Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-397-970/2025 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teisme 2025 m. balandžio 24 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-970/2025, juo nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria už antrinės teisinės pagalbos teikimą iš atsakovo P. Ž. priteista 350 Eur. Teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartimi apeliacinį skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad jį pateikusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra civilinės bylos Nr. e2-397-970/2025 proceso dalyvė.

3. Teisme 2025 m. gegužės 5 d. gautas analogiškas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinis skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-397-970/2025, papildomai prašant įtraukti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dalyvaujančiu byloje asmeniu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovei A. K. civilinėje byloje Nr. e2-397-970/2025 buvo teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

11. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-397-970/2025 ieškovės A. K. ieškinys buvo tenkintas, todėl teismas iš atsakovo priteisė dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teismas nurodė, jog priteisia tik dalį (350 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, kadangi prašomų priteisti išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą dydis (600 Eur) nėra pakankamai pagrįstas.

12. Tarnyba pateikė apeliacinė skundą dėl sprendimo dalies, kuria atsisakyta priteisti dalį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Teikdama apeliacinį skundą, Tarnyba prašo ją įtraukti dalyvaujančiu byloje asmeniu.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. CPK 305 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, o CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.

14. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Taigi, CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais, dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), taip pat visų šių asmenų atstovai.

15. CPK 37 straipsnio 1 dalyje pateikta apibendrinta byloje dalyvaujančių asmenų samprata, kuri apima tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis – materialusis ir procesinis arba tik procesinis – suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020). Taigi, pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties argumentuoto prašymo pagrindu, kad jis galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją bei savo interesą. Taigi, dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį / atskirąjį skundą įgyvendinimo sąlyga. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

17. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai atskirąjį apeliacinį skundą pateikė asmuo, nesantis bylos proceso dalyviu, – Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba, tačiau jis kartu su skundu pateikė prašymą įtraukti jį į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį tiek į Tarnybos apeliaciniame skunde, tiek atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad Tarnyba, kaip valstybės institucija, gindama viešąjį, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl įtraukimo bylos šalimi bet kurioje proceso stadijoje. Tarnyba akcentuoja, kad ji suinteresuota bylos baigtimi dėl išlaidų paskirstymo ir apmokėjimo iš valstybės biudžeto, todėl ji laikytina tinkamu subjektu skundui paduoti. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus vertina kritiškai, pažymėdamas, kad Tarnyba nepatenka į minėtą subjektų ratą, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti byloje apeliacinius skundus. Tuo tarpu aplinkybė, kad kartu su apeliaciniu skundu Tarnyba pateikė ir prašymą įtraukti ją į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, savaime nesuteikia jai byloje dalyvaujančio asmens statuso. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks prašymas turėjo būti teikiamas ir nagrinėjamas būtent pirmosios instancijos teisme. Ir tik šiam teismui išsprendus tokį prašymą, Tarnyba galėtų įgyti atitinkamam proceso dalyviui įstatymuose numatytas procesines teises ir (ar) pareigas ir galėtų jomis naudotis. Šiuo atveju toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Alytaus apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paduotą apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismas 2025 m. balandžio 3 d. sprendimo, kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Šios praktikos laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-824-856/2019, 2023 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-71-372/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-386-981/2023).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo priėmimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.