- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-11
- Bylos Nr.
- T-1382-873/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-05016-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 89-49 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, kad R. B. anksčiau teistas 1 kartą, už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Nuosprendyje prisipažino iš dalies. Interviu metu savo kaltę pripažįsta iš dalies. Anksčiau laisvės atėmimo bausmės neatliko. Bausmės atlikimo metu 1 kartą baustas, 1 kartą skatintas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, nuteistasis turi vieną vykdomąjį raštą: 2015-03-26 dėl sūnaus A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo iki pilnametystės. Iš jo atlyginimo kas mėnesį išskaičiuojama po 72 Eur sūnaus išlaikymui. Socialinius ryšius palaiko su mama A. B., su sūnumi A. B., dukra K. B., broliu P. B. ir dabartine sugyventine V. D. laiškais, telefoniniais pokalbiais. Lankomas pasimatymų metu. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyvens pas motiną A. B. jos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu montuotoju. N. R. B. K. prašė jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą. 2015-06-22 gauta pažyma iš Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus, kurioje pažymima, kad nuteistojo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kur jis pasirinko gyventi lygtinio paleidimo metu, kliūčių intensyvios priežiūros taikymui nėra.
Komisija nurodo, kad lygtinio paleidimo terminas atlikus ½ bausmės sueis 2016 m. sausio 6 d., nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje; įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės; dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones; dalyvauja integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuose rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose ir bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose; sėkmingai užbaigė dalyvavimą psichologės vykdomoje „Emocinės paramos terapinėje grupėje“ (priklausomybių gydymas taikant psichologinę pagalbą); požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 16 balų - žema (pagal OASys metodiką), neatliktoji bausmės dalis - 2 metai 5 mėnesiai 11 dienų.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė D. M. pateikdama atsiliepimą siūlo atsisakyti patvirtinti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsiliepime nurodyta, kad šiuo metu R. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą kriterijus - liko mažiau nei šeši mėnesiai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujantis BVK 157 str. 2 d. 2 p., bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, elgesys bausmės atlikimo metu nepriekaištingas, nusikalstamo elgesio rizika, nustatyta pagal OASys metodiką yra žema - 16 balų, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Atsiliepime nurodyta, kad R. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio sunkaus ir itin pavojingo nusikaltimo padarymą, nes nusikalstama veika padaryta finansų sistemai, bendrininkų grupėje. Tokios nusikalstamos veikos padarymas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu darytina išvada, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nedavė išsamių bei nuoseklių parodymų, nepadėjo teisėsaugos institucijoms greičiau ir visapusiškai išaiškinti įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių. Teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai ir kaltės pripažinimas nebuvo nuoširdus, kadangi tokį prisipažinimą nulėmė byloje surinkti įrodymai, objektyvios teismui svarstyti iškeltos aplinkybės, o ne savikritiškas požiūris į padarytą sunkų teisės pažeidimą. N. R. B. buvo pasislėpęs nuo teismo, ieškomas pagal Europos arešto orderį, nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės - užstato sąlygų, jo atžvilgiu teismas turėjo išskirti bylą į atskirą procesą. Praeityje buvo teistas ir nors ankstesnis teistumas šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs, bet ankstesnis teistumas rodo, kad R. B. turi polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų ir yra viena iš aplinkybių, neigiamai charakterizuojanti asmenybę. Būdamas laisvėje nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, už ką daug kartų baustas administracine tvarka. N. R. B. neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas - kaltas asmuo turi būti nubaustas ir atlikti bausmę, adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai, bei taip paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nustatyta, kad R. B. liko mažiau negu šeši mėnesiai iki galimo lygtinio paleidimo iš įstaigos, todėl darytina išvada, kad Komisija, priimdama nutarimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 157 straipsnio 3 dalimi. R. B. yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lietuvos Respublikos BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Tokiu būdu konstatuotina, kad yra nustatytos visos formaliai būtinos aplinkybės klausimo dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimui, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgia į nuteistojo ankstesnį teistumą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., pasiekimas.
Nusikaltimas, už kurį R. B. nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, yra numatytas Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. ir priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. anksčiau teistas, ir, nors teistumas išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja asmenybę, baustas administracine tvarka dėl tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimo duomenimis, sprendimo priėmimo metu vaiko išlaikymui lėšų neteikė. Byloje nustatyta, kad R. B. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nedavė nuoseklių parodymų dėl padarytos nusikalstamos veikos. Įrodymų nulemtą nuteistojo prisipažinimą, neigiant, jog gabenami pinigai buvo suklastoti, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai vertino kaip dalinį kaltės prisipažinimą ir tai nelaikė nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. N. R. B. buvo pasislėpęs nuo teismo, ieškomas pagal Europos arešto orderį, nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygų. Byla jam buvo atskirta į atskirą procesą.
Komisija 2015 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 89-49 nurodo, kad R. B. interviu metu savo kaltę dėl pažeisto įstatymo pripažįsta tik iš dalies. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo psichologinės tarnybos 2015-07-13 išvadoje Nr. 55-131 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatyta, kad R. B. elgesio korekcijos programose dalyvauja iš pareigos, nes nemano, kad jam reikia koreguotis. Todėl teigtina, kad šiuo atveju tiek dalinis kaltės pripažinimas, tiek nuteistojo nuomonė dėl poreikio koreguoti jo elgesį rodo nepakankamą taisomąjį poveikį bausmę atliekančiam nuteistajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis R. B. K. nutarime charakterizuojamas teigiamai, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės, dalyvauja vykdant pozityvaus užimtumo priemones, dalyvauja integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuose rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose ir bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, sėkmingai užbaigė dalyvavimą psichologės vykdomoje „Emocinės paramos terapinėje grupėje“, tačiau šios aplinkybės rodo tik teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, bet automatiškai nesuponuoja išvados, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. B. 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu yra baustas papeikimu. Neatliktoji bausmės dalis – daugiau nei 2 metai 5 mėnesiai, yra ženkli.
Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai, tarp kurių yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Vertindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į nustatytą asmens pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį R. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, todėl nuteistajam R. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina partvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 2 p., teismas,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-07-16 nutarimą Nr. 89-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B..
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.