Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8277-1004/2022 pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui S. S. R. dėl periodinio išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šiaulių rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. R. pareiškė ieškinį atsakovui S. S. R. dėl periodinio išlaikymo ir įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

2. Nepavykus registruota pašto siunta įteikti atsakovui procesinių dokumentų ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nutartimi nutarta nustatyti ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumui pašalinti, patikslinant atsakovo gyvenamąją ir darbo vietas arba pasirenkant kitą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui būdą.

5. Teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas, kuriame Tarnyba nurodė, jog jai suteikta kompetencija išimtinai yra susijusi tik su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu, o teismas, prašydamas Tarnybos spręsti klausimą dėl kuratoriaus atsakovui parinkimo ir paskyrimo, nepagrįstai prašo iš Tarnybos atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl galinčių paduoti atskirąjį skundą asmenų

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 straipsnį apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis), o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.

10. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Taigi CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais ar dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), o taip pat visų šių asmenų atstovai.

11. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties motyvuoto prašymo pagrindu, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją bei savo interesą. Taigi dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį / atskirąjį skundą įgyvendinimo sąlyga.

12. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kada atskirąjį skundą pateikė pareiškėja, nesanti nagrinėjamos civilinės bylos proceso dalyve.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties paduotą atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus šį atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties šiuo pagrindu nutrauktinas.

Dėl kitų teisės į apeliaciją įgyvendinimo sąlygų

14. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui CPK tiesiogiai numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis.

15. Atskirajame skunde keliamas procesinis klausimas, susijęs su atstovo (kuratoriaus) paskyrimu. CPK 39 straipsnyje nėra numatyta galimybė atskirai nuo teismo sprendimo apskųsti tokią nutartį (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks teismo išspręstas procesinis klausimas taip pat nepatenka ir į CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sritį, nes pirmosios instancijos teismas neatsisakė skirti kuratoriaus. Taigi tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atitinkamai, ir atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kurie pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektais. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis). Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja dar vienas savarankiškas pagrindas apeliacinio proceso nutraukimui.

Dėl procesinių veiksmų teisėtumo ir viešo intereso

17. Pradėto ir vykstančio proceso teisėtumo klausimas yra aktualus viso proceso metu, t. y. visose civilinio proceso stadijose bylą nagrinėjant teisme. Apie tai ne kartą buvo pasisakyta ir teismų praktikoje. Tai reiškia, kad net ir tuomet, kai apeliacine tvarka sprendžiami klausimai, kurie tiesiogiai nėra susiję su pradėto proceso teisėtumu, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) gali ir turi įsitikinti pradėto bei vykstančio proceso teisėtumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010; 2012-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-919/2012; 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2496/2013; 2015-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1770-464/2015).

18. Taigi, nors nutraukus apeliacinį procesą neatsiranda apeliacinės instancijos teismo pareiga pasisakyti dėl apeliacijos dalyko (t. y. dėl teismo nutarties, kuria Tarnyba įpareigota pateikti galimo kuratoriaus kandidatūrą, teisėtumo bei pagrįstumo), šioje konkrečioje byloje susiklosčiusi išskirtinė situacija bei viešas interesas, susijęs su nepilnamečių asmenų interesų apsauga, teikia prielaidą atkreipti pirmosios instancijos teismo dėmesį į kuratoriaus paskyrimo teisinį reglamentavimą, numatytą CPK 39 straipsnyje.

19. Kuratoriaus instituto tikslas užtikrinti bylos šalies, kuri dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės savarankiškai bei betarpiškai įgyvendinti savo procesinių teisių, tinkamą teisių įgyvendinimą bei jo interesų apsaugą.

20. Procesiniame įstatyme yra įvardintas konkretus subjektas, kuris turi teisę teikti prašymą skirti byloje kuratorių, t. y. priešinga bylos šalis, siekianti atlikti procesinius veiksmus byloje. Šiuo konkrečiu atveju toks asmuo yra pati ieškovė, iniciavusi civilinę bylą ir neabejotinai suinteresuota jos išnagrinėjimu. Kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Vadinasi, prašanti skirti kuratorių šalis turi nurodyti ir jo kandidatūrą, ir pateikti į bylą jo sutikimą. Be to, iš šio straipsnio struktūros bei lingvistinių formuluočių akivaizdu, kad, sprendžiant dėl kuratoriaus kandidatūros, prioritetas turi būti teikiamas fizinio asmens giminaičiams, kuriems pagal CPK 39 straipsnio 3 dalį už atstovavimą nemokamas atlyginimas. Tik kai nėra giminaičių, kurie galėtų būti skiriami kuratoriumi, juo paskirtinas advokatas, kuris, priešingai nei giminaičiai, jau turi teisę gauti atlyginimą už atstovavimą. Šias išlaidas apmoka ta šalis, kurios iniciatyva skiriamas kuratorius. Atstovavimo išlaidas ši šalis sumoka iš anksto. CPK 39 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta ir tai, kad kuratorius gali būti skiriamas tik teismo, o nutartis gali būti priimama rašytinio proceso tvarka.

21. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą prašymą skirti kuratorių turi pateikti priešinga bylos šalis, kuri taip pat turi nurodyti kuratoriaus kandidatūrą, pateikti jo sutikimą bei, jei yra reikalinga, užtikrinti tokių išlaidų atlyginimą. Teismo pareiga, įvertinus CPK 39 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, paskirti konkretų kuratorių priimant nutartį, kuri gali būti priimta rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad būtent bylą nagrinėjantis teismas privalo kontroliuoti bylos procesą bei užtikrinti, kad jis vyktų ne tik operatyviai ir vadovaujantis CPK nuostatomis, bet ir jo teisėtumą. Siekiant šių tikslų įgyvendinimo CPK yra numatytos ir priemonės, leidžiančios pasiekti minėtus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties, nutraukti.