Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo S. M. (S. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–iame sektoriuje 2015-09-07 priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-04-16 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2017-08-10).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-09-07 priėmė nutarimą Nr. 95-381, kuriuo nutarė nuteistajam S. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. skundas tenkintinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudarė formalų pagrindą Komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamoje teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą ir dėl materialus pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas egzistavimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisijos nutarime, visų pirma, pagrįstai atsižvelgta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Tinkamai įvertintos ir kitos nuteistojo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės – S. M. anksčiau nėra teistas, stengėsi sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį pagal įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir bausmės atlikimo metu jokių pažeidimų nepadarė, jis nėra susijęs su kriminalinės subkultūros tradicijų laikymųsi, už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo tris kartus paskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, šiuo metu atpažįsta vietas ir veiklas, kurios gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą. Komisija taip pat įvertino nuteistojo įgytą aukštąjį išsilavinimą, turimą ilgą ir įvairią darbinę patirtį, jo teigiamą darbinę motyvaciją pataisos įstaigoje ir su tuo susijusias realias galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Būtent geros gyvenimo sąlygos laisvėje, tvirtos nuostatos negrįžti į įkalinimo įstaigą, taip pat visapusiškas artimųjų palaikymas ir neigiamos nuteistojo nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą yra įvardijami kaip nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis S. M. aktyviai dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos programose bei asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos namų, teisinio ir socialinio švietimo programos organizuojamuose užsiėmimuose, taip pat projekte „Verslumo pagrindai“ bei socializacijos ir darbinio mokymo centro projekte „Nauja kryptis–integracijos vadovas socialinės rizikos grupėms“.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti skundžiamoje nutartyje akcentuojamus riziką didinančius veiksnius (ankstesni teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo S. M. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl S. M. lygtinio paleidimo iš esmės yra formalus, priimtas neanalizuojant ir nevertinant nuteistojo asmens byloje esančių duomenų bei nesivadovaujant pasikeitusiomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl nuteistojo S. M. (S. M.) skundo naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įsitaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3–iame sektoriuje 2015-09-07 priimtą nutarimą Nr. 95-381 dėl nuteistojo S. M. (S. M.) lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.