Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2012-01-04 · Civilinė byla Nr. 3K-3-109/2012

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-25Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2012-01-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-04-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-04
Bylos Nr.
3K-3-109/2012
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00633-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Baranauskas, Algis Norkūnas, Vincas Verseckas
Atsakovas
L. M., L. M. D., N. V., R. Š., R. P., A. P., V. Č., G. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Biržų rajono savivaldybei, L. B.
Ieškovas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė N
Civilinė byla Nr. 3K-3-109/2012Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00633-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 30.1; 30.6; 41 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. M., L. M. D., N. V., R. Š., R. P., A. P., V. Č., G. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinį atsakovams L. M., L. M. D., N. V., R. Š., R. P., A. P., V. Č., G. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Biržų rajono savivaldybei, L. B. dėl sprendimų, įsakymų, potvarkių, sandorių pripažinimo niekiniais ir niekinių sandorių padarinių taikymo; tretieji asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė N. K. ir valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje ieškovas ginčija, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese priimtų nuosavybės teises atkuriančių institucijų sprendimų, taip pat valstybinės žemės namų valdoje pirkimo (privatizavimo) pagrindais galėjo pereiti privačion nuosavybėn prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių esanti žemė, kuri yra regioninių parkų teritorijoje bei miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą). Ieškovas nurodė, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai patenka į Biržų regioninio parko teritorijos konservacinę zoną – Biržų pilies kultūrinį rezervatą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 256 „Dėl buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultūros paminklų išsaugojimo principų atstatant nuosavybės teises, vykdant privatizavimą ir žemės reformą“ (Žin., 1992, Nr. 17-491) patvirtintas Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybos – istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, į kurį įrašyta Biržų pilis ir nustatytas Biržų pilies paminklo teritorijos plotas – 12,4 ha. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje aktualiu bylai aspektu galiojusioje ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo nustatyta, kad valstybės institucijų, savivaldybių aktai, kurie galėjo turėti įtakos nekilnojamųjų vertybių ir jų teritorijų saugojimui, taip pat teritorinio planavimo dokumentai turėjo būti suderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu; šiuo atveju tokio reikalavimo nesilaikyta. Atsakovai atsikerta, kad administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, Žemės reformos, Saugomų teritorijų įstatymų nuostatose buvo įtvirtinta bendrosios taisyklės išimtis, kad žemę, esančią valstybiniuose regioniniuose parkuose ir nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijose, esančiose miestų teritorijų dalyse prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių, buvo galima privatizuoti. Vien ta aplinkybė, kad administraciniai aktai ir sandoriai nesuderinti su Kultūros vertybių apsaugos departamentu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti juos negaliojančiais. Be to, bylos įrodymais apskritai nenustatyta, ar visa ginčo žemė (jos dalis) pateko į neprivatizuotiną ir valstybės išperkamą regioninio parko rezervato teritoriją.