Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. K. (S. K.) skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. (ankstesnė pavardė M.) Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2015-09-07 nutarimas Nr. 95-381 ir S. K. (M.) lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. K. (M.) įpareigotas per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Visagino miesto apylinkės teismo skundžiama 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas buvo patenkintas - lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir S. K. pasiųstas atlikti likusios Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismas nutartyje nurodė, jog nuteistasis S. K. nevykdęs jam teismo nustatyto įpareigojimo būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, padaręs du administracinius teisės pažeidimus ir dėl to jam buvo pritaikyti papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, probacijos pareigūnų buvo įspėtas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo teisinių pasekmių, tačiau ir po to vėl padarė vieną iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (Administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalis), todėl tai sudaro pagrindą konstatuoti esant Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo ir pasiuntimo atlikti likusią bausmės dalį, pagrindą.

Nuteistasis S. K. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir prašo nepanaikinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nepasiųsti jo į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės dalies.

Skunde tvirtinama, jog S. K. pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra labai žeme - 24 balai. S. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 metų, turi aukštąjį išsilavinimą, yra kompetetingas, reikiamos kvalifikacijos ir gerai charakterizuojamas (pridėta charakteristika). Atkreipia dėmesį į tai, jog ankstesnis S. K. buvimas laisvės atėmimo įstaigoje ženkliai pablogino jo sveikatą, buvo diagnozuotas vėžys, todėl tolesnis asmens pasiuntimas į laisvės atėmimo įstaigą, laikymas netinkamomis sąlygomis gali dar labiau pabloginti jo sveikatą. Atsižvelgiant į asmenines S. K. savybes – jis dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, darbe charakterizuojamas teigiamai, probacijos laikotarpiu įvykdė teismo paskirtus įpareigojimus, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra itin žema, manytina, kad jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad turėtų būti pasiųstas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Apygardos teismas, susipažinęs bei įvertinęs pateiktą medžiagą, daro išvadą, jog šiuo atveju netikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kaip to prašo nuteistojo gynėjas, kadangi tokiam prašymui tenkinti nėra nurodyta naujų, nenagrinėtų aplinkybių ar pagrįstų argumentų, juolab, kad teismui pateiktoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių skundą nagrinėjančiam teismui dėl skundo priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Nuteistajam buvo suteikta teisė apskųsti apylinkės teismo nutartį, išdėstyti visus savo nesutikimo su minėta nutartimi motyvus ir jis šia teise pasinaudojo. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rengė žodinį Probacijos skyriaus teikimo nagrinėjimą ir šiame posėdyje dalyvavo pats nuteistasis, kuris teismo posėdyje davė atitinkamus paaiškinimus tiek nagrinėjamu klausimu, tiek dėl savo padarytų pažeidimų, jų padarymo aplinkybių, todėl atsižvelgęs į visa tai, aukštesnės instancijos teismas remiasi nustatytomis aplinkybėmis ir skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Visagino miesto apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino S. K. asmens bylos duomenis ir pagrįstai pripažino, jog nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą S. K. panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2015-11-09 S. K. buvo įrašytas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą (asmens bylos I dalies 8 lapas), 2015-11-09 pasirašytinai supažindintas su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vykdymo sąlygomis ir tvarka, savo teisėmis bei pareigomis, o taip pat įspėtas dėl galimų probacijos sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinių pasekmių (asmens bylos I dalies 10-14 lapai). 2015-11-09 sudarytas individualus probuojamojo S. K. priežiūros planas, su kuriuo jis pasirašytinai susipažino, įsipareigojo laikytis probacijos sąlygų, taip pat jam dar kartą primintos probacijos vykdymo sąlygos ir jų nevykdymo teisinės pasekmės. Taigi, nuteistajam S. K. buvo pakankamai aiškiai išaiškintos tiek jo teisės, tiek pareigos, kurių jis privalo laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu.

Bylos duomenys rodo, kad po to, kai 2016-05-01 01.48 val. nuteistasis nebuvo rastas savo namuose, tai yra pažeidė teismo įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku ir dėl to buvo įspėtas dėl probacijos sąlygų nevykdymo teisinių pasekmių (asmens bylos I dalies 69 lapas), vėliau iš esmės jis tinkamai vykdė teismo paskirtą įpareigojimą - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Tačiau nustatyta, jog probacijos vykdymo metu nuteistasis S. K. du kartus, t. y. 2015 m. lapkričio 13 d. ir 2016 m. liepos 28 d. buvo nubaustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (asmens bylos I dalies 39, 108 lapai). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog šie jo padaryti nusižengimai visiškai nesusiję su nusikaltimu, už kurį apeliantas buvo nuteistas objektu, taip pat teigia, jog transporto priemonės vairavimas be gesintuvo nėra laikytinas sunkiu nusižengimu, tačiau šiuo atveju apygardos teismas pabrėžia, jog administracinių nusižengimų darymas rodo, jog nuteistasis S. K. nesistengia laikytis įstatymų.

Nuteistasis S. K. po pakartotinio įspėjimo dėl galimų probacijos sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo teisinių pasekmių atliko Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi (asmens bylos I dalies 120-101 lapas) jam paskirtą papildomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatyta BK 70 straipsnyje, t. y. nemokamus darbus. Tačiau nustatyta, jog S. K. 2017 m. balandžio 30 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, o būtent: vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,39 promilės alkoholio) ir 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas administracine nuobauda 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Nepraėjus nė keturiems mėnesiams po Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi skirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokamų darbų – įvykdymo (2017 m. sausio 16 d.) (asmens bylos II dalis 141 lapas), nuteistasis vėl pažeidė įstatymą - padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Nors nuteistojo S. K. nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau sistemingas pažeidimų darymas duoda pagrindą išvadai, jog nuteistasis S. K. rodo nenorą laikytis įstatymų.

Apeliantas akcentuoja, jog dėl šio nutarimo yra pateikęs prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismo turimi duomenys nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. prašymą atnaujinti paleistą terminą prašymui dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo paduoti ir praleisto termino neatnaujino bei atsisakė priimti administracinėn patraukto asmens S. K. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui (byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis S. K. nepasitaisė, nėra linkęs laikytis įstatymų, probacija nebuvo pasiekti probacijos tikslai, nes nuteistasis padaręs du administracinius pažeidimus, dėl kurių jam buvo pritaikyta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė ir jis probacijos pareigūnų buvo įspėtas dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo teisinių pasekmių, tačiau ir vėl po to padarė vieną iš pavojingesnių administracinių nusižengimų, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju S. K. aukščiau nurodytas elgesys vertintinas kaip sąmoningas probacijos sąlygų pažeidimas ir šiuo atveju sudarantis ir atitinkantis įstatyminį pagrindą jam panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei vykdyti likusią bausmės dalį. Nuteistasis nevertino visų teismo jam sudarytų galimybių ir išreikšto pasitikėjimo atlikti bausmę ne laisvės atėmimo vietoje, o laisvėje, neįsisąmonino probacijos esmės ir tikslo – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo sveikatos būklės, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas negalėtų atlikti paskirtos bausmės ir nuo jos turėtų būti atleistas. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog suimtųjų sveikatos priežiūra yra grindžiama tais pačiais principais ir vykdoma tokia pačia apimtimi, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. To paties įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad suimtajam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugą.

Apeliacinio skundo argumentai dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo tuo atveju, jeigu Visagino miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintų S. K. kaltu dėl veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, ir bausmės turėtų būti bendrinamos, šios nutarties priėmimui nėra teisiškai reikšmingi.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, nuteistasis S. K. privalėjo įvertinti visas aplinkybes probacijos laikotarpiu ir atsakingu elgesiu įrodyti, kad yra vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta – apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis S. K. pažeidė probacijos sąlygas ir pagrįstai patenkino Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.