Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-65-1003/2017, kuria nustatytas terminas pateikti kuratoriaus kandidatūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos sūnaus A. P. tėvu M. S., priteisti 160 Eur dydžio per mėnesį išlaikymą, 5760 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

2017-07-03 ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą procesinius dokumentus atsakovui M. S. įteikti per kuratorių, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus valstybės lėšomis paskyrimo. Nurodė, kad teismas išnaudojo visas atsakovo paieškos galimybes, todėl belieka galimybė procesinius dokumentus įteikti per kuratorių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi tenkino ieškovės J. P. prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatė terminą iki 2017-07-28 pateikti teismui galimo kuratoriaus, atstovausiančio atsakovą nagrinėjamoje byloje, kandidatūrą, apmokant kuratoriaus paskyrimą valstybės lėšomis.

Teismas nurodė, kad atsakovui M. S. nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškovei žinomu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo buvimo vietą buvo bandoma nustatyti teikiant užklausą Jungtinės Karalystės atitinkamoms teisminėms įstaigoms. Jungtinės Karalystės Kalinimo ir lygtinio paleidimo tarnybos duomenimis, nėra jokių įrašų apie atsakovo kalinimą Anglijos ir Velso kalinimo įstaigose, t. y. teismui nepavyko nustatyti atsakovo buvimo vietos. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo išnaudotos visos galimybės surasti atsakovą ir įteikti procesinius dokumentus, ieškovės prašymą kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl kuratoriaus paskyrimo teismas tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VGTPT) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti įpareigojimą parinkti advokatą, kuruosiantį šią bylą, bei kuratoriaus išlaidų apmokėjimą. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) suteikta kompetencija išimtinai susijusi tik su antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimu, tuo tarpu teismas, įpareigodamas Tarnybą paskirti advokatą, galintį būti atsakovo kuratoriumi, nepagrįstai reikalauja iš Tarnybos atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose (CPK).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. P. prašo palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį, nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis yra labai sunki, dėl sunkios ligos ji nedirba, gydosi, gauna nedarbingumo išmoką, ieškovei materialiai padeda jos mama. Ieškovė neturi galimybės pati samdyti kuratorių, bylos išnagrinėjimas svarbus ne tik ieškovei, bet ir nepilnamečiam sūnui. Byla dėl atsakovo paieškos nepradėta nagrinėti iš esmės jau antri metai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo M. S. tiksli gyvenamoji vieta nežinoma, vėliau, šalindama ieškinio trūkumus, ieškovė nurodė, kad paskutinė žinoma atsakovo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas išsiuntė procesinius dokumentus ieškovės patikslintu adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Vėliau procesinius dokumentus teismas išsiuntė vadovaudamasis Europos vadovų tarybos reglamentu Nr. 1206/2001, tačiau gautas Jungtinės Karalystės Vyriausiojo teisinio departamento pranešimas, kad Jungtinės Karalystės Kalinimo ir lygtinio paleidimo tarnybos duomenimis nėra jokių įrašų apie atsakovo kalinimą Anglijos ir Velso kalinimo įstaigose. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – informuoti teismą apie pasirinktą procesinių dokumentų įteikimo atsakovui M. S. būdą. 2017-06-30 teisme gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ji prašė procesinius dokumentus atsakovui M. S. įteikti per kuratorių, kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių dėl kuratoriaus paskyrimo.

Pagal CPK 39 straipsnio 1 dalį, šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Prašanti paskirti kuratorių šalis privalo įrodyti šioje dalyje numatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą skirti kuratorių. Kuratoriumi gali būti paskirtas tik fizinis asmuo ir tik jo sutikimu. Fizinio asmens kuratoriumi, kai yra galimybė, skiriamas šio fizinio asmens giminaitis arba sutuoktinis. Jeigu tokios galimybės nėra, fizinio asmens kuratoriumi skiriamas advokatas. Taigi, vienas iš alternatyvių kuratoriaus paskyrimo pagrindų yra fakto nustatymas, kad asmens gyvenamoji ir darbo vieta šaliai ir teismui nežinomos. Kita vertus, CPK 129 straipsnio 2 dalis imperatyviai nurodo, kad bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą. Vadinasi, nagrinėjamos kategorijos bylose, kai nežinoma atsakovo gyvenamoji ar darbo vieta, pirmiausia turi būti paskelbta atsakovo paieška. Iš apeliantės nurodytų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas yra užsienietis, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, todėl jo paieškos paskelbimas per policiją galimai nebūtų įmanomas (CPK 132 straipsnis). Šiuo atveju ieškovė nurodė visus jai žinomus atsakovo galimos buvimo vietos adresus, taigi, išnaudojo visas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui, todėl pagrįstai pasirinko procesinių dokumentų įteikimą per kuratorių.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi, kuria ji įpareigota pateikti teismui galimo kuratoriaus kandidatūrą, apmokant kuratoriaus paskyrimą valstybės lėšomis. Nurodo, kad teismas reikalauja iš tarnybos atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose (CPK). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Minėto straipsnio 3 dalis reglamentuoja Tarnybos funkcijas: Tarnyba koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą (teikia savivaldybių institucijoms metodinę pagalbą įgyvendinant joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje, analizuoja šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, jas apibendrina ir teikia Teisingumo ministerijai informaciją apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą, teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms dėl pirminės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo tobulinimo užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą) (1 p.); organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (2 p.); priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (3 p.); sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą (4 p.) ir kt. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 12 punktas numato, kad Tarnyba atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Taigi, minėtas teisinis reglamentavimas Tarnybai numato ir kitų, nei nurodyta šio įstatymo 9 straipsnyje, funkcijų atlikimą.

12. CPK 159 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismo posėdžio pirmininkas imasi priemonių šalims sutaikyti, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės. Teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti šio Kodekso 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese (CPK 160 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

13. Aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu Tarnybai yra suteiktos ne tik antrinės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo funkcijos, bet ir kitos funkcijos, reglamentuotos kituose teisės aktuose (CPK), tame tarpe ir kuratoriaus kandidatūros parinkimas. Vadovaujantis aukščiau nuodytais motyvais, apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai reikalauja iš Tarnybos atlikti tokias funkcijas, kurios nėra numatytos nei jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei kituose teisės aktuose, laikytinas nepagrįstu.

14. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje padarytomis išvadomis ir įpareigojimu, todėl nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje nustatytas terminas (2017-07-28) yra pasibaigęs, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatytinas naujas terminas – 2017 m. spalio 23 d., pateikti pirmosios instancijos teismui galimo kuratoriaus kandidatūrą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovavimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nustatyti terminą iki 2017 m. spalio 23 d. pateikti Šiaulių apylinkės teismui galimo kuratoriaus, atstovausiančio atsakovą nagrinėjamoje byloje, kandidatūrą, apmokant kuratoriaus paskyrimą valstybės lėšomis.