- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-165-661/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06578-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- Z. P., A. P.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. P., A. P. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 144; iškeldinti atsakovus Z. P. ir A. P. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti solidariai iš atsakovų Z. P. ir A. P. 3 210,82 Eur skolą, 100,90 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad:
2.1. Butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 nurodytą būstą perdavė patikėjimo teise valdyti ieškovei. Butas pagal 2001 m. gegužės 9 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 144 (toliau – Nuomos sutartis) yra išnuomotas atsakovei Z. P.. Bute gyvena ne tik atsakovė, bet ir jos pilnametis sūnus atsakovas A. P..
2.2. Atsakovų skola už būsto nuomą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. yra 3210,82 Eur. Už praleistą prievolės įvykdymo terminą atsakovai taip pat turi sumokėti 100,90 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1161.
2.3. Atsakovai ilgą laiką nemoka už būsto nuomą, šildymą ir taip pažeidžia ieškovės teises. Dėl netinkamo atsakovų prievolių vykdymo ieškovė į teismą kreipiasi septintą kartą. Dėl to Nuomos sutartis turėtų būti nutraukta, o atsakovai iškeldinti iš ginčo būsto (CK 6.611 straipsnis).
3. Atsakovai su reikalavimu priteisti skolą sutinko iš dalies, o reikalavimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo prašė atmesti. Atsakovai nurodė, kad ginčo butas yra vienintelė jų gyvenamoji vieta. Atsakovė Z. P. taip pat remiasi atsikirtimais, kad jai turėtų būti suteikta galimybė išpirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, taip pat kad ieškovė niekada neremontavo būsto.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė Z. P. iki 1(duomenys neskelbtini) gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuosavybės teisės į namą, kuriame buvo nurodytas butas, buvo atkurtos buvusiam savininkui. 1998 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto valdyba 1997 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 772V išnuomojo atsakovei ir jos šeimai ginčo butą. Tokiu būdu atsakovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo suteikta galimybe išsinuomoti būstą ir persikėlusi gyventi iš grąžintiname name buvusio buto į ginčo butą prarado teisę į valstybės garantiją bei bet kokią kompensaciją už gyvenamąją patalpą. Atsakovai ilgą laiką tinkamai ir laiku nemoka nuomos mokesčio. Tokiu būdu atsakovai pažeidė savo įsipareigojimus ir tai patvirtina, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir turėtų būti patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai ir nuspręsta: nutraukti 2001 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 144; iškeldinti atsakovus Z. P. ir A. P. su jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovų Z. P. ir A. P. 3 210,82 Eur skolą, 100,90 Eur delspinigius ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atidėti teismo sprendimo dalies dėl atsakovų Z. P. ir A. P. iškeldinimo vykdymą 6 mėnesiams; priteisti iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 118,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Ieškovė pagrįstai prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3210,82 Eur skolą ir 100,90 Eur delspinigius, bei atsižvelgiant į tai šios sumos ieškovei priteisiamos iš atsakovų (CK 6.6 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovų ieškovei priteisiamos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 311,72 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
6.2. Egzistuoja CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygos nutraukti teismine tvarka Nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Atsakovai nuomos mokesčio tinkamai nemoka daugiau kaip dešimt metų ir šią savo prievolę pažeidžia nuolatos bei sistemingai. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl Nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo. Įvertinus atsakovės Z. P. amžių ir finansinę padėtį, atsakovų ilgalaikį ryšį su ginčo būstu, taip pat dėl COVID-19 viruso plitimo grėsmės susiklosčiusią situaciją, kad būtų užtikrinta, jog atsakovai turėtų pakankamai laiko apsirūpinti kitu būstu ir teismo sprendimo vykdymas įprasta tvarka nesukeltų neproporcingai didelių neigiamų padarinių atsakovų padėčiai, teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymas atidedamas 6 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinio dalį dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje apeliantė gyvena ilgą laiką, nuomos sutartis sudaryta 1998 metais. Turi būti taikomas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnis bei suderinti apeliantės ir ieškovės interesai. Teismas neužtikrino bylos šalių teisių, interesų pusiausvyros. Nebuvo apginta atsakovų teisė į gyvenamąjį būstą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pagrindu. Butas, kuriame gyvena atsakovė nėra socialinis, tačiau teismas turėjoatsakovės naudai įvertinti faktą, kad atsakovė priklauso pažeidžiamai grupei, yra pensininkė, senyvo amžiaus; kad jį turi teisę į socialinį būstą. Teismo nustatytas 6 mėnesių sprendimo atidėjimo terminas yra per trumpas, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmę bylos aplinkybes, t. y. atsakovės amžių, turtinę padėtį.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovės Z. P. amžius ar abiejų atsakovų turtinė padėtis yra antraeilės priežastys, kurios savaime nepateisina susiklosčiusios situacijos, kai daugiau nei 10 metų atsakovai nevykdo vienos pagrindinių nuomininkų pareigų – mokėti nuomos mokestį ir nesiima jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, nors ieškovas siūlė ne vieną sprendimo būdą (byloje pateikti bei aptarti duomenys). Atsakovai buvo pasyvūs ir piktnaudžiavo esama padėtimi. Nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygos nutraukti nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
10. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovų amžius ar turtinė padėtis yra antraeilės priežastys, kurios savaime nepateisina susiklosčiusios situacijos, kai per daugiau nei dešimties metų laikotarpį nesiimta aktyvių veiksmų, jog būtų pradėta laiku ir nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. Atsakovai buvo pasyvūs ir naudojosi faktine padėtimi. Šiuo atveju egzistuoja CK 6.611 straipsnio taikymo sąlygos nutraukti teismine tvarka Nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
12. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
13. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo apginta atsakovų teisė į gyvenamąjį būstą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; Jane Smith v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste. <...> Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-192/2014).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-532-313/2015 ir kt.).
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs kad socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
18. Remiantis šioje byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovai prievolės laiku mokėti nuomos mokestį sistemingai nevykdo nuo 2011 m. balandžio 1 d. Šiuo atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kad ieškovė dešimt metų yra priversta dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo ir kitų skolų priteisimo iš atsakovų reguliariai kreiptis į teismą. Tą lemia ne tiek atsakovų finansinė padėtis, nes atsakovas dirba ir gauna nuolatinį darbo užmokestį, bet tiek kitos priežastys, suponuojančios, kad atsakovai iš dalies piktnaudžiauja savo padėtimi. Be to, atsakovai ne tik ilgą laiką nemokėjo nuomos mokesčio, tačiau ir nesiėmė veiksmų problemai spręsti (nesvarstė galimybės keltis i mažesnes patalpas, nesutiko perrašyti buto į socialinio būsto fondą ir sudaryti socialinio būsto nuomos sutartį, nesikreipė i Socialinės paramos centrą dėl išmokų skolai padengti).
19. Kito gyvenamojo būsto pagal į bylą pateiktus dokumentus atsakovai neturi. Nors atsakovų iškeldinimas iš buto sukeltų atsakovams neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių riziką nusveria kitos aplinkybės ir dėl atsakovų iškeldinimo iš būsto turėsiančios kilti pozityvios pasekmės – jeigu nuomos sutartis būtų nutraukta ir atsakovai iškeldinti iš ginčo buto, butas toliau būtų naudojamas kaip socialinis būstas.
20. Ginčo butas yra didelio ploto ir jame galėtų būti apgyvendinta daugiau asmenų, nei dabar gyvena. Ieškovė nurodo, kad Socialinio būsto poreikis Vilniaus mieste yra didelis ir dabar 268 šeimos, kuriose yra ne mažiau kaip 4 nariai ir kurios galėtų pretenduoti apsigyventi atsakovų nuomojame bute, laukia jų pateiktų prašymų patenkinimo. Tinkamas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio būsto fondo valdymas yra itin svarbus, jog būtų užtikrintas geresnis socialinio būsto prieinamumas asmenims, kuriems reikalinga valstybės parama tokia forma ir būdu. Vienas iš dviejų ieškovės tikslų, dėl kurių yra siekiama nutraukti nuomos sutartį, – butą panaudoti kaip socialinį būstą ir taip suteikti būstą didesniam asmenų skaičiui, yra racionalus ir patvirtina, jog egzistuoja reikšmingas interesas, kad ginčo butas būtų efektyviai panaudojamas. Taigi, iškeldinus atsakovus iš būsto kiltų ne tik neigiamos pasekmės, bet ir pozityvus efektas dėl padidėjusio socialinio būsto prieinamumo didesniam asmenų skaičiui.
21. Pažymėtina, kad atsakovės Z. P. amžius ar abiejų atsakovų turtinė padėtis yra antraeilės priežastys, kurios savaime nepateisina susiklosčiusios situacijos, kai daugiau nei 10 metų atsakovai nevykdo vienos pagrindinių nuomininkų pareigų – mokėti nuomos mokestį ir nesiima jokių veiksmų susidariusiai situacijai spręsti, nors ieškovė siūlė ne vieną sprendimo būdą. Atsakovai buvo pasyvūs ir piktnaudžiavo esama padėtimi. Nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 6.611 straipsnio normos taikymo sąlygos nutraukti teismine tvarka nuomos sutartį ir atsakovus iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
22. Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl sprendimo dalies dėl iškeldinimo vykdymo atidėjimo 6 mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone suteiktas terminas yra protingas, atitinkantis atsakovų interesus. Atsakovai veikdami aktyviai turi visas galimybes per tokį laikotarpį susirasti kitą būstą.
23. Įvertinęs tai kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
Dėl bylos baigties
24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.