- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-16
- Bylos Nr.
- 1-50-468/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-05016-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- S. M., V. A.
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. M. (S. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2005 06 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. – 6 MGL (750 Lt) bauda;
2007 07 13 d. Vilniaus apygardos teismo ir 2007 10 01 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais pagal BK 22 str. 1 d. ir 213 str. 2 d. – 180 MGL (22500 Lt) bauda, įskaičius laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą paskirta galutinė bausmė – 6 MGL (750 Lt) bauda;
kaltinamas pagal BK 213 str. 2 d.
V. A. (V. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. bendrininkų grupėje neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų (eurų), o būtent:
Jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, padedant O. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo ir laikė netikrus kitų valstybių apyvartoje esančius pinigus – eurus. S. M. 2010 09 20 d. dienos metu tiksliau tyrimo nenustatytu laiku Neapolio mieste, Italijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį didelės vertės 346 vienetus 50 eurų nominalo (viso 17300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 59733,44 litų vertės) netikrų banknotų, kuriuos nuo įgijimo momento neteisėtai kartu su bendrininku asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, laikė pastarojo automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodami šiuo automobiliu per Italijos Respubliką, Austrijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką neteisėtai pergabeno iki Antverpeno miesto, Belgijos Karalystėje, kur nuo 2010 09 22 d. iki 2010 09 27 d. neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „(duomenys neskelbtini)“ bute, esančiame Antverpeno mieste, tiksliau nenustatytu adresu. Tęsdami nusikalstamą sumanymą ir turėdami tikslą neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus neteisėtai pergabenti į Visagino miestą, Lietuvos Respublikoje, S. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, netikrus eurų banknotus perdavė apie jų nusikalstamą veiką nežinojusiai kartu vykusiai O. L. ir tuo pačiu automobiliu nuo 2010 09 27 d. per Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką netikrus 346 vienetus 50 eurų nominalo eurų banknotus neteisėtai gabendami laikė automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010 09 28 d. 13.45 val., kai visi netikri eurai buvo surasti ir paimti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, tokiu būdu S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d.
V. A., siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo, o būtent:
jis, būdamas valstybės tarnautoju – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininku, siekdamas asmeninės naudos, t. y. palaikyti gerus santykius su savo pažįstamu R. B., 2010 09 27 d. – 2010 09 28 d., pasinaudodamas savo kaip policijos pareigūno ryšiais ir tarnybine padėtimi, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto informacijos šaltinio gavo konfidencialaus pobūdžio informaciją apie tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įtardami, kad R. B., gali neteisėtai gabenti daiktus, už disponavimą kuriais numatyta baudžiamoji atsakomybė, rengiasi patikrinti R. B. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame vykstančius asmenis, 2010 09 28 d. 11.08 val. tarnybos metu, būdamas tarnybinėse Visagino policijos komisariato patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnyba pokalbio telefonu su R. B. metu pastarajam pranešė apie Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų suplanuotą automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo vykstančių asmenų patikrinimą, dėl ko R. B., ir kitiems kartu su juo vykusiems asmenims sudarė sąlygas išvengti patikrinimo bei baudžiamosios atsakomybės už daromą nusikalstamą veiką. Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkto reikalavimą sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, kuriuose nustatyta pareiga policijos pareigūnams imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, nuostatas, ir, siekdamas asmeninės naudos, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato autoritetą, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, ir V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
Kaltinamasis S. M. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teismui parodė, kad daugiau nei prieš 2 metus jie keturiese grįžo automobiliu „Mercedes Benz“, su kuriuo ir išvažiavo, iš Europos. Važiavo jis (S. M.), jo pažįstamas R. B., O. L. ir S. M. sūnus A. K.. Į Europą važiavo dar penktas asmuo - A. G., bet jis ten ir liko. Jie buvo Austrijoje, Italijoje ir Belgijoje. Dar užsuko ir į Paryžių, pravažiavo per Vokietiją. Jie ieškojo darbo. Važiuojant į priekį A. K., A. G. ir O. L. buvo palikti Austrijoje, o jie su R. B. nuvažiavo į Italiją pas D., kur R. B. norėjo nupirkti automobilį, kurį jis (S. M.) už 1000 eurų turėjo parvaryti į Lietuvą. Brangus automobilis buvo pardavinėjamas labai pigiai, o tai sukėlė įtarimą, todėl R. B. pradėjo uždavinėti klausimus, į kuriuos D. negalėjo atsakyti, o S. M. atsisakė parvairuoti perkamą automobilį. Jie su R. B. susiginčijo ir nenupirkę automobilio nusprendė grįžti atgal. Būdami Italijoje jie, R. B. iniciatyva, keletui valandų apsilankė Neapolyje. S. M. nežino, kokiu konkrečiu tikslu R. B. vyko į Neapolį. Neapolyje S. M. turguje pirko rankines ir kitus daiktus ir tuo metu R. B. jis nematė apie valandą. Grįžus iš turgaus, R. B. iš karto pradėjo jį skubinti išvažiuoti.
Iš kur automobilyje atsirado netikri pinigai, jis nežino. Iki pareigūnams surandant pinigus automobilyje jis jų nematė. R. B. vežėsi pinigus, skirtus automobilio, kurio kaina buvo apie 30 000 eurų, pirkimui, tačiau S. M. nežino, kiek tiksliai. D. už automobilį prašė per pusę pigiau – apie 15 000 eurų. Kelionės metu jie nebuvo susitikę kitų žmonių, su kuriais būtų bendravę. S. M. matė tik D., su kuriuo R. B. bendravo italų kalba, kurios S. M. nesuprato. Ar R. B. buvo dar su kuo nors susitikęs - S. M. nežino.
Tuo metu, kai jie buvo Italijoje, O. L. su A. K. buvo Austrijoje, vaikščiojo po miestą. A. K. Austrijoje ieškojo bet kokio darbo statybose. Jį S. M. pasiėmė dar ir dėl to, kad jis vartojo narkotines medžiagas, manė, kad taip galės jį prižiūrėti. Austrijoje O. L. buvo sulaikyta dėl vagystės parduotuvėje. Jie sulaukė, kol ją paleido, ir išvyko iš Austrijos. Austrijoje jie 1–2 dienas buvo pas pažįstamą I., pas kurį darbo ieškojo S. M.. Iš Austrijos jie nuvažiavo į Belgiją, į Antverpeną, kur apsistojo pas R. B. pažįstamą R.. Belgijoje jie buvo 3-4 dienas. Ten R. B. sprendė savo klausimus, o likusieji vaikščiojo po miestą. Būnant R. bute vakare R. B. rodė kažkokius pinigus eurais, tačiau S. M. nežinojo, kokie tai pinigai, juolab, kad R. B. nuolat mėgo pasigirti, jog turi daug grynųjų.
Kelionėje jie išbuvo apie 10 dienų. Kai važiavo atgal į Lietuvą, kažkas paskambino R. B. ir pasakė, kad jų automobilį sustabdys ir tikrins policija. Skambutis buvo tuo metu, kai jie pravažiavo muitinę ir dar buvo prie sienos. R. B. sakė, kad jam skambino V. A.. Jis sėdėjo šalia R. B., todėl galimai girdėjo V. A. balsą per telefoną. Iki to įvykio kaltinamasis S. M. asmeniškai V. A. nepažinojo. Jam buvo žinoma tik tai, kad jis policijos komisaras. Jo telefono numerio S. M. nežino. Buvo problema dėl kažkokio E.. E. S. M. nepažįsta. Prieš sulaikymą ir po sulaikymo V. Z., kurį kaltinamasis pažįsta kaip policininką, su kuriuo jie važiuodavo į pirtį, neskambino. Kelionės atgal metu automobilį kartais vairavo ir S. M., tačiau įvažiavus į Lietuvą R. B. jam nebeleido vairuoti. S. M. sėdėjo šalia, o gale – A. ir O.. Prie Lenkijos – Lietuvos sienos juos sustabdė Lietuvos pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir leido važiuoti toliau. Patikrinimo metu jie apžiūrėjo automobilį ir atliko asmens kratą. S. M. buvo nuvestas į patalpą, ten apžiūrėtos jo rankinės, kuriose nieko nerado. Automobilyje taip pat nieko nerado. Kirtę sieną jie važiavo per Alytų, Trakus, Vievį, po to užvažiavo į Vilnių. Kodėl nevažiavo trumpiausiu maršrutu, S. M. nežino, R. B., kuris vairavo automobilį, nepaaiškino.
Neprivažiavus Švenčionių juos antrą kartą sustabdė pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir rado eurus. Kad surado eurus, S. M. sužinojo, kai juos parodė pasieniečiai. Kai jie buvo Ignalinos pasienio rinktinės kieme, R. B. visiems siūlė, kad prisiimtų kaltę.
Kaltinamasis S. M. nežino, ar R. B. prekiavo narkotinėmis medžiagomis, jam matant – ne. Žino, kad R. B. užsiiminėjo automobiliais. Nežino, ar prieš patikrinimą R. B. kažką dėjo į kitas vietas, bet kažkoks sambrūzdis buvo.
Pagarsinus b. l. 50 t. 5 esančių parodymų dalį, kad „R. B. man sakė, kad jam padeda tokiais klausimais policininkai V. A. ir T., todėl V. A. skambutis nebuvo netikėtas.“, kaltinamasis S. M. pripažino, kad galėjo duoti tokius parodymus, jis tiksliai neatsimena, kadangi praėjo daug laiko.
Kai S. M. buvo paleistas iš suėmimo, jis buvo susitikęs su V. Z., jie kalbėjosi, V. Z. užsiminė, kad išėjo iš policijos. Kiek kaltinamasis atsimena, apie bylą V. Z. jo nieko neklausinėjo. Pagarsinus S. M. parodymus, esančius b. l. 52 t. 5, kad „Jis manęs paklausė, kokius aš parodymus daviau byloje dėl netikrų eurų apie jį ir A.. V. Z. pasakė, kad gerai būtų, kad visą kaltę dėl netikrų pinigų prisiimtų mano sūnus A..“, S. M. neneigė tokių savo parodymų, nurodė, kad galėjo juos užmiršti.
Anksčiau kaltinamasis S. M. parvarydavo automobilius ir iš Rusijos, ne tik Europos. Toks darbas kainuodavo gal 1000 eurų, gal mažiau. Pinigus jis deklaravo, tai buvo 1 – 3 kartai per metus. Pačios veiklos kaltinamasis nedeklaravo.
Kai S. M. paleido, su juo buvo bandyta susidoroti. Pas jį į namus atvažiavo I. V., V. Z. ir dar vienas asmuo R. R. K. iš Visagino (R. yra vardas, o R. ir K. – pravardės) – iš viso trise. Jie buvo išgėrę. R. sėdėjo automobilyje. Pagrindinis mušeika buvo I. V., bet mušėsi ir V. Z.. Sužalojimai S. M. padaryti nebuvo. Kaltinamasis mano, kad I. V. turėjo jam pretenzijų, kad kaltinamasis kažką kažkur ne taip pasakė. Be to, S. M. būnant sulaikyme sudegė jo namas. S. M. nei su A. G., nei su O. L. susipykęs nebuvo.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų S. M. parodymų matyti, kad jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis su pažįstamu R. B. 2010 m. rugsėjo mėn. viduryje važiavo į užsienį ieškoti darbo, kartu dar važiavo sūnus A., mergina vardu O. bei A. G.. Jie visi R. B. automobiliu „Mercedes Benz“ atvažiavo į Austriją, apsistojo pas pažįstamą vardu Igoris. Iš Austrijos S. M. kartu su R. B. buvo nuvažiavę pas pastarojo pažįstamą vardu D., iš kurio R. B. ketino pirkti automobilį „Land Rover“, o S. M. už atlyginimą turėjo tą automobilį parvairuoti į Lietuvą. Būnant Italijoje pas D., S. M. kilo įtarimas, kad automobilis, kurį ketino pirkti R. B., gali būti gautas neteisėtai, nes buvo labai maža jo kaina, todėl jis atsisakė parvairuoti šį automobilį į Lietuvą. Anot S. M., po šio susitikimo jie R. B. reikalais nuvažiavo į Neapolį, privažiavo prie kažkokio turgaus, ten pabuvo apie valandą. R. B. liko automobilyje ir pasakė, kad reikia su kažkuo susitikti, o S. M. nuėjo nupirkti rankinių A. G. ir O.. Kai jis grįžo, R. B. nurodė sėstis ir važiuoti, jokių žmonių ir paketų S. M. nematė. Iš Neapolio jie grįžo į Austriją, o po to nuvažiavo į Antverpeną Belgijoje, apsistojo pas R. B. pažįstamą vardu R.. S. M. teigimu, būnant Belgijoje buvo atvažiavę kažkokie du vyriškiai (vieno kurių vardas buvo V.), su jais R. B. buvo kažkur išvažiavęs. Be to, būnant Belgijoje S. M. pas R. B. matė eurus 50 nominalo kupiūromis, jų galėjo būti daugiau nei 5 tūkstančiai. Anot S. M., 2010 09 28 d. juos prie Lenkijos – Lietuvos valstybių sienos tikrino pasieniečiai, tačiau nieko nerado ir leido važiuoti toliau. Neprivažiavus Švenčionių, juos vėl sustabdė pasieniečiai ir po detalios R. B. automobilio apžiūros, jame rado kažkokius pinigus. Kaip šie pinigai atsirado automobilyje, S. M. nežinojo. Po to, kai juos pirmą kartą buvo sustabdę ir tikrinę pasieniečiai, R. B. paskambino pažįstamas policininkas V. A., kuris perspėjo R. B., kad jo lauks policija. Skambinęs V. A. nekonkretizavo, ar tai bus policininkai, ar pasieniečiai, tačiau, S. M. manymu, tai yra tas pats. V. A. R. B. perspėjo užšifruotai, tačiau S. M. sėdėjo greta R. B. ir girdėjo V. A. balsą telefone, be to, įsidėmėjo, kad V. A. savo perspėjimą išreiškė užšifruotomis frazėmis: „man prisisapnavo sapnas“, „lauks policija“, „kažką ruošia E.“ ar panašiai. Tai išgirdęs R. B. sunerimo ir pakeitė kelionės maršrutą, o būtent nevažiavo trumpiausiu keliu per Kauną, Jonavą, Ukmergę, bet pasuko nuo Kauno link Vilniaus, važiavo ilgesniu maršrutu per Vievį, Trakus. Anot S. M., R. B. aiškiai suprato, kad perspėjimas buvo dėl rengiamo policijos patikrinimo (b. l. 41 – 53, 56 t. 5).
Kaltinamasis V. A. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir teismui parodė, kad nuo 1991 m. jis dirbo policijoje Visagine: pradėjo dirbti patruliu, 10 metų dirbo kriminalinėje policijoje, 10 metų – viešojoje policijoje. Dėl šios bylos jis buvo priverstas palikti tarnybą ir išeiti į pensiją. Su R. B. jis susipažino prieš 20 metų, kai dirbo kriminalinėje policijoje. R. B. buvo paieškomas kitoje, ne jo byloje, bet jis jį sulaikė. Tuomet jis buvo pirmą kartą nuteistas. Vėliau po 3 metų V. A. turėjo bylą dėl turto prievartavimo Kėdainiuose, kurioje tarp 2 nukentėjusiųjų buvo ir R. B.. Ta byla buvo didelė, sudėtinga, buvo sulaikyta apie 10 asmenų, sulaikant, vienas asmuo buvo pašautas. Buvo bandoma įkaitą, ne R. B., o kitą nukentėjusįjį užkasti gyvą. Tiriant tą bylą dažnai teko bendrauti su R. B., 3 kartus jį vežė į teismą Kėdainiuose, teko saugoti jį ir jo šeimą nuo tos grupuotės poveikio. Baigėsi viskas sėkmingai, o V. A. gavo ministro padėką su pinigine premija. Po teismo R. B. išvyko į užsienį, kur, V. A. nežino. 2000 m. kaltinamasis perėjo dirbti į viešąją policiją. R. B. užsienyje buvo gal 4 metus, grįžo į Visaginą ir pradėjo užsiiminėti automobiliais, pirkti-parduoti 5-10 metų senumo automobilius. R. B. grįžus iš užsienio, pirmą kartą jie susitiko atsitiktinai, jis užėjo pas V. A., paklausė, kaip reikia pakeisti pažymėjimą. Jie bendraudavo 3 – 4 kartus per metus, R. B. kreipdavosi įvairiais klausimais.
2010 09 27 d. V. A. paskambino kriminalinės policijos inspektorius V. Z., tuo metu esantis atostogose, paprašė susitikti ir pasikalbėti. V. Z. pasakė, kad R. B. vėl gresia kažkoks pavojus, kad jis su kažkuo susidėjo. Jie bendravo keletą minučių, informacija buvo pirminė, nepatikrinta. V. Z. paminėjo, kad R. B. aplinkoje buvo kažkoks asmuo vardu E., kad buvo perkama ir bus panaudota policijos uniforma. Paskutiniu metu su R. B. V. A. buvo nebendravęs metus laiko, paskutinis jų kontaktas buvo 2009 m. rudenį. Jie su V. Z. nežinojo, kad R. B. yra išvažiavęs, galvojo, kad jis yra Visagine. Vakare, tiksliai laiko neatsimena, apie 17-18 val. V. A. paskambino R. B., tačiau jis neatsiliepė, buvo ne ryšio zonoje. Vėliau dar paskambino, vėl buvo ne ryšio zonoje. Kadangi nebuvo konkrečios informacijos, V. A. nežinojo, ar atlikta prevencija, norėjo pasikviesti R. B. į komisariatą ir ten pasikalbėti. Kitą dieną nuo 8 val. buvo policijos dienos renginiai, vyko varžybos, todėl iki pietų buvo užsiėmęs. Pagal policijos veiklos įstatymą, gavus informaciją, reikia imtis kažkokių neatidėliotinų veiksmų. Kai jis grįžo į komisariatą, iš savo telefono dar kartą paskambino R. B., jis atsiliepė, jie bendravo rusų kalba. Šis pokalbis yra užfiksuotas. R. B. pasakė, kad važiuoja į Lenkiją. V. A. suprato, kad jis yra ne namuose, tuo momentu pradėjo galvoti, ką reikia pasakyti, kad būtų išvengta prieš jį nusikalstamų veikų. Jis paklausė, su kuo R. B. vėl susidėjo. Jis konkrečiai nieko neatsakė. V. A. žinojo, kad varant automobilius jis gali būti apiplėštas, todėl pasakė, kad yra kažkoks reidas, pagalvojo, kad R. B. elgsis atsargiau, jeigu bus bandymas apiplėšti. R. B. padėkojo ir padėjo ragelį. Pokalbyje jokių užšifravimų, žargoninių ar užšifruotų žodžių nebuvo.
Kaltinamojo V. A. pareigos buvo viešosios tvarkos skyriaus viršininkas. Jo funkcijos – viešosios tvarkos užtikrinimas. Atlikti veiksmai R. B. atžvilgiu, t. y. skambutis jam pagal pirminę, nepatikrintą informaciją, nebuvo jo pareiga, bet, anot V. A., kažką daryti reikėjo. V. Z. buvo kriminalinės policijos inspektorius, kuris pagal visus statutus ir visą tvarką neturėjo perduoti V. A. tos informacijos. Pagal instrukcijas V. Z. šią informaciją turėjo perduoti kriminalinės policijos viršininkui. Gavęs iš V. Z. tokią informaciją V. A. jos taip pat neperdavė nei viršininkui, nei kriminalinės policijos viršininkui, nei kitam atsakingam kriminalinės policijos pareigūnui. Prieš įspėdamas R. B. kaltinamasis nepaklausė V. Z., kokie veiksmai buvo daromi dėl tos informacijos. V. A. R. B. įspėjo prevenciškai, kad nepasikartotų ta pati istorija ir prieš jį nebūtų įvykdytas nusikaltimas. Jam buvo nežinoma, kad R. B. užsiimtų narkotinėmis medžiagomis ar dar kažkuo tai neteisėtu. R. B. pardavinėjo automobilius. R. B. buvo teistas prieš 20 metų, vis užeidavo pabendrauti į komisariatą. Vieną kartą per išeigines jis paprašė kaltinamojo pavairuoti automobilį su priekaba, nes jis neturėjo D kategorijos. Didelės draugystės tarp jų nebuvo. Su R. B. giminaičiais V. A. nebendravo. Kartą R. B. paskambino jam pasiguosti, kad gimdo jo žmona. Tada kaltinamasis juos į gimdymo namus nuvežė. Jeigu V. A. grėstų koks nors pavojus, jis tikrai jam paskambintų. R. B. buvo labai dėkingas už savo istoriją.
Kur R. B. yra šiuo metu, V. A. nežino. Paskutinį kartą jie bendravo prieš 3 metus. S. M. jis nepažįsta, niekada nebendravo, E. – taip pat. S. M. sūnus su draugu kartą atėjo pas jį į vairavimo mokyklą po paskaitų, klausė techninių dalykų dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo jo draugui.
Dėl pokalbyje su R. B. minimos policijos uniformos kaltinamasis nėra tikras: arba V. Z. jam pasakė, kad galimai apsimes policininkais, arba vėliau, bendraujant, kaip galimą variantą išnagrinėjo.
Kartą, kai V. A. buvo atostogose, R. B. jam pasiūlė pirkti automobilį. Jis sakė, kad yra po autoįvykio sudaužytas automobilis, jo kaina apie 10 000 Lt. Tuomet jie nuvažiavo į Italiją, bet to automobilio nepirko. Automobilis buvo turgelyje, tuo metu vietoje nebuvo pardavėjo. Vėliau R. B. pasiūlė atvežti jam tą automobilį. Sakė, kad jis pirktų tą automobilį kaip sau, atvarytų į Lietuvą, tuomet parduotų V. A.. Bet kalba tuo ir baigėsi, jokių veiksmų dėl to automobilio nebuvo.
Su D. jis susipažino dar Visagine. D. yra italas, pakankamai gerai kalba rusiškai, jo žmona yra lenkė iš Visagino. Kai D. buvo Visagine, jis su kažkuo susimušė, sudegino jo automobilį. R. B. kalba gerai rusiškai, lenkiškai, neblogai angliškai, laisvai ispaniškai. Su D. R. B. kalbasi italų ir rusų kalbų mišiniu.
Kaltinamasis V. A. paaiškino, kad b.l. 83-84 nuotraukose yra jis, jos darytos atsitiktinai R. B. su kompaniją susitikus viešoje vietoje – boulinge.
V. A. viršininku dirbo nuo 2008 m iki 2011 balandžio 4 d. Pagal pareigas buvo prilygintas valstybės tarnautojui. Po įvykio nušalintas nuo pareigų, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, nebuvo. Visą laiką dirbo. Po 3 mėnesių buvo atestacija, ją praėjo sėkmingai. Dėl darbo jokių pretenzijų nebuvo. Su įstatymais buvo supažindinamas: vykdavo mokymai, su kai kuriais buvo susipažindinami pasirašytinai. Su Policijos veiklos įstatymu, Valstybės tarnybos įstatymu, Veiklos vidaus statutu, Konstitucija, kaltinamasis V. A. yra susipažinęs. Be to žino, jog konfidencialaus pobūdžio informaciją reikia laikyti paslaptyje.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų V. A. parodymų matyti, kad jis 2010 09 28 d. apie 11 val. paskambino savo pažįstamam R. B. iš savo mobilaus telefono ir pasakė, kad R. B. gresia pavojus, kad jo pažįstami nori jį apgauti. Pasak V. A., jis šią informaciją buvo gavęs iš kriminalinės policijos tyrėjo V. Z., kuris išvakarėse, t. y. 2010 09 27 d. susitikęs sakė, kad girdėjo, jog R. B. kažkas nori apgauti („kinut“) didele pinigų suma. V. A. skambino R. B. 2010 09 28 d., nes paskambinęs 2010 09 27 d. išgirdo, kad telefonas yra ne ryšio zonoje. V. A. kalbėjo su R. B. užšifruotai todėl, kad suprato, jog R. B. važiuoja ne vienas, sakė, kad R. B. automobilį gali sustabdyti policininkais apsimetę nusikaltėliai. V. A. teigimu, jis nieko nežinojo apie pasieniečių rengtą sulaikymo operaciją (b.l. 163-165, 168-169, 173-175, 179-180 t. 5).
Nors kaltinamieji dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, tačiau, teismo nuomone, jų kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.
Iš R. B., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2010 m. rugsėjo mėn. viduryje automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su S. M., jo sūnumi A. K., O. L. ir vyriškiu, kurį visi vadino G., išvažiavo į Italiją pirkti automobilio. Pakeliui jie nuvažiavo į Vieną Austrijoje, kur liko A. K., O. L. ir G., o jis kartu su S. M. išvažiavo į R. M. miestą Italijoje pas savo pažįstamą D. tartis dėl automobilio pirkimo. Po susitikimo su D. jie S. M. prašymu nuvažiavo į Neapolį Italijoje, kur nežinomoje vietoje mieste sustojo, o S. M. nuėjo į kavinę ir susitiko su R. B. nepažįstamu žmogumi (R. B. liko laukti automobilyje). Susitikęs nurodytą asmenį S. M. kartu su juo grįžo į automobilį, nurodė važiuoti, o vėliau, nuvažiavus apie 500 metrų, nurodė sustoti. Vyriškis išlipo ir po valandos atnešė bei padavė S. M. nedidelį (knygos dydžio) juodą paketą. Po šio susitikimo jis su S. M. grįžo į Vieną, o iš jos kartu su A. K., O. L. ir G. nuvažiavo į Antverpeną Belgijoje ir apsistojo pas R. B. pažįstamą R.. Bebūnant Belgijoje R. B. pas S. M., A. K., G. ir O. L. matė daug eurų įvairiomis kupiūromis, o iš vėlesnių pokalbių suprato, kad matyti eurai yra netikri. Belgijoje jie išbuvo apie savaitę laiko, po ko keturiese, t. y. jis, S. M., A. K. ir O. L. tuo pačiu automobiliu išvažiavo į Lietuvą, o G. liko Belgijoje. 2010 09 28 d., važiuojant per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną, juos tikrino pasienio tarnybos pareigūnai, tačiau nieko nerado. Be to, prieš šį patikrinimą R. B. girdėjo, kad S. M. arba A. K. nurodė O. slėpti netikrus eurus savo kelnėse. Vėlesnio patikrinimo metu R. B. automobilyje „Mercedes Benz“ pasienio pareigūnai surado du paketus, kuriuose buvo supakuotas didelis kiekis 50 eurų nominalo kupiūrų. R. B. antrojo patikrinimo metu, kai buvo surastos netikros eurų kupiūros, buvo priėjęs prie O. L. ir jos prašė, kad ji prisiimtų kaltę; vėliau jau jos prašė, kad visą kaltę ji verstų S. M., nes, kaip suprato R. B., pagrindinis netikrų pinigų įgijimo organizatorius yra S. M.. R. B. teigimu, važiuojant po pirmojo patikrinimo prie Lenkijos – Lietuvos valstybių sienos, jam į mobilų telefoną paskambino pažįstamas policininkas V. A., kuris pasakė, kad jį nori apgauti E. didele pinigų suma ir šioje apgavystėje gali dalyvauti netikri policininkai. R. B. nelabai suprato, ką norėjo pasakyti V. A., pagalvojo, kad kažką negero rezga jo pažįstamas E. B. (b.l. 5-21, 23 5 t.).
Liudytojas V. Z. teismui parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta. Prieš 2 metus, kuomet jis dirbo kriminalinės policijos inspektoriumi, ilgą laiką buvo atostogose. 2010 09 26 d. vakare kažkas pasibeldė į duris ar paskambino ir pasakė, kad nori pasikalbėti dėl R. B.. Jo buto durys yra viengubos, viskas girdisi, durų jis neatidarė. Už durų buvęs asmuo pasakė, kad R. B. bus problemų dėl verslo, dar pasakė kažkokį vardą, neatsimena kokį. Po dviejų dienų ar kitą dieną V. Z. paskambino V. A. ir pasakė, kad nori su juo pasikalbėti. V. Z. privažiavo prie komisariato, V. A. išėjo, įsėdo į automobilį. V. Z. jam papasakojo tą istoriją. Vėliau, spalio pradžioje, tikslios datos neprisimena, po atostogų pirmą dieną atėjęs į darbą jis sužinojo, kad V. A. yra sulaikytas. V. Z. paklausė, kokiu pagrindu, bet niekas tiksliai nežinojo.
Gautą informaciją V. Z. turėjo perduoti tiesioginiam viršininkui, o V. A. jam toks nebuvo. Jis turėjo perduoti informaciją S. K., bet tuo metu V. Z. buvo atostogose. Informacijos gavimo aplinkybės V. Z. nebuvo labai keistos, nes jam ir dabar, vaikštant mieste, daug ką pasakoja, kas vyksta. Gautoje informacijoje apie jokį nusikaltimą kalbos nebuvo, todėl ir pasakė V. A., kuris aktyvesnis nei S. K.. Šios informacijos jis nespėjo perduoti savo tiesioginiam viršininkui, nes kai po atostogų atėjo į darbą, suplanavęs viską surašyti ir perduoti viršininkui, jau buvo per vėlu. V. Z. nežinojo, kad R. B. atžvilgiu buvo rengiama kažkokia operacija.
R. B. V. Z. pažįsta asmeniškai apie 20 metų. Jis yra aktyvus žmogus, turėjo verslą. Jis 2 kartus turėjo problemų su teisėsauga, vieną kartą jie jį sulaikė. V. Z. darbo sfera buvo vagystės ir pan., o R. B. užsiiminėjo sodybų statyba, pas jį dirbo darbininkai, pirkdavo kažkokius įrankius, elektrinius grąžtus ir pan. Vyko daug statybų, buvo ir vagysčių. Kad R. B. vežiotų iš Baltarusijos kažkokias cigaretes, alkoholį, V. Z. girdėjo, bet tikslios informacijos neturėjo.
Tas žmogus, kuris perdavė informaciją liudytojui už durų, pasakė, kad nori pasikalbėti su juo dėl R. B., kad jam bus problemų dėl verslo, pasakė „E.“ vardą. Apie kokį E. ėjo kalba, V. Z. gali tik numanyti. Pokalbis buvo trumpas. Vėliau liudytojas bandė surasti tą žmogų, atpažinti pagal balsą, tačiau nepavyko. Jis tiksliai nežino, kiek asmenų stovėjo už jo buto durų. Iš karto pažiūrėjęs pro langą jis nieko nematė, nes buvo tamsu, be to, jo buto langai yra kiemo pusėje, laiptinė yra iš kitos pusės.
V. Z. su V. A. yra seniai pažįstami, o dėl R. B. įspėjimo - tai normali profilaktika. Jie nebuvo kaip asmens sargybiniai, paprasčiausiai perspėjo žmogų, kad būtų atsargesnis.
Po sulaikymo su R. B., S. M. liudytojas pasisveikina, bet apie bylą jie nekalbėjo. Specialiai su S. M. jis nebuvo susitikęs. Prie jo namų jis yra privažiavęs, kiekvieną dieną pro ten pravažiuoja, kartais praeina. I. V. jis taip pat pažįsta, anksčiau jis dirbo pasienio policijoje, vėliau buvo nuteistas. Anksčiau jiems tekdavo pabendrauti, bet retai – apie 1 kartą į mėnesį. R. K. jis irgi pažįsta, jis taip pat anksčiau teistas, žvejoja. Kartais ir su juo pabendraudavo. V. Z. pripažįsta, kad jis važiavo pas S. M., nes I. V. norėjo pasikalbėti su S. M., tačiau kokiu klausimu - V. Z. nežino. Jo manymu, tai nebuvo susiję su šia byla. Jis nepamena, su kokiu automobiliu jie važiavo pas S. M., greičiausiai su I. V., kuris ir vairavo automobilį. Prie jo namų I. V. kalbėjosi su S. M., V. Z. – ne, laukė automobilyje. Pokalbis muštynėmis nesibaigė. Prie savęs V. Z. jokių ginklų neturėjo, beisbolo lazdos taip pat, su niekuo nesimušė. Tuo metu V. Z. jau buvo pensijoje, į kurią išėjo 2010 m. spalio mėn.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. Z. parodymų matyti, kad jis dirbo Visagino kriminalinės policijos tyrėju. 2010 09 26 d. apie 21 val. į jo buto duris kažkas paskambino. Priėjęs V. Z. paklausė: „kas ten?“. Vyriškas balsas už durų atsakė, kad: „pas B. bus problemų biznyje su K. ir E.“. Pro durų akutę V. Z. matė nueinančius keleto žmonių siluetus, durų atidaręs nebuvo. Rugsėjo 27 ar 28 dieną jis paskambino V. A. ir pasiūlė susitikti. Netrukus jie susitiko prie Visagino policijos komisariato, kur V. Z. V. A. pasakė šiuos žodžius: „pas B. bus problemos biznyje su K. ir E.“, daugiau nieko nepasakė. Anot V. Z., jis tokią informaciją perdavė V. A. todėl, kad R. B. anksčiau buvo nukentėjęs byloje dėl turto prievartavimo, o V. A. tą bylą tyrė. V. Z. informacijos apie pavojų R. B. neperdavė vadovybei todėl, kad atostogavo, be to, nemanė, kad informacija reikšminga. Apie tai, kad pasieniečiai atlieka ar ketina atlikti tyrimą R. B. atžvilgiu, jis nežinojo (b.l. 1-10 t. 4).
Liudytoja O. L. teismui parodė, jog ji buvo narkomanė, paprašė važiuoti kartu į užsienį, kad galėtų vogdama užsidirbti pinigų narkotikams. 2010 m. rugsėjo mėn. R. B. žmonos automobiliu ji, S. M., R. B., A. K. ir A. G. per Lenkiją, Čekiją nuvažiavo į Austriją, Vieną, kur pabuvo 3-4 dienas. Kokiu tikslu į Europą važiavo R. B., O. L. nežino, nes su juo susipažino įsėdus į mašiną, išvažiuojant iš Visagino. Kokiu tikslu į Austriją važiavo S. M., O. L. neklausė. A. K. važiavo kartu su tėvu. Jis ją lydėdavo, kai ji eidavo vogti. G. irgi narkomanas, taip pat važiavo vogti. Vienoje O. L. pabandė vogti, bet nepavyko, beveik iš karto pagavo. Tuo metu, maždaug parai, S. M. ir R. B. buvo kažkur išvykę. Iš Vienos jie nuvažiavo į Belgiją, apsistojo Antverpene pas R. B. pažįstamą R.. Ten buvo savaitę -pusantros. Būnant Antverpene niekas nebuvo išvykęs. Tik kartą R. B. jai pasiūlė su juo išvažiuoti. Jie nuvažiavo į aikštelę, kur stovi automobiliai. Ten R. B. atsuko priekinį ratą ir išėmė apie 10 briketų (sprindžio ilgio ir pusę sprindžio pločio, 2-3 pirštų storio), sudėjo į rankinę ir jie grįžo atgal į namus. Tie paketai nebuvo panašūs į paketus, kuriuose pareigūnai aptiko pinigus. Kur vėliau R. B. padėjo iš rato išimtus paketus – O. L. nežino. Po kelių dienų keturiese grįžo į Lietuvą, o A. G. liko Antverpene.
Kelionės metu R. B. visą laiką rodė, kad turi daug pinigų. Jo pinigus matė piniginėje, nes ji nuo pinigų net neužsidarydavo. Jis taip pat davė pinigų A. G., kai jis liko Belgijoje. Vieną kartą užėjus į kambarį, matė pinigų - vidurinio (20 ar 50) nominalo 5-10 kupiūrų, taip pat buvo ir monetų. O. L. pinigų nečiupinėjo, tik paketus, kuriuos R. B. jai padavė automobilyje. Kad tai pinigai, ji pamatė, kai juos patikrino ir atidarė paketus.
Lenkijos ir Lietuvos pasienyje visus asmenis ir daiktus patikrino su šunimis, nieko neradę - paleido. Tada ji užmigo, nes buvo pavargusi. Pabudo prie Nemenčinės Statoil degalinės, kur buvo atvažiavusi kažkokia moteris, su kuria pakalbėjo R. B.. Kai privažiavo prie Švenčionių, juos sustabdė pasieniečiai. Tuo metu, kai buvo duotas signalas sustoti, jai R. B. metė rudos spalvos paketus ir pasakė „Padėk“. Ji pakėlusi porankį ten įmetė paketus. Tikrino ir asmenis, ir mašiną. R. B. jai pasakė: „Prisiimk visą kaltę, aš viską padarysiu, pasirūpinsiu geru advokatu.“ Pasienietis pasakė: „Ką jūs darot? Kodėl šnekat?“, ir juos visus nuvežė į skirtingas areštines.
Užsienyje R. B. skambino daugiau kartų, bet jis kalbėdamas visada išeidavo. Jei jam paskambindavo važiuojant, jis sakydavo: „Perskambinsiu“ arba „Paskambink biškį vėliau.“ Beveik iš karto kirtus Lenkijos-Lietuvos sieną paskambino R. B.. Jis kalbėjo mašinoje. Sakė: „Ko anksčiau man nepasakei.“ Jam taip pat skambino žmona, su kuria jis kalbėjo apie sienos kirtimą. Jis sakė, kad patikrino ir kad viskas gerai. Buvo 2 skambučiai ir jis 2 kartus pasakė, kad viskas gerai. Jis tai sakė ir žmonai, ir tam vyriškiui.
Po skambučio, kai kirto sieną, R. B. buvo labai patenkintas, kad viskas gerai, galima važiuoti toliau.
Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pilnai patvirtina. Dėl bylos jai Visagine grasino R. B. pažįstamas ar draugas. Grasino, kad jei ji pasakys kažką prieš R. B., o ne taip, kaip jie sako, tai „net jeigu mes visi sėsim už tai, tu išeisi, tai tau Lietuvoje, Visagine nebus vietos, iš karto užsikask į bunkerį“. Taip sakyta buvo ne kartą. Dėl parodymų jos prašė R. B. ir P., su kuriuo anksčiau ji buvo turėjusi konfliktą, be to, buvo gavusi laišką nuo A. A., kuris rašė, kad sėdi kartu su S. M., kuris jai perduoda linkėjimus. Šį laišką O. L. priėmė kaip grasinimą, nes jai iki to jau buvo grasinta. Todėl ji tą laišką atidavė tyrėjui.
Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 125 5 t.) O. L. patvirtino, kad ji matė pinigus, kuriuos sudėjus į vieną krūvą būtų 1,5 - 2 cm. Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 143-144 5 t.), O. L. parodė, jog šiuo metu tiksliai nebeatsimena, ar pinigus skaičiavo ir R. B., ir S. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nemelavo.
Ikiteisminio tyrimo metu O. L. parodė, kad 2010 m. kartu su S. M., A. K., A. G. ir R. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ išvažiavo į užsienį. Ji važiavo vogti parduotuvėse. Atvažiavę į Austriją, jie apsistojo pas S. M. draugą I.. Kitą dieną R. B. su S. M. dviese kažkur išvažiavo, o grįžo po poros dienų, sakė, kad buvo Neapolyje. Pastariesiems grįžus, jie visi nuvažiavo į Antverpeno miestą Belgijoje ir apsistojo pas R. B. draugą R.. O. L. kartu su A. K. ir S. G. vogė parduotuvėse. Jiems būnant Antverpene, R. B. savo automobiliu ją buvo nusivežęs į kažkokią vilkikų stovėjimo aikštelę, kur R. B. atsuko priekinį vairuotojo pusės ratą, nuėmė posparnį ir ištraukė apie 10 paketų, kurie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos vėliau patikrinimo metu rado pasieniečiai. Būnant R. bute, O. L. buvo užėjusi į vieną kambarį, kur pamatė prie stalo sėdinčius R. B., S. M. ir A. G., o ant stalo buvo sudėta daug 50 eurų banknotų, taip pat 20 ir 10 eurų nominalo banknotų. O. L. matė, kad R. B. su S. M. skaičiavo ar dėliojo tuos banknotus. Po savaitės jie išvažiavo namo, tik A. G. liko Belgijoje, važiavo per Olandiją ir Vokietiją. Prieš išvažiuojant R. B. jai padavė du paketus ir liepė paslėpti prie savęs ir nuvežti į Lietuvą. O. L. nežinojo, kad ten suklastoti eurai, manė, kad tai daiktai, kurie slepiami nuo deklaravimo. Šiuos paketus O. L. užsikišo už kelnių ties priekine pilvo dalimi. Kaip nurodė O. L., 2010-09-28 bevažiuojant namo, prie Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos juos patikrino pasieniečiai, tačiau nieko nesurado, nes patikrinimo metu ji spėjo paketus numesti į jau patikrintą jos rankinę. Bevažiuojant toliau R. B. kažkas paskambino ir perspėjo, nes pastarasis pasakė, kad jam kažkoks draugas pranešė, jog juos kažkas įskundė. Taip pat R. B. pasakė, kad pravažiavo patikrinimą, todėl nieko baisaus. O. L. teigimu, neprivažiavus Švenčionių R. B. susijaudino, ji pamatė, jog juos vėl stabdo pasieniečiai. Tuo pat metu R. B. jai atgal numetė du paketus ir liepė paslėpti. O. L. įtarė, kad čia yra tie patys pinigai, S. M. sušuko: „mūsų laukia“. Anot O. L., R. B. nurodymu ji jau buvo sudėjusi paketus po atsilenkiančia atrama tarp galinių sėdynių, todėl patikrinimo metu jie būtent toje vietoje ir buvo surasti. Kaip suprato O. L., R. B. ir S. M. šiuos paketus buvo atsivežę iš Italijos. 2010 m. spalio 17 ar 18 d. Visagine prie jos buvo priėjęs A. A. ir užuominomis liepė neduoti parodymų prieš S. M., be to, ji 2010-10-14 gavo laišką nuo S. M., kurį rašė A. A.. Jos prašoma neduoti parodymų prieš S. M. ir A. K.. Be to, Visagine jai grasino R. B. su savo pažįstamais ir liepė prisiimti kaltę, taip pat nurodė visą kaltę versti S. M. (t. 5, b.l. 143-147, 149-156).
Liudytojas A. K. teismui parodė, jog 2010 metų rudenį automobiliu Mercedes jis, jo tėvas S. M., O. L., R. B. ir A. G. važiavo į Belgiją. Tėvas A. K. pasiėmė, kad galėtų prižiūrėti, nes pastarasis vartojo narkotikus. Jie buvo Austrijoje, Vienoje. Ką jis su O. veikė, kiek ten laiko pabuvo - nepamena. Vėliau nuvyko į Belgiją, asmens, pas kurį apsistojo, vardo nepamena, tik pamena, jog jis buvo aukštas. Pas jį pabuvo apie savaitę. Ar būnant Austrijoje ar Belgijoje tėvas buvo kur nors išvažiavęs su R. B., A. K. nepamena. A. K. girdėjo, kad Austrijoje O. turėjo problemų, nes parduotuvėje vogė, ją sulaikė, bet tiksliai nežino. Ar buvo Paryžiuje – nepamena.
Belgijoje ant stalo matė 2 pirštų storio banknotų krūvelę, kas tuo metu buvo kambaryje ir ką veikė – nepamena. Grįžtant automobilis buvo patikrintas 2 kartus. Pirmą kartą - ant sienos, antrą kartą prie Švenčionių. Lietuvoje po pirmo patikrinimo skambino R., kiek girdėjo, kažkoks policininkas. Skambino tam, kad perspėtų, tačiau dėl ko - A. K. nežino. Kai pastebėjo, kad dar kartą tikrins - S. M. buvo ramus, o R. B. susijaudino, kažkaip pasimetė. Automobilyje rastų pinigų A. K. kelionės metu nematė.
A. K. V. A. pažįsta tik iš matymo. R. B. yra A. K. sakęs, kad V. A. jį konsultuoja įvairiais klausimais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio viduryje kartu su tėvu S. M., O. L., A. G. ir R. B., pastarojo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ išvažiavo į Europos valstybes. Jo tikslas buvo rasti darbą. Atvažiavę į Austriją, jie keletą dienų pagyveno pas tėvo pažįstamą I.. S. M. su R. B. buvo kažkur išvažiavę, lyg norėjo pirkti kažkokį automobilį. Kai jie grįžo, visi nuvažiavo į Belgiją pas R. B. draugą R.. Pasak A. K., būnant pas R., jis kambaryje ant stalo matė keletą krūvelių eurų banknotų, tačiau nežino, iš kur tie pinigai ir ar jie buvo suklastoti. Kambaryje tuo metu buvo R. B. ir O. L.. Grįžtant į Lietuvą 2010-09-28 prie Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos juos patikrino pasieniečiai, tačiau nieko draudžiamo nerado. A. K. teigimu, bevažiuojant R. B. kažkas paskambino. Baigęs kalbėti R. B. pasakė, kad jam skambino pažįstamas policininkas A. ir perspėjo, kad bus patikrinimas, sakė, kad buvo paminėtas E. vardas, be to, R. B. pasakė, kad vienas patikrinimas jau buvo. A. K. įtarė, kad R. B. veža kažką nelegalaus, nes dar prieš pirmą patikrinimą jaudinosi. Anot A. K., po perspėjamojo skambučio R. B. kažkodėl nuvažiavo Vilniaus kryptimi, nors arčiau važiuoti buvo per Ukmergę ir Uteną. Prieš Švenčionis juos vėl sustabdė pasieniečiai, automobilį ir juos pačius nuvežė į užkardą, patikrinimo metu rado netikrus eurus. Po visų šių įvykių A. K. buvo susitikęs E. B., kuriam pasakė, kad V. A., perspėdamas R. B., minėjo E. vardą, neva, šis ruošia kažkokį užpuolimą. A. K. teigimu, jie tuo metu pasijuokė iš tokių minčių, nes buvo aišku, kad E. vardas buvo paminėtas tikslu užšifruoti perspėjimą. A. K. žinojo, kad R. B. bendraudavo su policininku A., pastarasis R. B. konsultuoja įvairiais klausimais dėl neteisėtos jo veiklos (t. 5, b.l. 110-112).
Liudytojas A. G. (A. G.) teismui parodė, kad kaltinamuosius S. M. ir V. A. pažįsta, su S. kartu važiavo į Belgiją, o V. A. liudytojui žinomas kaip buvęs Visagino policininkas. Su S. K. (M.) A. G. į Belgiją važiavo du kartus per vienerius metus, tačiau tiksliai neatsimena, kada. Pirmą kartą kelionė truko pusantros savaitės, antrą – gal 3 savaites. Kai važiavo pirmą kartą, jie važiavo trise su vairuotoju. Grįžo kartu. Antrą kartą važiavo liudytojas A. G., R. B., A. K., S. K. ir O., kurios pavardės neprisimena. Važiavo susirasti darbą, tačiau darbo rasti visgi nepavyko. Jie buvo ne tik Belgijoje, važiavo ir į Vokietiją, ir į Prancūziją. Kiek liudytojas A. G. pamena, pirmiausia jie nuvažiavo į Austriją, po to į Vokietiją ar į Prancūziją, ir galiausiai į Belgiją. Tuo pačiu jis norėjo pasaulio pamatyti. Kelionei jis turėjo 500 Lt. Austrijoje jie praleido gal savaitę, kur ieškojo darbo, taip pat padarė keletą vagysčių iš parduotuvių kartu su O.. Ką tuo metu veikė R. B. su S. K., A. G. tiksliai nežino. Jie buvo išvažiavę 2-3 dienas ieškoti automobilio. Jiems grįžus visi išvažiavo į Belgiją, kur apsistojo pas R. B. pažįstamą. Ten jie taip pat ieškojo darbo. Pasitaikė ir vagiliavimų iš parduotuvių. Liudytojas A. G. matė, kad tiek R. B., tiek K. turėjo pinigų atskirom kupiūrom, bet tiksliai nežino, kiek. Liudytojo A. G. manymu, pinigai buvo R. B., nes jis planavo pirkti automobilį. Apie eurų kiekį, kokybę ar kitas aplinkybes liudytojas A. G. nieko negirdėjo. Liudytojas A. G. buvo paliktas Belgijoje, nes jam buvo pasakyta, kad jam bus ieškomas darbas. Namo jis grįžo 2010 m. prieš Naujuosius metus.
Pagarsinus A. G. 2010 12 10 d. apklausos protokolą (b.l. 11-13 4 t.), jis parodė, kad jis, duodamas tokius parodymus, melavo, nes buvo narkomanas, norėjo kokios nors naudos, kadangi prieš parvežant jį iš Belgijos į Lietuvą R. B. jam žadėjo tam tikrą sumą už parodymus. Duodamas parodymus prieš R. B. liudytojas A. G. jį (R. B.) apgavo. Iš tiesų jis matė pinigus Belgijoje, bute, prieš išvažiuojant, jie gulėjo ant stalo, bet jie buvo skirti automobilio pirkimui ir nebuvo tokio didelio kiekio, daug pakuočių. R. B. prašė pasakyti, kad tie pinigai priklauso S. K., ir liepė visą kaltę versti S. K., tačiau liudytojas A. G. tokių parodymų nedavė.
Pagarsinus liudytojo A. G. 2010 12 16 d. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolą, esantį t. 4 b. l. 15-17, jis juos patvirtino.
Iš liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį kartu su S. M., A. K., O. L. ir R. B. automobiliu „Mercedes Benz“ išvyko į Vakarų Europą; jo tikslas buvo ten vogti iš parduotuvių. Atvykę į Austriją jie apsigyveno pas S. M. pažįstamą I., ten buvo 4-5 dienas. Tuo metu jis su O. L. vogdavo iš parduotuvių. R. B. su S. M. buvo kelioms dienoms kažkur išvažiavę dėl kažkokio automobilio, kurį ruošėsi pirkti. Pabuvę Austrijoje, jie važiavo į Belgiją pas R. B. draugą R., gyvenantį Antverpeno mieste, kur taip pat užsiiminėjo vagystėmis. Būnant R. bute, A. G. kambaryje ant stalo matė paskleistus 50 eurų nominalo banknotus, o du eurų banknotų paketai buvo sudėti į polietileninius paketus. Kambaryje buvo R. B. ir S. M.. A. G. negalvojo, kad pinigai suklastoti, jis taip pat nematė, kas tuos pinigus vėliau pasiėmė. Vėliau visi minėti asmenys išvyko į Lietuvą, o jis liko Belgijoje. A. G. po kurio laiko iš Belgijos atvežė R. B., pastarasis prašė duoti parodymus prieš S. M., žadėjo atsilyginti (t. 4, b.l. 11-13, 15-17).
Iš liudytojo E. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintų teisme BPK 276 str. tvarka, matyti, jog R. B., pastarojo žmoną L. S. ir S. M. pažįsta, santykiai su jais normalūs, draugiški. 2010-09-30 jam paskambino L. S. ir pakvietė atvažiuoti pokalbiui. Jis nuvažiavo. L. S. pasakė, kad jos vyras sulaikytas, jo mašinoje buvo rasti padirbti eurai, minėjo, kad vyras liepė jai nieko neįleisti, net jo, t.y. E. B., nes jis gali su savimi atsivesti policiją ar panašiai. Dar prieš apsilankymą pas L. S. E. B. buvo susitikęs A. K., kuris pasakė, kad R. B. skambino policininkas V. A. ir įspėjo, kad E. B. gali su kažkokia policija R. B. apgauti ar pakišti didelei pinigų sumai. Anot E. B., kalbėdamiesi su L. S. jie nusprendė, kad jo vardas perspėjime buvo paminėtas tikslu pridengti kitą perspėjimą, kuris galėjo būti susijęs su mašinoje vežamais netikrais pinigais. Jokio pavojaus R. B. E. B. nesiruošė sukelti (t. 4, b.l. 44-45).
Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad kaltinamas R. B. - jos buvęs sugyventinis. Kartu jie gyveno 10 metų. Išsiskyrė prieš pusantrų metų. Jie turi bendrą vaiką. Su vaiku R. B. ryšį palaiko, susiskambina, kai jis būna pas senelę, jo motiną. Jie turėjo automobilius „Audi“, „Mercedes – Benz“, dabar liudytoja L. S. važinėja su „Audi 80“. Automobilis „Mercedes – Benz“ buvo parduotas dar tuo metu, kai jie gyveno kartu. Niekas nesakė, kad negalima jo parduoti. Pagarsinus pakvitavimą – pasižadėjimą, esantį t. 6 b. l. 15, liudytoja L. S. parodė, kad 2010 m., kai liudytoja gyveno su R. B., tuo automobiliu naudodavosi tiek jis, tiek liudytoja L. S.. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Apie tame automobilyje įrengtas slėptuves liudytoja L. S. nieko nežino. Taip pat liudytoja nieko nežino apie 2010 m. antroje pusėje buvusius grasinimus R. B., apie jam gresiančius nemalonumus.
Liudytoja L. S. pažįsta E. B., su juo ji kartu mokėsi vakarinėje mokykloje. R. B. taip pat jį pažinojo. Po R. B. sulaikymo liudytoja L. S. bendravo su E. B.. Kad R. B. sulaikytas, ji sužinojo iš karto po jo sulaikymo. R. B. jai skambino ir sakė, kad ji neitų namo, arba jei ji bus namuose, kad neatidarytų durų E. B.. Jai nebuvo paaiškinta, kodėl taip elgtis. Po tokio R. B. skambučio ji bendravo su E. B., tačiau neišsiaiškino priežasčių. Liudytoja L. S. nebandė aiškintis, kodėl R. B. buvo sulaikytas, kadangi jie tuo metu blogai sutarė, mažai bendravo, jau buvo bandę išsiskirti.
L. S. pažįsta V. A., jis anksčiau dirbo policijoje. Yra mačiusi jį per televizorių, realybėje – tik pora kartų. Liudytoja L. S. nėra mačiusi, kad R. B. būtų bendravęs su juo. Kai liudytoja L. S. gimdė vaiką, į gimdymo namus ją vežė vienas Romanas. Kai V. A. vežė liudytoją L. S., jie važiavo ne į gimdymo namus, o į ligoninę. Ji su V. A. draugiškų santykių nepalaikė. Ar R. B. tokius santykius palaikė su V. A., ji nežino.
L. S. patvirtino, kad į Visaginą gal 2009 m. buvo atvažiavęs italas, vardu D., pavardės neatsimena. Jį ir R. B. siejo automobilių prekyba.
Pagarsinus liudytojos L. S. 2010 10 11 d. apklausos protokolą, esantį t. 4 b. l. 49-50, ji patvirtino šiuos savo parodymus kaip teisingus. Šios apklausos metu liudytoja apklausta L. S. buvo paaiškinusi, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį jos sugyventinis R. B. išvažiavo į Italiją pirkti automobilio. Sakė, kad su juo dar kažkas važiuos, nors tų asmenų neįvardijo. 2010-09-28 apie pietus jai paskambino R. B. ir liepė neatidaryti durų, net jei ateitų policija ar bendras pažįstamas E. B., daugiau nieko neaiškino. Ji nesuprato, kokia gali būti grėsmė. Vėliau buvo daroma krata, pranešė, kad R. B. sulaikytas. L. S. bandė išsiaiškinti situaciją, todėl buvo susitikusi su E. B.. Pastarasis buvo nustebęs, kodėl šioje situacijoje buvo paminėtas jo vardas. L. S. niekada nepagalvotų, kad E. B. galėtų sukelti kokį nors pavojų (t. 4, b.l. 49-50).
Liudytojas V. S. teismui parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius. S. M. buvo sulaikytas 2010 09 28 d., o V. A. dirbo policijoje - teko bendrauti. V. S. yra kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrėjas. Iki naujų metų buvo Operatyvinės veiklos skyriaus Ignalinos rinktinės specialistas. Šiame skyriuje dirbo nuo 2008 m. kovo 17 d.
V. S. asmeniškai sulaikyme nedalyvavo, jis dalyvavo sulaikymo organizavimo operacijoje. Sulaikinėjo specialios paskirties būrio pareigūnai Švenčionių rajone ties Vidutinės kaimu.
Operacija buvo organizuojama tą pačią dieną – 2010 rugsėjo 28 d. nuo 8 val. ryto, gal net anksčiau. Sulaikymo operacija buvo organizuojama, todėl, kad buvo turima operatyvinė informacija, kad iš užsienio automobiliu Mersedes Benz grįš keturi asmenys, kurie gali gabenti narkotines medžiagas ir suklastotus pinigus. Tą informaciją turėjo kurį laiką, nes sulaikytini asmenys į užsienį išvyko rugsėjo 16 d., jau nuo tada buvo įtariama, kad kai jie grįš – vešis minėtus daiktus. Apie planuojamą operaciją žinojo jis (V. S.), jo porininkas R. N., tiesioginis skyriaus viršininkas ir pareigūnas V. B.. Tai buvo konfidenciali informacija. Skyriuje ji aptarinėjama nebuvo. Skyriuje tarnybinis patikrinimas dėl informacijos nutekinimo nebuvo atliekamas. Nė vienas iš apie rengiamą operaciją žinojusių pareigūnų jos nutekinti negalėjo.
Skyriuje turima informacija ir patikrinimas kertant sieną yra susiję, nes buvo paprašyta Lazdijų rinktinės kolegų, kad jie ar Kalvarijų, ar Lazdijų poste, per kur automobilis važiuos, susistabdytų ir patikrintų. Buvo pranešta, kas gali būti gabenama, ir jie tikrino, bet nerado. Automobilį buvo nuspręsta dar kartą tikrinti, nes susidarė vaizdas, kad patikrinimas buvo aplaidus, nes patikrinimas truko tik 1,5 val., o iš praktikos tai yra mažai, nes automobilyje narkotines medžiagas paslėpti galima tikrai įmantriai ir 1.5 val. surasti – maža.
Operatyvinį darbą vykdė jis (V. S.), buvo užvesta byla. Rugsėjo 16 d., prieš išvykstant minėtiems asmenims į Europą, R. B. ir S. M. susitikdavo ir derindavo kelionės detales, jie tai darė ir užsienyje. S. M. praeityje buvo teistas už netikrų pinigų laikymą ir gabenimą. Be to, buvo iššifruoti keli pokalbiai, kuriuose buvo kalbama apie spalvas: mėlyna, raudona - ir buvo įtarta, kad tai yra kupiūrų spalvos (50 eurų yra mėlynos spalvos). Pokalbiai buvo tarp R. B. ir kieno tiksliai – nepamena – asmens, esančio užsienyje.
Liudytojui V. S. yra žinoma, kodėl V. A. yra kaltinamasis, V. S. yra išklausęs tą skambutį, jo nuomone, šio skambučio tikslas buvo aiškus - įspėti dėl kažkokio patikrinimo. Ten buvo paminėti žodžiai pastavnaja policija – taip jų kraštuose vadinami pasieniečiai – netikri policininkai, bet V. S. negali teigti, kad taip yra iš tikro, nes galima galvoti, kad kokie nors nusikaltėliai, apsirengę policininkų uniforma, stabdo keliuose.
V. Z. liudytojas V. S. pažįsta kaip buvusį kriminalinės policijos operatyvininką. 2010 m pavasarį – vasario ar kovo mėnesį V. S. buvo su juo susitikęs ir kalbėjosi apie R. B.. V. S. tikslinosi, kokia nusikalstama veika jis gali užsiiminėti. V. Z. atsakė: “Nėra žinoma, kad užsiimtų nusikalstama veika, užsiima automobilių perpardavimu.” Vėliau jie susitikę nebuvo. Iš kur V. Z. gavo informaciją, kurią perdavė V. A. apie R. B. gręsiantį pavojų – nežino. V. A. vardo ar kažkokių užuominų operatyvinio sekimo byloje niekada nebuvo.
Per visą sekimą V. A. telefono numerio niekur fiksuota nebuvo.
2010 09 28 d. tarnybinis pranešimas apie rengiamą daryti arba daromą nusikaltimą (b.l.1 1 t.) buvo surašytas po to, kai Lazdijų rinktinės pareigūnai patikrinę paleido automobilį. Jis buvo surašytas turint informaciją ir žinant, kad jeigu Lazdijų rinktinė taip greitai nerado draudžiamų daiktų, patikrinimui reikės daugiau laiko. Kadangi galima sulaikyti automobilį 3 valandoms –būtų nespėję.
Savo parodymus b.l. 29 4 t., kuriuose nurodyta, kad “R. B., būdamas kelionėje, kalbėjosi su nepažįstamais asmenimis, pokalbių turinys buvo šifruojamas. Buvo aišku, kad kalbama apie kažkokią nelegalią prekę, buvo vardijamos sumos: 30, 35, 38, naudojami įvairūs žargonai. Buvo pavartoti skaičiai: 20, 50. Kalbėjo ir apie spalvas. Tai leido manyti, kad kalbama apie netikrus pinigus, nes eurų banknotai yra po 20, 50, spalvoti – mėlyni ir raudoni. Be to, yra žinoma, kad už netikrus eurus yra mokama 30-40% tikrųjų pinigų, tačiau išliko pagrindinė versija, kad gabens narkotikus. R. B. pokalbiai tikrai nebuvo apie automobilius, nors žodis automobilis buvo naudojamas. Kalbant apie automobilius nebūtų reikalo šifruoti pokalbį. Būtų kalbamasi konkrečiai apie markes, modelius, metus, trūkumus, kainą“, liudytojas V. S. patvirtino.
Liudytojas V. B. teismui parodė, jog jis yra specialios paskirties užkardos vyresnysis pasienietis. Juo dirbo ir 2010 m. Iš kaltinamųjų matytas S. M. – kartą jį teko konvojuoti ir teko sutikti transporto priemonės patikrinime. Jis dalyvavo automobilio, kuris buvo sulaikytas apžiūroje, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko tarpo smulkiai to, kaip procedūra buvo atlikta nepamena. Jis buvo pakviestas papildomai, užtikrinti asmenų apsaugai, nors jie dar nebuvo sulaikyti. Patvirtina, jog šiuo konkrečiu atveju jis (V. B.) saugojo ten buvusią moterį, kai kitas kaltinamasis, kurio šiandien nėra posėdžio salėje, išėjęs parūkyti į lauką, priėjo ir rusiškai pasakė: “Apsiimk tuos pinigėlius ant savęs, o mes tave ištrauksime.” Tai buvo pasakyta garsiai, sakantysis galėjo suprasti, kad V. B. tai išgirs, nes moteris stovėjo šalia jo (V. B.) metro atstumu, o tokius žodžius sakantysis – 1,5 m. atstumu. Tai buvo ne prašymas, bet liepimas.
Liudytojas A. Š. teismui parodė, jog jis dirba Ignalinos rinktinės specialiosios paskirties užkardoje - vyresnysis specialistas kapitonas. Kaltinamųjų nepažįsta. Žino, kad byla nagrinėjama dėl 2010 m. disponavimo netikrais pinigais, tačiau dėl praėjusio laiko tarpo ir nuolat vykstančių patikrinimų detaliai šioje byloje tiriamo įvykio nepamena. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30-31 4 t.), kur nurodyta, jog buvo gautas nurodymas vykti į Švenčionių rajoną ir ties posūkiu į Vidutinės kaimą, kelyje Vilnius - Zarasai pasienio ruože sustabdyti nuo Vilniaus pusės važiuojantį automobilį „Mercedes Benz 270“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gali būti gabenami narkotikai ar padirbti pinigai. Jis buvo viename tarnybiniame automobilyje su jų būrio pareigūnu G. K.. Kiti du kolegos V. S. ir O. F. buvo prie minėto kelio, kad stebėtų ir praneštų apie atvykstantį minėtą automobilį. Apie 13.45 val. automobilis buvo pastebėtas atvažiuojantis dideliu greičiu nuo Vilniaus. Jie jį sustabdė prie posūkio į Vidutinės kaimą. Automobilis sustojo. Jame važiavo keturi asmenys: vairuotojas R. B., priekyje dešinėje keleivio sėdynėje sėdėjo S. M., už vairuotojo galinėje sėdynėje sėdėjo mergina O. L., o už priekinio keleivio sėdėjo A. K.. Pareigūnai prisistatė, patikrino jų dokumentus ir automobilį, keleivius pristatė į Švenčionių užkardą apžiūrai. Jis dalyvavo apžiūroje ir padėjo ardyti automobilio detales ieškant slėptuvės. Galinėje automobilio dalyje, tiksliau galinės sėdynės atramoje, esančioje viduryje, kuri užsilenkia, buvo rastos dvi pakuotės, kuriose buvo daug 50 eurų banknotų. Iškart kilo įtarimas, kad jie suklastoti, nes buvo visi tais pačiais numeriais.
Iš 2010 09 28 tarnybinio pranešimo (b.l. 1 1 t.) matyti, jog yra disponuojama operatyvine informacija, kad R. B. vykdo narkotinių medžiagų ir suklastotų pinigų kontrabandą. Narkotines medžiagas laiko savo bute Draugystės 20-1 Visagine ir jas platina mieste, taip pat gabena jas į Latvijos Respubliką. Š.m. rugsėjo 28 d. jis turi grįžti iš Belgijos Respublikos per Lenkijos-Lietuvos valstybės sieną transporto priemone „Mersedes Benz 270“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), joje narkotikų ir suklastotų pinigų gabenimui yra įrengta slėptuvė.
2010-09-28 automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu po abiejų priekinių ratų posparniais buvo aptiktos keturios ne gamykliniu būdu įrengtos tuščios ertmės. Apžiūros metu automobilio galinėje sėdynėje porankio ertmėje rasti ir paimti 2 paketai, kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (t. 1, b.l. 27-34).
Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę matyti, jog automobilio Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas L. S..
2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra netikri (t. 2, b.l. 164-165).
2010 11 11 Specialisto išvadoje Nr. S 425/10(01) konstatuota, kad ant dviejų polietileninių maišelių, kurie buvo rasti ir paimti automobilio Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir kuriuose buvo įpakuoti netikri 50 eurų banknotai, rasta R. B. ir O. L. DNR profilių (t. 2, b.l. 158-160).
Automobilis „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas saugojimui savininkei L. S. (b..l 10-11, 14-15 6 t.).
Apžiūros metu R. B. nešiojamame kompiuteryje rasta bendrų R. B. ir V. A. nuotraukų (b.l. 77-84 2 t.), kurių padarymo aplinkybes baulinge ikiteisminio tyrimo metu R. B. įvardijo kaip atsitiktinumą (b.l.19-21 5 t.)
Iš 2010 09 30 tarnybinio pranešimo (b.l. 11 1 t.) matyti, jog baudžiamojoje byloje įtariama, kad bendrininkų grupėje 2010 09 28 apie 13 val. 45 min. automobilyje Mercedes Benz 270 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. B. laikė ir gabeno keliu Vilnius-Zarasai 17 300 netikrų eurų, iki kol buvo sulaikyti Švenčionių rajone , ties posūkiu į Vidutinės kaimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo nustatyta, kad 2011 09 28 11 val. 8 min. Utenos apskrities VPK Visagino m. PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas V. A. telefonu paskambino R. B., kartu su bendrininkais gabenančiam netikrus eurus, ir užšifruotu tekstu pranešė apie galimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patikrinimą.
2010-09-28 R. B. asmens kratos metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“ (b.l. 43-44 1 t.), kurio adresų knygelėje yra išsaugoti V. A., V. Z., E. B. telefonų numeriai, taip pat išsaugotas telefono numeris, kurio vardas nurodytas „Ruben“ (b.l. 45-58 1 t.).
Taip pat apžiūros metu (b.l. 59-61 1 t.) buvo apžiūrėti R. B. asmens kratos metu rasti pinigai – dešimt banknotų po 500 eurų, penki po 6 eurus, vienas 20 eurų banknotas, dvidešimt vienas 10 eurų banknotas; 50 litų kupiūra, penkios 20 litų kupiūros, trys 10 litų kupiūros, taip pat Rusijos federacijos rubliai, metalinės monetos. Šių pinigų klastojimo požymių nėra, jie atitinka jiems keliamus gamybos reikalavimus. Šie pinigai perduoti saugojimui Ignalinos rinktinės Finansų skyriui pagal Kasos pajamų orderio kvitą AAANr. 000004 – 5690 eurų ir 31 euro centas, pagal Kasos pajamų orderio kvitą CBD Nr. 000101 – 181 litas 84 centai, pagal Kasos pajamų orderio kvitą EEENr. 000001 – 1010 Rusijos rublių (b.l. 62-70 1 t.).
V. A. asmens kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Nokia 1800“, baterija Nokia BL-5CB“, Tele 2 SIM kortelė ir kortelės rėmelis (t. 1, b.l. 123), šie daiktai buvo apžiūrėti (b.l. 130-132 1 t.) apžiūros protokolu.
2010-11-15 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. pokalbiai telefonu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-26 (t.3, b.l. 14-27), iš kurių matyti, jog koduotai yra deramasi, aptariamos kainos, įpakavimai („...jie jau padaryti juodame pakete...ten visur po šimtinę ...“) ir t.t.
2011-01-07 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. pokalbiai telefonu nuo 2010-09-21 iki 2010-09-26 (t. 3, b.l.14-27, 29-40) iš kurių matyti, jog tiek tarp R. B. ir kitų asmenų, tiek tarp S. M. ir R. B. ir kitų asmenų vyksta užšifruoti pokalbiai:
Iš R. B. kalbos „... ten ar variantai yra, kuriuos, atsimeni, tu man sakei, ten pas tave kažkokie italai ten blogai padarė...“
S. M.: „...Šitie ten man įdomūs, kaip sakiau, na tu tik ten mažiau plepėk. Šitą, gerai. Aš viską suprantu, tu pasakyk, aš ten kainą įvardijau aiškiai. ... na šituos, kur sakiau, kad dvi pozicijos ten įdomios.“ Tarp S. M. ir R. B. (b.l. 22 3 t.) kalba eina apie pozicijas, kad bus 30, kiekviena pozicija po 30, kad per brangu ir t.t.“ „ ten šimtinės reikia jam, atiduosi ir viskas... ten jie jau padaryti juodame pakete, tą patį, kurie ten buvo, šitą su celofanu, o ten kiti šitie paketai, jie padaryt ten visur po šimtinę...“) ar „pabandyk ten yra 20, 50, ... tu man 50 įkišai pirmuosius... „ ir kt.)
2010-11-11 slapto sekimo protokole užfiksuotas R. B. pokalbis su neįvardintais asmenimis, kuriems jis pasakojo apie pokalbio telefonu su V. A. aplinkybes (t. 3, b.l. 44-46), iš kurių matyti, jog jis aiškina, kad „ aš sieną kirtau, mus apieškojo ant Lenkijos-Lietuvos sienos. Nieko nerado, viskas normaliai, ir šuo ir ..., ir iš Vilniaus šeštojo narkotikų skyriaus nieko nerado, nuvažiavom, man skambina Visagino policijos viršininko pavaduotojas, na ir ten užšifruotais žodžiais sako, kad te, tipo, na, kad mane, tipo kažkur tai privalo pliaukštelt. Na aš niekada savo mašina gyvenime nieko nevežioju, o šitie „mudakai“ vežė pinigus septyniolika tūkstančių ar kiek.. penkiolika, nežinau kiek šitų eurų, vėl „mentai“ stabdo ir jei man numeta, įsivaizduoji. .... jis man pirmą terminą padarė, dar devyniasdešimt ketvirtais metais, taip ir susipažinome, po to ten šen, ir padėdavo kaip anksčiau, jei reikia, pašnibžda, ką reikia padaryti, ko nereikia“.
Motyvuojamoji dalis
Dėl S. M. veikų kvalifikavimo
Pagal BK 213 str. 2 d. atsako tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių.
S. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, automobilio apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, specialisto išvados ir kt.
Liudytojai (policijos pareigūnai) A. Š., V. S. parodė, kad pagal turimą informaciją, pakartotinai 2010 09 28 sustabdžius ir patikrinus R. B. vairuojamą automobilį (kartu vyko S. M., O. L., A. K.) jame porankio ertmėje buvo rasti 2 eurų paketai. Analogiškas pinigų (eurų) radimo aplinkybes patvirtino ir liudytojai O. L., A. K.. Paketų su pinigais radimo aplinkybių neneigia ir S. M., tačiau jis nurodė, kad iš kur automobilyje atsirado pinigai, jis nežino. Iki pareigūnams surandant pinigus automobilyje jis jų nematė. Žinojo, kad R. B. turėjo pinigų, skirtų automobilio pirkimui.
Apžiūros metu automobilio galinėje sėdynėje porankio ertmėje rasti ir paimti 2 paketai, kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (t. 1, b.l. 27-34).
2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimu, t.y. jie yra netikri. Banknotai atspausdinti ofsetinės spaudos būdu (t.2, b.l.164-165). Dėl tos pačios serijos ir numerio (S20175422632) 50 eurų nominalo banknotų yra atlikta ir daugiau specialistų tyrimų kituose ikiteisminiuose tyrimuose.
2010 11 11 Specialisto išvadoje Nr. S 425/10(01) konstatuota, kad ant dviejų polietileninių maišelių, kurie buvo rasti ir paimti automobilio Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir kuriuose buvo įpakuoti netikri 50 eurų banknotai, rasta R. B. ir O. L. DNR profilių (t. 2, b.l. 158-160).
Nors byloje yra paaiškinimų, jog paketus, kuriuose buvo rasti netikri eurai, O. L. buvo gavusi dar prieš pirmą patikrinimą, tačiau O. L. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta (b.l. 141 5 t.) jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o kaltinamųjų veikų kvalifikavimui aplinkybė kurioje konkrečioje vietoje, ir kuriuo laiku paketai su netikrais eurais buvo perduoti O. L. nėra itin reikšminga, nes nebuvo nustatyta pastarosios tyčia veikti nusikalstamai. O. L. savo DNR atsiradimą ant paketų paaiškino tuo, jog ji tuos paketus turėjo rankose, nes R. B., pamatęs, kad automobilis bus sustabdytas ir pareigūnų tikrinamas antrą kartą, metė paketus O. L., o ši juos įdėjo į porankio ertmę. Iš esmės O. L. nurodytas aplinkybes patvirtino ir tuo pačiu automobiliu vykę S. M. ir A. K., sakydami, jog prieš pat sustabdant automobilį R. B. susinervino, įvyko kažkoks sujudimas. Iš šių parodymų akivaizdu, jog prieš antrą patikrinimą O. L. paketus su netikrais pinigais tikrai lietė.
BK 213 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos - netikrų pinigų gaminimas, laikymas arba realizavimas. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį nebūtina atlikti visų veikų visumą, pakanka vienos ar kelių ir jos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia.
Iš liudytojų A. G., O. L. parodymų matyti, jog jiems būnant Vienoje, R. B. ir S. M. 1-2 dienas buvo išvykę į Italiją. Šių aplinkybių neneigia ir S. M., tačiau jis nurodo, jog į Italiją ir joje jis važinėjosi išimtinai R. B. reikalais: pas D. vyko pirkti automobilio, o kokiu tikslu R. B. vyko į Neapolį, nežino, nes kol R. B. sprendė savo reikalus, S. M. vaikštinėjo po turgų.
2010-11-15 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. pokalbiai telefonu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-26 (t.3, b.l. 14-27, 29-40), iš kurių matyti, jog koduotai yra deramasi, aptariamos kainos, įpakavimai ir t.t., tiek tarp R. B. ir kitų asmenų, tiek tarp S. M. ir R. B. ir kitų asmenų vyksta užšifruoti pokalbiai:
- Iš 2010 09 16 (pokalbio eilės Nr. 85) R. B. pokalbio „... ten ar variantai yra, kuriuos, atsimeni, tu man sakei, ten pas tave kažkokie italai ten blogai padarė...“ Iš 2010 09 26 (pokalbio eilės Nr. 522) R. B. pokalbio: „pabandyk ten yra 20, 50, ... tu man 50 įkišai pirmuosius... „ ir kt.).
- S. M. 2010 09 21 (pokalbio eilės Nr. 317): „...Šitie ten man įdomūs, kaip sakiau, na tu tik ten mažiau plepėk. Šitą, gerai. Aš viską suprantu, tu pasakyk, aš ten kainą įvardijau aiškiai. ... na šituos, kur sakiau, kad dvi pozicijos ten įdomios.“ Iš šio pokalbio matyti jog tarp S. M. ir R. B. kalba eina apie pozicijas, kad bus 30, kiekviena pozicija po 30, kad per brangu ir t.t.
- Iš tarp L. S. ir R. B. 2010 09 23 (pokalbio eilės Nr. 410): „ ten šimtinės reikia jam, atiduosi ir viskas... ten jie jau padaryti juodame pakete, tą patį, kurie ten buvo, šitą su celofanu, o ten kiti šitie paketai, jie padaryt ten visur po šimtinę...“
Nors S. M. teismui nurodė, jog jis su netikrų pinigų įgijimu ir laikymu nėra niekaip susijęs, tačiau, teismo nuomone, S. M. parodymai nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nėra nuoširdūs, nuolat papildomi naujomis detalėmis ar aplinkybėmis, kuriomis bandoma pakreipti bylos eigą sau palankesne linkme: ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu (b.l.41-42 5 t.) S. M. neminėjo apie tai, jog jis su R. B. važiavo į Italiją. Antrosios apklausos metu (b.l. 43-44 5 t.) nurodė, jog jie važiavo į Italiją ir buvo pas D., tačiau nieko neminėjo apie išvyką į Neapolį, be to, nurodė, jog automobilio pas D. nepirko, nes jis jau buvo parduotas. Taip pat S. M. nurodė, jog grįžtant, neprivažiavus Kauno, R. B. kažkas paskambino. Kas skambino, S. M. nežinojo, o baigus pokalbį R. B. pasakė, jog skambino ar tai kažkoks giminaitis, ar kažkoks pažįstamas.
Tiek teisme, tiek ir nuo kitoje ikiteisminio tyrimo metu buvusioje apklausoje (b.l. 45-48 5 t.) nurodė, jog automobilio nepirko, nes įtarimus sukėlė pastarojo per maža kaina, o R. B. po skambučio iš karto pasakė, jog skambino policininkas V. A.. Be to, nurodė, jog pas R. B. matė daug 50 nominalo eurų. Šių pinigų S. M. neapžiūrinėjo.
B.l. 49-51 5 t. apklausos metu S. M. nurodė, jog jis buvo susitikęs su A. G. ir A. G. jam, dar iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją sakė, kad R. B. prašė duoti parodymus prieš S. M. ir jo sūnų A. K.. S. M. prašė A. G. sakyti tiesą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. G. sakė tiesą, bet ne viską papasakojo, nes bijojo R. B.. Šioje apklausoje S. M. nurodė, jog, grįžtant namo, S. M. automobilyje sėdėjo greta R. B. ir girdėjo V. A. balsą telefone, bei kaip pastarasis užšifruotomis frazėmis perspėjo R. B.. S. M. nurodė, jog R. B. buvo minėjęs, jog jo nelegalioje veikloje jam padeda V. A. ir T..
B.l. 52-53 5 t. apklausos metu S. M. taip pat nurodė, kad V. A. skambučio R. B. metu girdėjo V. A. balsą telefone. Kad V. Z. prašė, kad kaltę prisiimtų S. M. sūnus A. K., kad V. A. prisiskambinęs V. Z. prašė padėti, greičiausia sugalvoti kaip pateisinti V. A. perspėjamą skambutį R. B..
Liudytojai A. G. ir O. L. parodė, jog būnant Antverpene matė S. M. kartu su R. B. skaičiuojant, apžiūrint pinigus. Byloje nėra duomenų, jog A. G. ir O. L. būtų suinteresuoti S. M. atžvilgiu duoti melagingus parodymus, būtų turėję pyktį ar būtų jo atžvilgiu priešiškai nusiteikę, tokių duomenų teismui nenurodė ir S. M., teigdamas, jog su jais susipykęs nebuvo. Nors tiek S. M., tiek ir O. L., A. G., A. K. nurodė, jog būtent ne jie, o kitas kartu vykęs asmuo turėjo didelį kiekį pinigų, tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, niekaip nepaneigia kaltinamojo S. M. kaltės jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme.
A. K. yra S. M. sūnus, todėl jo parodymai dėl S. M. veiksmų vertintini atsargiai, juo labiau, jog jis nurodė, jog įvykių dėl praėjusio laiko jis nepamena.
Iš O. L. paaiškinimų matyti, jog jai buvo bandoma daryti poveikį tiek S. M. naudai, tiek ir kito, nuo teismo pasislėpusio kaltinamojo naudai. O. L. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 146-147 5 t.) parodė, jog ne kartą prie jos priėję įvairūs žmonės duodavo suprasti, jog apie bylą, apie S. M. ir A. K. ji neturi pasakoti. Be to, ji yra gavusi ir laišką, kurį suprato kaip grasinimą (b.l.77 4 t. – laiškas byloje voke). O. L. taip pat nurodė, jog tik sulaikius vienas iš sulaikytųjų prašė, kad O. L. prisiimtų kaltę, kad jai taip elgtis buvo liepiama įsakmiu tonu, patvirtino ir liudytojas V. B.. Dėl grasinimų, kad bus blogai, jei neprisiims kaltės, O. L. parodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 150-152 5 t.), bet ir teisme.
O. L. teismui pareiškė, jog jos parodymai grasinimų nebuvo paveikti, ji tiek, teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jos parodymai skirtingose bylos proceso stadijose dėl esminių detalių nesiskiria. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos O. L. parodymais, nes kaip matyti ir iš kitos bylos medžiagos, S. M. ne vienas važiavo į Italiją. Pokalbiai telefonu, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad S. M. žinojo, derėjosi dėl netikrų eurų. O. L. matė S. M. skaičiuojant pinigus. Buvę pokalbiai, vykimas dviese į Italiją, patvirtina S. M. ir dar bent vieno asmens nusikalstamų veiksmų bendrumą.
Taigi teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo netikėti O. L., A. G. parodymais. Šie liudytojai iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė viso proceso metu vykusių apklausų metu, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei iš esmės analogiškus apklausti teisme, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Jie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai tinkamai užfiksuoti, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šie liudytojai būtų turėję motyvą apkalbėti.
Tuo tarpu kaltinamojo S. M. parodymai, kad jis nežino, iš kur automobilyje atsirado netikri eurai, pripažintini pasirinkta jo gynybos pozicija, kuria siekiama suklaidinti tyrimą, teismą bei tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
S. M. išvykos į Europą metu per gan trumpą laiką buvo Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Liudytojai O. L., A. G. nurodė, jog jų (O. L. ir A. G.) važiavimo tikslas buvo vagiliauti. Ikiteisminio tyrimo metu O. L. nurodė, jog S. M. važiavimo tikslas buvo juos prižiūrėti (b.l. 150 5 t.). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas kritiškai vertintina S. M. parodymus, jog į Europą jis vyko ieškoti darbo, o į Italiją pirkti automobilio. Liudytojai O. L. ir A. G. parodė, jog S. M., skaičiuojantį pinigus (eurus, kurių buvo geras pluoštas), matė Belgijoje (galiniame kelionės taške). Liudytojas A. G. (b.l.12 4 t.) teigia, skaičiuodami eurus, R. B. ir S. M. kalbėjo apie kokybę.
Iš šių liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių darytina išvada, jog S. M. netikrus eurus įsigijo 2010 09 20 d. dienos metu Neapolio mieste Italijoje, juos nuo įgijimo momento neteisėtai kartu su asmeniu kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, laikė pastarojo automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas šiuo automobiliu per Italijos Respubliką, Austrijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką neteisėtai pergabeno iki Antverpeno miesto, Belgijos Karalystėje, kur nuo 2010 09 22 d. iki 2010 09 27 d. neteisėtai laikė asmens vardu „R.“ bute, esančiame Antverpeno mieste, tiksliau nenustatytu adresu. Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir turint tikslą neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus neteisėtai pergabenti į Visaginą, Lietuvos Respublikoje, S. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta, netikrus eurų banknotus perdavė apie jų nusikalstamą veiką nežinojusiai kartu vykusiai O. L. ir tuo pačiu automobiliu nuo 2010 09 27 d. per Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką netikrus 346 vienetus 50 eurų nominalo eurų banknotus neteisėtai gabendami laikė automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010 09 28 d. 13.45 val., kai visi netikri eurai buvo surasti ir paimti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu.
Tokiu būdu laikytina, jog nustatyta, kad S. M. turėjo tikslą Italijoje įgytus pinigus pargabenti į Lietuvą, todėl S. M. padarytos alternatyvios veikos - netikrų pinigų įgijimas, laikymas - laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, nes, teismo nuomone, jos sudaro vienos tos pačios nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia ir S. M. veiksmai kvalifikuotini pagal vieną BK straipsnį ir jo dalį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 213 str. 2 d., esminę reikšmę turi požymio „didelis kiekis“ išaiškinimas. Kadangi šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje Nr. 2K-7-45/2007) apibendrinti iki tol taikyti netikrų pinigų kiekio nustatymo kriterijai ir išaiškinta, kad šis vertinamasis požymis nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant ne tik į pagamintų, laikytų ar realizuotų netikrų pinigų kiekį, bet ir į jų nominalią vertę, gaminant panaudotą įrangą, gaminimo technologiją, žaliavų pobūdį, kiekį bei kitas bylos aplinkybes. Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad didelis netikrų pinigų kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų nominalią vertę. Tuo tarpu didelė netikrų pinigų vertė gali būti išreikšta ir nedidelio kiekio, bet stambaus nominalo netikrais banknotais, todėl, teismo nuomone, pripažinta, jog 346 netikrų 50 eurų nominalo banknotų nominali vertė (t.y. 17 300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą – 59733,44 Lt vertė) jau yra pakankama, kad netikrų pinigų kiekis būtų pripažintas dideliu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog S. M. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 213 str. 2 d.
Dėl V. A. veikų kvalifikavimo
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad V. A. siekdamas asmeninės naudos, piktnaudžiavo, o jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), nes LR 2011 06 21 įstatymu Nr. XI-1472, įsigaliojusiu nuo 2011 07 05 d. BK 228 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra sugriežtinta, be to, dispozicijoje numatytas dar vienas alternatyvus asmuo – Europos sąjunga, kuriam gali būti padaryta žala, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. BK 228 str. 2 d. nepriskirtina išimtims, numatytoms BK 3 str. 3 d.
Taip BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) dispozicijoje numatyta, jog pagal šį straipsnį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 d. numatytą veiką (t.y. valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybines padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo), siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių.
BK 228 straipsnyje numatyti padariniai – didelė žala, gali būti turtinio ar kitokio pobūdžio; didelė žala yra ir tada, kai pažeidžiami valstybės, juridinio ar fizinio asmens neturtiniai interesai, nukenčia valstybės tarnybos, institucijos prestižas, autoritetas ir pan. Teismų praktikoje paprastai didele žala pripažįstama tokia žala, kai ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kituose teisės aktuose įtvirtintų vertybių pažeidimo piktnaudžiaujant tarnyba.
Kaltinamojo V. A. aiškinimas, kad jis tik norėjo prevenciškai įspėti R. B., vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės ir paneigtas liudytojų parodymais bei byloje surinkta medžiaga.
V. A. atitinka BK 228 str. numatyto specialaus subjekto požymius. Iš V. A. paaiškinimų matyti, jog jis nuo 2008 m. iki 2011 m. balandžio mėn., t.y. ir nusikalstamos veikos padarymo metu (2009 09 28), dirbo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininku. Iš Utenos apskrities VPK Visagino PK viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo 4 p. matyti, jog viešosios tvarkos skyriaus viršininko pareiga užtikrinti viešosios policijos uždavinių įgyvendinimą Visagino savivaldybės teritorijoje, t.y. užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, neatidėliotinos ir kitokios pagalbos teikimą gyventojams, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos vykdymą, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, piliečių teisių ir laisvių bei turto apsaugą, saugaus eismo priežiūrą (b.l. 149-151 6 t.).
Tiek iš V. A., tiek ir R. B. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jie buvo pažįstami apie 20 metų. To, kad V. A. teikdavo konsultacijas R. B., neneigia ir pats V. A.. Tai, kad jis konsultuodavo R. B. matyti, ir iš R. B. pokalbių telefonu (b.l. 44-46 3 t. - 2010-11-11 slapto sekimo protokole užfiksuotas R. B. pokalbis su neįvardintais asmenimis, kuriems jis pasakojo apie pokalbio telefonu su V. A. aplinkybes ir be kita ko nurodė, jog V. A. „...man pirmą terminą padarė, dar devyniasdešimt ketvirtais metais, taip ir susipažinome, po to ten šen, ir padėdavo kaip anksčiau, jei reikia, pašnibžda, ką reikia padaryti, ko nereikia“). Tačiau V. A. nurodo, jog tai būdavo nereikšmingos iš esmės techninio pobūdžio (kokia dokumentų forminimo/keitimo tvarka ir pan.) konsultacijos. Vienok, iš bylos medžiagos teismas daro išvadą, jog V. A. ir R. B. siejo ne tik oficialūs, bet ir neformalūs santykiai: V. A. R. B. prašymu vežė gimdančią R. B. sugyventinę į ligoninę ir šią aplinkybę patvirtino ir buvusi R. B. sugyventinė L. S., esant reikalui talkininkaudavo (vairuodavo transporto priemones), kartu yra važiavę į Italiją. Apžiūrint R. B. nešiojamą kompiuterį buvo rastos jų laisvalaikio neformalioje aplinkoje nuotraukos. Liudytojas A. K. nurodė, jog R. B. yra sakęs, kad V. A. jį konsultuoja neteisėtos veiklos klausimais. Iš bylos medžiagos, telefonų apžiūros protokolų matyti, jog tiek R. B. (b.l. 47 1 t.), tiek ir V. A. turėjo vienas kito telefono numerius.
Iš kaltinamųjų V. A., S. M., liudytojų O. L., A. K. paaiškinimų, išklotinių, protokolų matyti, jog 2010 09 28 d. 11 val. 08 min. būtent V. A. skambino R. B..
Iš Utenos apskrities VPK Visagino PK prevencijos poskyrio 2010 rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti jog V. A. 2010 09 28 d. dirbo (b.l. 142- 146 6 t.). Iš tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės (b.l. 48 3 t) matyti, jog 2010 09 28 d. 11:08:50 val. (pokalbio trukmė 1 min. 18 sek.) skambučio metu V. A. buvo savo darbo vietoje (Utenos AVPK Visagino PK adresu Visaginas, Veteranų 13). Šio pokalbio metu R. B. buvo Marijampolėje. Tai, jog V. A. skambino R. B. po to, kai R. B. vairuojamas automobilis buvo sienoje patikrintas ir jau buvo kirtęs Lenkijos–Lietuvos sieną, patvirtino kartu su R. B. automobilyje važiavę S. M., O. L. ir A. K.. A. K. nurodė, jog R. B. nusijuokė, o liudytoja O. L. - kad po skambučio R. B. buvo labai patenkintas, kad viskas gerai.
Iš kaltinamųjų V. A., S. M., liudytojų O. L., A. K. paaiškinimų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog 2010 09 28 d. skambučio metu V. A. R. B. įspėjo. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. 2010-09-28 pokalbiai telefonu su V. A. ir L. S. (t. 3, b.l. 8-12), kurių metu:
- 2010 09 28 d. 11 val. 08-10 min. V. A. pranešė R. B., jog: „Planuoja mesti tave apgauti. Tą patį kokie ten aš nežinau lyg E. ten kažkoks, yra toks, nėra tokio?. Trumpiau ir ten su policijos statytiniu surišta bus. Štai toks vat sapnas prisisapnavo man vakar. Trumpiau, planuoja durnelį R. mesti ant didelės sumos“.
- po pokalbio su V. A., 2010 09 28 11 val. 22-24 min. R. B. savo sugyventinei L. S. pranešė, jog „jeigu Erikas ar dar kas nors ten arba netgi policija ateis, niekam durų neatidaryk. Aišku? Jokiu būdu... man paskambino V. A. kai ką pasakė įdomaus. ... Niekam neatidaryk. E. neatidaryk, G. neatidaryk, jei bels ir sakys, kad policija – irgi neatidaryk. Aišku?“.
Sutinkamai su BK 20 str. 4 d., įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teismo nuomone, šie byloje esantys garso įrašai yra tinkamas įrodymų šaltinis, kadangi jie yra nustatyta tvarka sankcionuoti (b.l. 5, 3 t.) ir įforminti. Šių garso įrašų turinys atitinka tiek kaltinamojo V. A., tiek ir kito kaltinamojo S. M., liudytojų O. L., A. K., L. S. parodymus bei nustatytas faktines aplinkybes, o būtent, kad V. A. įspėjo R. B.. V. A., išklausęs įrašus, patvirtino pokalbio bei jo turinio faktą. Klausimų dėl pokalbio autentiškumo, vientisumo nekilo.
Tai, kad V. A. įspėjimas R. B. buvo reikšmingas, matyti iš S. M., O. L. ir A. K. parodymų, nes jie parodė, jog po skambučio R. B. skambino žmonai, kad ją įspėtų, tuo pačiu džiaugėsi, kad jau yra sėkmingai pravažiavęs sieną. Nors V. A. teigia, kad jis norėjo prevenciškai įspėti R. B., tačiau, teismo nuomone, pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad tai nebuvo oficialus įspėjimas, naudojamos formuluotės rodo pokalbio maskuojamą pobūdį.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimu teismų praktikoje pripažintini ir tokie veiksmai, kurių joks norminis aktas nedraudžia, bet kurie priešingi tarnybos principams, nes kaltininko veikloje dominuoja ne viešas, bet asmeninis interesas.
Iš kaltinamojo V. A. paaiškinimų matyti, jog jo pareigos buvo viešosios tvarkos skyriaus viršininkas. Jo funkcijos – viešosios tvarkos užtikrinimas. Atlikti veiksmai R. B. atžvilgiu, t.y. skambutis jam pagal pirminę, nepatikrintą informaciją, nebuvo jo pareiga, bet, anot V. A., kažką daryti reikėjo. V. Z. buvo kriminalinės policijos inspektorius, jis nebuvo V. A. pavaldus, pasak paties V. A. pagal visus statutus ir visą tvarką neturėjo perduoti V. A. tokios informacijos, juo labiau, kad iš Utenos apskrities VPK Visagino PK kriminalinės policijos skyriaus 2010 rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog V. Z. – 2010 09 23-30 – nedirbo (b.l. 142- 146 6 t.). Pasak V. A. pagal instrukcijas V. Z. šią informaciją turėjo perduoti kriminalinės policijos viršininkui. Pats V. A., gavęs iš V. Z. informaciją, jos taip pat neperdavė nei viršininkui, nei kriminalinės policijos viršininkui, nei kitam atsakingam kriminalinės policijos pareigūnui. Prieš įspėdamas R. B. kaltinamasis nepaklausė V. Z., kokie veiksmai buvo daromi dėl šios informacijos.
Nors, pasak V. A., jis R. B. įspėjo prevenciškai, kad prieš jį nebūtų įvykdytas nusikaltimas. V. A. taip pat nurodė, jog nebuvo žinoma, kad R. B. užsiimtų narkotinėmis medžiagomis ar dar kažkuo tai neteisėtu, tačiau jis žinojo, kad R. B. buvo teistas prieš 20 metų. Liudytojas A. K. nurodė, jog R. B. yra sakęs, kad V. A. jį konsultuoja neteisėtos veiklos klausimais.
Teismo nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia V. A. aiškinimą, kad santykiai su R. B. buvo nereikšmingi ir epizodiški, ir leidžia daryti priešingą išvadą, jog santykiai buvo neformalūs ir draugiški. Ir nors liudytojas V. S. teismui parodė, jog pakankamai ilgą laiką atliekant operatyvinį darbą, duomenų apie V. A. ir R. B. telefoninius ryšius nebuvo gauta, tačiau šie parodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog V. A. ir R. B. santykių nepalaikė. Juo labiau, kad V. A. teismui nurodė, jog jei jam (V. A.) grėstų koks nors pavojus, jis tikrai paskambintų R. B.. Todėl nors nenustatyta, kad V. A. siekė kokios tai turtinio pobūdžio naudos, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės, bei V. A. ir R. B. neformalūs santykiai, teismo nuomone, parodo, jog V. A. siekė asmeninės naudos - palaikyti gerus santykius su R. B.. Iš V. A. paaiškinimų, išklotinių (b.l. 133 3 t.) matyti, kad V. A. veiksmai buvo aktyvūs, jis 3 kartus skambino 2010 09 27 d. (17:08, 17:23), o neprisiskambinęs ir kitą dieną 2010 09 28 d. 11:08 val.
Pagal BK 228 str. 2 d. (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už tai, kad, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Kaip matyti iš V. A. parodymų, jis siekė palaikyti gerus santykius su R. B.. V. A. neneigia, kad skambino R. B. ir jį įspėjo dėl gręsiančių nemalonumų. V. A. informaciją gavo ryšium su savo tarnybine padėtimi. Informacijos perdavimas nebuvo sankcionuotas, V. A. tokios informacijos neturėjo teisės perduoti. Tai, kad informacija buvo konfidenciali, žinoma tik siauram asmenų ratui, patvirtino liudytojas V. S.. Pranešimas R. B. nebuvo sankcionuotas ir aptartas su tarnybos viršininku. V. A. 19 metų dirbo VRM sistemoje, vadovaujančiu pareigūnu, jis nurodė, jog jam buvo žinomos jam kaltinime nurodytų įstatymų nuostatos, todėl laikytina, kad jis, žinodamas, o ir privalėdamas žinoti įstatymų, kurių privalo laikytis policijos pareigūnas, nuostatas, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, dėl savanaudiškų paskatų pažeidė LR valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1, 4, 5, 6 punktuose nustatytą valstybės tarnautojų prievolę laikytis Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str. 9 d. 2 punkto reikalavimą sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui, pažeidė LR policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 ir 5 punktų, kuriuose nustatyta pareiga policijos pareigūnams imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, nuostatas.
Iš liudytojo V. S. paaiškinimų matyti, jog buvo gauta informacija apie R. B. nelegalią veiklą. Buvo planuojamas R. B. patikrinimas nuo pat jo išvykimo dienos (2009 09 16), ši informacija buvo prieinama tik apibrėžtam asmenų (pareigūnų) ratui, todėl įvertinus visus V. A. veiksmus, siekimą turėti asmeninės naudos iš R. B., darytina išvada, kad jis pažeidė prievolę laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytų veiklos etikos principų ir taisyklių, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
V. A. pasinaudojo turimais tarnybiniais įgaliojimais ir neteisėtai perduodamas R. B. informaciją suprato, kad tokiais savo veiksmais diskredituoja tarnybą, valstybės tarnautojo vardą, sumenkins valstybinės institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato autoritetą ir padarys didelės žalos Lietuvos Respublikos valstybei, kad daro ne darbo drausmės pažeidimus, o nusikaltimus, ir už tai jis privalo atsakyti įstatymo nustatyta tvarka.
Įvertinus visas aplinkybes, tai yra, kad kaltinamasis 19 metų dirbo VRM sistemoje, su aukščiau minėtais įstatymais buvo supažindintas, dirbo skyriaus viršininku, pasinaudojo savo tarnybine padėtimi ir dėl savanaudiškų paskatų pažeidė minėtus įstatymus. Neabejotina, jog valstybė patyrė didelės žalos, nes aukščiau nurodyti V. A. veiksmai suponuoja visuomenės nuomonę apie teisėsaugos institucijų, šiuo konkrečiu atveju Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato, veiklos nepatikimumą ir antiįstatymišką pobūdį ar kai kurių asmenų nebaudžiamumą.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad V. A. veiksmuose įžvelgiamas – siekimas asmeninės naudos – palaikyti gerus santykius su R. B., esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad jo veikoje pagrįstai konstatuotas minėtas piktnaudžiavimą kvalifikuojantis požymis, o V. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).
S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Kaltinamasis S. M. (buvusi pavardė K.) anksčiau teistas 2 kartus, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 50-52, 56-63, 68-69, 74, 111-117 6 t.), psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 104 6 t.), dirba ( b.l. 135-136 6 t.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nėra padaręs, nekeičia savo gyvenimo būdo ir jam bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog netikri eurai nebuvo realizuoti, bausmės dydį nustatyti mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Į bausmės atlikimo laiką S. M. įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2010-09-28 iki 2010-11-29 (t. 5, b.l. 35, 71).
S. M. paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų - paso paėmimas (pasas byloje 5 t.) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vykdytinas nuosprendis. (t. 5, b.l. 71-76).
V. A. neteistas (b.l. 152 6 t.), Utenos apskrities VPK Visagino PK charakterizuojamas teigiamai (b.l.147 -148 6 t.), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, neturi kriminalinės patirties, tačiau dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino (pripažino tik faktines nusikalstamos veikos aplinkybes), atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam minimaliam. BK 228 str. 2 d. (2000 09 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijoje) numatytų švelnesnių bausmių parinkimas nesvarstytinas, nes V. A. Utenos apskrities VPK Visagino PK nebedirba.
Atsižvelgiant į teigiamai kaltinamąjį V. A. charakterizuojančias aplinkybes; neteistas, teigiamai charakterizuojamas, dirbo, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo pritaikius BK 75 str., nustatant įpareigojimus ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.
Į bausmės atlikimo laiką V. A. įskaitytinas laikina sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2010-09-30 iki 2010 10 01 (t. 5, b.l. 157-159, 183).
V. A. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.5, b.l. 181-182) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Dėl R. B. asmens kratos metu paimtų ir perduotų saugojimui Ignalinos rinktinės Finansų skyriui pinigų, dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 346 netikrų 50 eurų nominalo banknotų, paketų, dėl automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šiuo nuosprendžiu nespręsti, nes sprendimas dėl jų priimtinas baigiant bylą nagrinėti pilna apimtimi, t.y. visų byloje kaltinamųjų atžvilgiu.
Mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 1800“, bateriją Nokia BL-5CB“, Tele 2 SIM kortelę ir kortelės rėmelį, rastus ir paimtus V. A. asmens kratos metu (t. 1, b.l. 123), kurie perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardai (t.2, b.l. 191-192), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. A..
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. M. (S. M.) pripažinti kaltu pagal LR BK 213 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010-09-28 iki 2010 11 29
S. M. paskirtas kardomąsias priemones dokumentų – paso paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti (pasą, esantį byloje grąžinti S. M.) ir vykdyti nuosprendį.
V. A. (V. A.) pripažinti kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir:
paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant ją sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,
įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos daugiau kaip 7 paroms.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2010 09 30 iki 2010 10 01 (vieną parą).
V. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.
Mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 1800“, bateriją Nokia BL-5CB“, Tele 2 SIM kortelę ir kortelės rėmelį, rastus ir paimtus V. A. asmens kratos metu (t. 1, b.l. 123), kurie perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardai (t.2, b.l. 191-192), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.