- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-789-253/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01955-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- T. J., G. Z.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-789-253/2010
Teisėja Virgina Pankauskienė (Proceso Nr. 2-43-3-01955-2009-3)
2010 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams T. J. ir G. Z. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų T. J. ir G. Z. priteisti 2 013 Lt nuostolių atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad dėl atsakovo T. J., vairavusio G. Z. priklausančią transporto priemonę FORD FIESTA, kaltės 2006-12-18 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta P. R. priklausanti transporto priemonė RENAULT 19. Atsakovo T. J. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę FORD FIESTA, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl avarijos metu padarytos žalos atlyginimo P. R. kreipėsi į ieškovą. AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 nuostatas, atlygino P. R. padarytą 2 013 Lt žalą dėl automobilio sugadinimo eismo įvykio metu. Prašo regreso tvarka solidariai iš bendraatsakovių priteisti 2 013 Lt nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. J. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2 013 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 129,92 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš T. J. 27,70 Lt pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad 2006-12-16 G. Z. pardavė T. J. automobilį FORD FIESTA. Nors sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo laikytasi šiai sandorių sudarymo formos taisyklių reikalavimų, tačiau atsakovo T. J. valia įsigyti nuosavybėn automobilį buvo išreikšta, todėl darytina išvada, kad autoįvykio metu T. J. buvo automobilio FORD FIESTA valdytojas, automobilio valdymas iš G. Z. perėjo autoįvykio kaltininkui. Solidariai atsakomybei būtina, kad žala būtų padaryta bendrai kelių asmenų. Bylos medžiaga nustatyta, kad žala padaryta tik T. J. veiksmais, todėl iš jo priteistinas ieškovo nuostolių atlyginimas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras) prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą ir 2 013 Lt nuostolių atlyginimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų T. J. ir G. Z. Nurodo, kad esminę reikšmę turi ne automobilio perdavimo fakto pagal pirkimo – pardavimo sandorį nustatymas, o šio sandorio atitiktis teisės aktams ir galiojimas tretiesiems asmenims. Draudikų biuras, atlyginęs nedrausta transporto priemone padarytą žalą, regresinį reikalavimą reiškia transporto priemonės savininkui, įregistruotame oficialiame VĮ „Regitra“ registre. Automobilis įregistruotas atsakovo G. Z. vardu. Asmenys, pardavę transporto priemonę, tačiau nepasirūpinę pakeitimais VĮ „Regitra“ registre, negali sandorio fakto panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) numato, kad pareiga atlyginti žalą draudikui kyla tada, kai žala padaroma vairuojant neapdraustą transporto priemonę. Biuras turi teisę reikalauti išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį – transporto priemonės savininko. Įstatyme numatyta solidari šių asmenų atsakomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. Z. su skundu nesutinka ir prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad padarytos žalos tiesioginis kaltininkas yra atsakovas T. J., kuris patvirtinto, jog nusipirko automobilį, yra kaltas dėl eismo įvykio ir sutinka atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šioje normoje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Biuras, pareiškęs reikalavimą kaltam dėl eismo įvykio asmeniui, kuris padarė žalos, valdydamas neapdraustą transporto priemonę, ir negavęs visos išmokėtos išmokos grąžinimo, turi teisę pareikšti reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. A. G. ir K. B. dėl nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 3K-3-325/2008). Teismų praktikoje suformuluota Įstatymo taikymo taisyklė, kad Biuras turi teisę reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D. dėl nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 3K-7-300/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo G. Z. atsakomybė Biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – neperregistravo automobilio nuosavybės teisės atsakovui T. J. Tokiu atveju atsakovų G. Z. ir T. J. solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, nustatančios atsakomybę už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš Įstatymo. Kadangi šie asmenys pažeidė Įstatymo 4 straipsnio draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala Biurui, tai jų atžvilgiu taikytina solidari atsakomybė.
Atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Nagrinėjamoje byloje T. J. – asmuo, vairavęs neapdraustą automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir dėl kurio kaltės atsirado žala – byloje yra atsakovas. Tačiau pažymėtina, kad jis atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, byloje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta viešu paskelbimu spaudoje, tačiau jis nepasirodė ir byloje nėra jokių šio asmens paaiškinimų apie nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes.
Atsakovas G. Z., būdamas registre įregistruoto automobilio savininkas, siekdamas savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Biurui perkelti kitam asmeniui, turėjo pareigą pateikti automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant byloje tos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties originalo (seniūno patvirtinta tokio dokumento kopija (b. l. 37) neatitinka CPK 114 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų procesinių dokumentų formai), kitos sandorio šalies atsakovo T. J. paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai apie automobilio pardavimą nėra pakankami išvadai, jog automobilio savininkas yra ne atsakovas G. Z., o kitas asmuo, padaryti.
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų, netinkamai pritaikė Įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas yra keistinas ir ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai – 2 013 Lt nuostolių atlyginimas bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos priteistinas solidariai iš abiejų atsakovų T. J. ir G. Z. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teisme ieškovo turėtos 129,92 Lt bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos priteisiant po pusę jų atlyginimo iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis, b. l. 30, 56, 57). Ieškovas sumokėjo 66 Lt už apeliacinį skundą, todėl jam iš atsakovų priteistina po 33 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, b. l. 74).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 14 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti solidariai iš atsakovų T. J. ir G. Z. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2 013 Lt nuostolių atlyginimo, penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2009-10-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei po 64,96 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovų T. J. ir G. Z. po 33 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.