėjas (atsakovas) savo 2015-04-14 ir 2015-08-25 elektroniniuose laiškuose ieškovui paminėjo tai, jog naudojasi advokato pagalba. Teismo nuomone, šios aplinkybės vertintinos kaip paties pareiškėjo netinkamas savo teisių įgyvendinimas, todėl padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė jo praleidimo priežasčių svarbumo, kad jis galėtų būti atnaujintas. Teismas netenkino ieškovo prašymo skirti pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi nenustatė, kad pareiškėjas ar jo atstovas būtų sąmoningai įgyvendinę įstatyme nustatytas teises akivaizdžiai naudodamiesi ne pagal jų paskirtį. Vien tai, kad atmestinas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimui, nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo ir jo atstovo nesąžiningumą.

Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas prašo pirmosios instancijos teismo 2016-04-08 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl termino atnaujinimo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu: pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, tai lėmė akivaizdžiai nepagrįsto teismo sprendimo galiojimą, kuris sukelia pareiškėjui sunkias teisines pasekmes.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui, jo atstovui skirti baudą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui dar nuo 2015-04-14 buvo žinoma apie teismo sprendimą, visą laiką jis buvo atstovaujamas advokato.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-09-22 sprendimu patenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį bei priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) T. G. 12790,58 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-07-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 384 Lt žyminio mokesčio, 117,60 Lt vertimo išlaidų.

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punkto pagrindais bei atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pateikti netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje.

Atskirąjį skundą pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis (gyvena ir dirba Švedijoje, todėl buvo sudėtinga operatyviai reaguoti ginant pažeistas teises), tai lėmė akivaizdžiai nepagrįsto teismo sprendimo galiojimą, kuris sukelia pareiškėjui sunkias teisines pasekmes. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Be to, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė peržiūros procedūra, prašymams atnaujinti procesą taikomi formalieji reikalavimai – jie turi būti paduodami, laikantis CPK XVIII skyriuje nustatytų taisyklių. CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; pagal 2 dalį prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškime dėl proceso atnaujinimo keliamas ir teisės taikymo klaidos klausimas, aktualūs du su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję įstatyme įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir vienerių metų naikinamasis terminas prašymui, grindžiamam CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, paduoti (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Ginčo byloje nėra, jog pareiškėjas apie Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-09-22 sprendimą sužinojo 2015 m. balandžio mėnesį. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų įrodymų (susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo turinio) padarė išvadą, jog atsakovui tapo žinoma apie minėtą teismo sprendimą ne vėliau nei 2015-04-14. Į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 pareiškėjas kreipėsi 2016-02-23, tai yra praėjus 7 mėnesiams po įstatyme numatyto 3 mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pasibaigimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl priežasčių, padariusių įtaką termino dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo praleidimui. Nustatė tokias faktines aplinkybes, jog pareiškėjas dar 2015-04-14 kreipėsi elektroniniu paštu į ieškovą, nurodydamas, kad automobilį, kuris dalyvavo 2010-04-19 eismo įvykyje Švedijoje, yra pardavęs. Ieškovas 2015-04-15 elektroniniu laišku paaiškino, kad esant aplinkybėms, jog automobilis yra parduotas, naujasis automobilio savininkas turėtų patvirtinti transporto priemonės įsigijimo faktą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad dar 2015 m. balandžio mėnesį pareiškėjui buvo žinoma apie priimtą teismo sprendimą, pareiškėjas bendravo su ieškovo atstovu ir turėjo galimybę ginti galbūt savo pažeistas teises.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas dar kartą į ieškovą kreipėsi 2015-08-25 elektroniniu laišku, minėjo, jog su savo advokatu peržiūrėjo civilinę bylą, kurioje priimtas teismo sprendimas, ir rado neatitikimų, bei prašė panaikinti areštą banko sąskaitoms. Ieškovo atstovas pasiūlė pareiškėjui sumokėti skolą, tuomet bus panaikintas areštas banko sąskaitoms, arba inicijuoti teisminius procesus, jei tam yra pagrindas. Pareiškėjas 2015-08-26 elektroniniame laiške ieškovo atstovui nurodė, kad yra pagrindas kelti bylą, bei papildomai nurodė: „iki susitikimo teisme“. Tačiau prašymas dėl proceso atnaujinimo gautas teisme tik 2016-02-23.

Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pareiškėjas dėl nežinomų priežasčių nuo 2015-04-14 nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms ir interesams apginti, nesielgė apdairiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas tvirtina, jog pagrindinė priežastis, lėmusi termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti praleidimą, buvo tai, kad pareiškėjas nuo 2008 m. nuolat gyvena ir dirba Švedijoje, todėl buvo sudėtinga surinkti visus reikalingus dokumentus prašymui paruošti. Su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti dėl toliau nurodomų motyvų.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog į vertimų biurą dėl dokumentų, kurie susiję su automobilio pardavimu, vertimo buvo kreiptasi 2015-08-24, dokumentų vertimai perduoti klientui rugsėjo pradžioje. Tačiau vertimą atlikusi vertėja papildomai nurodė, kad vėliau, tai yra 2016 m. sausio mėn., buvo gautas prašymas atsiųsti tą patį vertimą tik nurodant kitą dokumento vertimo datą, vertėja prašymą įvykdė ant dokumentų vertimo nurodė 2015-12-18 datą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas nėra sąžiningas bei nėra pagrindo išvadai padaryti, jog dokumentų rinkimas bei vertimas užtruko itin ilgą laiką, kadangi dokumentai buvo išversti jau 2015 m. rugsėjo mėnesį, tačiau teismui pateikti tik po 5 mėnesių.

Be to, pažymėtina ir tai, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nuo 2006-12-27. Gyventojų registro duomenimis, išvykimas į Švediją deklaruotas tik nuo 2016-01-12. Todėl sutikti su pareiškėjo argumentu, jog nuo 2008 metų nuolat gyvena Švedijoje, todėl dokumentų ruošimas užtruko pakankami ilgą laiką, nėra pagrindo. Įrodymų, jog pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio mėnesio nuolat gyvena Švedijoje ir tai galėjo sudaryti kliūtis prašymo teismui pateikimui, taip pat nėra pateikta.

Papildomai pažymėtina ir tai, kad tiek 2015-04-14, tiek 2015-08-25 elektroniniuose laiškuose ieškovui pareiškėjas teigia, jog naudojasi advokato pagalba: „laukiu atsakymo, nes turiu pranešti advokatui“, „peržiūrėjau bylą ir su advokatu radome neatitikimų“. Esant šioms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę nepraleidęs įstatymo nustatyto termino pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi naudojosi profesionalo, kuriam prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo tvarka ir terminai turėjo būti žinomi, pagalba.

Kaip jau minėta anksčiau, prašymas dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju prašymas negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1794-385/2014 priimtas 2014-09-22, įsiteisėjo 2014-10-23. Taigi prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu turėjo būti pateiktas iki 2015-10-23. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą naikinamąjį terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu motyvuoja tuo, kad jam netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai civilinėje byloje, tai yra juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jų nepavykus įteikti, įteikti viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnio pagrindu. Kadangi pats pareiškėjas teigia, jog net nuo 2008 metų nuolat gyvena Švedijoje, nors savo išvykimo nedeklaravo, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti pareiškėjui viešai paskelbiant.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytu naikinamuoju procesiniu prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė, siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytas reikšmingas šios bylos aplinkybes ir priežastis, kuriomis pareiškėjas grindžia pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjama situacija būtų tokia išskirtinė ar neįtikėtina. Be to, pareiškėjas nuo 2015-04-14 turėjo net 6 mėnesių terminą pateikti teismui prašymą minėtu pagrindu, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Dėl šių priežasčių nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina vienam esminių teisinio stabilumo principui ir pareiškėjui išaiškintina, kad turi teisę ginti galbūt pažeistas teises kitais įstatyme numatytais būdais.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, pagrindo terminui atnaujinti nėra, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Dėl ieškovo prašymo taikyti baudą pareiškėjui, jo atstovui už piktnaudžiavimą procesu pažymėtina, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustato CPK 95 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti asmeniui iki 5792 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo naudojimasis jam įstatymo suteiktomis teisėmis prašyti atnaujinti procesą nėra pagrindas vertinti kaip piktnaudžiavimą procesu ar siekį vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad vien šalies pasinaudojimas jam suteikta procesine teise kreiptis į teismą bei skųsti, jo manymu, nepagrįstą teismo nutartį nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, kad dėl to jam turėtų būti skiriama bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį.