- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-824-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01700-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- P. A.
- Atsakovas
- M. P.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4500-251/2019, kuria patvirtinta ieškovės P. A. ir atsakovo M. P. taikos sutartis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės P. A. ieškinį atsakovui M. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Šiaulių miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.
2. Šalys 2019 m. spalio 10 d. pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir nutraukti civilinę bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 11 d. nutartimi patvirtino ieškovės P. A. ir atsakovo M. P. 2019 m. spalio 9 d. taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.
4. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalys viso proceso metu siekė ir baigė bylą bendru sutarimu, bylinėjimosi išlaidų (25 procentų žyminio mokesčio dalies, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal 2018-12-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlaidų už DNR atliktą ekspertizę) valstybei iš atsakovo nepriteisė (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) prašo įtraukti Tarnybą į bylą suinteresuotu asmeniu, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje ir įpareigoti atsakovą M. P. kompensuoti valstybei tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas – 285 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Tarnyba, kaip valstybės institucija, įgyvendinanti jai priskirtus tikslus, gali kreiptis į teismą dėl įtraukimo bylos šalimi bet kurioje proceso stadijoje, remiantis tuo, kad Tarnyba gina viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą, todėl prireikus privalo reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi atstovauja valstybės materialinį interesą dėl išlaidų paskirstymo ir jų apmokėjimo iš valstybės biudžeto, todėl Tarnyba yra tinkamas subjektas paduoti atskirąjį skundą.
5.2. Realizuojant antrinės teisinės pagalbos teikimo principus ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintus tikslus, Tarnyba turi pareigą teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti išlaidas, kurias patiria antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo, tačiau Tarnyba neturi teisinio pagrindo apmokėti ar kompensuoti išlaidų, kurias patiria ne antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba privalo kreiptis į teismą, jei mano, kad iš valstybės biudžeto prašoma apmokėti ar kompensuoti išlaidas, kurias patyrė ar patirtų asmuo, kuriam nėra teikiama antrinė teisinė pagalba.
5.3. Teismo nutartis pavesti Tarnybai apmokėti tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas, yra nepagrįsta, kadangi ekspertizė skirta tik atsakovo M. P. prašymu. Pažymėtina, kad atsakovui antrinė teisinė pagalba neteikiama ir jis nesikreipė į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Esamoje situacijoje, jeigu ieškovei nebūtų teikiama antrinė teisinė pagalba, jai nebūtų nustatyta pareiga apmokėti ekspertizės išlaidas, kadangi ji paskirta atsakovo prašymu. Atsakovui antrinė teisinė pagalba nėra teikiama, todėl, kaip jau buvo minėta, apmokėti jo patiriamų ekspertizės apmokėjimo išlaidų Tarnyba neturi pagrindo.
5.4. Teismui priėmus nutartį, kuria Tarnyba yra tiesiogiai įpareigota iš valstybės lėšų apmokėti išlaidas, Tarnyba negali pasinaudoti apskundimo institutu net matant, kad Tarnyba galimai nepagrįstai įpareigojama apmokėti išlaidas iš valstybės lėšų, o atsakovo atleidimas nuo valstybės išlaidų, kurias jis ir turėjo apmokėti, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių ekspertinių įstaigų mokamų sumų paėmimo iš šalių tvarkos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tarnyba neturi subjektinės teisės skųsti nutartį, nes nėra dalyvaujantis civilinėje byloje asmuo, nepateikė įrodymų dėl teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
6.2. Tarnyba atskirąjį skundą pateikė praleidusi įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teismo nutarčiai apskųsti.
Šalies argumentai
6.3. Ieškovė P. A. savo ieškinyje nurodė, kad „Tuo atveju, jei atsakovas geranoriškai nesutiks pripažinti savo tėvystės, prašysiu byloje skirti ekspertizę tėvystei nustatyti (CK 3.148 str.)“. Tokį prašymą palaikė ir 2019 m. liepos 2 d. parengiamajame teismo posėdyje. Tarnyba nepagrįstai teigia, kad ekspertizė skirta tik atsakovo M. P. prašymu, ir todėl neturi pagrindo apmokėti atsakovo patiriamų ekspertizės išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 3 d. nutartimi atsakovo M. P. prašymu paskyrė tėvystės nustatymo ekspertizę ir įpareigojo tarnybą apmokėti 100 procentų ekspertizės išlaidų. Tarnyba, nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Šiaulių apygardos teismo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje dalyje, kuria tarnyba įpareigota apmokėti tėvystės nustatymo išlaidas, ir įpareigoti atsakovą M. P. apmokėti tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-579-569/2019 nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal tarnybos atskirąjį skundą, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo į teismo specialiąją sąskaitą klausimai, nėra skundžiami apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, tarnyba apmokėjo 285 Eur tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas pagal SUNLAB Lietuva UAB 2019 m. spalio 1 d. pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
9. Pagal CPK 305 straipsnio nuostatas, apeliacinį (atskirąjį) skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 338 straipsnis), o pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skundas nepriimamas, jeigu jį paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmuo turi teisę paduoti apeliacinį arba atskirąjį skundą (inicijuoti apeliacinį procesą), pirmiausia turi būti nustatyta aplinkybė, ar jis buvo byloje dalyvaujančiu asmeniu pirmosios instancijos teismo procese.
10. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Taigi, CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys (ieškovai, atsakovai) ir tretieji asmenys (su savarankiškais reikalavimais, dalyvaujantys ieškovo arba atsakovo pusėje), CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui ginti, pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose (t. y. bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka), CPK 431 straipsnyje nurodyti kreditoriai bei skolininkai (ne ginčo tvarka nagrinėjamos bylos), o taip pat visų šių asmenų atstovai.
11. Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą kurios nors šalies ar teismo iniciatyva, taip pat jo paties argumentuoto prašymo pagrindu, kad jis galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis, gindamas savo procesinę poziciją bei savo interesą. Taigi, dalyvaujančio byloje asmens procesinis statusas yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) paduoti apeliacinį/atskirąjį skundą įgyvendinimo sąlyga.
12. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kuomet atskirąjį skundą pateikė asmuo, nesantis bylos proceso dalyviu, tačiau jis kartu su skundu pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.
13. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnyba nepatenka į minėtą subjektų ratą, kuriems įstatymas suteikia teisę teikti byloje atskiruosius skundus. Tuo tarpu aplinkybė, kad kartu su atskiruoju skundu Tarnyba pateikė ir prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu (nenurodant, koks jos suinteresuotumas bylos baigtimi), savaime nesuteikia jai byloje dalyvaujančio asmens statuso. Atkreiptinas dėmesys, kad toks prašymas turėjo būti teikiamas ir nagrinėjamas būtent pirmosios instancijos teisme. Ir tik šiam teismui išsprendus tokį prašymą, Tarnyba galėtų įgyti atitinkamam proceso dalyviui įstatymuose numatytas procesines teises ir/ar pareigas bei galėtų jomis naudotis. Šiuo atveju toks prašymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog Šiaulių apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turėjo atsisakyti priimti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties paduotą atskirąjį skundą kaip paduotą asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai priėmus šį atskirąjį skundą ir CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant atskirąjį skundą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties šiuo pagrindu nutraukiamas.
15. Tačiau apeliacinis teismas išaiškina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas teismui, priėmusiam byloje sprendimą, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva suteikia teisę priimti papildomą sprendimą, jei nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimas. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui netaikomas CPK 98 straipsnis ir jame numatytas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo terminas. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą.
17. Remiantis CPK 277 straipsnio 2 dalimi, prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis ir jis gali būti atnaujinamas, kaip numatyta CPK 78 straipsnio 1 dalyje. Taigi, šiuo atveju Tarnyba turi teisę pateikti pirmosios instancijos teismui prašymą kompensuoti valstybei tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas, o teismas turi spręsti, ar nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas priimti papildomą sprendimą (nutartį).
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi apeliacinis procesas, pradėtas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą, nutraukiamas, iš Tarnybos atsakovui M. P. priteisiamos 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį procesą, pradėtą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarties, nutraukti.
Priteisti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, atsakovui M. P. 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.