- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-1575-264/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
- Atsakovas
- V. L., A. Š.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro
- Kategorijos
- 44.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei,
dalyvaujant atsakovei V. L., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. Š. ir V. L. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė solidariai iš atsakovų A. Š. ir V. L. 2182,38 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 66,00 Lt žyminio mokesčio, 169,71 Lt už procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu ieškovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui; priteisė solidariai iš atsakovų A. Š. ir V. L. 72,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad 2008-03-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu, kadangi 2006-11-20, apie 16.38 val., Panevėžyje, Parko g., prie namo Nr. 27, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairuodamas automobilį „Opel Calibra“, pažeidė KET 53 p., 59 p., 75 p. reikalavimus, nesustojo ir nepraleido bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje, vairuotojui iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją O. G., tuo padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovė V. L. 2006-11-20 A. Š. sukelto eismo įvykio metu buvo automobilio „Opel Calibra“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių dokumentų liudijančių, kad minėto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė būtų buvusi apdrausta TPVCAP draudimu. UAB „BTA Draudimas“, veikdama su Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuru 2002-03-29 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties pagrindu, apskaičiavo ir O. G. išmokėjo 2182,38 Lt dydžio draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras kompensavo UAB „BTA Draudimas“ išmokėtą 2182,38 Lt sumą, ir taip įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės savininką. Atsakovė V. L. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties teismui nepateikė. Atsakingas už žalos padarymą asmuo (A. Š.) ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį (2006-11-20 eismo įvykio metu automobilio „Opel Calibra“, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) savininke buvusi V. L.), išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo prievolėje yra solidarieji skolininkai (LR CK 6.6 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė V. L. apeliaciniu skundu (b. l. 105-106) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-04-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliantė nurodo, kad teismas neobjektyviai ir neįsigilinęs vertino bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantė nėra automobilio „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2006 m. sausio mėn. Šį automobilį per trečiuosius asmenis įsigijo A. Š., apeliantė jo nepažįsta. Todėl susiklosčius tokioms aplinkybėms, apeliantė negalėjo šio automobilio nei apdrausti, nei išregistruoti. A. Š. disponuodamas šiuo automobiliu turėjo pasirūpinti jo draudimu, saugumu, automobilio perregistravimu. Apeliantės manymu, A. Š. yra kaltas ir turi grąžinti draudikui 2182,38 Lt sumą, nes nuo 2003-01-06 Panevėžio m. PK nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 5 metams.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 113-114) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kadi apeliantas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepateikė jokių įrodymų apie nuosavybės teisės į minėtos transporto priemonę tariamą perleidimą kitam asmeniui (tik apeliaciniame skunde teigiant, kad A. Š. (per trečiuosius asmenis), o kitas byloje dalyvaujantis bendraatsakovis - A. Š. paneigė, jog jis yra minėtos transporto priemonės savininkas, Kauno m. apylinkės teismas ieškinį tenkino pagrįstai ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau suformuotos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad ieškovas, išmokėjęs 2182,38 Lt draudimo išmoką 2006-11-20 autoįvykio metu nukentėjusiam asmeniui, kreipėsi regreso teise pagal CK 6. 280 str. į žalos padariusį asmenį A. Š. bei automobilio Opel Calibra savininkę V. L., nes transporto priemonės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta TPVCAP draudimu.
Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Apeliantė, įregistruota registre automobilio savininke buvo iki 2010-11-24 (b.l.32, 85). Apeliaciniame skunde teigia, kad ji nuo 2006 m. sausio nebeturi automobilio, nes jį per trečiuosius asmenis įsigijo atsakovas A. Š., kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo nepateikė jokių įrodymų kokiomis aplinkybėmis, kam perleido transporto priemonę, nes gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovė turėjo siekti, kad į bylos nagrinėjimą būtų įtraukta kita sandorio šalis ir pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą. Šalis pati nusprendžia, kokiomis procesinėmis priemonėmis ginti savo pažeistą teisę arba gintis nuo jai pareikšto materialinio ar kitokio reikalavimo. Nagrinėjant bylą teisme atsakovei 2011-03-17 parengiamajame teismo posėdyje buvo išaiškinta teisė pasinaudoti advokato pagalba. Sprendžiant ginčą iš esmės apeliantė 2011-04-21 teismo posėdyje nedalyvavo, neprašė jį atidėti, jokių prašymų įtraukti trečiaisiais asmenimis, įrodymų apie automobilio perleidimą kitiems asmenims nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė taip pat jokių konkrečių aplinkybių dėl automobilio pardavimo ar kito sandorio sudarymo nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė, būdama registre įregistruoto automobilio savininke, siekdama savo pareigą dėl draudimo išmokos grąžinimo Biurui perkelti kitam asmeniui, turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuota advokato teisine pagalba, turėjo pareigą pateikti automobilio pirkimą-pardavimą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d.1 p.) .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.