Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Ž. Ž., jos atstovei advokatei J. U., išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovams R. S. ir V. V. (V. V.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. V. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Institucija išvadai teikti pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškovė su mažamete dukra gyvena ieškovės seseriai priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Mažametis vaikas ugdymo įstaigos nelanko, auga namuose prižiūrimas ieškovės. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Ieškovės ieškinys pareikštas vaiko interesų naudai, vaiko teise žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatas, teismų praktiką ir yra siejamas tik su būtinais vaiko poreikiais.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovės vaikas lanko privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, už ką reikia mokėti 80 Eur per mėnesį, tačiau ieškovė turėtų gauti nuolaidą, kadangi viena augina mažametį vaiką. Būrelių vaikas nelanko. Vaiko dalis būsto išlaidoms sudaro apie 30 Eur per mėnesį. Sauskelių nebereikia, tačiau reikia apatinių drabužių. Skaičiuojant nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą buvo atimta 1000 Eur suma, kurią per kelis kartus atsakovas V. V. pervedė ieškovei nepilnamečio vaiko išlaikymui. A. V. V. turtinė padėtis ieškovei nežinoma. Kai ieškovė ir atsakovas V. V. palaikė artimus santykius, atsakovas turėjo įmonę, iš pirmos santuokos turėjo 10-12 metų sūnų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 35 mėnesius po 190 Eur per mėnesį. Iš 6650 Eur išlaikymo įsiskolinimo išskaičiuota atsakovo V. V. ieškovei pervesta 1 000 Eur suma. Be to, ieškovė prašo mažesnio išlaikymo įsiskolinimo, t. y. po 150 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas V. V. turi dar vieną išlaikytinį. Ieškovė vaiko drabužiams, avalynei ir higienai per mėnesį išleidžia apie 100 Eur, išlaido didėja. Papildomų lėšų reikia vaistams ir vitaminams. Ieškovė gyvena senos statybos name, todėl šaltuoju periodu patiria dideles išlaidas šildymui.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikianti institucija prašė teismo ieškinį tenkinti, nurodė, kad neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi duomenų, jog ji netinkamai atlieka motinos pareigas, nėra. Byloje įrodyta, jog atsakovas V. V. yra G. S. biologinis tėvas, jis tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, ieškovės ieškinyje prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis siejamas su būtiniausiais vaiko poreikiais, todėl jo įrodinėjimas nėra būtinas, teismas turėtų tenkinti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Atsakovas R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsni 1 dalis) (b. l. 87).

Atsakovas V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – asmeniškai (CPK 123 straipsni 1 dalis) (b. l. 91). Civilinio proceso kodekso 388 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, tačiau išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jei nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas V. V., nors buvo asmeniškai informuotas apie teismo posėdį, į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atlikus teismo medicininę DNR ekspertizę nustatyta, kad atsakovas V. V. yra biologinis nepilnametės ieškovės dukters tėvas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo dėl tėvystės nustatymo priėmimui, todėl byla išnagrinėta atsakovui V. V. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad ieškovė ir atsakovas R. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 34). (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta (b. l. 7-9), (duomenys neskelbtini) išregistruota (b. l. 10, 35). (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra G. Ž., kurios tėvu įregistruotas atsakovas R. S. (b. l. 11, 31-33).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nepilnametė ieškovės dukra gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo R. S. santuokos nutraukimo, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas atsakovas R. S..

CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados. Byloje buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė tėvystei nustatyti. Valstybės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija pateikė išvadą, jog G. Ž. tėvas su 99,999997 procentų tikimybe yra atsakovas V. V. (b. 1. 81-84). Esant tokioms aplinkybėms yra akivaizdu, kad atsakovas R. S. negali būti vaiko G. Ž. tėvas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nuginčyti R. S. tėvystę nepilnametės G. Ž. atžvilgiu ir nustatyti atsakovo V. V. tėvystę jos atžvilgiu. Nors ieškovė yra praleidusi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytą senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo terminą, nes nuo nėštumo pradžios žinojo, kad atsakovas R. S. nėra jos dukters G. Ž. tėvas, atsakovai nereikalauja taikyti senaties termino. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas dėl ieškinio senaties termino nespręstinas.

Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo tenkintini.

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tarp tėvų kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. A. V. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove neišreiškė. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad šalių dukra gyvena su ieškove jos seseriai priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame ieškovei su dukra skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra. Institucija neprieštaravo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas V. V. vaiku nesirūpina, neaugina, nebendrauja. Atsakovas V. V. priešingų aplinkybių neįrodinėjo.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinti nustatant ieškovės ir atsakovo V. V. nepilnametės dukters G. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas V. V. yra ieškovės vaiko tėvas, siekiant tinkamai užtikrinti vaiko interesus, sprendžiamas klausimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, jog turi būti atsižvelgiama, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010, 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti būtina skirti apie 380 Eur per mėnesį. Vaiko dalis maisto išlaidoms sudaro 120 Eur per mėnesį, drabužiams, avalynei ir higienai – 80-100 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūrai – 30 Eur per mėnesį, žaislams, knygelėms, popieriui ir pieštukams – 20 Eur per mėnesį, vaiko dalis būsto išlaidoms – 30 Eur per mėnesį, laisvalaikiui (žaidimų aikštelėms ir pan.) – 20-35 Eur per mėnesį, vaikų darželiui - 80 Eur per mėnesį, tačiau ieškovei bus taikoma nuolaida.

Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra būtinieji. Vaikui nuolat reikia sveikai maitintis, rengtis sezoną atitinkančiais drabužiais, turėti tinkamą avalynę, turi būti užtikrinta jo teisė į būstą, reikalingos išlaidos vaistams, vitaminams, higienai. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad vaikas pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kas priklauso vaikui pagal amžių, todėl darytina išvada, kad yra reikalingos lėšos ir už vaikų darželio paslaugas sumokėti. Kadangi vaikas yra beveik 4 metų amžiaus, jam reikalingi žaislai, piešimo ir kitos ugdymui bei lavinimui skirtos priemonės. Vaikui taip pat turi būti užtikrintas kokybiškas laisvalaikis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, sąlygos lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Iš nustatytų aplinkybių daroma išvada, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai yra realūs, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatos priežiūrai, higienos prekėms, laisvalaikiui, vaikų darželiui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių bei paslaugų kainas, yra protingo dydžio. Nepaisant to, kad ieškovė nepateikė duomenų, kokio dydžio išlaidos sudaro vaikų darželio teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepaneigta, kad vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 380 Eur per mėnesį suma. Teismų praktikoje kaip orientacinis kriterijus pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą vaikui. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ir juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 107, 108). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena (duomenys neskelbtini) m. gamybos transporto priemonė, kuri yra išregistruota iš dalyvavimo viešajame eisme (b. l. 116-117). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus duomenimis, ieškovė iki 2018-07-16 gavo socialinio draudimo išmoką, kuri siekė apie 243 Eur per mėnesį (b. l. 109-112), teismo posėdžio metu ieškovė nurdė, kad šiuo metu ieško darbo.

Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise Vilniaus rajone priklauso žemės sklypas (b. l. 104-106). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu registruotų juridinių asmenų akcijų nėra (b. l. 103). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotos 8 transporto priemonės, 7 iš jų eksploatavimas viešajame eisme draudžiamas (kelios transporto priemonės yra (duomenys neskelbtini) m. gamybos ar pirmos registracijos (b. l. 118-129). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis atlyginimas siekia apie 50 Eur per mėnesį (b. l. 113-115). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas V. V. turi dar vieną išlaikytinį.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie savo pragyvenimo šaltinį nepateikė, nepasinaudojo galimybe įrodinėti aplinkybių, dėl kurių negalėtų teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas yra pakankamai jauno, darbingo amžiaus. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareigos teikti išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsakovas būdamas nepilnamečio vaiko tėvu negali savo pareigos išlaikyti vaiką perkelti ieškovei, privalo imtis visų priemonių, dėti maksimalias pastangas ir teikti vaikui išlaikymą bent minimaliems poreikiams tenkinti. Pabrėžtina, kad atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti lėšų vaikui tinkamai išlaikyti nei ieškovė, kuri viena augina mažametį vaiką.

Spręsdamas dėl šalių galimybių išlaikyti vaiką teismas atsižvelgia į šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, tai, jog ieškovė prašo priteisti mažesnį išlaikymą nei teismų praktikoje pripažintas orientacinis minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie augančio vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priteisia iš atsakovo ieškovės prašomą šalių nepilnamečio vaiko išlaikymą po 190 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl, pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo ((duomenys neskelbtini)) iki bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08), skaičiuojat po 150 Eur per mėnesį.

Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, o tokią teisę atsakovo nepilnametis vaikas pagal kilmę įgijo nuo gimimo. Pagal CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo, iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2004). Ieškovės ir atsakovo V. V. dukra gimė (duomenys neskelbtini), ieškinį ieškovė pareiškė (duomenys neskelbtini), todėl išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo priteistinas už 35 mėnesius ir sudaro 5250 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas jai pervedė 1 000 Eur vaiko išlaikymui. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įsiskolinimo laikotarpiu prisidėjo prie vaiko išlaikymo didesne suma nei nurodė ieškovė, neginčijo, kad tuomet vaiko poreikiai buvo mažesni ar šalių galimybės išlaikyti vaiką – kitokios, dėl ko vaikui neturėtų būti priteistas ieškovės prašomo dydžio išlaikymas įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovė priteistiną išlaikymą mažina atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiamas 4250 Eur išlaikymo įsiskolinimas vaikui.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo R. S. valstybės naudai priteistinas 100 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Iš atsakovo V. V. priteisiamas 200 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo, 68,40 Eur (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir 127,50 Eur (4250 x 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso iš atsakovo V. V. valstybės naudai priteisiama 395,90 Eur žyminio mokesčio.

Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017-08-03 ir 2018-09-24 sprendimais ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. 1. 15-16, 98-99). Į bylą pateikta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-24 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina suma yra 580,17 Eur (b. l. 101). Iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, t. y. po 290,09 Eur.

Byloje susidarė 34,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, šios išlaidos lygiomis dalimis po 17,43 Eur priteistinos iš atsakovų.

Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo R. S. valstybės naudai priteistina priteistina 407,52 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Iš atsakovo V. V. priteistina 703,42 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismui suteikta teisė nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju byloje pareikštas reikalavimas nuginčyti tėvystę, kai atsakovas tėvu buvo įrašytas CK 3.140 straipsnio 2 dalies pagrindu (kai vaikas gimė praėjus ne daugiau nei 300 dienų nuo santuokos nutraukimo) ir dėl šio reikalavimo tenkinimo byloje nebuvo ginčo (atsakovas R. S. pripažino, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas), todėl teismas, atsižvelgdamas į atsakovo R. S. procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, daro išvadą, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovo R. S. nepriteistinas (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad atsakovas V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-08) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 4 250 (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnametės G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 395,90 Eur žyminio mokesčio ir 17,43 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 413,33 Eur (keturis šimtus trylika eurų 33 euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo V. V. (V. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 290,09 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 09 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.