- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-15
- Bylos Nr.
- e2-451-970/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01585-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- P. Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui P. Ž., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko A. K. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. K., 2) priteisti iš atsakovo P. Ž. išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. Žemaitytei, gimusiai (duomenys neskelbtini), po 225,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, 3) pavesti A. K. mokamą išlaikymą ir turtą tvarkyti uzufrukto teise, priteisto išlaikymo pinigus pervesti iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į A. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, akcinėje bendrovėje (toliau – AB), 4) nustatyti, kad vaiko tėvas P. Ž. galės be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina, 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2012 m. pradėjo gyventi su atsakovu, gyvenant kartu 2017 m. gruodžio 1 d. susilaukė dukters A. K. Ž. Gimus dukrai iki 2023 m. balandžio 1 d. gyveno kaip šeima, kartu rūpinosi dukra, vėliau pasikeitė atsakovo elgesys, dėl ko pradėjo gyventi atskirai ir iki šiol nebendrauja. Su dukra gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) sav., tačiau atsakovas dukrai išlaikymo neteikia, o jai vienai išlaikyti dukrą neužtenka gaunamų pajamų. Ji, kaip vaiko motina, geriau sugebės sudaryti visas sąlygas vaikui sveikai vystytis bei augti, ją su vaiku sieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, vaikas nuo gimimo gyvena su ja, dukrai sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Tam, kad būtų tinkamai užtikrintos vaiko teisės bendrauti su tėvu, atsakovui nebus ribojama galimybė palaikyti ryšius su dukra, tik atsakovas apie tai turėtų pranešti prieš dvi dienas ir suderinti su ja susitikimo su dukra laiką bei vietą. Kas mėnesį dukros išlaikymui skiria apie 450,00 Eur, todėl atsakovas turėtų mokėti 225,00 Eur išlaikymą.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno nuo 2012 m., kurį laiką gyveno Anglijoje, kur (duomenys neskelbtini) gimė dukra, 2021 m. su dukra grįžo į Lietuvą, atsakovas liko dirbti Anglijoje, jam grįžus visa šeima gyveno kartu iki 2023 m. vasario mėn., kuomet atsakovas vėl išvyko į Angliją dirbti. Gyvenant kartu su atsakovu kildavo nesutarimai dėl jo netinkamo elgesio, todėl jam išvykus į Angliją, 2023 m. kovo mėn. ar balandžio mėn. su dukra išsikėlė iš atsakovo namų ir apsigyveno nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini) sav., kur su dukra gyvena ir šiuo metu. Nuo pat dukros gimimo, dukra gyvena kartu su ja, šiuo metu lanko priešmokyklinę grupę (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena Anglijoje, su dukra bendrauja tik telefonu, todėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja. Nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau atsakovui grįžus į Lietuvą ir norint pabūti su dukra atsakovas apie tai turėtų pranešti prieš dvi dienas, todėl prašo nustatyti bendravimo tvarką. Niekur nedirba, yra neįgali, per mėnesį gauna apie 550,00 Eur išmokas, jai padeda tėtis duodamas maisto produktų, taip pat pritrūkus pinigų finansiškai padeda brolis. Šiuo metu dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 450,00 Eur, atsakovas reguliaraus išlaikymo neteikia, todėl iš atsakovo prašo priteisti 225,00 Eur išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad su ieškove bendravo nuo 2012 m., kurį laiką gyveno Anglijoje, kur gimė dukra. Vėliau visa šeima grįžo į Lietuvą, buvo išvykęs dirbti į Angliją, grįžo 2023 m. vasario mėn., buvo kartu su šeima, po savaitės išvyko vėl dirbti į Angliją, tačiau į Lietuvą nebegrįžo, nes ieškove su dukra išsikraustė ir jis nežinojo, kur jos apsigyveno. Šiuo metu grįžti į Lietuvą negali, nes Anglijoje teisėsaugos institucijos yra paėmusios jo pasą įtariant jį padarius nusikaltimą. Nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes mano, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, neleidžia su vaiku bendrauti telefonu, nesuteikia jokios informacijos apie vaiką. Taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta reikalinga suma vaikui išlaikyti, nes mano, kad ieškovė galėtų susirasti pigesnį būstą, be to, negali mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo, nes niekur nedirba. Nori bendrauti su dukra telefonu niekam netrukdant ir mano, kad pranešti apie tai, jog nori pasiimti vaiką užtektų prieš 2-3 valandas, o ne dvi dienas.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovei ir nepilnamečiam vaikui nuo 2023 m. birželio 13 d. taikomas atvejo vadybos procesas, motinai teikiama socialinė, palaikomoji pagalba, tačiau šis procesas inicijuotas ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus iniciatyva ir ne dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, namuose tvarkinga, vaikas turi atskirą kambarį, bute yra reikalingi higienos, ugdymosi, vaiko poilsio ir laisvalaikio reikmenys ir priemonės. Jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas, nėra, ieškovė sugeba tinkamai rūpintis vaiku, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Išklausant nepilnametės A. K. Žemaitytės nuomonę stebimas prisirišimas prie motinos, gyvenant kartu su motina vaikas jaučiasi saugiai ir gerai, todėl šalių dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko poreikius ir nepažeis jo teisių ir teisėtų interesų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, tikslinga nustatyti ieškovės prašomą nustatyti bendravimo tvarką, kuri atitiks geriausius vaiko interesus, nes prašomas bendravimo modelis yra laisva forma ir tėvas galės maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir leisti laiką su nepilnamete dukra. Ieškovė nurodė, kad dukrai išlaikymui reikalinga 450,00 Eur, iš turimos informacijos matyti, kad mergaitei yra nustatyta sveikatos problemų, ji dažnai serga peršalimo ligomis, kas reikalauja ir didesnių išlaidų dėl vykimo pas gydytojus, papildomų priemonių įsigijimo, todėl ieškovės prašoma išlaikymo suma galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą bei pažymėjo, kad atsakovui 2024 m. sausio 17 d. pranešus apie tai, jog ieškovė draudžia bendrauti su vaiku buvo atliktas situacijos vertinimas, kurio metu jokie vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
šalių paaiškinimais ir bylos rašytiniais įrodymais – (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr. 149, 2023 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutartimi – nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). Gimus dukrai šalys gyveno Jungtinėje Karalystėje, santuokos sudarę nebuvo, 2021 m. šeima grįžo į Lietuvą, kur gyveno kartu, atsakovas buvo išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, 2023 m. vasario mėn. grįžo ir pabuvęs su šeima vėl išvažiavo dirbti į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu gyvena. Atsakovui išvykus, 2023 m. pavasarį ieškovė su dukra išvyko iš atsakovo namų ir apsigyveno Druskininkų sav. Ieškovė viena augina dukrą, atsakovas prie dukros išlaikymo prisideda nereguliariai, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo.
I. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai, spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus ir vaiko norą (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Šalių paaiškinimais bei iš į bylą pateikto gimimo įrašo Nr. 149 nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametę dukrą A. K. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalių dukra gimė šalims kartu gyvenant Jungtinėje Karalystėje, vėliau šalys su dukra grįžo į Lietuvą, atsakovas buvo išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, kuriam laikui grįžo pas šeimą, o nuo 2023 m. vasario mėn. atsakovui išvykus dirbti į Jungtinę Karalystę, šalių dukra gyvena su ieškove, kuri 2023 m. pavasarį išsikraustė iš atsakovo namų ir apsigyveno nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sav. Nuo 2023 m. vasario mėn. atsakovas į Lietuvą grįžęs nebuvo, su dukra nuolat bendrauja telefonu. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja, nes mergaitė nuo pat gimimo gyvena kartu su ja, jas sieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, dukrai yra sudarytos visos sąlygos tinkamai augti ir vystytis. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, teigdamas, kad ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti dukra, jos sveikata, neleidžia jam bendrauti su dukra telefonu bei neteikia jokios informacijos apie vaiką, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybės, teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to, šios atsakovo nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl atmestinos kaip nepagrįstos. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2023-5-PD)-415 bei 2023 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. ieškovė su dukra gyvena dviejų kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sav. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad ieškovės nuomojamame bute yra visi reikiami patogumai, bute tvarkinga, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, bute yra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams užtikrinti. Šalių dukra lanko Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) progimnaziją, ikimokyklinį ugdymą. Teismo posėdyje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi šalių dukra, ji vaikui sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi mergaitės ugdymu ir sveikata, mergaitė gerai jaučiasi gyvendama su mama, duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų vaiką, nėra, o po atsakovo pranešimo, jog mama draudžia bendrauti su vaiku, atlikus vaiko situacijos vertinimą, jokie vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovei nuo 2023 m. birželio 13 d. taikomas atvejo vadybos procesas Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre, ieškovei teikiama socialinė, palaikoma pagalba, tačiau procesas inicijuotas ne Vaiko teisių skyriaus iniciatyva, taip pat ne dėl galimų vaiko teisų pažeidimų, ieškovei administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonės nėra taikytos. Teismo posėdyje liudytoja apklausta su ieškovės šeima dirbanti Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugu centro socialinė darbuotoja D. S. parodė, kad ieškovei atvejo vadyba pradėta taikyti dėl atsakovo parašyto skundo savivaldybei, kuriuo atsakovas teigė, jog mergaitė yra neprižiūrima, nesirūpinama jos sveikata, tačiau patikrinus informaciją atsakovo skundas nepasitvirtino. Ieškovės gyvenamoji vieta yra tinkama vaikui augti, namuose visada tvarkinga, visuomet yra valgyti, mergaitė lanko Viečiūnų mokykloje priešmokyklinę klasę, yra registruota pas šeimos gydytoją, mergaitei susirgus ieškovė visuomet jai duoda vaistų, ieškovė atsakingai rūpinasi dukra, jų ryšys yra labai stiprus, o atsakovui ne kartą net ji pati rašė mokyklos kontaktus, visa informacija apie vaiką atsakovui buvo suteikta. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių dukra nurodė, jog gyvena su mama, su kuria patinka gyventi, lanko darželį, kuriame sekasi gerai, turi draugų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, vaiką su motina sieja stiprus emocinis ir socialinis ryšys, atsakovas gyvena kitoje valstybėje, daugiau nei metus laiko su vaiku bendrauja tik telefoniniais pokalbiais, įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojos D. S. parodymus, byloje pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių dukros išreikštą nuomonę, byloje nesant jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo motinos pareigas ir neprižiūri vaiko, šalių nepilnametės dukters A. K. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).
II. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo
CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą nustatyti, kad atsakovas galėtų be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas su dukra bendrauja telefonu, dukrai bendrauti su tėvu niekada nedraudžia, patikrina, jog dukters telefonas būtų pakrautas, tačiau atsakovas labai dažnai skambina dukrai, dėl ko dukra kartais pati nebenori bendrauti su tėvu, o ji priversti dukros negali. Atsakovui grįžus į Lietuvą nedraus bendrauti su dukra, tik nori, kad atsakovas prieš pasiimdamas dukrą praneštų prieš dvi dienas, jog galėtų suruošti dukrą bei sutartų dėl vaiko gražinimo. Atsakovas su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nesutinka, teigdamas, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra telefonu, o pranešti apie tai, jog nori pasiimti vaiką užtektų prieš 2-3 valandas, o ne dvi dienas, tačiau jokių reikalavimų, susijusių su bendravimo tvarka, net ir teismui pasiūlius, atsakovas teismui jokia forma nepareiškė. Pažymėtina, jog atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė draudžia atsakovui su dukra bendrauti telefonu paneigė ne tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, bet ir liudytoja D. S., kuri taip pat nurodė, jog ieškovė niekada nepaima iš mergaitės telefono, o pokalbiai su atsakovu nutrūksta, nes mergaitė pati pokalbį išjungia. Be to, iš vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad šalių dukra su tėčiu bendrauja telefonu. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje jokio ribojimo atsakovui bendrauti su dukra telefonu, nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog ieškovės prašomas bendravimo modelis yra laisva forma ir tėvas galės maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir leisti laiką su nepilnamete dukra. Byloje, duomenų, kad atsakovas galėtų daryti vaikui neigiamą įtaką, dėl ko maksimalus bendravimas su nepilnamečiu vaiku galėtų neatitikti vaiko geriausių interesų, nėra. Abu vaiko tėvai, veikdami išimtinai vaiko interesais, turi bendradarbiauti ir nedaryti vienas kitam dirbtinių kliūčių dalyvauti vaiko auklėjime, tuo pačiu laikytis vieningos auklėjimo krypties, laikytis vaiko įprasto dienos ir poilsio rėžimo. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka neprieštarauja šalių nepilnametės dukros interesams. Nors atsakovas nurodė, jog dvi dienos pranešti apie ketinimą pasiimti dukrą yra per ilgas laiko tarpas, tačiau jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad toks nustatytas terminas pažeistų jo teisę bendrauti su vaiku, ar dėl objektyvių priežasčių tokios bendravimo tvarkos jis negalėtų įgyvendinti, nenurodė. Tuo tarpu, kaip teisingai nurodė ieškovės atstovas, ieškovė turi teisę planuoti savo laiką iš anksto, šalys turi sutarti vaiko paėmimo laiką, vietą iš kur vaikas bus paimtas, kiek laiko bus su tėvu bei kur ir kada grąžintas, juolab, kad šiuo metu atsakovas gyvena užsienyje ir jo grįžimo data nėra žinoma, todėl ieškovės reikalavimas, jog atsakovas prieš pasiimdamas dukrą, suderintų su ieškove dukros paėmimo bei grąžinimo laiką ir vietą prieš dvi dienas SMS žinute yra pagrįstas.
Pažymėtina, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo, tame tarpe ir bendrauti ryšio priemonėmis (CK 3.170 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės išreikštą poziciją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą, tai, kad atsakovas jokio reikalavimo dėl konkrečios bendravimo tvarkos su dukra nepareiškė, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka (CK 3.170 straipsnis).
Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
III. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Teismų praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Nustatant nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką preziumuojama, kad minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius 709,00 Eur, atitinka vieno mėnesio išlaikymo vertę ir papildomi įrodymai dėl išlaikymo dydžio nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
Ieškovės paskaičiavimu dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga apie 450,00 Eur, kuriuos sudaro 180,00 Eur maistui, 20,00 Eur drabužiams, avalynei, 20,00 Eur higienos priemonėms, 10,00 Eur sveikatos priežiūrai, 190,00 Eur būsto išlaidoms, 10,00 Eur ugdymo prekės, 20,00 Eur buities prekėms. Iš atsakovo ieškovė prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 225,00 Eur, atsakovas su prašoma priteisti suma nesutinka, teigdamas, kad neturi pinigų išlaikymui mokėti, be to, atsakovės nurodyta suma būsto išlaidoms yra per didelė, nes ieškovė galėtų išsinuomoti mažiau kainuojantį butą.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atitinka vaiko poreikius. Ieškovės paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriam teikiama šilumos energija, vanduo, elektra bei kitos namo administravimo paslaugos. Pagal patalpų nuomos sutartį atsakovė kas mėnesį moka 280,00 Eur nuomos mokestį, taip pat už komunalines paslaugas, kurios šį mėnesį ieškovė teigimu buvo 390,00 Eur. Šalių dukra lanko Druskininkų savivaldybės (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Teismas, įvertinęs ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytas vaiko poreikiams patenkinti reikalingas sumas, vaiko amžių (6 m.), tai, kad šalių dukra yra auganti ir jai reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius (priešpiečius bei pavakarius tarp pagrindinių maitinimų), ligos atvejais tam tikrų vaistų, kiekvienam sezonui drabužių, avalynės, ugdymo priemonių, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetuko, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., taip pat siekiant, jog mergaitė augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, vaikui ugdyti būtinos ugdymo priemonės (įvairios knygelės, rašymo priemonės), be to, reikalinga mokėti mokesčius už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus, sprendžia, kad ieškovės nurodyta suma (apie 450,00 Eur) per mėnesį yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko būtiniems minimaliems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovas ieškovės vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų reikalingų vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį iš esmės neginčijo, mano, jog ieškovė galėtų susirasti žymiai pigesnį butą, todėl ieškovės nurodyta 190,00 Eur suma būsto išlaidoms yra per didelė, tačiau teismas su šiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip matyti iš liudytojos D. S. parodymų su ieškove buvo sprendžiama dėl pigesnio gyvenamojo būsto nuomos, tačiau šiuo metu būsto, kuriame būtu sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poreikiams užtikrinti, už mažesnę kainą nerado. Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai. Ieškovės išnuomotas butas yra dviejų kambarių, jame ieškovė gyvena su nepilnamete dukra, kuri turi savo atskirą kambarį, šiuo metu buto, atitinkančio vaiko poreikius, už mažesnė kainą ieškovė bei jai padedanti socialinė darbuotojo neranda, tokių duomenų teismui nepateikė ir atsakovas, todėl atsakovas turi materialiai prisidėti prie gyvenamosios vietos, kurioje šiuo metu gyvena ir jo dukra, išlaikymo.
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, prireikus jai padeda tėvas bei brolis. Ieškovė nedirba, yra neįgali, jos pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro 580,61 Eur gaunamos išmokos. Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, pajamų negauna, turto neturi, jis jau virš metų laiko gyvena Jungtinėje Karalystėje, teigia, kad nedirba ir dirbti negali, nes teisėsaugos institucijos yra paėmusios jo pasą, tačiau jokių duomenų, net ir teismui pareikalavus, apie savo realią turtinę padėtį (turimą turtą, pajamas, sąskaitas ir juose esančias lėšas ir kt.) teismui nepateikė, deklaratyviai nurodydamas, jog nieko neturi, todėl teismas nustatyti atsakovo realios turtinės padėties neturi galimybės. Pažymėtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas, duomenų apie jo neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovui gauti pakankamas pajamas, nėra, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovas yra pajėgus teikti dukrai prašomo dydžio išlaikymą. Vien atsakovo deklaratyviai nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu teisėsaugos institucijos yra paėmusios jo pasą, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnametės dukros minimalius poreikius. Teismo vertinimu, pajamų neturėjimas dėl paties atsakovo galimai neteisėtų veiksmų (atsakovo teigimu jam pasas paimtas įtariant padarius nusikaltimą), negali būti teisėtas pagrindas paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą, juolab kai ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra, neišvengiamai tenka didesnė finansinė našta, susijusi su vaiko nuolatinio, kasdieninio, materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalies ekonominę situaciją, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į šalių dukros būtiniems poreikiams tenkinti reikiamą sumą, ieškovės gaunamas išmokas, tarp jų ir valstybės mokamą išmoką vaikui, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 225,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).
Ieškovė išlaikymą dukrai prašo priteisti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2023 m. lapkričio 14 d. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas 2024 m. sausio mėn. pervedė vaikui išlaikyti apie 100,00 Eur, daugiau nuo 2023 m. lapkričio 14 d. išlaikymo neteikė. Atsakovas teigė, kad išlaikymą dukrai teikia per motiną kiekvieną mėnesį, teismui padarius pertrauką ir pasiūlius atsakovui pateikti tai patvirtinančius įrodymus, atsakovas pateikė teismui duomenis, jog jo motina E. S. pervedė ieškovei 2023 m. birželio 5 d. – 100,73 Eur, 2023 m. rugpjūčio 3 d. – 55,97 Eur, 2023 m. gruodžio 1 d. – 55,89 Eur vaiko gimtadieniui, 2024 m. sausio 19 d. – 101,40 Eur (e. b. l. 76), kitų įrodymų apie atsakovo teiktą išlaikymą nepilnametei dukrai, byloje nėra. Įvertinus atsakovo motinos pervestas sumas, jų datas, teismas sprendžia, kad atsakovo teiktas išlaikymas laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo priėmimo dienos buvo nereguliarus ir nepakankamas, tuo pagrindu išlaikymas priteistinas nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad byloje nustačius, jog atsakovas nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iš dalies teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, vykdymo proceso metu atsakovo teiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. priteistino išlaikymo suma sumažintina teikto išlaikymo suma.
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Sprendimo dalis dėl priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei žyminį mokestį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų teikimu, bei išlaidas už ieškovei byloje teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 279,00 Eur žyminis mokestis ((109,00 už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo + 109,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo + 61,00 Eur (225,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Taip pat, vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 433,33 Eur išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal teismui pateiktą VGTPT Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 28 d. pažymą Nr. APD-2024-02349 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R‑286/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės A. K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra A. K. Žemaityte, gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas P. Ž. gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina.
Priteisti iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2023 m. lapkričio 14 d., iki dukros pilnametystės, priteisto išlaikymo pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos į ieškovės A. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. K. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 279,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433,33 Eur (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų 33 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.