Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. K. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutarties, kuria buvo tenkintas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 d., 2 d. 5, 8, 10 p., 3 d. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant E. K. mėnesio laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per aštuonis mėnesius atlyginti valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą už 824,53 Eur.

2016-01-13 Rokiškio rajono apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. K.. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutartimi teikimas patenkintas – panaikintas E. K. taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutartimi. Skunde nurodoma, kad nutarties priėmimo metu nebuvo suėjęs terminas Valstybinės ligonių kasos patirtos žalos atlyginimui, todėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas nepagrįstai buvo motyvuotas šiuo pagrindu. Galimybę atlyginti žalą turi, nes susirado darbą Vilniuje ir gavo iš Probacijos tarnybos leidimą pakeisti gyvenamąją vietą Rokiškyje į gyvenamąją vietą Vilniuje.

Nuteistasis skunde pripažįsta, kad jis du kartus savo gyvenamojoje vietoje vartojo alkoholį, kai 2015-09-16 apie 14.42 jam nustatytas 1,27 promilių, o 2015-12-25 apie 17.48 val. jam nustatytas 1,79 promilių girtumas, tačiau tai, jo manymu, negali būti vertinama kaip sistemingas įpareigojimų nesilaikymas. E. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2015-12-25, t.y. Kalėdų dieną buvo savo namuose, jo elgesys ir alkoholio vartojimas nebuvo nukreiptas prieš visuomenę. Narkotikų niekada nevartojo ir mano, kad alkoholis, tabakas, kava ir lakiosios medžiagos nėra priskiriami psichiką veikiančių medžiagų kategorijai. Teismui nėra pateikta duomenų apie jo baustumą administracine tvarka. Probacijos tarnybos pareigūnai, vykdantys nuteistojo priežiūrą, turėjo vertinti visas aplinkybes ir palaikyti protingą pusiausvyrą tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas 2016-02-02 nutartį panaikinti taikytą E. K. bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti E. K. atlikti nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovavosi formaliais pagrindais, neanalizuodamas nei teikime išvardintų aplinkybių, nei išreikalavęs iš Probacijos Tarnybos visų E. K. charakterizuojančių duomenų, skirtų probuojamojo individualizavimui bei jo socialinės aplinkos, rizikos veiksnių vertinimui, be kurių teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Atsiliepimas į pateiktą skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. K. ir jį pasiuntė atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 str. 5 p.). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 str. 10 p.). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1860, įsigaliojusiu nuo 2012-07-01) 30 str., reglamentuojančio probacijos vykdymo ir vengimo vykdyti teisines pasekmes, 2 d. 3 p. nurodyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą naikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį mėnesio laikotarpyje nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per aštuonis mėnesius atlyginti valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą už 824,53 Eur.

Probacijos tarnybos teikime dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nurodyta, kad E. K. laikėsi įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuo įtraukimo į probacijos registrą dienos jis registruojasi darbo biržoje. Jis skunde nurodo, kad suradęs darbą kitame mieste, gavo iš Probacijos tarnybos leidimą pakeisti gyvenamąją vietą. Iš pažymos matyti, kad jis nuo 2016-02-09 dirba UAB „Jarneda“. Nors, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, E. K. nepradėjo mokėti žalos Valstybinei ligonių kasai, tačiau, akivaizdu, kad to negalėjo padaryti dėl objektyvių aplinkybių, nes neturėdamas darbo, neturėjo pajamų šaltinio. Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo per 8 mėnesius (iki 2016-04-18) atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, juolab, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu terminas žalai atlyginti nebuvo suėjęs.

Teikime nurodyta, kad E. K. du kartus vartojo alkoholį: 2015-09-16 apie 14.42 jam nustatytas 1,27 promilių, o 2015-12-25 apie 17.48 val. jam nustatytas 1,79 promilių girtumas. Šios aplinkybės neneigia ir nuteistasis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį, atkreipia dėmesį į tai, kad šiais pažeidimais nei viešoji tvarka, nei visuomenės interesas pažeistas nebuvo, nes alkoholį E. K. vartojo savo namuose. Be to du tokio pobūdžio pažeidimai negali būti laikomi sistemingais ir pakankamais naikinti bausmės vykdymo atidėjimą bei pasiųsti nuteistąjį atlikti vienerių metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Duomenų, kad E. K. būtų baustas administracine tvarka byloje nėra, jo atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtina jį pasiųsti realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę, izoliuojant jį nuo visuomenės, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bei įgyvendintas teisingumo principas. Kaip jau minėta, Probacijos įstatymas numato galimybę probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 str. 2 ar 3 d. numatytų pareigų, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio įstatymo 29 str. yra numatyta galimybė Probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Įvertinus minėtas aplinkybes, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama, suteikiant nuteistajam galimybę savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, ir priimamas naujas sprendimas – Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., teismas

nutaria:

Nuteistojo E. K. skundą tenkinti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-02-02 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – Panevėžio apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. K. atmesti.

Nutartis neskundžiama.