Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. S. prašymas nuteistajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. birželio 29 d. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo R. B. gynėjo advokato V. S. prašymas taikyti nuteistajam R. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą.

Skunde cituojamas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendis, kuriuo asmeniui paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, ir nurodoma, kad R. B. atitinka visas sąlygas, nurodytas paminėtame nuosprendyje, išskyrus tai, kad jis praeityje teistas, nors teistumas yra išnykęs. Skunde taip pat pažymima, kad pagal LAT Senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 25 2 punkto nuostatas R. B. laikytinas pirmą kartą nuteistu laisvės atėmimo bausme asmeniu. Ši aplinkybė, o taip pat ir tai, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, galimybę išėjęs į laisvę įsidarbinti, sudaro pagrindą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistajam. Be to, atlikdamas bausmę R. B. negali mokėti priteisto išlaikymo jo nepilnamečiui sūnui. Vaiko motinos finansinė padėtis yra labai prasta, todėl išlaikymo negavimas, gynėjo manymu, ypatingai komplikuoja vaiko augimą ir vystymąsi. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepadaryta jokia žala, byloje priteistas civilinis ieškinys yra atlygintas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. gynėjo skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas – tai bausmės individualizavimo proceso dalis. Šio straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai konkrečiam nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, ar suprato padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-243-648/2015 ir kt.).

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad nuteistajam R. B. nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Nuosprendžio priėmimo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors šiuo metu egzistuoja formalus pagrindas R. B. taikyti pakeisto BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau materialiojo pagrindo – nėra.

Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirdamas bausmę nuteistajam R. B., įvertino tai, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, veikiant bendrininkų grupe. Tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis proceso metu davė nenuoseklius parodymus, savo kaltės iš esmės nepripažino ir nuoširdžiai nesigailėjo. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka. Be to, nuteistasis buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl buvo paskelbta jo paieška, jis buvo ieškomas pagal Europos arešto orderį. Skunde teigiama, kad R. B. nuo teisėsaugos nesislapstė, tačiau ši skundo išvada laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad nuteistasis į užsienį išvyko jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui bei paskyrus jam kardomąją priemonę – užstatą, t. y. jis žinojo apie pradėtą baudžiamąjį procesą. Tai, kad jis, kaip nurodo gynėjas skunde, Vokietijoje dirbo oficialiai, išvados dėl nuteistojo slapstymosi nuo teismo nepaneigia. Vilniaus apygardos teismas, skundžiamoje nutartyje spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pagrįstai į šias aplinkybes atsižvelgė.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstama veika, už kurią nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo padaryta reali žala, t. y. netikri pinigai (eurai) nebuvo realizuoti. Tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė jau buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendyje R. B. skiriant bausmę (todėl R. B. paskirta bausmė, artima sankcijos minimumui), taip pat jį apskundus dėl per griežtos bausmės – Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartyje.

Įvertinus aplinkybes, susijusias su R. B. padaryta nusikalstama veika, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina vienareikšmė išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam R. B. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės, kad R. B. laisvės atėmimo vietoje dirba ūkio darbus, charakterizuojamas teigiamai, palaiko ryšius su šeima, gali būti svarbios sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo R. B. taikyti BK 75 straipsnį.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį.

Nutartis yra neskundžiama.