Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. P., A. P. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovai Z. P. ir A. P. išdėstė poziciją, kad su reikalavimu priteisti skolą sutinka iš dalies, o reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo prašo atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovai nurodė, kad ginčo butas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Atsakovė Z. P. taip pat remiasi atsikirtimais, kad jai turėtų būti suteikta galimybė išpirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, taip pat kad ieškovė niekada neremontavo būsto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso 74,95 kv. m ploto butas (duomenys neskelbtini). Butą patikėjimo teise šiuo metu valdo ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vilniaus miesto valdyba 1998 m. vasario 5 d. priėmė sprendimą Nr. 226V, kuriuo nusprendė nurodytą butą išnuomoti atsakovei Z. P. ir jos šeimai. Pastarasis sprendimas buvo priimtas remiantis Vilniaus miesto valdybos 1997 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 772V patvirtintu Piliečių, pageidaujančių gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, sąrašu. Butas atsakovei faktiškai buvo išnuomotas nuo 1998 m. vasario 10 d.

5. Pridurtina, kad ginčo butas atsakovei Z. P. ir jos šeimai išnuomotas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ir jos šeima prieš tai gyveno bute Pušų g. 16-3, Vilnius. Į namą, kuria buvo nurodytas butas, buvo atkurtos savininko nuosavybės teisės. Teisė išsinuomoti savivaldybės būstą T(duomenys neskelbtini), atsakovei iš jos šeimai suteikta kaip viena iš paramos formų, numatytų Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 12 straipsnio 2 punkte ir 14 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. sausio 1 d.). Pasinaudojusi tokia paramos forma, atsakovė neteko teisės į valstybės garantiją, suteikiančią teisę neatlygintinai įgyti dalį ginčo buto. Be to, teisės į valstybės garantiją atsakovė nerealizavo iki 2009 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 11 dalis).

6. Taip pat nustatyta, kad ginčo buto kaip savivaldybės būsto nuomos santykiai formalizuoti 2001 m. gegužės 9 d. tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji pilaitė“ pasirašyta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos sutartimi Nr. 144 (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią butas atsakovei iš jos šeimai buvo išnuomotas neterminuotai. Bylos šalys pripažįsta, kad atsakovai bute gyvena nuo nuomos santykių pradžios iki šiol.

7. Atsakovė Z. P. yra senatvės pensininkė. Jos pajamas sudaro gaunamos senatvės ir našlių pensijos, kurių bendra suma yra apie 308 Eur per mėnesį. Registruotino turto atsakovė neturi. Aplinkybę, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir ji laikytina nepasiturinčiu asmeniu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio 9 dalies prasme, patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas suteikti jai šioje byloje valstybės visiškai apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovas A. P. yra darbingo amžiaus. Pagal pateiktus dokumentus atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) ir jo mėnesinis į rankas faktiškai gaunamas darbo užmokestis yra 520 Eur. Gindamasis nuo jam pareikštų reikalavimų atsakovas neįrodinėjo, kad turėtų sveikatos ar kitokių problemų, kurios varžytų jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą.

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad ieškovė nebe pirmą kartą kreipiasi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų skolą už buto nuomą ar kitas suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki ieškovė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu (2020 m. kovo 3 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismas (iki 2013 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas) atsakovų atžvilgiu, tenkindamas ieškovės pareikštus ieškinius, priėmė aštuonis sprendimus:

8.1. 2012 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9077-801/2012 iš atsakovų šioje byloje ir buvusio buto nuomininko A. P. (A. P.) ieškovei priteista 851,10 Eur skola (įskaitant delspinigius) už buto nuomą nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d.;

8.2. 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13130-861/2013 iš atsakovų šioje byloje ir buvusio buto nuomininko A. P. ieškovei priteista 1 036,81 Eur skola už buto nuomą, šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

8.3. 2014 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-353-809/2014 iš atsakovų šioje byloje ir buvusio buto nuomininko A. P. ieškovei priteista 894,75 Eur skola už buto nuomą, šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. Pastaruoju sprendimu, be kita ko, atmestas ieškovės reikalavimas nutraukti buto nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš ginčo būsto;

8.4. 2014 m. liepos 11 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-24308-854/2014 iš atsakovų šioje byloje ir buvusio buto nuomininko A. P. ieškovei priteista 2 626,04 Eur skola už buto nuomą, šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d.;

8.5. 2015 m. liepos 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-25280-592/2015 iš atsakovų šioje byloje ir buvusio buto nuomininko A. P. ieškovei priteista 2 218,05 Eur skola už buto nuomą ir kitas paslaugas nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d.;

8.6. 2016 m. birželio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17444-809/2016 iš atsakovų ieškovei priteista 2 015,20 Eur skola už buto nuomą ir kitas paslaugas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.;

8.7. 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-45498-595/2016 iš atsakovų ieškovei priteista 1 343,95 Eur skola už buto nuomą (įskaitant delspinigius) nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

8.8. 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16619-809/2016 iš atsakovų ieškovei priteista 2 190,48 Eur skola už buto nuomą ir kitas paslaugas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.

9. Pagal ieškovės į bylą pateiktą 2021 m. balandžio 22 d. pažymą atsakovai pažymos parengimo dieną nebuvo apmokėję ne tik ieškiniu prašomos priteisti skolos, bet taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-16619-809/2016 ieškovei priteistų sumų (2021 m. balandžio 26 d. DOK-77536). Ieškovės kartu su ieškiniu pateikta Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita patvirtina, kad iki ieškovė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu atsakovai savo valia nuomos mokesčio įmokas mokėdavo nereguliariai ir mažomis sumomis, o teismų sprendimais priteistos sumos iš atsakovų buvo išieškomos priverstine tvarka. Faktiškai yra susiklosčiusi tokia praktika, pagal kurią atsakovų piniginės prievolės ieškovei yra vykdomos priverstine tvarka.

10. Ginčo byloje nėra dėl to, kad atsakovai tinkamai rūpinasi nuomojamu būstu, laikosi tvarkingos kaimynijos reikalavimų.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi du savarankiškus reikalavimus: priteisti nuomos mokesčio skolą ir nutraukti Nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš nuomojamo būsto. Dėl kiekvieno iš šių reikalavimų pagrįstumo pasisakytina atskirai.

Ar ieškovė pagrįstai prašo priteisti skolą už būsto nuomą ir delspinigius?

12. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 210,82 Eur skolą už būsto nuomą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., ir 100,90 Eur delspinigius. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai neneigė, kad turi prievolę mokėti nuomos mokestį, taip pat kad šios savo prievolės ieškovės nurodytu laikotarpiu nevykdė, tačiau pareiškė, jog ieškovės apskaičiuota skola yra nepagrįstai didelė, nes nuomojamas butas yra prastos būklės ir ieškovė apskaičiuoja pernelyg didelį mokėtiną nuomos mokestį.

13. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis dviem teisės aktais: 1) Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 1-130; 2) ir Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1487 redakcija).

14. Metodikos 6 punkte apibrėžta savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo formulė: Nsav. = An x Kv xPxKi x Mi x R. Nagrinėjamu atveju formulės kintamieji yra tokie:

14.1. An –amortizaciniai atskaitymai nusidėvėjimui atkurti apskaičiuojami pagal Metodikos 4 punkte nurodytą formulę: An = (Vsv x h) / (T x 12). Šios formulės kintamieji yra tokie:

14.1.1. Vsv – vidutinė savivaldybės būsto 1 kub. metro statybos vertė eurais, kuri pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. v-335 2018 m. buvo 182,14 Eur, o pagal 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. v-496 – 189,77 Eur;

14.1.2. h – 3, taip kaip numatyta Metodikos 4 punkte;

14.1.3. T – 120 metų (amortizacinių atskaitymų normatyvas (metais) pastato nusidėvėjimui atkurti, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ patvirtintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvus).

14.2. Kv – vietovės pataisos koeficientas pagal turto paskirtį ir jo vietovę, kuris pagal VĮ Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. v-334 buvo 2,36, o pagal 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. v-495 – 2,35;

14.3. P – būsto naudingasis plotas (kv. m), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 70,27 kv. m. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. atnaujintus registro ir buto kadastro duomenis buto naudingasis plotas – 69,39 kv. m.

14.4. Ki – ginčo būsto nusidėvėjimas ginčo laikotarpiu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 8 procentai. Pagal 2021 m. rugpjūčio 30 d. atnaujintus registro ir buto kadastro duomenis nusidėvėjimas – 18 procentų. Taigi apskaičiuojant atsakovų mokėtiną nuomos mokesčio dydį taikytinas pataisos koeficientas 1 kaip nurodyta Metodikos 3 punkte.

14.5. Mi – ginčo būstas yra aprūpintas visais patogumais, todėl pagal Metodikos 3 punktą taikomas koeficientas 1;

14.6. R – ginčo būstas yra (duomenys neskelbtini), todėl pagal Aprašo 2 priedą „Rinkos pataisos koeficientai“ taikomas 2,5 koeficientas.

15. Pagal nurodytą Metodikoje nustatytą formulę nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovų kas mėnesį mokėtino nuomos mokesčio dydis buvo 157,32 Eur. = 0,3795 ((182,14 × 3) / (120 × 12)) × 2,36 × 70,27 × 1 × 2,5. O nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovų kas mėnesį mokėtino nuomos mokesčio dydis buvo 163,22 Eur. = 0,3954 ((189,77 × 3) / (120 × 12)) × 2,35 × 70,27 × 1 × 2,5.

16. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu aktualius ginčo būsto kadastro duomenis, kurie atnaujinti 2021 m. rugpjūčio 30 d., buto plotas yra ne 70,27 kv. m, bet 74,95 kv. m, o naudingasis plotas – 69,39 kv. m. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad būsto naudingasis plotas, nustatomas pagal nuomojamo būsto teisinės registracijos duomenis. Viešo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Kaip jau pasisakyta, nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas yra aiškiai reglamentuotas. Ginčo laikotarpiu Nekilnojamojo turto registre registruotas atsakovų nuomojamo buto naudingasis plotas buvo 70,27 kv. m. Taigi ieškovė, apskaičiuodama nuomos mokesčio dydį, vadovaudamasi Aprašu ir Metodika, pagrįstai rėmėsi tuomet aktualiais viešo registro duomenimis, kurie nebuvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nėra pakankamai svarių priežasčių apskaičiuoti atsakovų mokėtino nuomos mokesčio dydį remiantis buto teisinės registracijos duomenimis, nustatytais 2021 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo ginčo laikotarpio pabaigos. Šioje vietoje taip pat pridurtina, kad, priešingai nei teigia atsakovai, nėra pagrindo laikyti, jog buto nusidėvėjimo koeficientas turėtų būti didesnis nei 30 procentų ir ši aplinkybė turėtų būti nustatyta atgaline data. Nusidėvėjimo koeficientą – 18 procentų, remiantis teisės aktuose nustatytomis taisyklės ir tvarka, 2021 m. rugpjūčio 25 d. apskaičiavo VĮ Registrų centro matininkas. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad matininkas galėjo padaryti klaidą, atsakovai nepateikė (CPK 178 straipsnis).

17. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovų 3 210,82 Eur (12 × 157,32 Eur + 9 × 163,22 Eur – 146 Eur) nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 2 dalis). 1995 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną dieną moka 0,02 procentus delspinigių. Atsakovai praleido nuomos mokesčio mokėjimo terminus. Dėl to ieškovė pagrįstai reikalauja, kad atsakovai sumokėtų įmonės apskaičiuotus 100,90 Eur dydžio delspinigius, taikant 0,02 procento dydį (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

18. Atsakovų, kaip tos pačios gyvenamosios patalpos nuomininkų, prievolė ieškovei mokėti nuomos mokestį, delspinigius yra nedali (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovai yra solidariai atsakingi už skolos ir delspinigių apmokėjimą (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

Ar ieškovė pagrįstai prašo nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto?

19. Pareikštus reikalavimus nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš ginčo būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ieškovė grindžia vienintele faktine aplinkybe, kad atsakovai ilgiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, nurodytos šio sprendimo 6 ir 17 punktuose, atitinka formalias CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygas: 1) sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis; 2) atsakovai pažeidžia nuomos sutarties sąlygas, nes nuomos mokesčio nemoka ilgiau kaip tris mėnesius.

20. Sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.611 straipsnyje, reikšmingos tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).:

20.1. Teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą.

20.2. Iškeldinimas iš būsto yra kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus.

20.3. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan.

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai Z. P. ir A. P. bute gyvena daugiau kaip dvidešimt metų.

22. EŽTT praktikoje, vertinant 7, 10, 14 metų gyvenimo tam tikrose patalpose trukmę, buvo konstatuojama, kad asmuo tiek laiko gyvendamas ginčo patalpose su jomis sukūrė pakankamus ir nuolatinius ryšius, kad jas būtų galima laikyti asmens būstu ir, remiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsniu, būtų ginama jo teisė į būsto neliečiamybę (žr. Panyushkiny prieš Rusiją, peticijos Nr. 47056/11; Shvidkiye prieš Rusiją, peticijos Nr. 69820/10; Y. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 66610/10). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovus su ginčo patalpomis sieja tęstiniai ryšiai, dėl kurių patalpos laikytinos jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, ir dėl to jie turi teisę reikalauti, kad būtų ginama jų teisė į ginčo patalpų neliečiamybę.

23. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus ir įvertinus atsakovų paaiškinimus bei atsikirtimus, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai prašo nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Prie tokios išvados prieitina dėl viseto priežasčių.

24. Pirma, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai prievolės laiku mokėti nuomos mokestį sistemingai nevykdo nuo 2011 m. balandžio 1 d. Ieškovės į bylą pateikta Nuomininkų atsiskaitymo ataskaita patvirtina, kad iki šios bylos iškėlimo atsakovai savo valia atlikdavo mažareikšmes įmokas (pvz., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atsakovai ieškovei sumokėjo tik 146 Eur nuomos mokesčio, t. y. įmoką, kuri nepadengia ir už vieną mėnesį mokėtino nuomos mokesčio). Faktiškai yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ieškovė dešimt metų yra priversta dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir kitų skolų priteisimo iš atsakovų reguliariai kreiptis į teismą. Tą lemia ne tik atsakovų finansinė padėtis, bet ir kitos priežastys, suponuojančios, kad atsakovai iš dalies piktnaudžiauja savo padėtimi.

26. Teismo posėdžiuose, vykusiuose 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. gegužės 13 d., atsakovas A. P. paaiškino, kad įsipareigojimų ieškovei laiku nevykdė dėl nepakankamų pajamų, prievolės sumokėti antstolių apskaičiuotas vykdymo išlaidas, taip pat visapusiškai neįvertinus galimų neigiamų pasekmių (galimybės, kad dėl skolų gali būti nutraukta Nuomos sutartis ir pareikštas reikalavimas atsakovus iškeldinti iš būsto). Šie atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovų įsipareigojimų ieškovei pažeidimą lėmė ir subjektyvūs veiksniai (sprendimai gaunamas pajamas skirti ne nuomos mokesčiui mokėti, o kitiems tikslams), o ne vien tik finansinės priežastys. Vertinimą, kad finansinės priežastys negali pateisinti atsakovų pasyvumo prievolės mokėti nuomos mokestį atžvilgiu, suponuoja ir tai, kad po to, kai atsakovų atžvilgiu šioje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo tenkinti ieškovės reikalavimai, atsakovai pradėjo dengti einamąją nuomos mokesčio skolą, t. y. faktiškai pradėjo savo valia vykdyti ginčo prievolę. Be to, svarbu ir tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovo A. P. galimybės susirasti geriau apmokamą darbą būtų apribotos objektyvių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kad jis ėmėsi konkrečių veiksmų, jog su ieškove būtų tinkamai ir laiku atsiskaitoma už buto nuomą. O tai reiškia, kad atsakovą daugiau kaip dešimt metų tenkina susiklosčiusi situacija, kai ieškovė yra priversta nuomos mokestį išsiieškoti iš atsakovų priverstine teisės aktuose nustatyta tvarka. Dėl pastarųjų priežasčių atsakovo neveikimas kvalifikuotinas kaip viena iš piktnaudžiavimo savo padėtimi formų.

27. Be to, pastebėtina, kad iš atsakovės Z. P. paaiškinimų, taip pat pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūros nurodytų argumentų, aišku, jog savo pasyvumą laiku nemokant nuomos mokesčio ji grindžia aplinkybe, kad jai turėjo būti suteikta valstybės garantija (žr. šio sprendimo 5 punktą). Tačiau pastarieji atsakovės teiginiai buvo analizuoti ir atmesti kaip nepagrįsti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1719-340/2013, kuria atmestas atsakovės apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atsakovė, sudariusi Nuomos sutartį, prisiėmė pareigą mokėti nuomos mokestį ir šios pareigos vykdymas nepriklauso nuo atsakovės minimos garantijos suteikimo ar nesuteikimo. Pastarosios teismo išvados turi prejudicinę galią ir atsakovė jų nebegali ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad sutartiniuose santykiuose ignoruodama įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas atsakovė veikė akivaizdžiai netinkamai. Manydama, kad ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų, kylančių iš Nuomos sutarties (pvz., neatlieka buto kapitalinio remonto), atsakovė neturėjo pagrindo nemokėti nuomos mokesčio, tačiau turėjo dėl to pareikšti ieškovei pretenzijas teisės aktuose nustatyta tvarka.

28. Šio sprendimo 25–27 punktuose išdėstyti argumentai ir aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai ilgą laiką nemokėdami nuomos mokesčio iš dalies piktnaudžiavo savo padėtimi. Tai yra, atsakovų prievolės sistemingą pažeidimą lėmė ne tik jų turtinė padėtis, bet ir kitos aplinkybės, nulemtos pačių atsakovų pasirinkimo.

29. Antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai nuo apsigyvenimo ginčo būste tinkamai juo rūpinosi, laikėsi tvarkingos kaimynystės reikalavimų. Kito gyvenamojo būsto pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovai neturi. O tai reiškia, kad Nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš buto sukeltų atsakovams dideles neigiamas pasekmes. Tačiau tokių pasekmių riziką nusveria kitos aplinkybės ir dėl atsakovų iškeldinimo iš būsto turėsiančios kilti pozityvios pasekmės.

30. Butas atsakovams yra išnuomotas ne kaip socialinis, o kaip savivaldybės būstas. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovė Z. P., įvertinus jos turtinę padėtį, turi teisę gauti socialinį būstą. Savo ruožtu atsakovė neneigia ieškovės teiginių, kad ieškovė jai ne vieną kartą siūlė persikelti į socialinį būstą ir taip išspręsti esamą situaciją, kai nuolat auga įsiskolinimas už ginčo buto nuomą, tačiau atsakovė atsisakė tą padaryti. Taigi ieškovė bendradarbiauja su atsakovais, pateikė aiškius siūlymus, kaip galėtų būti sumažinta atsakovės įsipareigojimų nuomai našta ir dydis, tačiau atsakovė be svarių motyvų atmetė ieškovės siūlymus (atsisakymas keltis į socialinį būstą dėl būsto būklės ar rizikos, susijusios su teisės į socialinį būstą praradimu, nelaikytinos pagrįstomis nepasinaudoti įstatymuose nustatyta paramos forma). Savo ruožtu atsakovas turi galimybę ir be valstybės paramos pasirūpinti gyvenamuoju būstu.

31. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė nuosekliai akcentavo, kad, jeigu Nuomos sutartis būtų nutraukta ir atsakovai iškeldinti iš ginčo buto, butas toliau būtų naudojamas kaip socialinis būstas. Socialinio būsto poreikis Vilniaus mieste yra didelis ir dabar 268 šeimos, kuriose yra ne mažiau kaip 4 nariai ir kurios galėtų pretenduoti apsigyventi atsakovų nuomojame bute (pirma sąraše šeima prašymą dėl būsto suteikimo yra pateikusi 2005 m. sausio 6 d.), laukia jų pateiktų prašymų patenkinimo. Pastarieji duomenys patvirtina ieškovės argumentus, kad tinkamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio būsto fondo valdymas yra itin svarbus, jog būtų užtikrintas geresnis socialinio būsto prieinamumas asmenims, kuriems reikalinga valstybės parama tokia forma ir būdu. Šiuo gi atveju nors atsakovė Z. P. turi teisę į socialinį būstą, tačiau ji nesutinka tokia teise pasinaudoti. Ginčo būstas yra didelio ploto ir jame galėtų būti apgyvendinta daugiau asmenų, nei dabar gyvena. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad vienas iš dviejų ieškovės tikslų, dėl kurių yra siekiama nutraukti Nuomos sutartį, – butą panaudoti kaip socialinį būstą ir taip suteikti būstą didesniam asmenų skaičiui, yra racionalus ir patvirtina, jog egzistuoja reikšmingas interesas, kad ginčo butas būtų efektyviai panaudojamas. Kitaip tariant, iškeldinus atsakovus iš būsto kiltų ne tik neigiamos pasekmės, bet ir pozityvus efektas dėl padidėjusio socialinio būsto prieinamumo didesniam asmenų skaičiui.

32. Trečia, ieškovė, siekianti Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, netoleravo atsakovų įsipareigojimų pažeidimų. Ieškovė ne tik reguliariai kreipdavosi į teismą reikalaudama priteisti iš atsakovų nuomos mokesčio ir kitų įmokų skolą, bet taip pat buvo pareiškusi ir ieškinį dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo (žr. šio sprendimo 8.3 punktas). Nors ankstesnis toks pats ieškovės reikalavimas teismo buvo netenkintas, tačiau atsakovai negalėjo turėti objektyviai pagrįsto lūkesčio, kad tolesnis prievolės mokėti nuomos mokestį netinkamas vykdymas gali būti traktuojamas kaip nepakankamai svari priežastis pripažinti, jog egzistuoja pagrindas nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš ginčo būsto.

33. Apibendrinant tai, kas aptarta šio sprendimo 24–31 punktuose, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai prašo nutraukti Nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš jiems nuomoto būsto dėl tokių esminių priežasčių:

33.1. Atsakovai daugiau kaip dešimt metų netinkamai vykdo savo prievolę mokėti nuomos mokestį ir ieškovė pastarosios prievolės pažeidimo netoleravo bei negalėjo sudaryti prielaidų atsakovams manyti, kad jie neturi pareigos laiku mokėti mokesčio ar kad šios pareigos pažeidimas negali sukelti neigiamų padarinių;

33.2. Savo prievolę mokėti nuomos mokestį atsakovai pažeidė ne tik dėl finansinių priežasčių, bet ir dėl prievolės pobūdžio ignoravimo, sąmoningo pasyvumo. Atsakovų turtinė padėtis yra antraeilė priežastis, kuri pati savaime nepateisina susiklosčiusios situacijos. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai per dešimties metų laikotarpį būtų ėmęsi aktyvių veiksmų, jog pradėtų laiku ir nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Kitai tariant, atsakovai buvo pasyvūs ir naudojosi faktine padėtimi;

33.3. Atsakovai neturi kito gyvenamojo būsto, ginčo butas laikytinas jų būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme, tačiau, sistemingai ir ilgą laiką tinkamai nevykdydami ieškovei turtinės prievolės, atsakovai pažeidžia ieškovės sutartinį lūkestį, o tuo pačiu paneigia ir savo įsipareigojimus. Atsakovei Z. P. buvo pasiūlyta persikelti į socialinį būstą, tačiau ji nemotyvuotai atsisakė tą padaryti. Atlaisvinus ginčo būstą ir jį ieškovei panaudojus kaip socialinį gyvenamuoju būstu galėtų būti aprūpinta ženkliau daugiau asmenų, kuriems yra būtina parama tokia forma. O tokios pasekmės nusveria neigiamus padarinius, galinčius kilti iškeldinus atsakovus iš būsto.

Dėl bylos baigties

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmiausia pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 210,82 Eur skolą ir 100,90 Eur delspinigius, bei atsižvelgiant į tai šios sumos ieškovei priteisiamos iš atsakovų (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų ieškovei priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (3 311,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

35. Taip pat konstatuotina, kad egzistuoja CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygos nutraukti teismine tvarka Nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai nuomos mokesčio tinkamai nemoka daugiau kaip dešimt metų ir šią savo prievolę pažeidžia nuolatos bei sistemingai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Įvertinus atsakovės Z. P. amžių ir finansinę padėtį, atsakovų ilgalaikį ryšį su ginčo būstu, taip pat dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės susiklosčiusią situaciją, kad būtų užtikrinta, jog atsakovai turėtų pakankamai laiko apsirūpinti kitu būstu ir teismo sprendimo vykdymas įprasta tvarka nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių atsakovų padėčiai, teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymas atidedamas 6 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. Patenkinus ieškinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei, išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laikoma laimėjusia bylą, o atsakovė yra atleista nuo šių išlaidų atlyginimo.

37. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, kuris sudarė 222 Eur, mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 7 dalis). Kaip jau pasisakyta, atsakovė Z. P. taip pat yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad ieškinys patenkintas, pusė žyminio mokesčio sumos – 111 Eur (222 Eur / 2) į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovo A. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat priteisiamas 17,07 Eur (34,15 Eur / 2) dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti 2001 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 144.

Iškeldinti atsakovus Z. P. ir A. P. su jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų Z. P. ir A. P. 3 210,82 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų ir 82 ct) skolą, 100,90 Eur (vieno šimto eurų ir 90 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 311,72 Eur (tris tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų ir 72 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovų Z. P. ir A. P. iškeldinimo vykdymą 6 (šešiems mėnesiams).

Priteisti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 118,07 Eur (šimto aštuoniolikos eurų ir 7 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.