Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. parodė, kad 2010 m. ji su S. M., jo sūnumi, mergina ir dar vienu vaikinu R. B. sugyventinės vardu registruotu automobiliu išvažiavo į Austriją, kur apsistojo pas S. M. pažįstamą. Po kelių dienų, kiti liko Vienoje, o R. B. su S. M. išvažiavo į Italiją, pas pažįstamą D., nes ten norėjo nupirkti automobilį. Atvažiavę automobilio negavo, todėl D. pasiūlė užsidirbti: nuvažiuoti į Neapolį, ten paimti pinigus ir nuvežti į Rusiją. R. B. net neįtarė, kad pinigai buvo netikri. Kad pakete pinigai – sakė D.. Už pinigų pervežimą R. B. būtų gavęs 1000 eurų ir nuolaidą automobiliui. R. B. pasakė, kad neturi vizos, todėl buvo sutarta pinigus nuvežti iki Latvijos. D. į navigaciją įvedė adresą, R. B. su S. M. nuvažiavo į Neapolį, prie jų priėjo nepažįstamas italas, padavė paketą su pinigais, ir R. B. su S. M. grįžo į Vieną. Tuo metu Vienoje O. buvo sulaikyta už vagystę parduotuvėse, ją paleidus, visi nuvažiavo į Belgiją pas R. B. pažįstamą R., kur prabuvę apie 3-4 d. grįžo atgal į Lietuvą. Pinigai visą laiką buvo mašinoje. To paketo niekas neatidarinėjo. Kirtus Lenkijos – Lietuvos sieną, buvo sulaikyti muitinėje, atlikus apžiūrą, nieko nerado, todėl važiavo toliau. Tuo metu paskambino V. A., pasakė, kad E. nori padaryti R. B. nemalonumų. R. B. pagalvojo, kad tai įspėjimas, kad gali sustabdyti policija. Manydamas, kad nieko blogo neveža, R. B. važiavo toliau, tačiau buvo sustabdytas antrą kartą.

Paketą su pinigais gavo iš Italijos piliečio. R. B. buvo kartu su S. M. (buvusi pavardė K.). Italas pinigus numetė ant galinės sėdynės ir nuėjo. Ten buvo eurai, tačiau R. B. nežinojo, kad pinigai netikri. Jis pinigų neapžiūrėjo. Pas R. bute skaičiavo pinigus, gautus pardavus vogtas prekes, be to, R. B. turėjo pinigų automobilio pirkimui.

Antrą kartą sulaikant už vairo sėdėjo R. B.. R. B. pasakė, kad nieko uždrausto neveža. Pareigūnai jam nesiūlė pateikti kokius nors daiktus. R. B. sulaikė už tai, kad buvo rasti pinigai. Dėl pareigūno-liudytojo parodymų, kad R. B. kitiems kartu vykusiems asmenims siūlė prisiimti kaltę, R. B. paaiškino, kad jis paprašė merginos, kad ji pasakytų, kad tai jos pinigai, R. B. nežinojo, kad tai netikri pinigai, bijojo, kad konfiskuos mašiną. Dėl jo (R. B.) parodymų, kad matė pas S. M. ir kitus daug pinigų ir suprato, kad pinigai netikri (5 bylos tomas), paaiškino, jog negalėjo suprasti, kad pinigai netikri, nes jie buvo gauti pardavus vogtus daiktus, be to, pinigai buvo skirti automobiliui. Neapolyje gautų paketų jie neatidarinėjo.

Pilnai pripažįsta, kad pravežė netikrus pinigus, tačiau nežinojo, kad tai netikri pinigai. Sužinojo tik po antrojo patikrinimo, kai tuos pinigus rado, jau Lietuvoje. Dėl A. G. parodymų, kad skaičiuojant eurus R. B. ir S. M. kalbėjo apie jų kokybę (4 bylos tomas, 12 b.l.), R. B. parodė, jog jis nekalbėjo apie kokybę, nes negali spręsti apie kokybę, blogai mato be akinių. Dėl pokalbių apie blogą kokybę, spalvas, paaiškino, kad kažkas skambino S. M., o pastarasis buvo davęs R. B. telefono numerį, nes pas jį neveikė roamingas, R. B. kalbėjo tai ką S. M. jam (R. B.) sakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo apie D., mes bijojo, kad bus problemų. D. nesakė kiek pinigų yra tame pakete, o pats R. B. paketo neardė. DNR ant pinigų galėjo atsirasti, nes R. B. pinigus lietė muitinėje, kai jie buvo sudėti ant stalo.

Grįžtant R. B. skambino A. ir žmona. Pradžioje R. B. net nesuprato, ko skambino A.. Jam kažkas „prisisapnavo“ dėl E..

Kad tame pakete pinigai, sakė D.. R. B. nesidomėjo, kokie tai pinigai. Jei būtų žinojęs, kad tai netikri pinigai, nebūtų jų vežęs. Pinigų neslėpė. Kad tai netikri pinigai, R. B. sužinojo, kai juos rado policija, nes atidarę paketus pasakė, kad vienodi numeriai. Grįžtant į Lietuvą vyko pro Marijampolę, Vilnių, Alytų, nes R. B. visada važiuoja šiuo maršrutu.

Automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats slėptuvių negamino, jos buvo padarytos dar prieš jį įsigyjant Rygoje. Šį automobilį paliko žmonai. Dėl įsipareigojimo automobilį saugoti paaiškino, kad R. B. su žmona išsiskyrė, todėl automobilis yra jos problema.

Dėl to, kad R. B. 2010-10-01 apklausos protokole (b.l.8-10 5 t.) nurodyta, jog R. B. matė netikrus pinigus ir suprato, jog jie netikri, R. B. parodė, jog jis nepasakojo apie suklastotus pinigus, nors parašas apklausos protokole yra jo. Nežino, gal pas kitus bendrakeleivius ir buvo kažkokių netikrų pinigų. Nežino, kokius pinigus jis liepė išmesti, ar kokius pinigus O. kišosi į kelnes. Mano, kad pinigus į porankį padėjo gal ir jis (R. B.) pats.

Iš R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2010 m. rugsėjo mėn. kartu su S. M., jo sūnumi A. K., O. L. ir vyriškiu, kurį visi vadino G., išvažiavo į Italiją pirkti automobilio. Pakeliui jie nuvažiavo į Vieną Austrijoje, kur liko A. K., O. L. ir G., o jis kartu su S. M. išvažiavo į Italiją pas savo pažįstamą D. tartis dėl automobilio pirkimo. Po susitikimo su D. jie S. M. prašymu nuvažiavo į Neapolį Italijoje, kur nežinomoje vietoje mieste sustojo, o S. M. nuėjo į kavinę ir susitiko su R. B. nepažįstamu žmogumi (R. B. liko laukti automobilyje). Susitikęs nurodytą asmenį S. M. kartu su juo grįžo į automobilį, nurodė važiuoti, o vėliau, nuvažiavus apie 500 metrų, nurodė sustoti. Vyriškis išlipo ir po valandos atnešė bei padavė S. M. nedidelį (knygos dydžio) juodą paketą. Po šio susitikimo R. B. su S. M. grįžo į Vieną, o iš jos kartu su A. K., O. L. ir G. nuvažiavo į Antverpeną Belgijoje ir apsistojo pas R. B. pažįstamą R.. Bebūnant Belgijoje R. B. pas S. M., A. K., G. ir O. L. matė daug eurų įvairiomis kupiūromis, o iš vėlesnių pokalbių suprato, kad matyti eurai yra netikri. Belgijoje jie išbuvo apie savaitę laiko, po ko keturiese, t. y. jis, S. M., A. K. ir O. L., tuo pačiu automobiliu išvažiavo į Lietuvą, o G. liko Belgijoje. 2010 09 28 d., važiuojant per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną, juos tikrino pasienio tarnybos pareigūnai, tačiau nieko nerado. Be to, prieš šį patikrinimą R. B. girdėjo, kad S. M. arba A. K. nurodė O. slėpti netikrus eurus savo kelnėse. Vėlesnio patikrinimo metu R. B. automobilyje „Mercedes Benz“ pasienio pareigūnai surado du paketus, kuriuose buvo supakuotas didelis kiekis 50 eurų nominalo kupiūrų. R. B. antrojo patikrinimo metu, kai buvo surastos netikros eurų kupiūros, buvo priėjęs prie O. L. ir jos prašė, kad ji prisiimtų kaltę; vėliau jau jos prašė, kad visą kaltę ji verstų S. M.. Važiuojant po pirmojo patikrinimo prie Lenkijos – Lietuvos valstybių sienos, jam į mobilų telefoną paskambino V. A., kuris pasakė, kad jį nori apgauti E. didele pinigų suma ir šioje apgavystėje gali dalyvauti netikri policininkai. R. B. nelabai suprato, ką norėjo pasakyti V. A., pagalvojo, kad kažką negero rezga jo pažįstamas E. B. (b.l. 5-21, 23 5 t.).

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau, teismo nuomone, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

S. M. teismui parodė, kad praėjo 4 m., ne viską atsimena, tačiau pilnai palaiko savo parodymus, duotus anksčiau teismo metu. Iš šių parodymų matyti, kad S. M., jo sūnus, R. B., O. L. ir A. G. kartu buvo išvykę į užsienį. Važiuojant į priekį A. K., A. G. ir O. L. buvo palikti Austrijoje, o S. M. su R. B. nuvažiavo į Italiją pas D., kur R. B. norėjo nupirkti automobilį, kurį S. M. už 1000 eurų turėjo parvaryti į Lietuvą. Brangus automobilis buvo pardavinėjamas labai pigiai, o tai sukėlė įtarimą. S. M. atsisakė parvairuoti perkamą automobilį. Būdami Italijoje jie, R. B. iniciatyva, keletui valandų apsilankė Neapolyje. S. M. nežino, kokiu konkrečiu tikslu R. B. vyko į Neapolį. Neapolyje S. M. turguje pirko rankines ir kitus daiktus ir tuo metu R. B. jis nematė apie valandą. Grįžus iš turgaus, R. B. iš karto pradėjo jį skubinti išvažiuoti. Iš kur automobilyje atsirado netikri pinigai, S. M. nežino. Iki pareigūnams surandant pinigus automobilyje jis jų nematė. Kelionės metu jie nebuvo susitikę kitų žmonių, su kuriais būtų bendravę. S. M. matė tik D., su kuriuo R. B. bendravo italų kalba, kurios S. M. nesuprato. Ar R. B. buvo dar su kuo nors susitikęs - S. M. nežino. R. B. su S. M. parvažiavus iš Italijos į Austriją, visi penkiese nuvažiavo į Belgiją, į Antverpeną, kur apsistoję pas R. B. pažįstamą R., jie buvo 3-4 dienas. Ten R. B. sprendė savo klausimus, o likusieji vaikščiojo po miestą. Būnant R. bute vakare R. B. rodė kažkokius pinigus eurais, tačiau S. M. nežinojo, kokie tai pinigai, juolab, kad R. B. nuolat mėgo pasigirti, jog turi daug grynųjų.

Kai važiavo atgal į Lietuvą, kažkas paskambino R. B. ir pasakė, kad jų automobilį sustabdys ir tikrins policija. Skambutis buvo tuo metu, kai jie pravažiavo muitinę ir dar buvo prie sienos. R. B. sakė, kad jam skambino V. A.. Kelionės atgal metu automobilį kartais vairavo ir S. M., tačiau įvažiavus į Lietuvą R. B. jam nebeleido vairuoti. S. M. sėdėjo šalia, o gale – A. ir O.. Prie Lenkijos – Lietuvos sienos juos sustabdė Lietuvos pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir leido važiuoti toliau. Neprivažiavus Švenčionių juos antrą kartą sustabdė pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir rado eurus. Kad surado eurus, S. M. sužinojo, kai juos parodė pasieniečiai. Ignalinos pasienio rinktinės kieme, R. B. visiems siūlė, kad prisiimtų kaltę. S. M. nežino, ar prieš patikrinimą R. B. kažką dėjo į kitas vietas, bet kažkoks sambrūzdis buvo.

Gali papildyti, kad matė, kad Belgijoje buvo atvažiavę du B. pažįstami, kurie pasiėmė kažkokius briketus, apvyniotus „skočiumi“. Be to, nuvažiavus pas R. B. giminaitį, R. B. pastarajam taip pat perdavė tokius pat paketus. Kas buvo tuose briketuose, S. M. nežino, bet jie buvo panašūs į tuos, kuriuos pareigūnai rado automobilyje, kurie, kaip jie sakė, buvo netikri eurai. Į Neapolį vyko su R. B., D. kartu nebuvo. Važiuoti pasiūlė R. B.. Kai nuvažiavo į Neapolį S. M. apie valandai išėjo į turgų, o R. B. liko automobilyje. S. M. su niekuo nebuvo susitikęs, o su kuo buvo susitikęs R. B. – nežino. Kai S. M. grįžo, mašinoje papildomų daiktų nebuvo. Grįžęs sėdo ant galinės automobilio sėdynės ir jie važiavo atgal į Austriją. Pas R. bute S. M. pinigų nematė, neskaičiavo. Mano, kad pirmą kartą kertant Lietuvos sieną policijos pareigūnai ieškojo narkotikų, nes ieškojo su šunimis. Kai pareigūnai rado netikrus eurus, R. B. S. M. siūlė dėl jų prisiimti kaltę. S. M. atsisakė. Neprisimena, kas pasiūlė O. pinigų paketus susikišti į kelnes.

Važiuojant girdėjo R. B. telefoninį pokalbį, suprato, kad juos turi sustabdyti policija. Kad vežė netikrus pinigus, sužinojo, kai sulaikė ir policijos pareigūnai parodė pradarytą paketą.

Iš esmės analogiškus parodymus S. M. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 41 – 53, 56 t. 5).

V. A. teisme parodė, kad R. B. pažįsta daugiau nei 20 m. Kai V. A. dirbo policijoje, R. B. buvo nukentėjusysis turto prievartavimo ir įkaito paėmimo byloje. Nuo to laiko jie pradėjo bendrauti. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, V. A. pasakojo apie jį. Paskutinį kartą jie bendravo 2009 m. Per metus bendraudavo 2-3 kartus. Žinojo, kad R. B. yra teistas, tačiau neturėjo informacijos, ar jis 2010 m. užsiiminėjo kuo nors neteisėtu. 2010 m. pas V. A. atėjęs kriminalinės policijos tyrėjas V. Z., pranešė, kad prieš R. B. vėl planuojami neteisėti veiksmai, kad kažkoks E. planuoja neteisėtus veiksmus. Informacija buvo pirminė, nepatikrinta. V. A. nežinojo, kad R. B. kažkur išvykęs, pagalvojo, kad tai bus plėšimas ar kratos imitacija, todėl rugsėjo 27 d., nors tikslios informacijos neturėjo, V. A. nusprendė paskambinti prevenciniais tikslais R. B. ir jį įspėti, tačiau pastarasis neatsiliepė. 28 d. jis atsiliepė. Skambindama galvojo, kad jis Visagine, o jis pasakė, kad išvažiuoja iš Lenkijos. V. A. suprato, kad važiuoja ne vienas. Pasakė, kad E. kažką planuoja. Pripažįsta, kad V. A. skambino B. jam grįžtant iš užsienio tris kartus.

Iš esmės analogiškus parodymus V. A. buvo davęs nagrinėjant bylą V. A. ir S. M. atžvilgiu (b.l. 114-116 7 t.) bei ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 163-165, 168-169, 173-175, 179-180 t. 5).

Iš liudytojo V. Z. parodymų matyti, jog būtent jis pranešė V. A. apie R. B. neva gręsiantį pavojų, apie tai, kad pasieniečiai atlieka ar ketina atlikti tyrimą R. B. atžvilgiu, jis nežinojo (b.l. 1-10, 4 t. 116-117 7 t.).

Liudytoja O. L. parodė, jog ji R. B. pažįsta. Susipažino, kai prieš keletą metų, vykdami į užsienį: pradžioje važiavo į Austriją, paskui į Belgiją ir atgal į Lietuvą. Grįžtant Lietuvoje pirmą kartą pareigūnai juos sustabdė, kai kirto sieną, po to važiuojant link Švenčionių. Kai sustabdė prie sienos, tikrino daiktus, buvo atvestas šuo. Tuo metu rado netikras korteles. Kai sustabdė antrą kartą, tikrino visą mašiną. O. L. mašinoje matė kažkokius paketus, be to, tokius pat paketus ji buvo mačiusi grįžtant į Lietuvą, kai buvo sustoję Vokietijoje, tada R. B. 3-4 atidavė kažkokiam vyriškiui. Neatsimena, kiek tokių paketų turėjo B.. Pas R. Belgijoje lyg buvo mačiusi 4-6 tokius paketus. Kai mašinoje pasieniečiai rado pinigus, B. jai siūlė prisiimti kaltę. Priėjęs prie O. L. B. pasakė: „imk viską ant savęs, bus geras advokatas“. Šalia stovėjo pareigūnas. Paketus O. L. buvo čiupinėjusi, nes kai važiavo, prieš sustabdant Lietuvoje prie Nemenčinės, R. B. juos metė į O. L. pusę, o ji padėjo į porankį. Iš kur R. B. tuo paketus, prieš numesdamas O. L., paėmė, ji nematė. Nežino, iš kur tie paketai atsirado pas R. B. ar pas kitus. Belgijoje matė, kai buvo skaičiuojami pinigai. Negali pasakyti, kiek buvo pinigų, pakuotės nebuvo didelės. Kupiūros buvo po 20, 50, buvo net ir monetų. Dominavo lyg po 50. Po to, kai R. B. grįžo iš Italijos, ji matė, kaip R. B. iš po rato ištraukė kažkokius paketus, sudėjo į rankinę ir nuvažiavo namo. Jų buvo apie 10 1,5-2 cm. storio. Paketai buvo panašūs į tuos, kurie buvo rasti, skyrėsi tik spalva.

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 122 5 t.), palaiko. Neprisimena, ar bandė slėpti paketus. Jai buvo bandoma daryti poveikį, buvo liepta viską „stumti“ ant S. M., tačiau jos parodymai yra teisingi. Kai važiavo Lietuvos pusėje, beveik visą kelią miegojo, tačiau pamena, kad girdėjo minint E. vardą. Ji mano, kad viskam vadovavo B., nes po to, kai iš padangos buvo ištraukti pinigai, jis buvo susitikęs su kažkokiu vyriškiu Vokietijoje. Be to, buvo jo mašina, jis pats ištraukė paketus, perdavė vyriškiui, paprašė jos prisiimti kaltę.

Liudytoja O. L. teismui (nagrinėjant bylą S. M. ir V. A. atžvilgiu) taip pat parodė, jog kelionės metu R. B. visą laiką rodė, kad turi daug pinigų. Jo piniginė nuo pinigų net neužsidarydavo. Jis taip pat davė pinigų A. G., kai jis liko Belgijoje. Vieną kartą užėjus į kambarį matė pinigų - vidurinio (20 ar 50) nominalo, 5-10 kupiūrų, taip pat buvo ir monetų. O. L. pinigų nečiupinėjo, tik paketus, kuriuos R. B. jai padavė automobilyje.

Užsienyje R. B. skambino daugiau kartų, bet jis kalbėdamas visada išeidavo. Jei jam paskambindavo važiuojant, jis sakydavo: „Perskambinsiu“ arba „Paskambink biškį vėliau.“ Beveik iš karto kirtus Lenkijos-Lietuvos sieną paskambino R. B.. Jis kalbėjo mašinoje. Sakė: „Ko anksčiau man nepasakei“. Jam taip pat skambino žmona, su kuria jis kalbėjo apie sienos kirtimą. Jis sakė, kad patikrino ir kad viskas gerai. Buvo 2 skambučiai ir jis 2 kartus sakė, kad viskas gerai. Po skambučio, kai kirto sieną, R. B. buvo labai patenkintas, kad viskas gerai, galima važiuoti toliau.

Dėl bylos jai Visagine grasino R. B. pažįstamas ar draugas. Grasino, kad jei ji pasakys kažką prieš R. B., o ne taip, kaip jie sako, tai „net jeigu mes visi sėsim už tai, tu išeisi, tai tau Lietuvoje, Visagine nebus vietos, iš karto užsikask į bunkerį“. Taip sakyta buvo ne kartą. Dėl parodymų jos prašė R. B. ir P., su kuriuo anksčiau ji buvo turėjusi konfliktą, be to, buvo gavusi laišką nuo A. A., kuris rašė, kad sėdi kartu su S. M., kuris jai perduoda linkėjimus. Šį laišką O. L. priėmė kaip grasinimą, nes jai iki to jau buvo grasinta. Todėl ji tą laišką atidavė tyrėjui.

Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 125 5 t.) O. L. patvirtino, kad ji matė pinigus, kuriuos sudėjus į vieną krūvą būtų 1,5 - 2 cm. Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 143-144 5 t.), O. L. parodė, jog šiuo metu tiksliai nebeatsimena, ar pinigus skaičiavo ir R. B., ir S. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nemelavo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. L., be tų pačių vykimo į užsienį aplinkybių parodė, kad būnant Antverpene, R. B. savo automobiliu ją buvo nusivežęs į kažkokią vilkikų stovėjimo aikštelę, kur R. B. atsuko priekinį vairuotojo pusės ratą, nuėmė posparnį ir ištraukė apie 10 paketų, kurie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos vėliau patikrinimo metu rado pasieniečiai. Būnant R. bute, O. L. buvo užėjusi į vieną kambarį, kur pamatė prie stalo sėdinčius R. B., S. M. ir A. G., o ant stalo buvo sudėta daug 50 eurų banknotų, taip pat 20 ir 10 eurų nominalo banknotų. O. L. matė, kad R. B. su S. M. skaičiavo ar dėliojo tuos banknotus. Po savaitės jie išvažiavo namo, o prieš išvažiuojant R. B. jai padavė du paketus ir liepė paslėpti prie savęs ir nuvežti į Lietuvą. O. L. nežinojo, kad ten suklastoti eurai, manė, kad tai daiktai, kurie slepiami nuo deklaravimo. Šiuos paketus O. L. užsikišo už kelnių ties priekine pilvo dalimi. 2010-09-28 bevažiuojant namo, prie Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos juos patikrinę pasieniečiai nieko nesurado, nes patikrinimo metu ji spėjo paketus numesti į jau patikrintą jos rankinę. Bevažiuojant toliau R. B. kažkas paskambino ir perspėjo, nes pastarasis pasakė, kad jam kažkoks draugas pranešė, jog juos kažkas įskundė. Neprivažiavus Švenčionių R. B. susijaudino, ji pamatė, jog juos vėl stabdo pasieniečiai. Tuo pat metu R. B. jai atgal numetė du paketus ir liepė paslėpti. O. L. įtarė, kad čia yra tie patys pinigai, S. M. sušuko: „mūsų laukia“. O. L., R. B. nurodymu, buvo sudėjusi paketus po atsilenkiančia atrama tarp galinių sėdynių, todėl patikrinimo metu jie būtent toje vietoje ir buvo surasti. Kaip suprato O. L., R. B. ir S. M. šiuos paketus buvo atsivežę iš Italijos (t. 5, b.l. 143-147, 149-156).

Iš liudytojo A. K. parodymų (pagarsintų BPK 276 str. 5 d. tvarka) matyti, jog Belgijoje ant stalo matė 2 pirštų storio banknotų krūvelę, kas tuo metu buvo kambaryje ir ką veikė – nepamena. Grįžtant automobilis buvo patikrintas 2 kartus. Pirmą kartą - ant sienos, antrą kartą prie Švenčionių. Lietuvoje po pirmo patikrinimo skambino R., kiek girdėjo, kažkoks policininkas. Skambino tam, kad perspėtų, tačiau dėl ko - A. K. nežino. Kai pastebėjo, kad dar kartą tikrins - S. M. buvo ramus, o R. B. susijaudino, kažkaip pasimetė. Automobilyje rastų pinigų A. K. kelionės metu nematė. R. B. yra A. K. sakęs, kad V. A. jį konsultuoja įvairiais klausimais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad 2010 m. atvažiavę į Austriją, jie keletą dienų pagyveno pas tėvo pažįstamą I.. S. M. su R. B. buvo kažkur išvažiavę, lyg norėjo pirkti kažkokį automobilį. Kai jie grįžo, visi nuvažiavo į Belgiją pas R. B. draugą R.. Pasak A. K., būnant pas R., jis kambaryje ant stalo matė keletą krūvelių eurų banknotų, tačiau nežino, iš kur tie pinigai ir ar jie buvo suklastoti. Kambaryje tuo metu buvo R. B. ir O. L.. Grįžtant į Lietuvą 2010-09-28 prie Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos juos patikrino pasieniečiai, tačiau nieko draudžiamo nerado. Bevažiuojant R. B. kažkas paskambino. Baigęs kalbėti R. B. pasakė, kad jam skambino pažįstamas policininkas A. ir perspėjo, kad bus patikrinimas, sakė, kad buvo paminėtas E. vardas, be to, R. B. pasakė, kad vienas patikrinimas jau buvo. A. K. įtarė, kad R. B. veža kažką nelegalaus, nes dar prieš pirmą patikrinimą jaudinosi. Anot A. K., po perspėjamojo skambučio R. B. kažkodėl nuvažiavo Vilniaus kryptimi, nors arčiau važiuoti buvo per Ukmergę ir Uteną. Prieš Švenčionis juos vėl sustabdė pasieniečiai, kurie automobilio patikrinimo metu rado netikrus eurus (t. 5, b.l. 110-112).

Liudytojas A. G. (A. G.) (jo parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) teismui parodė, kad su S. K. (M.) A. G. į Belgiją važiavo du kartus per vienerius metus. Pirmą kartą kelionė truko pusantros savaitės, antrą – gal 3 savaites. Kai važiavo pirmą kartą, jie važiavo trise su vairuotoju. Grįžo kartu. Antrą kartą važiavo A. G., R. B., A. K., S. K. ir O.. A. G. pamena, kad pirmiausia jie nuvažiavo į Austriją, po to į Vokietiją ar į Prancūziją, ir galiausiai į Belgiją. Austrijoje jie praleido gal savaitę, kur ieškojo darbo, taip pat kartu su O. padarė keletą vagysčių iš parduotuvių. Ką tuo metu veikė R. B. su S. K., A. G. tiksliai nežino. Jie buvo išvažiavę 2-3 dienas ieškoti automobilio. Jiems grįžus visi išvažiavo į Belgiją, kur apsistojo pas R. B. pažįstamą. Ten jie ieškojo darbo, vagiliavo parduotuvėse. A. G. matė, kad tiek R. B., tiek S. K. (M.) turėjo pinigų atskirom kupiūrom, bet tiksliai nežino, kiek. A. G. manymu, pinigai buvo R. B., nes jis planavo pirkti automobilį. Apie eurų kiekį, kokybę ar kitas aplinkybes A. G. nieko negirdėjo. A. G. kartu su kitais į Lietuvą negrįžo. Namo jis grįžo 2010 m. prieš Naujuosius metus.

Pagarsinus A. G. 2010 12 10 d. apklausos protokolą (b.l. 11-13 4 t.), jis parodė, kad jis, duodamas tokius parodymus, melavo, nes buvo narkomanas, norėjo kokios nors naudos, kadangi prieš parvežant jį iš Belgijos į Lietuvą R. B. jam žadėjo tam tikrą sumą už parodymus. Duodamas parodymus prieš R. B. A. G. jį (R. B.) apgavo. Iš tiesų jis matė pinigus Belgijoje, bute, prieš išvažiuojant, jie gulėjo ant stalo, bet jie buvo skirti automobilio pirkimui ir nebuvo tokio didelio kiekio, daug pakuočių. R. B. prašė pasakyti, kad tie pinigai priklauso S. K., ir liepė visą kaltę versti S. K., tačiau A. G. tokių parodymų nedavė.

Pagarsinus A. G. 2010 12 16 d. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolą, esantį t. 4 b. l. 15-17, jis juos patvirtino.

Iš liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad būnant R. bute, A. G. kambaryje ant stalo matė paskleistus 50 eurų nominalo banknotus, o du eurų banknotų paketai buvo sudėti į polietileninius paketus. Kambaryje buvo R. B. ir S. M.. A. G. negalvojo, kad pinigai suklastoti, jis taip pat nematė, kas tuos pinigus vėliau pasiėmė. Vėliau visi minėti asmenys išvyko į Lietuvą, o jis liko Belgijoje. A. G. po kurio laiko iš Belgijos atvežė R. B., pastarasis prašė duoti parodymus prieš S. M., žadėjo atsilyginti (t. 4, b.l. 11-13, 15-17).

Iš liudytojos L. S. (parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodymų matyti, kad R. B. - jos buvęs sugyventinis. Kartu jie gyveno 10 metų, turi bendrą vaiką. Jie turėjo automobilius „Audi“, „Mercedes – Benz“. Automobilis „Mercedes – Benz“ buvo parduotas dar tuo metu, kai jie gyveno kartu. Niekas nesakė, kad negalima jo parduoti. Pagarsinus pakvitavimą – pasižadėjimą, esantį t. 6 b. l. 15, L. S. parodė, kad 2010 m., kai gyveno su R. B., tuo automobiliu naudodavosi tiek R. B., tiek L. S.. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Apie tame automobilyje įrengtas slėptuves ji nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie 2010 m. antroje pusėje buvusius grasinimus R. B., apie jam gresiančius nemalonumus.

L. S. pažįsta V. A., jis anksčiau dirbo policijoje. Yra mačiusi jį tik pora kartų. Ji su V. A. draugiškų santykių nepalaikė. Ar R. B. tokius santykius palaikė su V. A., ji nežino. L. S. patvirtino, kad italą, vardu D., ir R. B. siejo automobilių prekyba.

Iš liudytojo V. S. (parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodymų matyti, jog R. B. automobilio sulaikymo operacija buvo organizuojama tą pačią dieną – 2010 rugsėjo 28 d. nuo 8 val. ryto, gal net anksčiau. Sulaikymo operacija buvo organizuojama, nes turėjo operatyvinės informacijos, kad iš užsienio automobiliu Mersedes Benz grįš keturi asmenys, kurie gali gabenti narkotines medžiagas ir suklastotus pinigus. Tą informaciją turėjo kurį laiką, nes sulaikytini asmenys į užsienį išvyko rugsėjo 16 d., jau nuo tada buvo įtariama, kad kai jie grįš – vešis minėtus daiktus. Apie planuojamą operaciją žinojo jis (V. S.), jo porininkas R. N., tiesioginis skyriaus viršininkas ir pareigūnas V. B.. Tai buvo konfidenciali informacija. Skyriuje ji aptarinėjama nebuvo. Skyriuje tarnybinis patikrinimas dėl informacijos nutekinimo nebuvo atliekamas. Nė vienas iš apie rengiamą operaciją žinojusių pareigūnų jos nutekinti negalėjo.

Skyriuje turima informacija ir patikrinimas kertant sieną yra susiję, nes buvo paprašyta Lazdijų rinktinės kolegų, kad jie ar Kalvarijų, ar Lazdijų poste, per kur automobilis važiuos, susistabdytų ir patikrintų. Buvo pranešta, kas gali būti gabenama, ir jie tikrino, bet nerado. Automobilį buvo nuspręsta dar kartą tikrinti, nes susidarė vaizdas, kad patikrinimas buvo aplaidus, nes patikrinimas truko tik 1,5 val., o iš praktikos tai yra mažai, nes automobilyje narkotines medžiagas paslėpti galima tikrai įmantriai ir 1,5 val. surasti – maža.

Operatyvinį darbą vykdė jis (V. S.), buvo užvesta byla. Rugsėjo 16 d., prieš išvykstant minėtiems asmenims į Europą, R. B. ir S. M. susitikdavo ir derindavo kelionės detales, jie tai darė ir užsienyje. S. M. praeityje buvo teistas už netikrų pinigų laikymą ir gabenimą. Be to, buvo iššifruoti keli pokalbiai, kuriuose buvo kalbama apie spalvas: mėlyna, raudona - ir buvo įtarta, kad tai yra kupiūrų spalvos (50 eurų yra mėlynos spalvos). Pokalbiai buvo tarp R. B. ir asmens, esančio užsienyje.

V. S. yra išklausęs V. A. skambutį R. B., jo nuomone, šio skambučio tikslas buvo įspėti dėl kažkokio patikrinimo. Ten buvo paminėti žodžiai pastavnaja policija – taip jų kraštuose vadinami pasieniečiai – netikri policininkai, bet V. S. negali teigti, kad taip yra iš tikro, nes galima galvoti, kad kokie nors nusikaltėliai, apsirengę policininkų uniforma, stabdo keliuose.

Iš kur V. Z. gavo informaciją, kurią perdavė V. A. apie R. B. gresiantį pavojų – nežino. V. A. vardo ar kažkokių užuominų operatyvinio sekimo byloje niekada nebuvo.

Iš liudytojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29 4 t.), matyti, kad R. B., būdamas kelionėje, kalbėjosi su nepažįstamais asmenimis, pokalbių turinys buvo šifruojamas. Buvo aišku, kad kalbama apie kažkokią nelegalią prekę, buvo vardijamos sumos: 30, 35, 38, naudojami įvairūs žargonai. Buvo pavartoti skaičiai: 20, 50. Kalbėjo ir apie spalvas. Tai leido manyti, kad kalbama apie netikrus pinigus, nes eurų banknotai yra po 20, 50, spalvoti – mėlyni ir raudoni. Be to, V. S. yra žinoma, kad už netikrus eurus yra mokama 30-40% tikrųjų pinigų, tačiau išliko pagrindinė versija, kad gabens narkotikus. R. B. pokalbiai tikrai nebuvo apie automobilius, nors žodis automobilis buvo naudojamas. Kalbant apie automobilius nebūtų reikalo šifruoti pokalbį. Būtų kalbamasi konkrečiai apie markes, modelius, metus, trūkumus, kainą.

Iš liudytojo pareigūno V. B. parodymų matyti, jog, automobilio apžiūros metu, jis saugojo moterį, o R. B., išėjęs parūkyti į lauką, priėjo ir rusiškai jai pasakė: “Apsiimk tuos pinigėlius ant savęs, o mes tave ištrauksime”. Tai buvo pasakyta garsiai, sakantysis galėjo suprasti, kad V. B. tai išgirs, nes moteris stovėjo šalia jo (V. B.) metro atstumu, o tokius žodžius sakantysis – 1,5 m atstumu. Tai buvo ne prašymas, bet liepimas.

Iš liudytojo pareigūno A. Š. parodymų (b.l. 30-31 4 t.) matyti, jog apžiūrint automobilį ir ardant automobilio detales bei ieškant slėptuvės, galinės sėdynės atramoje, esančioje viduryje, buvo rastos dvi pakuotės, kuriose buvo daug 50 eurų banknotų, dėl ko kilo įtarimas, kad jie suklastoti, nes buvo visi tais pačiais numeriais.

Iš 2010 09 28 tarnybinio pranešimo (b.l. 1 1 t.) matyti, jog yra disponuojama operatyvine informacija, kad R. B. vykdo narkotinių medžiagų ir suklastotų pinigų kontrabandą. Narkotines medžiagas laiko savo bute (duomenys neskelbtini) ir jas platina mieste, taip pat gabena jas į Latvijos Respubliką. Š.m. rugsėjo 28 d. jis turi grįžti iš Belgijos Respublikos per Lenkijos-Lietuvos valstybės sieną transporto priemone „Mersedes Benz 270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), joje narkotikų ir suklastotų pinigų gabenimui yra įrengta slėptuvė.

2010-09-28 automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu po abiejų priekinių ratų posparniais buvo aptiktos keturios ne gamykliniu būdu įrengtos tuščios ertmės. Apžiūros metu automobilio galinėje sėdynėje porankio ertmėje rasti ir paimti 2 paketai, kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (b.l. 27-34 1 t.).

Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę matyti, jog automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas L. S. (b.l. 35 1 t.), kuri, pasak jos pačios, apie 10 metų buvo R. B. sugyventinė.

2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra netikri (b.l. 164-165 2 t.).

Apžiūros metu R. B. nešiojamame kompiuteryje rasta įvairių automobilių nuotraukų, bei bendrų R. B. ir V. A. nuotraukų (b.l. 77-84 2 t.).

Kaip matyti iš specialisto išvados, nei USB kištukinėje atmintyje, nei kompiuterių sisteminiame standžiajame diske, nešiojamų kompiuterių standžiuosiuose diskuose padirbtų pinigų ruošinių nerasta (b.l.6-76 2 t.).

Iš 2010 09 30 tarnybinio pranešimo (b.l. 11 1 t.) matyti, jog baudžiamojoje byloje įtariama, kad bendrininkų grupė 2010 09 28 apie 13 val. 45 min. automobilyje „Mercedes Benz 270“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno keliu Vilnius-Zarasai 17 300 netikrų eurų, iki kol buvo sulaikyti Švenčionių rajone, ties posūkiu į Vidutinės kaimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo nustatyta, kad 2011 09 28 11 val. 8 min. Utenos apskrities VPK Visagino m. PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas V. A. telefonu paskambino R. B., kartu su bendrininkais gabenančiam netikrus eurus, ir užšifruotu tekstu pranešė apie galimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patikrinimą.

2010-09-28 R. B. asmens kratos metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“ (b.l. 43-44 1 t.), kurio adresų knygelėje yra išsaugoti V. A., V. Z., E. B. telefonų numeriai, taip pat išsaugotas telefono numeris, kurio vardas nurodytas „R.“ (b.l. 45-58 1 t.). Be to, pas R. B. buvo išimtas navigacijos prietaisas, kuriame yra nustatytos koordinatės Italijos mieste Neapolyje (b.l. 42 1 t.).