Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-06-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-153-468/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-04-16Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2013-09-27Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-06-26Vilniaus apygardos teismas
  5. 1N-187-202/2015Nutartis · 2015-08-06Lietuvos apeliacinis teismas
  6. T-1382-873/2015Nutartis · 2015-08-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-05Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-10-11Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-26
Bylos Nr.
1-153-468/2014
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-05016-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-153-468/2014Proceso Nr. 1-05-1-05016-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 18.1, 19.4 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, Šarūnui Astrauskui, Remigijui Matevičiui,gynėjams advokatui Vaidotui Sviderskiui,vertėjui Rimantui Skuratovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1993 08 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 90 str. 3 d. 18 str. ir 250 str. 2 d.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 213 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. bendrininkų grupėje neteisėtai laikė didelį kiekį netikrų kitų valstybių apyvartoje esančių pinigų (eurų), o būtent:

R. B., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. M. (S. M.) nuo 2010 09 20 d., neteisėtai laikė netikrus kitų valstybių apyvartoje esančius pinigus – didelį kiekį didelės vertės 346 vienetus 50 eurų nominalo (viso 17300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą 59733,44 litų vertės) netikrų banknotų, kuriuos neteisėtai, R. B. su S. M. laikydami automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir važiuodami šiuo automobiliu per Italijos Respubliką, Austrijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką neteisėtai pergabeno iki Antverpeno miesto, Belgijos Karalystėje, kur nuo 2010 09 22 d. iki 2010 09 27 d. neteisėtai laikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu „R.“, bute, esančiame Antverpeno mieste tiksliau nenustatytu adresu. Tęsdami nusikalstamą sumanymą ir turėdami tikslą neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus neteisėtai pergabenti į Visagino miestą, Lietuvos Respublikoje, R. B., ir S. M. netikrus eurų banknotus perdavė apie jų nusikalstamą veiką nežinojusiai kartu vykusiai O. L., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir tuo pačiu automobiliu nuo 2010 09 27 d. per Belgijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką netikrus 346 vienetus 50 eurų nominalo eurų banknotus neteisėtai gabendami laikė automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki 2010 09 28 d., 13 val. 45 min., kai visi netikri eurai buvo surasti ir paimti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu. Tokiu būdu R. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 str. 2 d.

Kaltinamasis R. B. parodė, kad 2010 m. ji su S. M., jo sūnumi, mergina ir dar vienu vaikinu R. B. sugyventinės vardu registruotu automobiliu išvažiavo į Austriją, kur apsistojo pas S. M. pažįstamą. Po kelių dienų, kiti liko Vienoje, o R. B. su S. M. išvažiavo į Italiją, pas pažįstamą D., nes ten norėjo nupirkti automobilį. Atvažiavę automobilio negavo, todėl D. pasiūlė užsidirbti: nuvažiuoti į Neapolį, ten paimti pinigus ir nuvežti į Rusiją. R. B. net neįtarė, kad pinigai buvo netikri. Kad pakete pinigai – sakė D.. Už pinigų pervežimą R. B. būtų gavęs 1000 eurų ir nuolaidą automobiliui. R. B. pasakė, kad neturi vizos, todėl buvo sutarta pinigus nuvežti iki Latvijos. D. į navigaciją įvedė adresą, R. B. su S. M. nuvažiavo į Neapolį, prie jų priėjo nepažįstamas italas, padavė paketą su pinigais, ir R. B. su S. M. grįžo į Vieną. Tuo metu Vienoje O. buvo sulaikyta už vagystę parduotuvėse, ją paleidus, visi nuvažiavo į Belgiją pas R. B. pažįstamą R., kur prabuvę apie 3-4 d. grįžo atgal į Lietuvą. Pinigai visą laiką buvo mašinoje. To paketo niekas neatidarinėjo. Kirtus Lenkijos – Lietuvos sieną, buvo sulaikyti muitinėje, atlikus apžiūrą, nieko nerado, todėl važiavo toliau. Tuo metu paskambino V. A., pasakė, kad E. nori padaryti R. B. nemalonumų. R. B. pagalvojo, kad tai įspėjimas, kad gali sustabdyti policija. Manydamas, kad nieko blogo neveža, R. B. važiavo toliau, tačiau buvo sustabdytas antrą kartą.

Paketą su pinigais gavo iš Italijos piliečio. R. B. buvo kartu su S. M. (buvusi pavardė K.). Italas pinigus numetė ant galinės sėdynės ir nuėjo. Ten buvo eurai, tačiau R. B. nežinojo, kad pinigai netikri. Jis pinigų neapžiūrėjo. Pas R. bute skaičiavo pinigus, gautus pardavus vogtas prekes, be to, R. B. turėjo pinigų automobilio pirkimui.

Antrą kartą sulaikant už vairo sėdėjo R. B.. R. B. pasakė, kad nieko uždrausto neveža. Pareigūnai jam nesiūlė pateikti kokius nors daiktus. R. B. sulaikė už tai, kad buvo rasti pinigai. Dėl pareigūno-liudytojo parodymų, kad R. B. kitiems kartu vykusiems asmenims siūlė prisiimti kaltę, R. B. paaiškino, kad jis paprašė merginos, kad ji pasakytų, kad tai jos pinigai, R. B. nežinojo, kad tai netikri pinigai, bijojo, kad konfiskuos mašiną. Dėl jo (R. B.) parodymų, kad matė pas S. M. ir kitus daug pinigų ir suprato, kad pinigai netikri (5 bylos tomas), paaiškino, jog negalėjo suprasti, kad pinigai netikri, nes jie buvo gauti pardavus vogtus daiktus, be to, pinigai buvo skirti automobiliui. Neapolyje gautų paketų jie neatidarinėjo.

Pilnai pripažįsta, kad pravežė netikrus pinigus, tačiau nežinojo, kad tai netikri pinigai. Sužinojo tik po antrojo patikrinimo, kai tuos pinigus rado, jau Lietuvoje. Dėl A. G. parodymų, kad skaičiuojant eurus R. B. ir S. M. kalbėjo apie jų kokybę (4 bylos tomas, 12 b.l.), R. B. parodė, jog jis nekalbėjo apie kokybę, nes negali spręsti apie kokybę, blogai mato be akinių. Dėl pokalbių apie blogą kokybę, spalvas, paaiškino, kad kažkas skambino S. M., o pastarasis buvo davęs R. B. telefono numerį, nes pas jį neveikė roamingas, R. B. kalbėjo tai ką S. M. jam (R. B.) sakė.

Ikiteisminio tyrimo metu nekalbėjo apie D., mes bijojo, kad bus problemų. D. nesakė kiek pinigų yra tame pakete, o pats R. B. paketo neardė. DNR ant pinigų galėjo atsirasti, nes R. B. pinigus lietė muitinėje, kai jie buvo sudėti ant stalo.

Grįžtant R. B. skambino A. ir žmona. Pradžioje R. B. net nesuprato, ko skambino A.. Jam kažkas „prisisapnavo“ dėl E..

Kad tame pakete pinigai, sakė D.. R. B. nesidomėjo, kokie tai pinigai. Jei būtų žinojęs, kad tai netikri pinigai, nebūtų jų vežęs. Pinigų neslėpė. Kad tai netikri pinigai, R. B. sužinojo, kai juos rado policija, nes atidarę paketus pasakė, kad vienodi numeriai. Grįžtant į Lietuvą vyko pro Marijampolę, Vilnių, Alytų, nes R. B. visada važiuoja šiuo maršrutu.

Automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats slėptuvių negamino, jos buvo padarytos dar prieš jį įsigyjant Rygoje. Šį automobilį paliko žmonai. Dėl įsipareigojimo automobilį saugoti paaiškino, kad R. B. su žmona išsiskyrė, todėl automobilis yra jos problema.

Dėl to, kad R. B. 2010-10-01 apklausos protokole (b.l.8-10 5 t.) nurodyta, jog R. B. matė netikrus pinigus ir suprato, jog jie netikri, R. B. parodė, jog jis nepasakojo apie suklastotus pinigus, nors parašas apklausos protokole yra jo. Nežino, gal pas kitus bendrakeleivius ir buvo kažkokių netikrų pinigų. Nežino, kokius pinigus jis liepė išmesti, ar kokius pinigus O. kišosi į kelnes. Mano, kad pinigus į porankį padėjo gal ir jis (R. B.) pats.

Iš R. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2010 m. rugsėjo mėn. kartu su S. M., jo sūnumi A. K., O. L. ir vyriškiu, kurį visi vadino G., išvažiavo į Italiją pirkti automobilio. Pakeliui jie nuvažiavo į Vieną Austrijoje, kur liko A. K., O. L. ir G., o jis kartu su S. M. išvažiavo į Italiją pas savo pažįstamą D. tartis dėl automobilio pirkimo. Po susitikimo su D. jie S. M. prašymu nuvažiavo į Neapolį Italijoje, kur nežinomoje vietoje mieste sustojo, o S. M. nuėjo į kavinę ir susitiko su R. B. nepažįstamu žmogumi (R. B. liko laukti automobilyje). Susitikęs nurodytą asmenį S. M. kartu su juo grįžo į automobilį, nurodė važiuoti, o vėliau, nuvažiavus apie 500 metrų, nurodė sustoti. Vyriškis išlipo ir po valandos atnešė bei padavė S. M. nedidelį (knygos dydžio) juodą paketą. Po šio susitikimo R. B. su S. M. grįžo į Vieną, o iš jos kartu su A. K., O. L. ir G. nuvažiavo į Antverpeną Belgijoje ir apsistojo pas R. B. pažįstamą R.. Bebūnant Belgijoje R. B. pas S. M., A. K., G. ir O. L. matė daug eurų įvairiomis kupiūromis, o iš vėlesnių pokalbių suprato, kad matyti eurai yra netikri. Belgijoje jie išbuvo apie savaitę laiko, po ko keturiese, t. y. jis, S. M., A. K. ir O. L., tuo pačiu automobiliu išvažiavo į Lietuvą, o G. liko Belgijoje. 2010 09 28 d., važiuojant per Lenkijos – Lietuvos valstybių sieną, juos tikrino pasienio tarnybos pareigūnai, tačiau nieko nerado. Be to, prieš šį patikrinimą R. B. girdėjo, kad S. M. arba A. K. nurodė O. slėpti netikrus eurus savo kelnėse. Vėlesnio patikrinimo metu R. B. automobilyje „Mercedes Benz“ pasienio pareigūnai surado du paketus, kuriuose buvo supakuotas didelis kiekis 50 eurų nominalo kupiūrų. R. B. antrojo patikrinimo metu, kai buvo surastos netikros eurų kupiūros, buvo priėjęs prie O. L. ir jos prašė, kad ji prisiimtų kaltę; vėliau jau jos prašė, kad visą kaltę ji verstų S. M.. Važiuojant po pirmojo patikrinimo prie Lenkijos – Lietuvos valstybių sienos, jam į mobilų telefoną paskambino V. A., kuris pasakė, kad jį nori apgauti E. didele pinigų suma ir šioje apgavystėje gali dalyvauti netikri policininkai. R. B. nelabai suprato, ką norėjo pasakyti V. A., pagalvojo, kad kažką negero rezga jo pažįstamas E. B. (b.l. 5-21, 23 5 t.).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau, teismo nuomone, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga.

S. M. teismui parodė, kad praėjo 4 m., ne viską atsimena, tačiau pilnai palaiko savo parodymus, duotus anksčiau teismo metu. Iš šių parodymų matyti, kad S. M., jo sūnus, R. B., O. L. ir A. G. kartu buvo išvykę į užsienį. Važiuojant į priekį A. K., A. G. ir O. L. buvo palikti Austrijoje, o S. M. su R. B. nuvažiavo į Italiją pas D., kur R. B. norėjo nupirkti automobilį, kurį S. M. už 1000 eurų turėjo parvaryti į Lietuvą. Brangus automobilis buvo pardavinėjamas labai pigiai, o tai sukėlė įtarimą. S. M. atsisakė parvairuoti perkamą automobilį. Būdami Italijoje jie, R. B. iniciatyva, keletui valandų apsilankė Neapolyje. S. M. nežino, kokiu konkrečiu tikslu R. B. vyko į Neapolį. Neapolyje S. M. turguje pirko rankines ir kitus daiktus ir tuo metu R. B. jis nematė apie valandą. Grįžus iš turgaus, R. B. iš karto pradėjo jį skubinti išvažiuoti. Iš kur automobilyje atsirado netikri pinigai, S. M. nežino. Iki pareigūnams surandant pinigus automobilyje jis jų nematė. Kelionės metu jie nebuvo susitikę kitų žmonių, su kuriais būtų bendravę. S. M. matė tik D., su kuriuo R. B. bendravo italų kalba, kurios S. M. nesuprato. Ar R. B. buvo dar su kuo nors susitikęs - S. M. nežino. R. B. su S. M. parvažiavus iš Italijos į Austriją, visi penkiese nuvažiavo į Belgiją, į Antverpeną, kur apsistoję pas R. B. pažįstamą R., jie buvo 3-4 dienas. Ten R. B. sprendė savo klausimus, o likusieji vaikščiojo po miestą. Būnant R. bute vakare R. B. rodė kažkokius pinigus eurais, tačiau S. M. nežinojo, kokie tai pinigai, juolab, kad R. B. nuolat mėgo pasigirti, jog turi daug grynųjų.

Kai važiavo atgal į Lietuvą, kažkas paskambino R. B. ir pasakė, kad jų automobilį sustabdys ir tikrins policija. Skambutis buvo tuo metu, kai jie pravažiavo muitinę ir dar buvo prie sienos. R. B. sakė, kad jam skambino V. A.. Kelionės atgal metu automobilį kartais vairavo ir S. M., tačiau įvažiavus į Lietuvą R. B. jam nebeleido vairuoti. S. M. sėdėjo šalia, o gale – A. ir O.. Prie Lenkijos – Lietuvos sienos juos sustabdė Lietuvos pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir leido važiuoti toliau. Neprivažiavus Švenčionių juos antrą kartą sustabdė pasieniečiai, apžiūrėjo automobilį ir rado eurus. Kad surado eurus, S. M. sužinojo, kai juos parodė pasieniečiai. Ignalinos pasienio rinktinės kieme, R. B. visiems siūlė, kad prisiimtų kaltę. S. M. nežino, ar prieš patikrinimą R. B. kažką dėjo į kitas vietas, bet kažkoks sambrūzdis buvo.

Gali papildyti, kad matė, kad Belgijoje buvo atvažiavę du B. pažįstami, kurie pasiėmė kažkokius briketus, apvyniotus „skočiumi“. Be to, nuvažiavus pas R. B. giminaitį, R. B. pastarajam taip pat perdavė tokius pat paketus. Kas buvo tuose briketuose, S. M. nežino, bet jie buvo panašūs į tuos, kuriuos pareigūnai rado automobilyje, kurie, kaip jie sakė, buvo netikri eurai. Į Neapolį vyko su R. B., D. kartu nebuvo. Važiuoti pasiūlė R. B.. Kai nuvažiavo į Neapolį S. M. apie valandai išėjo į turgų, o R. B. liko automobilyje. S. M. su niekuo nebuvo susitikęs, o su kuo buvo susitikęs R. B. – nežino. Kai S. M. grįžo, mašinoje papildomų daiktų nebuvo. Grįžęs sėdo ant galinės automobilio sėdynės ir jie važiavo atgal į Austriją. Pas R. bute S. M. pinigų nematė, neskaičiavo. Mano, kad pirmą kartą kertant Lietuvos sieną policijos pareigūnai ieškojo narkotikų, nes ieškojo su šunimis. Kai pareigūnai rado netikrus eurus, R. B. S. M. siūlė dėl jų prisiimti kaltę. S. M. atsisakė. Neprisimena, kas pasiūlė O. pinigų paketus susikišti į kelnes.

Važiuojant girdėjo R. B. telefoninį pokalbį, suprato, kad juos turi sustabdyti policija. Kad vežė netikrus pinigus, sužinojo, kai sulaikė ir policijos pareigūnai parodė pradarytą paketą.

Iš esmės analogiškus parodymus S. M. buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 41 – 53, 56 t. 5).

V. A. teisme parodė, kad R. B. pažįsta daugiau nei 20 m. Kai V. A. dirbo policijoje, R. B. buvo nukentėjusysis turto prievartavimo ir įkaito paėmimo byloje. Nuo to laiko jie pradėjo bendrauti. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, V. A. pasakojo apie jį. Paskutinį kartą jie bendravo 2009 m. Per metus bendraudavo 2-3 kartus. Žinojo, kad R. B. yra teistas, tačiau neturėjo informacijos, ar jis 2010 m. užsiiminėjo kuo nors neteisėtu. 2010 m. pas V. A. atėjęs kriminalinės policijos tyrėjas V. Z., pranešė, kad prieš R. B. vėl planuojami neteisėti veiksmai, kad kažkoks E. planuoja neteisėtus veiksmus. Informacija buvo pirminė, nepatikrinta. V. A. nežinojo, kad R. B. kažkur išvykęs, pagalvojo, kad tai bus plėšimas ar kratos imitacija, todėl rugsėjo 27 d., nors tikslios informacijos neturėjo, V. A. nusprendė paskambinti prevenciniais tikslais R. B. ir jį įspėti, tačiau pastarasis neatsiliepė. 28 d. jis atsiliepė. Skambindama galvojo, kad jis Visagine, o jis pasakė, kad išvažiuoja iš Lenkijos. V. A. suprato, kad važiuoja ne vienas. Pasakė, kad E. kažką planuoja. Pripažįsta, kad V. A. skambino B. jam grįžtant iš užsienio tris kartus.

Iš esmės analogiškus parodymus V. A. buvo davęs nagrinėjant bylą V. A. ir S. M. atžvilgiu (b.l. 114-116 7 t.) bei ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 163-165, 168-169, 173-175, 179-180 t. 5).

Iš liudytojo V. Z. parodymų matyti, jog būtent jis pranešė V. A. apie R. B. neva gręsiantį pavojų, apie tai, kad pasieniečiai atlieka ar ketina atlikti tyrimą R. B. atžvilgiu, jis nežinojo (b.l. 1-10, 4 t. 116-117 7 t.).

Liudytoja O. L. parodė, jog ji R. B. pažįsta. Susipažino, kai prieš keletą metų, vykdami į užsienį: pradžioje važiavo į Austriją, paskui į Belgiją ir atgal į Lietuvą. Grįžtant Lietuvoje pirmą kartą pareigūnai juos sustabdė, kai kirto sieną, po to važiuojant link Švenčionių. Kai sustabdė prie sienos, tikrino daiktus, buvo atvestas šuo. Tuo metu rado netikras korteles. Kai sustabdė antrą kartą, tikrino visą mašiną. O. L. mašinoje matė kažkokius paketus, be to, tokius pat paketus ji buvo mačiusi grįžtant į Lietuvą, kai buvo sustoję Vokietijoje, tada R. B. 3-4 atidavė kažkokiam vyriškiui. Neatsimena, kiek tokių paketų turėjo B.. Pas R. Belgijoje lyg buvo mačiusi 4-6 tokius paketus. Kai mašinoje pasieniečiai rado pinigus, B. jai siūlė prisiimti kaltę. Priėjęs prie O. L. B. pasakė: „imk viską ant savęs, bus geras advokatas“. Šalia stovėjo pareigūnas. Paketus O. L. buvo čiupinėjusi, nes kai važiavo, prieš sustabdant Lietuvoje prie Nemenčinės, R. B. juos metė į O. L. pusę, o ji padėjo į porankį. Iš kur R. B. tuo paketus, prieš numesdamas O. L., paėmė, ji nematė. Nežino, iš kur tie paketai atsirado pas R. B. ar pas kitus. Belgijoje matė, kai buvo skaičiuojami pinigai. Negali pasakyti, kiek buvo pinigų, pakuotės nebuvo didelės. Kupiūros buvo po 20, 50, buvo net ir monetų. Dominavo lyg po 50. Po to, kai R. B. grįžo iš Italijos, ji matė, kaip R. B. iš po rato ištraukė kažkokius paketus, sudėjo į rankinę ir nuvažiavo namo. Jų buvo apie 10 1,5-2 cm. storio. Paketai buvo panašūs į tuos, kurie buvo rasti, skyrėsi tik spalva.

Parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 122 5 t.), palaiko. Neprisimena, ar bandė slėpti paketus. Jai buvo bandoma daryti poveikį, buvo liepta viską „stumti“ ant S. M., tačiau jos parodymai yra teisingi. Kai važiavo Lietuvos pusėje, beveik visą kelią miegojo, tačiau pamena, kad girdėjo minint E. vardą. Ji mano, kad viskam vadovavo B., nes po to, kai iš padangos buvo ištraukti pinigai, jis buvo susitikęs su kažkokiu vyriškiu Vokietijoje. Be to, buvo jo mašina, jis pats ištraukė paketus, perdavė vyriškiui, paprašė jos prisiimti kaltę.

Liudytoja O. L. teismui (nagrinėjant bylą S. M. ir V. A. atžvilgiu) taip pat parodė, jog kelionės metu R. B. visą laiką rodė, kad turi daug pinigų. Jo piniginė nuo pinigų net neužsidarydavo. Jis taip pat davė pinigų A. G., kai jis liko Belgijoje. Vieną kartą užėjus į kambarį matė pinigų - vidurinio (20 ar 50) nominalo, 5-10 kupiūrų, taip pat buvo ir monetų. O. L. pinigų nečiupinėjo, tik paketus, kuriuos R. B. jai padavė automobilyje.

Užsienyje R. B. skambino daugiau kartų, bet jis kalbėdamas visada išeidavo. Jei jam paskambindavo važiuojant, jis sakydavo: „Perskambinsiu“ arba „Paskambink biškį vėliau.“ Beveik iš karto kirtus Lenkijos-Lietuvos sieną paskambino R. B.. Jis kalbėjo mašinoje. Sakė: „Ko anksčiau man nepasakei“. Jam taip pat skambino žmona, su kuria jis kalbėjo apie sienos kirtimą. Jis sakė, kad patikrino ir kad viskas gerai. Buvo 2 skambučiai ir jis 2 kartus sakė, kad viskas gerai. Po skambučio, kai kirto sieną, R. B. buvo labai patenkintas, kad viskas gerai, galima važiuoti toliau.

Dėl bylos jai Visagine grasino R. B. pažįstamas ar draugas. Grasino, kad jei ji pasakys kažką prieš R. B., o ne taip, kaip jie sako, tai „net jeigu mes visi sėsim už tai, tu išeisi, tai tau Lietuvoje, Visagine nebus vietos, iš karto užsikask į bunkerį“. Taip sakyta buvo ne kartą. Dėl parodymų jos prašė R. B. ir P., su kuriuo anksčiau ji buvo turėjusi konfliktą, be to, buvo gavusi laišką nuo A. A., kuris rašė, kad sėdi kartu su S. M., kuris jai perduoda linkėjimus. Šį laišką O. L. priėmė kaip grasinimą, nes jai iki to jau buvo grasinta. Todėl ji tą laišką atidavė tyrėjui.

Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 125 5 t.) O. L. patvirtino, kad ji matė pinigus, kuriuos sudėjus į vieną krūvą būtų 1,5 - 2 cm. Pagarsinus O. L. parodymus (b.l. 143-144 5 t.), O. L. parodė, jog šiuo metu tiksliai nebeatsimena, ar pinigus skaičiavo ir R. B., ir S. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus nemelavo.

Ikiteisminio tyrimo metu O. L., be tų pačių vykimo į užsienį aplinkybių parodė, kad būnant Antverpene, R. B. savo automobiliu ją buvo nusivežęs į kažkokią vilkikų stovėjimo aikštelę, kur R. B. atsuko priekinį vairuotojo pusės ratą, nuėmė posparnį ir ištraukė apie 10 paketų, kurie buvo labai panašūs į tuos, kuriuos vėliau patikrinimo metu rado pasieniečiai. Būnant R. bute, O. L. buvo užėjusi į vieną kambarį, kur pamatė prie stalo sėdinčius R. B., S. M. ir A. G., o ant stalo buvo sudėta daug 50 eurų banknotų, taip pat 20 ir 10 eurų nominalo banknotų. O. L. matė, kad R. B. su S. M. skaičiavo ar dėliojo tuos banknotus. Po savaitės jie išvažiavo namo, o prieš išvažiuojant R. B. jai padavė du paketus ir liepė paslėpti prie savęs ir nuvežti į Lietuvą. O. L. nežinojo, kad ten suklastoti eurai, manė, kad tai daiktai, kurie slepiami nuo deklaravimo. Šiuos paketus O. L. užsikišo už kelnių ties priekine pilvo dalimi. 2010-09-28 bevažiuojant namo, prie Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos juos patikrinę pasieniečiai nieko nesurado, nes patikrinimo metu ji spėjo paketus numesti į jau patikrintą jos rankinę. Bevažiuojant toliau R. B. kažkas paskambino ir perspėjo, nes pastarasis pasakė, kad jam kažkoks draugas pranešė, jog juos kažkas įskundė. Neprivažiavus Švenčionių R. B. susijaudino, ji pamatė, jog juos vėl stabdo pasieniečiai. Tuo pat metu R. B. jai atgal numetė du paketus ir liepė paslėpti. O. L. įtarė, kad čia yra tie patys pinigai, S. M. sušuko: „mūsų laukia“. O. L., R. B. nurodymu, buvo sudėjusi paketus po atsilenkiančia atrama tarp galinių sėdynių, todėl patikrinimo metu jie būtent toje vietoje ir buvo surasti. Kaip suprato O. L., R. B. ir S. M. šiuos paketus buvo atsivežę iš Italijos (t. 5, b.l. 143-147, 149-156).

Iš liudytojo A. K. parodymų (pagarsintų BPK 276 str. 5 d. tvarka) matyti, jog Belgijoje ant stalo matė 2 pirštų storio banknotų krūvelę, kas tuo metu buvo kambaryje ir ką veikė – nepamena. Grįžtant automobilis buvo patikrintas 2 kartus. Pirmą kartą - ant sienos, antrą kartą prie Švenčionių. Lietuvoje po pirmo patikrinimo skambino R., kiek girdėjo, kažkoks policininkas. Skambino tam, kad perspėtų, tačiau dėl ko - A. K. nežino. Kai pastebėjo, kad dar kartą tikrins - S. M. buvo ramus, o R. B. susijaudino, kažkaip pasimetė. Automobilyje rastų pinigų A. K. kelionės metu nematė. R. B. yra A. K. sakęs, kad V. A. jį konsultuoja įvairiais klausimais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. K. (A. K.) parodė, kad 2010 m. atvažiavę į Austriją, jie keletą dienų pagyveno pas tėvo pažįstamą I.. S. M. su R. B. buvo kažkur išvažiavę, lyg norėjo pirkti kažkokį automobilį. Kai jie grįžo, visi nuvažiavo į Belgiją pas R. B. draugą R.. Pasak A. K., būnant pas R., jis kambaryje ant stalo matė keletą krūvelių eurų banknotų, tačiau nežino, iš kur tie pinigai ir ar jie buvo suklastoti. Kambaryje tuo metu buvo R. B. ir O. L.. Grįžtant į Lietuvą 2010-09-28 prie Lietuvos – Lenkijos valstybių sienos juos patikrino pasieniečiai, tačiau nieko draudžiamo nerado. Bevažiuojant R. B. kažkas paskambino. Baigęs kalbėti R. B. pasakė, kad jam skambino pažįstamas policininkas A. ir perspėjo, kad bus patikrinimas, sakė, kad buvo paminėtas E. vardas, be to, R. B. pasakė, kad vienas patikrinimas jau buvo. A. K. įtarė, kad R. B. veža kažką nelegalaus, nes dar prieš pirmą patikrinimą jaudinosi. Anot A. K., po perspėjamojo skambučio R. B. kažkodėl nuvažiavo Vilniaus kryptimi, nors arčiau važiuoti buvo per Ukmergę ir Uteną. Prieš Švenčionis juos vėl sustabdė pasieniečiai, kurie automobilio patikrinimo metu rado netikrus eurus (t. 5, b.l. 110-112).

Liudytojas A. G. (A. G.) (jo parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) teismui parodė, kad su S. K. (M.) A. G. į Belgiją važiavo du kartus per vienerius metus. Pirmą kartą kelionė truko pusantros savaitės, antrą – gal 3 savaites. Kai važiavo pirmą kartą, jie važiavo trise su vairuotoju. Grįžo kartu. Antrą kartą važiavo A. G., R. B., A. K., S. K. ir O.. A. G. pamena, kad pirmiausia jie nuvažiavo į Austriją, po to į Vokietiją ar į Prancūziją, ir galiausiai į Belgiją. Austrijoje jie praleido gal savaitę, kur ieškojo darbo, taip pat kartu su O. padarė keletą vagysčių iš parduotuvių. Ką tuo metu veikė R. B. su S. K., A. G. tiksliai nežino. Jie buvo išvažiavę 2-3 dienas ieškoti automobilio. Jiems grįžus visi išvažiavo į Belgiją, kur apsistojo pas R. B. pažįstamą. Ten jie ieškojo darbo, vagiliavo parduotuvėse. A. G. matė, kad tiek R. B., tiek S. K. (M.) turėjo pinigų atskirom kupiūrom, bet tiksliai nežino, kiek. A. G. manymu, pinigai buvo R. B., nes jis planavo pirkti automobilį. Apie eurų kiekį, kokybę ar kitas aplinkybes A. G. nieko negirdėjo. A. G. kartu su kitais į Lietuvą negrįžo. Namo jis grįžo 2010 m. prieš Naujuosius metus.

Pagarsinus A. G. 2010 12 10 d. apklausos protokolą (b.l. 11-13 4 t.), jis parodė, kad jis, duodamas tokius parodymus, melavo, nes buvo narkomanas, norėjo kokios nors naudos, kadangi prieš parvežant jį iš Belgijos į Lietuvą R. B. jam žadėjo tam tikrą sumą už parodymus. Duodamas parodymus prieš R. B. A. G. jį (R. B.) apgavo. Iš tiesų jis matė pinigus Belgijoje, bute, prieš išvažiuojant, jie gulėjo ant stalo, bet jie buvo skirti automobilio pirkimui ir nebuvo tokio didelio kiekio, daug pakuočių. R. B. prašė pasakyti, kad tie pinigai priklauso S. K., ir liepė visą kaltę versti S. K., tačiau A. G. tokių parodymų nedavė.

Pagarsinus A. G. 2010 12 16 d. apklausos, atliktos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, protokolą, esantį t. 4 b. l. 15-17, jis juos patvirtino.

Iš liudytojo A. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad būnant R. bute, A. G. kambaryje ant stalo matė paskleistus 50 eurų nominalo banknotus, o du eurų banknotų paketai buvo sudėti į polietileninius paketus. Kambaryje buvo R. B. ir S. M.. A. G. negalvojo, kad pinigai suklastoti, jis taip pat nematė, kas tuos pinigus vėliau pasiėmė. Vėliau visi minėti asmenys išvyko į Lietuvą, o jis liko Belgijoje. A. G. po kurio laiko iš Belgijos atvežė R. B., pastarasis prašė duoti parodymus prieš S. M., žadėjo atsilyginti (t. 4, b.l. 11-13, 15-17).

Iš liudytojos L. S. (parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodymų matyti, kad R. B. - jos buvęs sugyventinis. Kartu jie gyveno 10 metų, turi bendrą vaiką. Jie turėjo automobilius „Audi“, „Mercedes – Benz“. Automobilis „Mercedes – Benz“ buvo parduotas dar tuo metu, kai jie gyveno kartu. Niekas nesakė, kad negalima jo parduoti. Pagarsinus pakvitavimą – pasižadėjimą, esantį t. 6 b. l. 15, L. S. parodė, kad 2010 m., kai gyveno su R. B., tuo automobiliu naudodavosi tiek R. B., tiek L. S.. Automobilis buvo registruotas jos vardu. Apie tame automobilyje įrengtas slėptuves ji nieko nežino. Taip pat nieko nežino apie 2010 m. antroje pusėje buvusius grasinimus R. B., apie jam gresiančius nemalonumus.

L. S. pažįsta V. A., jis anksčiau dirbo policijoje. Yra mačiusi jį tik pora kartų. Ji su V. A. draugiškų santykių nepalaikė. Ar R. B. tokius santykius palaikė su V. A., ji nežino. L. S. patvirtino, kad italą, vardu D., ir R. B. siejo automobilių prekyba.

Iš liudytojo V. S. (parodymai pagarsinti BPK 276 str. 5 d. tvarka) parodymų matyti, jog R. B. automobilio sulaikymo operacija buvo organizuojama tą pačią dieną – 2010 rugsėjo 28 d. nuo 8 val. ryto, gal net anksčiau. Sulaikymo operacija buvo organizuojama, nes turėjo operatyvinės informacijos, kad iš užsienio automobiliu Mersedes Benz grįš keturi asmenys, kurie gali gabenti narkotines medžiagas ir suklastotus pinigus. Tą informaciją turėjo kurį laiką, nes sulaikytini asmenys į užsienį išvyko rugsėjo 16 d., jau nuo tada buvo įtariama, kad kai jie grįš – vešis minėtus daiktus. Apie planuojamą operaciją žinojo jis (V. S.), jo porininkas R. N., tiesioginis skyriaus viršininkas ir pareigūnas V. B.. Tai buvo konfidenciali informacija. Skyriuje ji aptarinėjama nebuvo. Skyriuje tarnybinis patikrinimas dėl informacijos nutekinimo nebuvo atliekamas. Nė vienas iš apie rengiamą operaciją žinojusių pareigūnų jos nutekinti negalėjo.

Skyriuje turima informacija ir patikrinimas kertant sieną yra susiję, nes buvo paprašyta Lazdijų rinktinės kolegų, kad jie ar Kalvarijų, ar Lazdijų poste, per kur automobilis važiuos, susistabdytų ir patikrintų. Buvo pranešta, kas gali būti gabenama, ir jie tikrino, bet nerado. Automobilį buvo nuspręsta dar kartą tikrinti, nes susidarė vaizdas, kad patikrinimas buvo aplaidus, nes patikrinimas truko tik 1,5 val., o iš praktikos tai yra mažai, nes automobilyje narkotines medžiagas paslėpti galima tikrai įmantriai ir 1,5 val. surasti – maža.

Operatyvinį darbą vykdė jis (V. S.), buvo užvesta byla. Rugsėjo 16 d., prieš išvykstant minėtiems asmenims į Europą, R. B. ir S. M. susitikdavo ir derindavo kelionės detales, jie tai darė ir užsienyje. S. M. praeityje buvo teistas už netikrų pinigų laikymą ir gabenimą. Be to, buvo iššifruoti keli pokalbiai, kuriuose buvo kalbama apie spalvas: mėlyna, raudona - ir buvo įtarta, kad tai yra kupiūrų spalvos (50 eurų yra mėlynos spalvos). Pokalbiai buvo tarp R. B. ir asmens, esančio užsienyje.

V. S. yra išklausęs V. A. skambutį R. B., jo nuomone, šio skambučio tikslas buvo įspėti dėl kažkokio patikrinimo. Ten buvo paminėti žodžiai pastavnaja policija – taip jų kraštuose vadinami pasieniečiai – netikri policininkai, bet V. S. negali teigti, kad taip yra iš tikro, nes galima galvoti, kad kokie nors nusikaltėliai, apsirengę policininkų uniforma, stabdo keliuose.

Iš kur V. Z. gavo informaciją, kurią perdavė V. A. apie R. B. gresiantį pavojų – nežino. V. A. vardo ar kažkokių užuominų operatyvinio sekimo byloje niekada nebuvo.

Iš liudytojo V. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 29 4 t.), matyti, kad R. B., būdamas kelionėje, kalbėjosi su nepažįstamais asmenimis, pokalbių turinys buvo šifruojamas. Buvo aišku, kad kalbama apie kažkokią nelegalią prekę, buvo vardijamos sumos: 30, 35, 38, naudojami įvairūs žargonai. Buvo pavartoti skaičiai: 20, 50. Kalbėjo ir apie spalvas. Tai leido manyti, kad kalbama apie netikrus pinigus, nes eurų banknotai yra po 20, 50, spalvoti – mėlyni ir raudoni. Be to, V. S. yra žinoma, kad už netikrus eurus yra mokama 30-40% tikrųjų pinigų, tačiau išliko pagrindinė versija, kad gabens narkotikus. R. B. pokalbiai tikrai nebuvo apie automobilius, nors žodis automobilis buvo naudojamas. Kalbant apie automobilius nebūtų reikalo šifruoti pokalbį. Būtų kalbamasi konkrečiai apie markes, modelius, metus, trūkumus, kainą.

Iš liudytojo pareigūno V. B. parodymų matyti, jog, automobilio apžiūros metu, jis saugojo moterį, o R. B., išėjęs parūkyti į lauką, priėjo ir rusiškai jai pasakė: “Apsiimk tuos pinigėlius ant savęs, o mes tave ištrauksime”. Tai buvo pasakyta garsiai, sakantysis galėjo suprasti, kad V. B. tai išgirs, nes moteris stovėjo šalia jo (V. B.) metro atstumu, o tokius žodžius sakantysis – 1,5 m atstumu. Tai buvo ne prašymas, bet liepimas.

Iš liudytojo pareigūno A. Š. parodymų (b.l. 30-31 4 t.) matyti, jog apžiūrint automobilį ir ardant automobilio detales bei ieškant slėptuvės, galinės sėdynės atramoje, esančioje viduryje, buvo rastos dvi pakuotės, kuriose buvo daug 50 eurų banknotų, dėl ko kilo įtarimas, kad jie suklastoti, nes buvo visi tais pačiais numeriais.

Iš 2010 09 28 tarnybinio pranešimo (b.l. 1 1 t.) matyti, jog yra disponuojama operatyvine informacija, kad R. B. vykdo narkotinių medžiagų ir suklastotų pinigų kontrabandą. Narkotines medžiagas laiko savo bute (duomenys neskelbtini) ir jas platina mieste, taip pat gabena jas į Latvijos Respubliką. Š.m. rugsėjo 28 d. jis turi grįžti iš Belgijos Respublikos per Lenkijos-Lietuvos valstybės sieną transporto priemone „Mersedes Benz 270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), joje narkotikų ir suklastotų pinigų gabenimui yra įrengta slėptuvė.

2010-09-28 automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu po abiejų priekinių ratų posparniais buvo aptiktos keturios ne gamykliniu būdu įrengtos tuščios ertmės. Apžiūros metu automobilio galinėje sėdynėje porankio ertmėje rasti ir paimti 2 paketai, kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (b.l. 27-34 1 t.).

Patikrinus VĮ „Regitra“ duomenų bazę matyti, jog automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas L. S. (b.l. 35 1 t.), kuri, pasak jos pačios, apie 10 metų buvo R. B. sugyventinė.

2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra netikri (b.l. 164-165 2 t.).

Apžiūros metu R. B. nešiojamame kompiuteryje rasta įvairių automobilių nuotraukų, bei bendrų R. B. ir V. A. nuotraukų (b.l. 77-84 2 t.).

Kaip matyti iš specialisto išvados, nei USB kištukinėje atmintyje, nei kompiuterių sisteminiame standžiajame diske, nešiojamų kompiuterių standžiuosiuose diskuose padirbtų pinigų ruošinių nerasta (b.l.6-76 2 t.).

Iš 2010 09 30 tarnybinio pranešimo (b.l. 11 1 t.) matyti, jog baudžiamojoje byloje įtariama, kad bendrininkų grupė 2010 09 28 apie 13 val. 45 min. automobilyje „Mercedes Benz 270“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikė ir gabeno keliu Vilnius-Zarasai 17 300 netikrų eurų, iki kol buvo sulaikyti Švenčionių rajone, ties posūkiu į Vidutinės kaimą. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo nustatyta, kad 2011 09 28 11 val. 8 min. Utenos apskrities VPK Visagino m. PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas V. A. telefonu paskambino R. B., kartu su bendrininkais gabenančiam netikrus eurus, ir užšifruotu tekstu pranešė apie galimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų patikrinimą.

2010-09-28 R. B. asmens kratos metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“ (b.l. 43-44 1 t.), kurio adresų knygelėje yra išsaugoti V. A., V. Z., E. B. telefonų numeriai, taip pat išsaugotas telefono numeris, kurio vardas nurodytas „R.“ (b.l. 45-58 1 t.). Be to, pas R. B. buvo išimtas navigacijos prietaisas, kuriame yra nustatytos koordinatės Italijos mieste Neapolyje (b.l. 42 1 t.).

Taip pat apžiūros metu (b.l. 59-61 1 t.) buvo apžiūrėti R. B. asmens kratos metu rasti pinigai – dešimt banknotų po 500 eurų, penki po 6 eurus, vienas 20 eurų banknotas, dvidešimt vienas 10 eurų banknotas; 50 litų kupiūra, penkios 20 litų kupiūros, trys 10 litų kupiūros, taip pat Rusijos federacijos rubliai, metalinės monetos. Šių pinigų klastojimo požymių nėra, jie atitinka jiems keliamus gamybos reikalavimus.

2010-11-15 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. pokalbiai telefonu nuo 2010-09-16 iki 2010-09-26 (t.3, b.l. 14-27), iš kurių matyti, jog koduotai yra deramasi, aptariamos kainos, įpakavimai („...jie jau padaryti juodame pakete...ten visur po šimtinę ...“) ir t.t.

2011-01-07 operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti R. B. pokalbiai telefonu nuo 2010-09-21 iki 2010-09-26 (t. 3, b.l.14-27, 29-40), iš kurių matyti, jog tiek tarp R. B. ir kitų asmenų, tiek tarp S. M. ir R. B. ir kitų asmenų vyksta užšifruoti pokalbiai:

Iš R. B. kalbos „... ten ar variantai yra, kuriuos, atsimeni, tu man sakei, ten pas tave kažkokie italai ten blogai padarė...“;

S. M.: „...Šitie ten man įdomūs, kaip sakiau, na tu tik ten mažiau plepėk. Šitą, gerai. Aš viską suprantu, tu pasakyk, aš ten kainą įvardijau aiškiai. ... na šituos, kur sakiau, kad dvi pozicijos ten įdomios.“ S. M. ir R. B. (b.l. 22 3 t.) kalba apie pozicijas, kad bus 30, kiekviena pozicija po 30, kad per brangu ir t.t.“, „ ten šimtinės reikia jam, atiduosi ir viskas... ten jie jau padaryti juodame pakete, tą patį, kurie ten buvo, šitą su celofanu, o ten kiti šitie paketai, jie padaryt ten visur po šimtinę...“) ar „pabandyk ten yra 20, 50, ... tu man 50 įkišai pirmuosius... „ ir kt.).

2010-11-11 slapto sekimo protokole užfiksuotas R. B. pokalbis su neįvardintais asmenimis, kuriems jis pasakojo apie pokalbio telefonu su V. A. aplinkybes (t. 3, b.l. 44-46), iš kurių matyti, jog jis aiškina, kad „ aš sieną kirtau, mus apieškojo ant Lenkijos-Lietuvos sienos. Nieko nerado, viskas normaliai, ir šuo ir ..., ir iš Vilniaus šeštojo narkotikų skyriaus nieko nerado, nuvažiavom, man skambina Visagino policijos viršininko pavaduotojas, na ir ten užšifruotais žodžiais sako, kad te, tipo, na, kad mane, tipo kažkur tai privalo pliaukštelt. Na aš niekada savo mašina gyvenime nieko nevežioju, o šitie „mudakai“ vežė pinigus septyniolika tūkstančių ar kiek.. penkiolika, nežinau kiek šitų eurų, vėl „mentai“ stabdo ir jei man numeta, įsivaizduoji. .... jis man pirmą terminą padarė, dar devyniasdešimt ketvirtais metais, taip ir susipažinome, po to ten šen, ir padėdavo kaip anksčiau, jei reikia, pašnibžda, ką reikia padaryti, ko nereikia“.

Pagal BK 213 str. 2 d. atsako tas, kas pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo didelį kiekį arba didelės vertės netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių.

Iš liudytojų (policijos pareigūnų) A. Š., V. S. parodymų matyti, kad pagal turimą informaciją, pakartotinai 2010 09 28 sustabdžius ir patikrinus R. B. vairuojamą automobilį (kartu vyko S. M., O. L., A. K.) jame porankio ertmėje buvo rasti 2 paketai su eurais. Analogiškas pinigų (eurų) radimo aplinkybes patvirtino ir liudytojai O. L., A. K.. Paketų su pinigais radimo aplinkybių neneigė ir S. M. bei R. B.. Tačiau S. M. nurodė, kad iš kur automobilyje atsirado pinigai, jis nežino. Iki pareigūnams surandant pinigus automobilyje jis jų nematė. Žinojo, kad R. B. turėjo pinigų, skirtų automobilio pirkimui.

R. B. nurodė, jog tai pinigai gauti, iš nepažįstamo italo, kuriuos jis, D. prašymu, turėjo nuvežti į Latviją. Be to, R. B. nurodė, jog jis nežinojo, kad jam perduotose paketuose esantys pinigai yra netikri.

Apžiūros metu automobilio galinėje sėdynėje porankio ertmėje rasti ir paimti 2 paketai, kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotų vienodais numeriais S20175422632 (t. 1, b.l. 27-34).

2010-12-22 specialisto išvadoje Nr. 140-(9389)-IS1-9234 konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t.y. jie yra netikri. Banknotai atspausdinti ofsetinės spaudos būdu (t.2, b.l.164-165). Dėl tos pačios serijos ir numerio (S20175422632) 50 eurų nominalo banknotų yra atlikta ir daugiau specialistų tyrimų kituose ikiteisminiuose tyrimuose.

2010 11 11 specialisto išvadoje Nr. S 425/10(01) konstatuota, kad ant dviejų polietileninių maišelių, kurie buvo rasti ir paimti automobilio „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, ir kuriuose buvo įpakuoti netikri 50 eurų banknotai, rasta R. B. ir O. L. DNR profilių (t. 2, b.l. 158-160).

O. L. savo DNR atsiradimą ant paketų paaiškino tuo, jog ji tuos paketus turėjo rankose, nes R. B., pamatęs, kad automobilis bus sustabdytas ir pareigūnų tikrinamas antrą kartą, metė paketus O. L., o ši juos įdėjo į porankio ertmę. Iš esmės O. L. nurodytas aplinkybes patvirtino ir tuo pačiu automobiliu vykę S. M. ir A. K., sakydami, jog prieš pat sustabdant automobilį R. B. susinervino, įvyko kažkoks sujudimas. Iš šių parodymų akivaizdu, jog prieš antrą patikrinimą O. L. paketus su netikrais pinigais tikrai lietė. Nors byloje yra paaiškinimų, jog paketus, kuriuose buvo rasti netikri eurai, O. L. buvo gavusi dar prieš pirmą patikrinimą, tačiau O. L. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta (b.l. 141 5 t.), jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, o R. B. veiksmų kvalifikavimui aplinkybė, kurioje konkrečioje vietoje ir kuriuo laiku paketai su netikrais eurais buvo perduoti O. L., nėra reikšminga, nes nebuvo nustatyta pastarosios tyčia veikti nusikalstamai.

Iš liudytojų A. G., O. L. parodymų matyti, jog jiems būnant Vienoje, R. B. ir S. M. 1-2 dienas buvo išvykę į Italiją. Šių aplinkybių neneigė nei S. M., nei R. B., tačiau S. M. nurodė, jog į Italiją vyko ir joje jis važinėjosi išimtinai R. B. reikalais: pas D. vyko pirkti automobilio, o kokiu tikslu R. B. vyko į Neapolį, nežino, nes kol R. B. sprendė savo reikalus, S. M. vaikštinėjo po turgų. R. B. nurodė, jog nepavykus iš D. nupirkti automobilio, jis S. M. prašymu pastarąjį vežė iki Neapolio. Nagrinėjant bylą teisme R. B. nurodė, jog būtent D. pasiūlė jam užsidirbti, perduoti pinigus į Rusiją, todėl tuo tikslu jis kartu su S. M. vyko į Neapolį, kur iš nepažįstamo italo gavo paketus.

BK 213 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos - netikrų pinigų gaminimas, įgyjimas, laikymas arba realizavimas. Veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį nebūtina atlikti visų veikų visumą, pakanka vienos ar kelių ir jos laikytinos viena tęstine nusikalstama veika, jei nustatoma, kad jos sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis ir jas jungia vieninga kaltininko tyčia.

BK 213 str. 2 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę, todėl kiekviena iš jų įrodinėjama savarankiškai, o ne preziumuojama iš kitų BK 213 str. 2 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų nusikalstamų veikų. Kiekviena inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybė turi būti pagrįsta įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę.

Teismo nuomone, R. B. pagrįstai inkriminuotas didelio kiekio netikrų pinigų laikymas, jo kaltė padarius BK 213 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme įvertintais įrodymais. Tačiau byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad R. B. padarė kitą BK 213 str. 2 d. numatytą alternatyvią nusikalstamą veiką, t. y. kad jis įgijo didelį kiekį netikrų pinigų.

Šioje byloje R. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t.y. didelio kiekio netikrų eurų įgijimo aplinkybės tiksliai nenustatytos, jų nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, paties R. B. paaiškinimų, beje pateiktų tik teisiamojo posėdžio metu, šių aplinkybių konstatavimui nepakanka, iš byloje esančių įrodymų galima tik spėti, kad didelį kiekį netikrų eurų R. B. ir S. M. įgijo 2010 09 20 d. nuvykę į Italiją. Todėl iš kaltinimo R. B., kaip neįrodyta, šalintina BK 213 str. 2 d. numatyta alternatyvi nusikalstama veika, t. y. netikrų pinigų įgijimas.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2010 09 28 pareigūnai sustabdė ir patikrino R. B. vairuojamą automobilį „Mercedes Benz E270“, v/n (duomenys neskelbtini), kuriuo kartu vyko S. M., O. L. ir A. K.. Automobilio porankio ertmėje buvo rasti du eurų paketai kuriuose buvo 346 vnt. 50 eurų nominalo banknotai vienodais numeriais S20175422632 (b.l. 27-34 1 t.). Specialisto išvadoje konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz E270“, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti ir paimti 346 vnt. 50 eurų banknotai yra netikri (b l. 164-165 2 t.). Paketų su pinigais radimo aplinkybių neneigia ir R. B., tačiau, jis teigia nežinojęs, kad jo vežami pinigai yra netikri.

Tačiau šias aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Iš O. L., A. G. parodymų matyti, kad kelionės metu būnant Vienoje, S. M. ir R. B. buvo 1-2 paroms kažkur išvykę, jiems grįžus, visi važiavo į Belgiją, kur gyveno asmens, vardu „R.“ bute, Antverpene, jame matė S. M. kartu su R. B. skaičiuojant, apžiūrint pinigus (b.l. 11-13, 15-17 4 t., b.l. 110-112 5 t.). Liudytoju apklaustas A. K. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė matęs Belgijoje ant stalo ne mažiau kaip vieną krūvelę eurų (b.l. 110-112 5 t.). Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų S. M., o taip pat ir R. B. parodymų seka, kad Belgijoje vienas pas kitą matė daug eurų (b.l. 5-21, 23, 67 5 t.). S. M. bylos nagrinėjimo metu teisme patvirtino matęs pas R. B. eurus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2010 09 14 d. nutartimi motyvuotai sankcionuota slapta R. B. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas nuo 2010 09 15 d. iki 2010 12 15 d. (t. 3, b. l. 5). Išanalizavus byloje esančiuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus R. B. pokalbius nuo 2010 09 16 d. iki 2010 09 26 d. (b.l. 14-27, 29-40 3t.), nustatyta, kad tarp R. B. ir kitų asmenų vyko užmaskuoti pokalbiai apie įpakavimus, variantus, pinigų padarymo Italijoje kokybę, pozicijas, kainas, deramasi dėl jų:

- 2010 09 16 (pokalbio eilės Nr. 85) R. B. pokalbis: „... ten ar variantai yra, kuriuos, atsimeni, tu man sakei, ten pas tave kažkokie italai ten blogai padarė...“. 2010 09 26 (pokalbio eilės Nr. 522) R. B. pokalbis: „pabandyk ten yra 20, 50, ... tu man 50 įkišai pirmuosius... „ ir kt.).

- S. M. 2010 09 21 pokalbis (pokalbio eilės Nr. 317): „...Šitie ten man įdomūs, kaip sakiau, na tu tik ten mažiau plepėk. Šitą, gerai. Aš viską suprantu, tu pasakyk, aš ten kainą įvardijau aiškiai. ... na šituos, kur sakiau, kad dvi pozicijos ten įdomios.“ Iš šio pokalbio matyti jog tarp S. M. ir R. B. kalba eina apie pozicijas, kad bus 30, kiekviena pozicija po 30, kad per brangu ir t.t.

- Iš tarp L. S. ir R. B. 2010 09 23 (pokalbio eilės Nr. 410) pokalbis: „ ten šimtinės reikia jam, atiduosi ir viskas... ten jie jau padaryti juodame pakete, tą patį, kurie ten buvo, šitą su celofanu, o ten kiti šitie paketai, jie padaryt ten visur po šimtinę...“

R. B. teisme pripažino, kad būtent iš Neapolio iki kol buvo sulaikytas Lietuvoje savo vairuojamu automobiliu gabeno paketus su pinigais, tačiau jis nurodė, jog jis nežinojo, kad eurai yra suklastoti, teigė manęs, kad tai tikri pinigai. Tačiau, teismo nuomone, R. B. parodymai nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdūs, jei buvo papildomi/tikslinami siekiant pakreipti bylos eigą sau palankesne linkme: iš esmės neigiant tyčią disponuoti būtent netikrais pinigais bei savo parodymais neigiant bendrininkavimą su S. M..

Liudytojai A. G. ir O. L. parodė, jog būnant Antverpene matė S. M. kartu su R. B. skaičiuojant, apžiūrint pinigus. Byloje nėra duomenų, jog A. G. ir O. L. būtų suinteresuoti R. B. ar S. M. atžvilgiu duoti melagingus parodymus, būtų turėję pyktį ar būtų prieš R. B. priešiškai nusiteikę. Tiek S. M., tiek ir O. L., A. G., A. K. nurodė, jog R. B. turėjo didelį kiekį pinigų.

Iš O. L. paaiškinimų matyti, jog jai buvo bandoma daryti poveikį tiek R. B., tiek ir S. M. naudai. O. L. taip pat nurodė, jog tik sulaikius R. B. prašė, kad O. L. prisiimtų kaltę, kad jai taip elgtis buvo liepiama įsakmiu tonu, patvirtino ir liudytojas V. B.. Dėl grasinimų, kad gali būti blogai, jei neprisiims kaltės, O. L. parodė ne tik ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 150-152 5 t.), bet ir teisme. O. L. teismui pareiškė, jog jos parodymai grasinimų nebuvo paveikti, ji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jos parodymai skirtingose bylos proceso stadijose dėl esminių detalių nesiskiria. Teismas neturi pagrindo netikėti O. L. parodymais, nes kaip matyti ir iš kitos bylos medžiagos, R. B. su S. M. važiavo į Italiją. Pokalbiai telefonu, teismo nuomone, taip pat patvirtina, kad ir R. B., ir S. M. žinojo, derėjosi dėl netikrų eurų. Aukščiau išdėstyti pokalbiai, vykimas dviese į Italiją, patvirtina R. B. ir S. M. nusikalstamų veiksmų bendrumą ir veikimą tyčia.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pagal teismų praktiką, susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. S. M. ir R. B. susitarimas ir tiesioginė tyčia bendrais veiksmais disponuoti netikrais pinigais konstatuotina įvertinus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti rašytiniais bylos įrodymais – operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, liudytojų O. L. ir A. G. parodymais, kitais aukščiau aptartais rašytiniais įrodymais. Taip pat užfiksuoti ir pokalbiai tarp R. B. ir S. M. (pokalbių eilės Nr. 416, 551) apie kitus asmenis, su kuriais jie derasi. Užfiksuoti ir keli pokalbiai, kai kiti asmenys skambino R. B., tačiau į skambutį atsiliepdavo S. M. ir tik po to perduodavo telefoną R. B. (Nr. 317, 321) arba atsiliepdavo R. B. ir po to perduodavo telefoną S. M. (Nr. 343, 529). Pastarieji pokalbiai atskleidžia, kad S. M. buvo glaudžiai susijęs su R. B. ir jo vykdoma nusikalstama veikla. Aptarti telefoniniai pokalbiai, S. M. ir R. B. kartu vykimas kelionės metu atskirai nuo kitų į Italiją, patvirtina jų nusikalstamų veiksmų bendrumą.

R. B. aiškinimai, kad jis vyko į Italiją pirkti automobilio, nepaneigia to, kad jis nėra susijęs su automobilyje rastais netikrais pinigais. Priešingai, kaip jau minėta aukščiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad S. M. ir R. B. siekė disponuoti netikrais eurais dideliu kiekiu. Ant netikrų pinigų paketų buvo rasti R. B. DNR pėdsakai. Liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad R. B. nurodė O. L. prisiimti visą kaltę, tik patvirtina, kad jis bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės už netikrų pinigų laikymą.

Taigi teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo netikėti O. L., A. G. parodymais. Šie liudytojai iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė viso proceso metu vykusių apklausų metu, davė nuoseklius parodymus, jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Jie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai tinkamai užfiksuoti, nepažeidžiant BPK 20 str. reikalavimų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šie liudytojai būtų turėję motyvą apkalbėti.

Tuo tarpu kaltinamojo R. B. parodymai, kad jis nežino, kad gabenami pinigai yra netikri, pripažintini pasirinkta jo gynybos pozicija, kuria siekiama suklaidinti teismą bei tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

R. B. su S. M. išvykos į Europą metu per gan trumpą laiką buvo Austrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Liudytojai O. L. ir A. G. parodė, jog matė R. B. ir S. M., skaičiuojančius pinigus (eurus, kurių buvo geras pluoštas) Belgijoje (galiniame kelionės taške). Liudytojas A. G. (b.l.12 4 t.) teigia, kad skaičiuodami eurus, R. B. ir S. M. kalbėjo apie kokybę. R. B. nurodė, jog jis Neapolyje gautų paketų atidaręs nebuvo, paketų turinio jis nebuvo apžiūrėjęs, į R. butą paėmęs nebuvo, visą laiką juos laikė automobilyje. Tačiau iš liudytojų parodymų matyti, jog S. M. su R. B. Antverpene, būtent R. bute, apžiūrinėjo netikrus eurus, kalbėjo apie jų kokybę, todėl laikytina, kad R. B. nurodytos aplinkybės dėl netikrų eurų laikymo tik automobilyje yra paneigtos.

Iš aukščiau išdėstytų liudytojų parodymų, telefoninių pokalbių, S. M., pačio R. B. parodymų matyti, kad netikri eurai buvo įgyti 2010 09 20 d. Neapolio mieste Italijoje, R. B. kartu su S. M. nuo jų įgijimo momento neteisėtai laikė R. B. automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas šiuo automobiliu per Italijos Respubliką, Austrijos Respubliką, Vokietijos Federacinę Respubliką neteisėtai pergabeno iki Antverpeno miesto, Belgijos Karalystėje, kur nuo 2010 09 22 d. iki 2010 09 27 d. neteisėtai laikė asmens, vardu „R.“, bute, esančiame Antverpeno mieste, tiksliau nenustatytu adresu. Tęsiant nusikalstamą sumanymą ir turint tikslą neteisėtai įgytus netikrus eurų banknotus neteisėtai pergabenti į Visaginą, Lietuvos Respublikoje, R. B. ir S. M. netikrus eurų banknotus perdavė apie jų nusikalstamą veiką nežinojusiai kartu vykusiai O. L. ir tuo pačiu automobiliu nuo 2010 09 27 d. per Belgijos Karalystę, Nyderlandų Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką netikrus 346 vienetus 50 eurų nominalo eurų banknotų neteisėtai gabendami laikė automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2010 09 28 d. 13.45 val., kai visi netikri eurai buvo surasti ir paimti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 213 str. 2 d., esminę reikšmę turi požymio „didelis kiekis“ išaiškinimas. Kadangi šio nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio turinio baudžiamasis įstatymas neatskleidžia, teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 04 17 d. nutartyje Nr. 2K-7-45/2007) apibendrinti iki tol taikyti netikrų pinigų kiekio nustatymo kriterijai ir išaiškinta, kad šis vertinamasis požymis nustatomas kiekvienoje byloje atsižvelgiant ne tik į pagamintų, laikytų ar realizuotų netikrų pinigų kiekį, bet ir į jų nominalią vertę, gaminant panaudotą įrangą, gaminimo technologiją, žaliavų pobūdį, kiekį bei kitas bylos aplinkybes. Šioje kasacinio teismo nutartyje taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad didelis netikrų pinigų kiekis paprastai suponuoja ir didelę jų nominalią vertę. Tuo tarpu didelė netikrų pinigų vertė gali būti išreikšta ir nedidelio kiekio, bet stambaus nominalo netikrais banknotais, todėl, teismo nuomone, pripažinta, jog 346 netikrų 50 eurų nominalo banknotų nominali vertė (t.y. 17 300 eurų, pagal oficialų Lietuvos banko kursą – 59733,44 Lt vertė) jau yra pakankama, kad netikrų pinigų kiekis būtų pripažintas dideliu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog R. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 213 str. 2 d.

Bausmių skyrimas

R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tai, kad kaltinamasis pripažino byloje nustatytas faktines netikrų eurų gabenimo aplinkybes, teismas nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad R. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka (b.l.109-110 6 t.), psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.107 6 t.), kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmę - laisvės atėmimą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog netikri eurai nebuvo realizuoti, bausmės dydį nustatyti mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis. Taikyti BK 64¹ str. nėra pagrindų.

Į bausmės atlikimo laiką R. B. įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2014 01 06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 15 9 t.).

S. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nes pastarasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, buvo pasislėpęs nuo teismo, paieškomas pagal Europos arešto orderį, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti skirti švelnesnę kardomąją priemonę – nėra pagrindo.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo taikyta kardomoji priemonė -15 000 Lt užstatas ( b.l. 31-34 5 t.), tačiau R. B. neatvykus į teismą, ji buvo pakeista į suėmimą, paskelbta paieška. Byloje R. B. nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato sąlygų, todėl užstato suma yra pervestina į valstybės pajamas.

Proceso išlaidos:

Kaltinamojo R. B. ekstradicijos išlaidos 8314,08 Lt (b.l. t.), pagrįstos bylos dokumentais. Šios išlaidos susidarė kaltinamajam R. B. ekstradijuojant į Lietuvos Respubliką, todėl šios išlaidos, priteistinos iš R. B. VSAT Ignalinos rinktinei (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT LT87 7300 0100 0249 7113 AB banke „Swedbank“). Kaltinamasis sutinka, kad šios išlaidos būtų padengtos jam priklausančiais pinigais.

Dėl daiktinių įrodymų:

Automobilio apžiūros metu rasti ir perduoti saugojimui Ignalinos rinktinės Finansų skyriui pagal Kvitą Nr. BAd000031 (b.l. 170 2 t.) pinigai - 346 netikri 50 eurų nominalo banknotai ir paketai – sunaikintini.

Automobilis „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas saugojimui L. S. ir R. B. (b.l. 10-11, 14-15 6 t.). Šis automobilis VĮ „Regitra“ duomenimis tiek veikos padarymo, tiek ir nuosprendžio priėmimo laiku (b.l. 35 1 t., b.l. 8 t.) priklausė L. S., šiuo automobiliu R. B., kaip pastarosios sugyventinis, naudojosi teisėtu pagrindu. Automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, todėl yra konfiskuotinas (BK 72 str. 2, 4 d. 3 p.).

Byloje nėra duomenų, kad R. B. asmens kratos metu paimti pinigai, saugomi Ignalinos rinktinės Finansų skyriuje pagal Kasos pajamų orderio kvitą AAA Nr. 000004 – 5690 eurų ir 31 euro centas, pagal Kasos pajamų orderio kvitą CBD Nr. 000101 – 181 litas 84 centai, pagal Kasos pajamų orderio kvitą EEE Nr. 000001 – 1010 Rusijos rublių (b.l. 62-70 1 t.), būtų įgyti iš nusikalstamos veiklos, todėl, padengus R. B. ekstradijavimo išlaidas, nuosprendžiui įsiteisėjus likusi pinigų dalis yra grąžintina R. B..

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 213 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimą ketveriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 01 06.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

Taikytos kardomosios priemonės užstato – 15 000 Lt sumą ( b.l. 34 5 t.) pervesti į valstybės pajamas.

Automobilį „Mercedes Benz E270“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę (BK 72 str. 2, 4 d. 3 p.) – konfiskuoti.

Automobilio apžiūros metu rastus ir perduotus saugojimui Ignalinos rinktinės Finansų skyriui pagal Kvitą Nr. BAd000031 (b.l. 170 2 t.) pinigus - 346 netikrus 50 eurų nominalo banknotus ir paketus – sunaikinti.

Priteisti iš R. B. 8314,08 Lt VSAT Ignalinos rinktinei (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT87 7300 0100 0249 7113 AB banke „Swedbank“) naudai turėtų proceso - ekstradicijos išlaidų, jas padengiant iš R. B. kratos metu rastų, jam priklausančių pinigų.

R. B. asmens kratos metu paimtų pinigų, saugomų Ignalinos rinktinės Finansų skyriuje pagal Kasos pajamų orderio kvitą AAA Nr. 000004 – 5690 eurų ir 31 euro centas, pagal Kasos pajamų orderio kvitą CBD Nr. 000101 – 181 litas 84 centai, pagal Kasos pajamų orderio kvitą EEE Nr. 000001 – 1010 Rusijos rublių (b.l. 62-70 1 t.), dalį, padengus ekstradicijos išlaidas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė