Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Napas“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2016-12-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Napas“ ieškinį atsakovui Elektrėnų savivaldybei, tretiesiems asmenims SĮ „Elektrėnų vaistinė“, UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimo Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu Elektrėnų savivaldybės tarybos 2016-10-26 sprendimą Nr. V.TS-218 „Dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos“ bei įpareigoti Elektrėnų savivaldybės tarybą priimti sprendimą išnuomoti viešo konkurso būdu 183,06 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias Taikos g. 6B, Elektrėnai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-12-06 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-12-06 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Teisė kreiptis į teismą yra konstituciniu lygiu įtvirtinta procesinė garantija - bet kuriam asmeniui turi būti užtikrinamas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje . Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, ieškinio priėmimo metu teismas nenagrinėja bylos iš esmės (nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.), ar nėra ieškinio formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115, 138,135 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus rašytinius įrodymus, skundžiamą teismo nutartį bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovo ieškinį nagrinėjamoje situacijoje yra nepagrįsta.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. Tauragės medžiotojų klubas „Sakalas“, bylos Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011).Teismų praktikoje pažymėta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva Sela Sosulivka v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Guérin v. France, judgment of29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. E. v. I. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-551/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teismų praktiką bei pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Konstatuojant, kad teismo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, procesinis sprendimas naikinamas ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas spręsti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo (CPK 327 straipsnis).Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.